„Sveikiname tokią Vyriausybės poziciją, nes pateikti siūlymai neatitiko ne tik sektoriaus darbuotojų ir jų darbdavių lūkesčių bei ES norminių aktų reikalavimų, bet nebuvo palankūs ir šį mokymą teikiančioms mokymo įstaigoms. Darbdaviai, kurie yra šios kvalifikacijos užsakovai ir kuriems tenka visa atsakomybė dėl jų įdarbintų vairuotojų žinių ir gebėjimų, signalizavo, jog apsunkinus ir pabranginus jų darbuotojų mokymą, jie rinksis alternatyvą apmokyti savo vairuotojus kaimyninėse valstybėse. Mes, kaip mokymo teikėjai, negalėjome nereaguoti į tokią situaciją. Šiandien Lietuvoje turime susiklosčiusią įdomią situaciją, kai visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimas – t. y. tiek pirminis mokymas, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, tiek pavojingų krovinių vežimo (ADR) mokymas, yra Susisiekimo ministerijos žinioje ir tik 95 kodo kompetencijos suteikimas yra deleguotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“, – sako Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentė Jurgita Kuliešienė.

Seimo nariai Aušra Papirtienė, Liudas Jonaitis, Antanas Baura, Sergejus Jovaiša, Edmundas Pupinis ir Kęstutis Bacvinka bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlė įtvirtinti nuostatą, kuria profesionalių vairuotojų kvalifikacijos suteikimas (95 kodo mokymas) būtų priskirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o patį mokymą traktuoti kaip profesinį mokymą.

Pasak J. Kuliešienės, priėmus tokį siūlymą mokymas taptų kelis kartus ilgesnis nei to reikalauja vairuotojų mokymą reglamentuojančios ES Direktyvos ir, be abejonės, brangesnis.

Vyriausybės nutarime, kuriuo nepritariama Seimo narių siūlymui, atkreipiamas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintos direktyvos 2003/59/EB, kuri reglamentuoja vairuotojų rengimą, nuostatų. Taip pat pažymima, kad pageidavimas 95 kodo mokymus priskirti profesiniam mokymui yra perteklinis, nes tai nepagrįstai prailgintų profesionalių vairuotojų rengimą, o šiai kompetencijai įgyti visiškai pakanka neformalaus mokymo statuso.

Prieš Seimo narių ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto inicijuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas pasisakė nemažą dalį vairuotojų mokymo įstaigų vienijanti asociacija ir transporto sektoriaus verslo atstovai, kurie siūlo įtvirtinti Susisiekimo ministerijos šių metų pradžioje parengtą ir su visais socialiniais partneriais suderintą įstatymo projektą, pagal kurį 95 kodo kompetencijos suteikimas – šio mokymo tvarkos organizavimas ir priežiūra – būtų deleguotas Susisiekimo ministerijai. Šis Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymo pakeitimas atitiks vairuotojų ir jų darbdavių lūkesčius ir leis sėkmingai vykdyti 95 kodo mokymą tiek valstybinėms, tiek privačioms mokymo įstaigoms.

Šios įstatymo pataisos turėjo būti priimtos iki š. m. gegužės 23 d., iki kurios į nacionalinius teisės aktus turėjo būti perkelta Europos Direktyva, reglamentuojanti 95 kodo mokymą. Iki tol galiojo laikinoji tvarka, pagal kurią profesionalių vairuotojų 95 kodo kvalifikacijos suteikimas ir periodinis atnaujinimas vyko pagal senąsias profesinio mokymo programas, kuruojant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau artėjant laikinosios tvarkos galiojimo pabaigai, Seimo Švietimo, ir mokslo komitetas ėmėsi iniciatyvos 95 kodo mokymą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijai.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, tačiau Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui.

Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vykdomosios direktorės Jurgitos Kuliešienės, šiuo metu galiojantis Profesinio mokymo įstatymas ir jo taikymo praktika neatitinka transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčių.

„Profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos suteikimą palikti išskirtinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai būtų ydinga praktika. Pertekliniais reikalavimais ir ribojimais apkrautas reguliavimas diskriminuoja atskiras mokymo įstaigas, apsunkina tiek transporto sektoriaus įmonių, tiek į darbo rinką siekiančių patekti vairuotojų padėtį. Tokia situacija prieštarauja atnaujintai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, kuria kaip tik ir buvo siekiama ištaisyti ankstesnės direktyvos trūkumus ir padaryti 95 kodo kompetencijos suteikimą lankstesnį ir prieinamesnį“, –  sako J. Kuliešienė.

Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – norinčių mokytis nebus. Labai tikėtina, kad Lietuvos vairuotojai vyks įgyti kvalifikacijos į kaimynines valstybes, kur reikalavimai 95 kodo mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras.

Jos teigimu, vienas iš tikslų – įtvirtinti profesionalių vairuotojų neformalaus mokymo praktiką bei teisinį reguliavimą, kuris atitiktų transporto sektoriaus darbdavių ir darbuotojų lūkesčius bei derėtų su Europos Sąjungos direktyvomis.

J. Kuliešienė atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerijos parengtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto nuostatos dėl 95 kodo mokymo, kurios beveik dvejus metus buvo derintos su vežėjų asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais, neturi palaikymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

„Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje svarstytas įstatymo projektas. Išklausę kai kurių komiteto narių nuomones, nuogąstaujame, kad komitetas linkęs laikytis pozicijos, jog 95 kodo mokymas turėtų likti išimtinai formaliuoju profesiniu mokymu. Pagrindinis to motyvas – siekis apginti valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų interesus, tuo pačiu iš mokymo proceso galimai eliminuojant privačius mokymo teikėjus“, – sako J. Kuliešienė.

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija kartu su vežėjų asociacijomis, reaguodamos į situaciją, bendru raštu kreipėsi į atsakingus Seimo komitetus, taip pat Vyriausybę ragindamos paremti Susisiekimo ministerijos paruoštą teisės akto projektą.

Raštą pasirašė Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija ir didžiausios vežėjų asociacijos – „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga.

Nors Europos Parlamento ir tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, Lietuvoje jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nuo šių metų gegužės 23 dienos baigia galioti esama tvarka, pagal kurią organizuojami 95 kodo mokymai ir jų kompetencijos kėlimas profesionaliems vairuotojams. „Jeigu įstatymas nebus priimtas, turėsime dvi problemas – pirma, dėl ES direktyvos nevykdymo Lietuva atsidurs tarp pažeidėjų. Antra – po gegužės 23 dienos lieka neaišku, kaip teks organizuoti 95 kodo profesionalių vairuotojų mokymus, ir kaip jie bus  įdarbinami“, - sako J. Kuliešienė.

Pagal direktyvą, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams siekia 150 valandų. Kai vairuotojai atnaujina kvalifikaciją periodiškai kas penkerius metus – mokymas trunka 35 valandas. Tuo tarpu naujoji Profesinio mokymo redakcija profesinio mokymo trukmę smarkiai padidina – tai išaugina tiek darbdavių, tiek potencialių darbuotojų sąnaudas siekiant šios kompetencijos. Transporto sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad šalies profesionalių vairuotojų mokymas apkrautas ir kitais pertekliniais reikalavimais.

„Jeigu turėsime gerokai ilgesnės trukmės programas – norinčių mokytis nebus. Labai tikėtina, kad Lietuvos vairuotojai vyks įgyti kvalifikacijos į kaimynines valstybes, kur reikalavimai 95 kodo mokymui yra kur kas paprastesni, netaikomas kalbos barjeras“, – sako J. Kuliešienė.

95 kodo kompetencija pagal turinį ir taikomumą yra susijusi išskirtinai su Susisiekimo ministerijos, atsakingos už visą Lietuvos transporto sektorių, kuruojamomis sritimis. Būtent Susisiekimo ministerija yra atsakinga tiek už minimos direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, tiek už visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimą. ES šalių praktikoje šis mokymas taip pat yra transporto ministerijų ar agentūrų reguliavimo sritis.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas tikrinamas egzaminu.