Pretenduoti į likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas gali pagrindinio priėmimo metu nesudariusieji profesinio mokymo sutarčių dėl valstybės finansuojamos vietos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali ir mokiniai, ir suaugusieji: tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Teikti prašymus ir gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose šiais metais turi galimybę ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys, pažymima ŠMSM pranešime.

Papildomo priėmimo kvietimo mokytis rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–30 d., o profesinio mokymo įstaigose, priimančiose daugiau nei 300 mokinių, – ir rugpjūčio 31 d.

LAMA BPO primena stojantiesiems atidžiai pildyti informacinėje sistemoje esančią kontaktinės informacijos skiltį ir sekti LAMA BPO siunčiamus elektroninius laiškus. Viso priėmimo metu gali būti siunčiami elektroniniai laiškai dėl duomenų patikslinimo, taip pat kvietimas mokytis ir kita svarbi informacija.

Šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas vasaros etape įgyti profesiją pakviesta kiek daugiau stojančiųjų negu pernai – 18 490 (2021 m. – 18 298). Iš jų 18 106 stojančiųjų pakviesta mokytis valstybės finansuojamose mokymo vietose (2021 m. – 17 827).

2022 m. pagrindinio priėmimo žiemos etape jau pasirašytos 1 007 mokymo sutartys. Iš viso šiais metais skirta 20 610 valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų.

Tarsi pilkoji zona

Milijonines sumas mokymo bazėms ir infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti gaunantys profesinio rengimo centrai ilgai buvo pilkoji zona, kurioje vyko, greičiausiai ir tebevyksta, įtakomis ir artimais ryšiais paremti verslo sandoriai, manipuliavimas darbo krūviais, biudžetinių resursų melžimas į artimųjų kišenes, priedangos kūrimas į tinklą įtraukiant aukštas pareigas užimančius politikus.

Tai buvo atskleista ir plačiai paviešinta žiniasklaidoje, atlikus patikrinimus ir kratas Kaune veikiančiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC). Centro vadovė Laimutė Anužienė buvo numezgusi tinklą, kuriame sočiai mito ir neršė artimieji ir pažįstami.

Turbūt klaidinga tikėtis, kad savivalės būta tik KMPMC, nors tai savaime nemeta šešėlio nė ant vienos konkrečios profesinio rengimo įstaigos.

P. Čepas/Justinos Lasauskaitės, kautech.lt nuotr.

Įžvelgia bandymą maskuoti

„Kauno diena“ sulaukė ne vieno skundo dėl Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) vadovo Pauliaus Čepo veiklos ir planų paaukštinti jo pareigas, prisidengiant vykdoma reforma.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planuojamą reformą P.Čepo vadovaujamas KTPMC, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras nuo rugsėjo bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir bus paskirtas laikinai vadovauti naujai įstaigai.

P.Čepas yra buvęs dabartinės ŠMSM viceministrės Agnės Kudarauskienės kolega, kai abu dirbo L.Anužienės vadovaujamame centre. A.Kudarauskienė buvo L.Anužienės padėjėja. Dabar ji yra profesinio rengimo veiklą kuruojanti viceministrė.

Abejoja reformos tikslais

Profesinio rengimo centrų reformų motyvai, priežastys ir numatyti tikslai kelia abejonių ir parlamentarams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai (parlamentarai kalba ne apie konkrečias mokyklas, bet apie reformos kokybę verčiančias abejoti tendencijas – red. past.).

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimas nederintas su įstaigų bendruomenėmis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti siekiama vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę, vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene.

„Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams ir visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

Iškalbingas pavyzdys

Seimo narių įtarimus, kad reforma naudojama norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina P.Čepo pavyzdys.

Nors KTPMC naudojami viešieji finansai skaičiuojami milijonais, perkama brangi mokymo įrangą, ŠMSM šio profesinio rengimo centro išsamų patikrinimą yra atlikusi tik 2016 m. Kažkodėl pasikliaujama tik vidiniu auditu arba ribotais vadinamaisiais išorės kokybės vadybos sistemos auditais.

Pasak „Kauno dienos“ šaltinio, išorinis finansinis auditas pastaraisiais metais, kaip spėjama, neatliekamas todėl, kad P.Čepas ministerijoje turi patikimą užnugarį – L.Anužienės vadovaujamame centre užmegztus kolegiškus ryšius su dabartine švietimo viceministre A.Kudarauskiene.

