„Sveikiname tokią Vyriausybės poziciją, nes pateikti siūlymai neatitiko ne tik sektoriaus darbuotojų ir jų darbdavių lūkesčių bei ES norminių aktų reikalavimų, bet nebuvo palankūs ir šį mokymą teikiančioms mokymo įstaigoms. Darbdaviai, kurie yra šios kvalifikacijos užsakovai ir kuriems tenka visa atsakomybė dėl jų įdarbintų vairuotojų žinių ir gebėjimų, signalizavo, jog apsunkinus ir pabranginus jų darbuotojų mokymą, jie rinksis alternatyvą apmokyti savo vairuotojus kaimyninėse valstybėse. Mes, kaip mokymo teikėjai, negalėjome nereaguoti į tokią situaciją. Šiandien Lietuvoje turime susiklosčiusią įdomią situaciją, kai visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimas – t. y. tiek pirminis mokymas, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, tiek pavojingų krovinių vežimo (ADR) mokymas, yra Susisiekimo ministerijos žinioje ir tik 95 kodo kompetencijos suteikimas yra deleguotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“, – sako Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentė Jurgita Kuliešienė.

Seimo nariai Aušra Papirtienė, Liudas Jonaitis, Antanas Baura, Sergejus Jovaiša, Edmundas Pupinis ir Kęstutis Bacvinka bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlė įtvirtinti nuostatą, kuria profesionalių vairuotojų kvalifikacijos suteikimas (95 kodo mokymas) būtų priskirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o patį mokymą traktuoti kaip profesinį mokymą.

Pasak J. Kuliešienės, priėmus tokį siūlymą mokymas taptų kelis kartus ilgesnis nei to reikalauja vairuotojų mokymą reglamentuojančios ES Direktyvos ir, be abejonės, brangesnis.

Vyriausybės nutarime, kuriuo nepritariama Seimo narių siūlymui, atkreipiamas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintos direktyvos 2003/59/EB, kuri reglamentuoja vairuotojų rengimą, nuostatų. Taip pat pažymima, kad pageidavimas 95 kodo mokymus priskirti profesiniam mokymui yra perteklinis, nes tai nepagrįstai prailgintų profesionalių vairuotojų rengimą, o šiai kompetencijai įgyti visiškai pakanka neformalaus mokymo statuso.

Prieš Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto inicijuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas pasisakė nemažą dalį vairuotojų mokymo įstaigų vienijanti asociacija ir transporto sektoriaus verslo atstovai, kurie siūlo įtvirtinti Susisiekimo ministerijos šių metų pradžioje parengtą ir su visais socialiniais partneriais suderintą įstatymo projektą, pagal kurį 95 kodo kompetencijos suteikimas – šio mokymo tvarkos organizavimas ir priežiūra – būtų deleguotas Susisiekimo ministerijai. Šis Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymo pakeitimas atitiks vairuotojų ir jų darbdavių lūkesčius ir leis sėkmingai vykdyti 95 kodo mokymą tiek valstybinėms, tiek privačioms mokymo įstaigoms.

Šios įstatymo pataisos turėjo būti priimtos iki š. m. gegužės 23 d., iki kurios į nacionalinius teisės aktus turėjo būti perkelta Europos Direktyva, reglamentuojanti 95 kodo mokymą. Iki tol galiojo laikinoji tvarka, pagal kurią profesionalių vairuotojų 95 kodo kvalifikacijos suteikimas ir periodinis atnaujinimas vyko pagal senąsias profesinio mokymo programas, kuruojant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau artėjant laikinosios tvarkos galiojimo pabaigai, Seimo Švietimo, ir mokslo komitetas ėmėsi iniciatyvos 95 kodo mokymą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijai.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui.