Ta pati plokštelė
Bendrovės GTV įkūrėjo ir vienintelio savininko prof. J.Gecevičiaus kreditoriniai įsipareigojimai fiziniams ir juridiniams asmenims siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Profesorius tikina, kad apie 200 tūkst. eurų esą jau grąžinęs, tačiau antstolių išieškojimai vyksta lėtai dėl, anot J.Gecevičiaus, nedidelių įplaukų iš jo pensijos.
„Labai atsiprašau, dabar turiu užsienio užsakovus, gal galime atidėti kokiai parai pokalbį“, – pats paskambinti žadėjo bendrovės GTV įkūrėjas ir vadovas prof. J.Gecevičius. – Labai atsakingas susitikimas. Sprendžiame tokio projekto pirmojo mokėjimo klausimus.“
Beveik identiškai J.Gecevičius kalbėjo 2019 m., kai „Kauno diena“ kreipėsi komentaro apie teisminius procesus. Taip pat maloniai paprašė atidėti ne tik pokalbį, bet ir straipsnio publikavimą. Lygiai to paties profesorius prašė ir šį kartą, motyvuodamas, kad paviešinta sunki jo finansinė padėtis, esą gali pakenkti pasirašyti sutartį dėl milijoninio projekto.
„Praėjusį kartą pakenkė“, – mėgino sakyti profesorius, nors „Kauno dienos“ publikacija apie J.Gecevičiaus veiklą dienos šviesą išvydo praėjus trims mėnesiams po jo nurodytos datos. Tąsyk J.Gecevičius taip pat pasakojo apie užsienio investuotojus ir planuojamas solidžias įplaukas, kurios padengs kreditorinius įsipareigojimus.
Tačiau kreditoriams nerimą kelia ne tik J.Gecevičiaus nemokumas. Kai kurie jo sandoriai kelią įtarimų dėl galimo pinigų plovimo. Profesoriaus pasakojimais apie rengiamus investicinius projektus, laukiamas įplaukas kreditoriai jau nebetiki. Susirūpinimą kelia tai, kad gal ir pats profesorius nelabai susigaudo susidėjęs su velniu ir galintis dar rimčiau nukentėti.
Kreditoriams nerimą kelia ne tik J.Gecevičiaus nemokumas. Kai kurie jo sandoriai kelia įtarimų dėl galimo pinigų plovimo.
Kreipėsi į pareigūnus
Šiemet kovą praradusi viltį atgauti pinigus, kuriais buvo padengti J.Gecevičiaus įsiskolinimai kitiems kreditoriams, bendrovė „Verdigo“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybą ir Kauno apygardos prokuratūrą.
Skolos bendrovei „Verdigo“ profesorius negrąžina daugiau kaip ketverius metus. Bendrovei taip pat kilo įtarimų, kad J.Gecevičiaus įmonė GTV galimai užsiima neteisėta veikla, padeda užsienio asmenims legalizuoti pinigus.
Pirmiausia apie skolą. J.Gecevičius GTV vardu 2016 m. kreipėsi į „Verdigo“ prašydamas sumokėti jo bendrovės klientams. Nurodė bendroves, sumas, tačiau neatskleidė, kad GTV turi finansinių sunkumų ir kad jos turtas areštuotas, dėl to pati GTV negali vykdyti mokėjimų.
„Verdigo“ prašytus mokėjimus už GTV atliko pervedimais per banką nurodytoms įmonėms, tačiau atėjus sutartam terminui iš GTV lėšų grąžinimo nesulaukė. „Verdigo“ atstovai dabar neabejoja, kad jau prašydamas sumokėti jo bendrovės klientams profesorius žinojo, kad negalės pats šių įsipareigojimų įvykdyti.
J.Gecevičiaus taktika bendraujant su „Verdigo“ praktiškai niekuo nesiskyrė nuo jo ankstesnių pasakų. Jis nesislapstė, priešingai, akivaizdžiai susirūpinęs rodė užsakytus projektus, mokėjimo terminus, sumas, planuojamas GTV įplaukas iš užsakovų.
Laukiamos įplaukos J.Gecevičiaus pasakose – milijoninės, tačiau nė vienas iš J.Gecevičiaus bendrovei „Verdigo“ pristatytų projektų neįgyvendintas dėl įvairiausių profesoriaus nurodytų priežasčių.