ŠMSM kategoriškai neigia, kad kolegiška pažintis ir buvęs bendradarbiavimas kaip nors gali turėti įtakos P.Čepo karjerai.

„Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybe žmonių. P.Čepas nuo 2012 m. nebedirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre“, – tikino ŠMSM ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Ministrė Jurgita Šiugždinienė apie reformą ir skundus dėl Kaune veikiančios įstaigos kalbėti nepanoro.

Nors ŠMSM ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Prieštaringi paaiškinimai

„Kauno diena“ pastebėjo, kad ŠMSM, regis, visiškai pasitiki asmeniškais P.Čepo patikinimais, užuot pati įsitikinusi situacijos autentiškumu ir atlikusi išsamų įstaigos auditą.

Tai, pavyzdžiui, atskleidžia P.Čepo tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės.

Įstaigos reputacija besirūpinantis vadovas turėtų naudotis įstaigos logotipu pažymėtu automobiliu (tai numato ir tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės). Tačiau redakcijos šaltinio duomenimis, P.Čepas važinėja nepažymėtu tarnybiniu automobiliu ir gali būti, kad ne tik tarnybiniais tikslais.

„Kauno diena“ dar prieš mėnesį automobilį, kuriuo naudojasi P.Čepas, nufotografavo stovintį šalia įeigos į mokymo centrą. Automobilis buvo be logotipo.

Paklaustas, kodėl nesilaiko taisyklių, P.Čepas tuomet su ironija dėstė: „Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas: mačiau, nepažymėtas… viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote, ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte...Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija.“

Dar po kurio laiko jis aiškino, kad automobilis galbūt buvo plaunamas, todėl neturėjo logotipo, dar pridūrė, kad tuo automobiliu naudojosi ne jis vienas ir pan.

Logotipai atsirado

„Kauno dienoje“ pasirodžius publikacijai, kurios dalis buvo skirta ir tarnybiniais logotipais nežymėtam įstaigos vadovo automobiliui, logotipai (pritvirtinti magnetukais) ant durelių atsirado.

Pasikeitimai: ant tarnybinio automobilio, kurio naudojimo aplinkybes direktorius aiškino labai prieštaringai, po publikacijos „Kauno dienoje“ atsirado magnetais pritvirtinami lipdukai su įstaigos logotipu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tokios prieštaringos aplinkybės dėl tarnybinio transporto naudojimo ŠMSM visiškai nesukėlė įtarimų, nes ji pasikliovė ministerijoje gerų pažįstamų turinčio P.Čepo žodiniais paaiškinimais.

„Vadovas paneigė straipsnyje išsakytus faktus, kad automobilis be lipdukų eksploatuojamas ar direktorius jį vairuoja“, – sakoma P.Čepo patikinimais paremtame ŠMSM paaiškinime.

Abejonės dėl dirbtuvių

P.Čepo pateiktais paaiškinimais ŠMSM rėmėsi atsakydama ir į kai kuriuos kitus, abejonių dėl veiklos skaidrumo keliančius „Kauno dienos“ klausimus.

Prieš kurį laiką „Kauno diena“ sulaukė skundo dėl dabar KTPMC esą klestinčios netvarkos ir ne studijoms, o verslui naudojamų dirbtuvių, į kurias investuoti ES milijonai.

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Pabrėžiama, kad dar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Išskirtinumas: įstaigoje veikia brangūs praktinio mokymo centrai – kas juose šeimininkauja, oficialiai vengiama kalbėti.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia veždavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Prarado darbingumą

Komentuodama aplinkybes dėl dirbtuvių naudojimo, ŠMSM vėl pasikliovė P.Čepu. ŠMSM atsakyme dėstoma: „Po publikacijos kreipėmės į Paulių Čepą, prašydami patvirtinti ar paneigti paskelbtus faktus. Gavome tokią informaciją: mokykla dirbtuvių nuomos sutarties neturi su jokia UAB.“

Tokio paties turinio atsakymus redakcijai pateikė ir P.Čepas.

Sutapimas ar ne, bet po „Kauno dienos“ publikacijos P.Čepui buvo paskirtas nedarbingumas. Todėl jis neatsakė į papildomai jam pateiktus klausimus apie įtarimų keliančius kai kuriuos kitus veiklos epizodus.

Direktorius buvo informavęs, kad atsakys po liepos 18 d., kai baigsis nedarbingumo terminas. Bet nedarbingumo pažymėjimas jaunam ir energingam vyrui buvo pratęstas, tad komentarų nesulaukėme.

