– Jau dvejus metus trunka karas Ukrainoje. Taip pat artėja rinkimai ir matom, kad Kremlius ir jų sąjungininkai bando ieškoti kažkokių takoskyrų, įtampos židinių, bando tą testuoti ir, esant galimybei, išnaudoti. Yra ir antra medalio pusė, kad dėl viso karo Ukrainoje ir panašiai, daugiau įtampos visuomenėje ir jautrumo visais klausimais, kas susiję su Rusija ar net Baltarusija. Matome, kad jautriau reaguojama į tam tikrus epizodus, kurie gal prieš kokius penkerius metus ir nebūtų sukėlę tokio ažiotažo.
– Bet tai, kas įvyko ligoninėje, regis, nedidelis incidentas. Vyro su šaliku kažkur ligoninėje Vilniuje galbūt labai stipriai nesureikšminsim, bet ar nenutiks taip, kad Kremliaus propagandistai šito pro akis nepraleis?
A. Jakavonytės feisbuko paskyros ir Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
– Kremliaus propagandistai siekia išnaudot bet kokią priežastį parodyti, iškreipti ar sufokusuoti vieną elementą. Bet lyginant šį epizodą su buvusiu prieš kelis metus, kai kai kurie mūsų politikai pasirodė su Georgijau lentelės spalvomis ir panašiai. Tai nėra kažkas tokio, ko nebūtų buvę anksčiau. Manau, dėl šito nereikia daryt kažkokių absoliučių išvadų, kad mūsų visuomenėj yra kažkokie pokyčiai, bet kad tie epizodai pasitaiko, kad jų bus. Aš nedaryčiau dramos, kur jos nėra. Yra Lietuvos institucijos, pareigūnai, kurie žino, ką reikia daryti, jų dėmesį galima atkreipti. Galų gale, mūsų pareigūnai atlieka savo pareigas ir turi priimti sprendimus. Ar tai būtų fašistinė, ar sovietinė simbolika, yra tam tikri straipsniai. Tai, manau, kad daryti išvadas iš vieno epizodo nereikėtų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet tada, kaip jūs sakote, šie epizodai kartas nuo karto vis tiek atsiras ir pasitaikys. Kaip jūs manote, kiek tai pačių žmonių iniciatyva, net jei tu žinai, kad už tai gali būti nubaustas, o kiek tokie epizodai galėtų būti paskatinti kažkaip iš išorės?
Aš nedaryčiau dramos, kur jos nėra. Yra Lietuvos institucijos, pareigūnai, kurie žino, ką reikia daryti, jų dėmesį galima atkreipti.
– Nėra jokia paslaptis, kad yra Kremlius, Minsko režimas, kurie stengiasi provokuoti, sukurti tokias situacijas. Nereikia apsigauti ir pasakyti, kad mūsų visuomenėje yra suklaidintų žmonių, kai kurie gal net uždarbiauja, galvodami, kad gaus kelis šimtus eurų ir čia nėra kažkoks didelis kriminalas. Manau, blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti, kad ta įsijautrinusi visuomenės dalis pradės daryti tam tikrus persekiojimus ar vykdyti teisingumą vietoj Lietuvos institucijų. Sakysim, kai pasitaiko Lietuvoj tokių epizodų, kad, tarkim, Baltarusijos pilietės vaikus seka į mokyklą kažkoks asmuo, tai, man atrodo, to neturėtų būti ir tai irgi turėtų būti mūsų tarnybų dėmesio objekte. Nes, suprantama, kad tų įtampų yra ir jokiu būdu negalima leisti joms eskaluotis. Čia, šiuo atveju, išlaikyti ramybę, fiksuoti tuos epizodus, jeigu matom, kad vienas ar kitas žmogus… Ir mes matėm, kad yra tokių žmonių, kurie vizitavo ir Minską, ir Rusiją pastaruosius kelis metus. Tai kelia minčių, kam jie dirba, kokių paskatų vedini jie tai daro. Tai yra Lietuvos institucijų darbas. Lietuvos žurnalistų darbas turbūt yra tą fiksuoti, nušviesti, nedramatizuojant ir nedarant kažkokių skubotų išvadų. Bet, vėlgi, tai nėra jokia naujiena, mes tą matėm ir po Krymo aneksijos, mes matėm ir organizuojamas Rusijos dienas, ir koncertus, kur tikrai Kremliaus propagandos atstovai atvažiuodavo. Aš manau, nuo to jau gerokai apsivalyta ir tokių reiškinių nebėra, bet pavieniai epizodai dar yra.