Taigi, J.Gecevičius pasižadėjimo, kad GTV atsiskaitys su „Verdigo“, neįvykdė, vis atidėliojo skolos grąžinimo terminus, įsipareigojo skolą grąžinti su delspinigiais ir palūkanomis. Galiausiai, šalių susitarimu, užfiksuota skola pasiekė 80 tūkst. eurų. Ji turėjo būti sumokėta iki 2018 m. sausio 10 d.
Pastatą, kuriame ir šiandien registruota GTV, varžytinėse įsigijo J.Gecevičiaus sūnus, nenorintis nieko girdėti apie tėvo skolas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Pinigų plovimas?
„Kadangi visas pastangas skyrėme paruoštų investicinių projektų komercializacijai, t.y. sutartims pasirašyti, visiškas atsiskaitymas su kreditoriais numatytas ir įvertintas numatytoje įplaukoje pagal sutartį „Kartoninių gaminių gamykla“ – visiškas atsiskaitymas – 2021 m. birželio 30 d.“, – „Kauno dienai“ bandė aiškinti J.Gecevičius.
Pastaruoju metu profesorius kreditoriams ėmė rodyti pasirašytą sutartį su niekam nežinoma bendrove, pagal kurią esą turi gauti avansu virš 23 mln. eurų. Šis sandoris kreditoriams sukėlė ne mažiau abejonių nei profesoriaus pažadai atsiskaityti su „Verdigo“.
Nors kalbama apie stambų projektą, kurio kaina viršija 23 mln. eurų ir nurodomos konkrečios datos, kada pasieks pirmieji pinigai, tačiau viešojoje erdvėje nepavyksta rasti jokių projekto pristatymų ar kitų ženklų, kad planuojama atlikti tokio dydžio investiciją.
Be kita ko, 23 mln. eurų avansu esą pasišovusi sumokėti bendrovė turi tik tris darbuotojus, o iki 2020 m. lapkričio teturėjo vieną. Nedaug, bet skolinga „Sodrai“. Nėra PVM mokėtoja, o tai reiškia, kad įmonė nevykdo ūkinės-komercinės veiklos arba ją vykdo nereikšmingomis apimtimis, kurios leidžia jai nesiregistruoti PVM mokėtoja.
Rekvizitai.lt Vilniuje registruotos bendrovės nurodytu mobiliuoju telefonu atsiliepęs vyras patikino, kad jis tikrai nėra sutartį su GTV pasirašiusios kompanijos vadovas, o skelbiamas klaidingas numeris. Kitas telefono numeris – taip pat klaidingas. Tokio numerio tiesiog nėra.
„Verdigo“ turimais duomenimis, profesoriaus minima bendrovė tėra tarpininkė – lėšų laukiama tiesiai iš Kipre registruotos įmonės „Victoria Capital Group Limited“.
Profesoriaus įmonės GTV pajėgumai taip pat leidžia abejoti galimybėmis imtis 23 mln. eurų vertės projekto. GTV teturi du darbuotojus – J.Gecevičių ir buhalterę. Net jeigu GTV gautų į savo sąskaitą 23 mln. eurų įplauką projektui vykdyti, mažai tikėtina, kad tomis lėšomis galėtų dengti senus įsiskolinimus. Abejotina ir tai, kad užsakovas 100 proc. visą avansą pervestų projekto vykdytojui nepradėjus darbų, nebent tokiu būdu maskuojamas galimas pinigų plovimas.
„Verdigo“ išsakytos abejonės FNTT ir prokuratūrai pareigūnų nesudomino. Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o santykius dėl skolos rekomenduota aiškintis civiline tvarka.
Visos šios dėlionės dalys verčia įtarti, kad GTV galimai teikia pagalbą asmenims, siekiantiems įvykdyti nešvarias finansines operacijas per Lietuvos bankų sąskaitas arba GTV ir jos savininkas ir vadovas prof. J.Gecevičius, pats to nesuprasdamas, tapo pinigų plovėjų taikiniu.
Susidaro įspūdis, kad prof. J.Gecevičius labiau imituoja veiklą ją maskuodamas tariamomis sutartimis, o dalies jų turinio kreditoriams neatskleidžia, dangstydamasis konfidencialumo įsipareigojimais.