Dar kartą į jį kreipėmės liepos 25 d. ir vėl išgirdome besikartojančią naujieną – nedarbingumo pažymėjimas pratęstas. „Dar luktelėkime savaitėlę, ko gero, ir tada atsiųsiu (komentarą)“, – pasiūlė KTPMC vadovas.

Įtakingi užtarėjai

„Kauno diena“ rašė, kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų. Tai patvirtino ir kai kurie ŠMSM darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Situacija: J.Šiugždinienės vadovaujama ministerijos inicijuota pertvarka Kaune kelia vis daugiau neaiškumų. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Kai 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, ši įstaiga pasidarė vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotojas Albinas Antanas Anužis, bet ir V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas.

Biurokratiniai atsakymai iš ministerijos

Komentuodama apie planus skirti P.Čepą laikinuoju kuriamo centro vadovu, ŠMSM paaiškino: „Kauno atvejis, kai paskiriamas laikinas naujo juridinio vieneto direktorius, niekuo nesiskiria nuo analogiškų laikinų vadovų paskyrimo jungiant kitas profesines mokyklas. Laikinai paskirti direktoriai pareigas eis du mėnesius, vėliau juos pakeis viešus konkursus laimėję asmenys. Konkursuose galės dalyvauti visi reikalavimus atitiksiantys asmenys.“

Papildomai pasiteiravus, kodėl P.Čepo vadovaujamoje įstaigoje ŠMSM neatlieka finansinio audito, gavome skurdaus turinio komentarą: „Mokykloje kasmet yra atliekamas finansinių ataskaitų auditas, kurių ataskaitos yra viešinamos mokyklos puslapyje, taip pat kasmet atliekami vidaus kokybės vadybos ir išorės kokybės vadybos sistemos auditai. Visų profesinio mokymo įstaigų išorinis vertinimas atliekamas kasmet, vadovaujantis išorinio vertinimo rodikliais ir ribinių reikšmių pasiekimo rezultatais.“

Patarėjas gudrauja?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja, kad nuo rugsėjo Kauno technikos profesinio mokymo centras (KTPMC), Vilkijos žemės ūkio mokykla bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

„Kauno dienos“ šaltiniai patvirtina, kad naujojo centro laikinuoju vadovu numatyta skirti dabartinį KTPMC direktorių Paulių Čepą.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus, nurodė kreiptis į savo patarėją Dainorą Luką.

„Kauno technologijų mokymo centro laikinasis vadovas, iki įvyks viešas konkursas užimti vadovo pareigas, bus paskirtas rugsėjo 1 d., kai pradės veikti naujas juridinis vienetas. Kas užims laikinojo vadovo pareigas, dar nepaskelbta. Šiuo metu į ministerijos sudarytą reorganizacijos darbo grupę įtraukti visi trys esami jungiamų profesinių mokyklų direktoriai“, – tikino D.Lukas.

Tačiau viešai skelbiamose Kauno įstaigų reorganizavimo sąlygose išskiriamas KTPMC vadovas.

„Naujai kuriamos viešosios įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vardu gali veikti viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas. Po reorganizavimo veiksiančio Kauno technologijų mokymo centro įstatus pasirašo viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas“, – teigiama dokumento projekte.

Pasigedo skaidrumo

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai  Eugenijus Jovaiša,  Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,  Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai.

Kritikuoja: V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad reformos autoriai pamiršo, jog švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimai nederinti su įstaigų bendruomenėmis. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti reikalinga vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Seimo narės prof. V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė apie demokratiją ir tarimąsi jau seniai negalvoja, taip pat pamiršo, kad švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė.

„Deja, ši ministerijos reforma ir vėl iš esmės nuleidžiama iš viršaus,  profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams bei visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Planuojama, kad profesinės mokyklos Lietuvoje bus reorganizuotos iki rugsėjo 1 d. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 profesinio mokymo įstaigos, po pertvarkos veiklą tęs 44.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

„Iki 2027 m. profesinio mokymo įstaigoms stiprinti yra numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių ES priemonių ir projektų. Iš jų beveik 39 mln. eurų numatyta profesinių mokyklų regionuose infrastruktūrai gerinti, pameistrystės plėtrai ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti – 20 mln. eurų. 2,6 mln. eurų numatyta finansinėms paskatoms profesinio mokymo įstaigų mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos“, – teigė ministrės patarėjas D.Lukas.