Idėja ir skaičiavimai
J.Gecevičius tikina, kad šiandien jo galvos skausmas ir džiaugsmas projekto „Kartoninių gaminių gamykla“ įgyvendinimas. „Įgyvendinant projektą dalyvauja viena geriausių Lietuvoje automatinių valdymo sistemų įmonė. Jų darbų apimtys sudaro 15 proc. viso projekto vertės. Su subrangovinėmis įmonėmis turime sėkmingo bendradarbiavimo patirties“, – bandė dėstyti profesorius.
Jo skaičiavimu, Lietuva šiandien gamina apie 50 mln. medinių padėklų, sunaikindama 2,5 mln. kub. m medienos. Jo sukurtas kartoninis padėklas esą gaminamas iš makulatūros gofrokartono, vienintelis iš dabar gaminamų kartoninių padėklų, tinkantis visoms šiuolaikinės logistikos operacijoms ir yra pranašesnis už medinį eksportinį padėklą.
„Mūsų padėklas, gaminamas iš makulatūros popieriaus žaliavos, išsaugotų apie 0,7 mln. kub. m medienos“, – skaičiavimais dalijosi J.Gecevičius. Profesorius taip pat minėjo ir sukurtą kartoninę lovą, kurią pristatę esą pasirodė tinkami NATO. Kartoninės lovos, kurių keliamoji galia siekia iki 300 kg, esą būtų tinkamos karo lauko ligoninėms, pabėgėlių stovykloms, nelaimės zonoms.
Gamykloje taip pat ketinama gaminti kartonines atramas, kurių atsparumas gniuždymui – iki 2 100 kg. Anot J.Gecevičiaus, kartoninės atramos leidžia vykdyti bet kokių gabaritų standžių gaminių padėklinę logistiką.
„Tokia produkcija. Darbuotojų skaičius 370. Numatyta, kad gamykla užims 70 tūkst. kv. m plotą. Projekto autorius, vadovas ir generalinis vykdytojas esu aš – prof. habil. dr. Juozas Gecevičius, sujungęs 27 įmones“, – savo fantazijas tęsė profesorius.
J.Gecevičius apgailestavo, kad dėl pasirašytų griežtų konfidencialumo sutarčių esą negalintis atskleisti minimų 27 įmonių pavadinimų. „Kartoninių gaminių gamyklos“ sutartyje esą yra įvertinti savomis ir skolintomis lėšomis atlikti darbai, kuriant kartoninius gaminius, juos išbandant įvairiose gamyklose.
„Numatyta suma, skirta darbams iki sutarties pasirašymo, – 4,79 mln. eurų. Tai visiškai padengs visas mūsų skolas, susidariusias kuriant investicinius projektus“, – svajonėmis apie tuoj tuoj įplauksiančius milijonus dalijosi J.Gecevičius.
Vengdamas kalbų apie skolas J.Gecevičius ima pasakoti apie jo esą naują investicinį projektą ir sujungtas 27 įmones. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Nieko neturi
Buvęs Kauno technologijos universiteto, anuomet Kauno politechnikos instituto, prorektorius mokslo reikalams J.Gecevičius yra 237 išradimų autorius. Svarbiausi darbai iš dinaminių ryšių mechaninėse sistemose, termoizoliacinių vamzdžių gamybos, vamzdžių klojimo, robotų, manipuliatorių ir kt. įrenginių, visiškai robotizuotų įvairios paskirties technologinių linijų kūrimo.
Profesorius neslėpė sulaukęs kritikos dėl to, kad nerengia smulkesnių projektų, kuriuos būtų lengviau įgyvendinti. „Kai esi susikoncentravęs į kažką didelio, sunku atsijungti ir persimesti į kitą“, – apie dvylika metų, skirtų „Kartoninių gaminių gamyklos“ projektui, mini J.Gecevičius.
Paklaustas, kokį vaidmenį šiame projekte atlieka bendrovė, su kuria esą jis yra pasirašęs sutartį dėl 23 mln. eurų, J.Gecevičius pabrėžė, kad po pirmos įplaukos bus formuojama nauja įmonė Kartoninių gaminių gamykla. „Po trejų metų gamykla turi stovėti“, – kalbą nuo bendrovės nukreipė J.Gecevičius.