Ryšiai su viceministre

Seimo narių įtarimus, kad reformos imitacija reikalinga tik norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina Kauno pavyzdys.

Dvi iš jungiamų įstaigų – KTPMC ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras – yra panašaus dydžio įstaigos. Tiesa, pastaroji vertinama kur kas palankiau, nes čia daug dėmesio skiriama ir neįgaliųjų studijoms. Tačiau su bendruomene net nebuvo jokių diskusijų, kas turėtų vadovauti jungtiniam centrui.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir laikinai vadovauti naujai įstaigai.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, tuo aktyviai rūpinosi ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė. Anksčiau ji yra dirbusi skandalingai pagarsėjusiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre direktorės padėjėja. Keistas sutapimas, bet P.Čepas taip pat dirbo šiame centre.

Ministerijos atstovams tai atrodo nereikšminga smulkmena. „Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybę žmonių“, – tikino D.Lukas.

Nors jis ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų, patvirtino ir kai kurie ministerijos darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Karjera prie „darbiečių“

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Tai, kad būdama valdžioje, Darbo partija rodė ypatingą interesą profesinėms mokykloms, patvirtina ir skandalas, susijęs su A.Pitrėnienės pirmtako Dainiaus Pavalkio patarėju Andriumi Stankevičiumi. Būdamas įtakingu ministro patarėju, jis tuo pat metu „mokėsi pjaustyti mėsą“ Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre ir nevengė rūpintis šios įstaigos interesais, todėl net buvo pramintas mėsininku. Kilus skandalui, A.Stankevičius pasitraukė iš patarėjo pareigų.

Įtakingi užtarėjai?

Susidaro įspūdis, kad P.Čepo karjera anksčiau aktyviai rūpinosi Darbo partijos atstovai, o dabar jį savo globon paėmė konservatoriai. Čia svarbi ir dar viena linija – skandalingai pagarsėjęs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, būtent iš pastarojo P.Čepas šoktelėjo į Mechanikos mokyklos direktorius, o čia susipažino su buvusiu policininku, tuomečiu Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotoju Albinu Antanu Anužiu. Pastarasis bičiuliavosi su Palangos buvusiu policijos komisaru ir politiniu veikėju Edmundu Krasausku. Jo žmona Genoveita tuo metu pas „darbietę“ A.Pitrėnienę dirbo viceministre.

Tad nenuostabu, kad 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, o ši įstaiga – vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik A.A.Anužis, bet V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas. Įdarbinti ir buvę Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotojai.

Įdomus sutapimas: pas Darbo partijos atstovę A.Pitrėnienę dirbusi viceministrė G.Krasauskienė – buvusi Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotoja, o į valdžią atėjus konservatoriams, ŠMSM viceministre įdarbinta A.Kudarauskienė, taip pat dirbusi tame pačiame centre, kuriam vadovavo skandalingai pagarsėjusi Laimutė Anužienė.

Priminsime, kad 2017 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog A.Pitrėnienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kai, baigusi eiti ministrės pareigas, per kelis mėnesius įsidarbino Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Palangos skyriuje, dėl kurio, būdama ministre, priėmė palankių sprendimų.

Kažkiek prisimena

Seime tris kadencijas dirbusio, Seimo pirmininku, vicepirmininku buvusio, Seimo švietimo ir mokslo komiteto veikloje dalyvavusio V.Gedvilo paklausėme: ar gali būti atsitiktinumas, kad net trys artimi jo partijos bičiuliai dabar darbuojasi Kauno technikos profesinio mokymo centre (KTPMC)?

„Aš jau nesu partijoje ir nieko bendra su jais neturiu. Kai manęs į Seimą nebeišrinko, jie kažkaip nuėjo savo keliais ir įsidarbino“, – sakė V.Gedvilas.

Paklaustas apie KTPMC vadovą P.Čepą, iš pradžių tikino jo nepažįstantis.

„Anksčiau gyvenau netoli to centro, gerai pažinojau buvusį jo direktorių. P.Čepą kažkiek prisimenu. Esu matęs jį gal vieną, gal du kartus“, – vis dėlto užsiminė V.Gedvilas.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad 2016 m., baigdamas paskutinę savo darbo Seime kadenciją, pasirūpino jam talkinusiais politiniais bendražygiais – įdarbino juos KTPMC, V.Gedvilas patikino, kad to nebuvo.