Profesorius tvirtino negalintis laiduoti asmeninių turtu, nes jo neturi, esą namas, kuriame veikia ir odontologijos klinika, pagal povedybinę sutartį priklauso jo žmonai.
Tam tikra prasme J.Gecevičiui pavyko išsaugoti pastatą, kuriame ir šiandien registruota GTV.
Dėl skolų bankui varžytinėse parduodamą pastatą įsigijo profesoriaus sūnūs. J.Gecevičius tikino, kad pagal panaudos sutartį GTV veikia tame pastate. „Mano sūnūs neturi nieko bendro su mano investiciniais projektais“, – pabrėžė profesorius.
Panašiai „Kauno dienai“ minėjo ir vienas iš sūnų Tadas Gecevičius. „Mes šia tema nekalbame“, – apie tėvą slegiančius įsiskolinimus sake T.Gecevičius.
Skolų šleifas profesorių slegia kone dešimtmetį. Turto areštai įmonei taikomi nuo 2015 m. Viešai prieinamuose šaltiniuose galima rasti, kad dėl J.Gecevičiaus sutartinių įsipareigojimų nevykdymo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar 2010 m.
Kauno apygardos teismo buvo prašoma areštuoti J.Gecevičiui ir jo įmonei GTV priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo neužtenkant arba nesant – pinigines lėšas bei turtines teises daugiau nei 1,6 mln. litų sumai.
Tiesa, prašymas buvo atmestas, tačiau tik procesiniams dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų, t.y. ieškinyje nenurodyta atsakovo J.Gecevičiaus gyvenamoji vieta. Per vėliau vykusius teisminius ginčus profesoriui ir kreditoriams pavyko pasiekti taikų susitarimą.
Skolos, delspinigiai
2015 m. Kauno apygardos teismą pasiekė dar vienos įmonės prašymas dėl beveik 250 tūkst. eurų, 7,5 tūkst. delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo.
2016 m. Klaipėdos apygardos teismas sprendė dėl beveik 98 tūkst. eurų, 500 eurų delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, priteistų iš J.Gecevičiaus ir jo bendrovės GTV.
Reikalavimų įvykdymui užtikrinti taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovų turtui, piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms. Ieškinį prašyta nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Buvo nurodyta, kad viena Klaipėdos įmonė su bendrove GTV J.Gecevičiaus asmenyje sudarė 2015-ųjų gruodį susitarimą dėl įrenginio trūkumų šalinimo ir modernizacijos. GTV įsipareigojo savo lėšomis pašalinti įrenginio veikimo trūkumus per 40 darbo dienų po susitarimo pasirašymo. J.Gecevičius laidavo už GTV, kad bus įvykdyti įsipareigojimai pagal susitarimą.
Tačiau, neįvykdžius įsipareigojimo, klaipėdiečiai nutraukė 2014 m. pasirašytą susitarimą dėl įrenginio projektavimo, gamybos ir pardavimo bei pareikalavo grąžinti už įrenginį sumokėtas pinigines lėšas. J.Gecevičius buvo informuoti apie reikalavimą grąžinti pinigines lėšas, tačiau skola nebuvo sumokėta.
2018 m. Kauno apygardos teismas priteisė bendrovei GTV ir J.Gecevičiui solidariai sumokėti beveik 25 tūkst. eurų skolą, per 23 tūkst. eurų palūkanų, 1,3 tūkst. eurų kompensaciją – iš viso 49 tūkst. eurų. Tiek profesorius liko skolingas, kai kūrė dalinę modernizaciją skirtą krabų lazdelių pakavimo linijai.
Šios bylos duomenys atskleidžia, kad profesorius dar 2011 m. paėmė daugiau nei 72 tūkst. eurų. Praėjus metams po susitarimo J.Gecevičius dėl įvairių priežasčių vis prašydavo atidėti paskolos mokėjimą. Per metus ir po kelis kartus pasirašydavo vis papildomą susitarimą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Negalima sakyti, kad profesorius visiškai ignoravo paskolos davėją. Nedidelėmis dalimis jis mokėjo paskolą. Dar litais J.Gecevičius grąžino 16,5 tūkst. litų paskolos. Tačiau dėl likusios dalies paskolos davėjui teko kreiptis į teismą.