„Šitą versiją galite atmesti. Jokio pokalbio, jokio prašymo nebuvo, tikrai nekalbėjau dėl jų“, – tvirtino buvęs aukšto rango politikas.

Paprašęs patikslinti, kokia yra planuojamos publikacijos tema, ir išgirdęs, kad viena potemių – pasiaiškinti, ar, naudojantis pertvarkymais, vadovų galimai neieškoma ne pagal profesines kompetencijas, bet pagal artimas pažintis, V.Gedvilas svarstė: „Kad ir kokią paimtumėte mokyklą, tų giminių, pažįstamų, artimų draugų rasite – visur pilna, kad ir kur pažiūrėtumėte.“

Jis tikino, kad faktas, jog P.Čepo vadovaujamoje mokymo įstaigoje vykdavo Darbo partijos renginiai, įdarbinti jo patarėjai, esą nerodo tos mokyklos ir Darbo partijos bendradarbiavimo.

„Žinote, kai rinkimai vyksta, lankaisi, važinėji į mokyklas, ir ne tik į tą mokyklą. Pervažiuoji visą Kauną… Gal ir ten darėme kokį susitikimą ar suėjimą… O kas ten vyko po manęs, nežinau…“ – atsiribojo V.Gedvilas.

Šeimininkauja verslas?

Prieš keletą savaičių „Kauno diena“ sulaukė skundo apie dabar KTPMC esą klestinčią netvarką ir ne studijoms, o verslui naudojamas dirbtuves, į kurias investuoti ES milijonai.

Vien į Taikos prospekte įsikūrusį Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų sektorinį praktinio mokymo centrą investuota 16 mln. litų (apie 4,6 mln. eurų).

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Dabar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Veikla: Variklinių transporto priemonių remonto sektorinis praktinio mokymo centras vadinamas neoficialiu servisu.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia varydavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Skundo autoriai „Kauno dienai“ nurodė, kad KTPMC direktorius P.Čepas nepamiršta pasirūpinti ir savo gerove. Į darbą ir iš jo jis važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu.

Tai, kad P.Čepo tarnybinis automobilis nepaženklintas, užfiksavo ir „Kauno dienos“ fotografė.

Važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu

„Kauno diena“ pabandė telefonu pakalbinti Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) direktorių dr. P.Čepą.

– Kaip paaiškintumėte, kad jūsų tarnybinis automobilis nepažymėtas centro logotipu?

– Nei privalau aiškintis, nei ketinu aš to daryti… Jei čia matau… į vienus vartus… Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas – mačiau, nepažymėtas… Viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte... Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija...

Užfiksuota: į darbą ir iš jo KTPMC direktorius važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jei turite klausimų, tai aš mielai į juos atsakysiu, tik paprašysiu juos pateikti raštu, kad čia nebūtų interpretacijų, pareiškimas, kad turite skundų… Nei jūs teismas, nei kažkokia kitokia teisėsaugos institucija…

Kiti klausimai P.Čepui buvo išsiųsti raštu.

– Ar tai sutapimas, ar kažkokios kitos priežastys, kad aplink jus susibūrė artimų V.Gedvilo kolegų būrelis? Gal jūsų įstaigoje yra ir kitų partijų lyderių padėjėjų, pavaduotojų ar jums svarbūs tik Darbo partijos atstovai?

– Kauno TPMC darbuotojai dirba darbo sutartyse numatytomis sąlygomis. Darbuotojai nediferencijuojami lyties, religijos, priklausymo politinėms partijoms ar kitais pagrindais. Kauno TPMC nerenka ir nekaupia informacijos apie buvusio Seimo nario, Seimo pirmininko V.Gedvilo artimus bičiulius ar kolegas.

– Kaip teigia informacijos šaltiniai, jūsų vadovaujamoje įstaigoje ne kartą vyko Darbo partijos renginiai (ar juos apmokėdavo?). Iš kur toks dėmesys Darbo partijai ir jos poreikiams?

– Kauno TPMC nuolat vyksta planiniai edukaciniai, kultūriniai renginiai, pilietinės akcijos ir iniciatyvos. Partijų politiniai renginiai Kauno TPMC nevykdomi.

– Šaltinių tvirtinimu, Variklių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre aptarnaujami ir privatūs automobiliai. Kokiu pagrindu? Ar tai suderinta (kaip?) su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM)?

– Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre paslaugos yra teikiamos vadovaujantis Paslaugų teikimo Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų ir Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniuose praktinio mokymo centruose tvarkos aprašu, paslaugų teikimo tvarka suderinta su Lietuvos Respublikos ŠMSM.

– Numatyta, kad būtent jūs planuojamas skirti laikinuoju naujos įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vadovu. Šaltinių duomenimis, jūsų kandidatūros pasirinkimą lėmė ir tai, kad buvote dabartinės ŠMSM viceministrės A.Kudarauskienės kolega, kai abu dirbote Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

– Laikinąjį naujos įstaigos vadovą skiria Lietuvos Respublikos ŠMSM. Sprendimo dėl laikinojo vadovo paskyrimo Kauno TPMC nėra gavęs.

Ministrų kabinetas trečiadienį numatė, kad profesinis, kaip ir aukštasis bei kitas mokslas, vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus „privalomąsias praktikas, praktinius mokymus ar kompetencijų vertinimą, kurių neįmanoma įgyvendinti“. Taip pat palikta nuostata, jog išimtis gali būti taikoma ir pirminiam profesiniam mokymui, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa.

„Tas yra aktualu kai kurioms studijų programoms, manome, kad tikrai tai kažkokios papildomos rizikos neturėtų kelti“, – posėdyje sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad pakeitimai labiausiai aktualūs profesinėms mokykloms, tačiau galioja ir aukštųjų mokyklų praktiniams praktiniams mokymams, kvalifikacijos tobulinimui, kai jo neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu.

„Pakeitimas taip pat padės ir sveikatos mokslų studentams, kurie atlieka praktiką sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigia ŠMSM.

Kontaktinis mokymasis turės būti organizuojamas užtikrinant visus reikalavimus dėl atstumų tarp asmenų, higienos  laikymosi,  asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Nuo trečiadienio įsigaliojus karantino sugriežtinimams, kontaktinis ar mišrus mokymasis leistas tik pradinių klasių moksleiviams, visi kiti turi mokytis nuotoliniu būdu.

Pagal šį planą keturias profesinio ugdymo įstaigas numatoma prijungti prie liekančių veikti profesinių mokyklų, kelios būtų reorganizuotos sujungimo būdu, šešioms profesinėms mokykloms būtų leista pasirinkti – tapti jungtinėmis įstaigomis su bendrojo ugdymo mokyklomis arba prisišlieti prie liekančių veikti profesinių mokyklų, dar beveik dešimt įstaigų be alternatyvų siūloma pertvarkyti į jungtines su bendrojo ugdymo mokyklomis.

Taip pat numatoma uždaryti šešis profesinio mokymo įstaigų skyrius. Tarp uždaromų – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro padaliniai Juknaičiuose, Aukštadvaryje ir Nidoje.

Šiuo metu šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų.

Apie parengtą pertvarkos planą penktadienį pranešusi ministerija teigia siekianti užtikrinti, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų specialistų poreikį darbo rinkoje.

„Šis projektas numato racionalesnį, profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą“, – tikina ŠMM.

Anot jos, projektas teiktas viešai svarstyti profesinio mokymo įstaigoms bei savivaldybėms, vietos bendruomenėms bei įmonėms, verslo asocijuotoms struktūroms, kviečiant pateikti pastabas ir pasiūlymas ar alternatyvius sprendimus. Gauta 30 pasiūlymų, dėl konkrečių sprendimų toliau bus tariamasi su miestų ir rajonų savivaldybių vadovais.

„Atlikome detalią kiekvieno regiono, kiekvienos profesinio mokymo įstaigos analizę. Neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios mokyklos. Yra mokyklų, kurių vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją“, – pranešime spaudai sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerija nurodo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus regione iš 16 profesinio mokymo įstaigų net dešimt mokyklų rengia virėjus. Tuos pačius specialistus rengia net tame pačiame pastate įsikūrusios įstaigos, pavyzdžiui, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos centras bei Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla. Panaši situacija susiklosčiusi Trakų rajono mažame miestelyje Aukštadvaryje, kur viename pastate įsikūrusios apie 150 mokinių turinti gimnazija ir apie 200 mokinių deklaruojanti profesinė mokykla.

Be kita ko, numatoma pertvarkyti profesinių mokyklų valdymą, visos jos taptų viešosiomis įstaigomis (dabar dalis yra biudžetinių įstaigų), į jų valdymą numatoma labiau įtraukti verslo įmones.