„Sulaikyti 4 404 žmonės“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Kazachstanas, ilgą laiką laikytas viena stabiliausių posovietinių Centrinės Azijos šalių ir turintis gausius energijos šaltinių išteklius, išgyvena didžiausią krizę per kelis dešimtmečius. Praeitą savaitgalį įsiplieskę protestai dėl automobilinių suskystintų dujų pabranginimo peraugo į visą šalį apėmusias audringas demonstracijas.

Keliuose miestuose ginkluoti protestuotojai grūmėsi su vyriausybės pajėgomis ir šturmavo vyriausybės pastatus.

Trečiadienį buvo atstatydinta Kazachstano vyriausybė. Iki sausio 19-osios šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.

Šeštadienį Vidaus reikalų ministerija dar nebuvo atnaujinusi anksčiau šią savaitę paskelbtų duomenų apie žuvusius ir sužeistuosius.

Vėliausiais turimais duomenimis, paskelbtais ketvirtadienį, per neramumus žuvo mažiausiai 18 saugumo pajėgų narių ir dar 748 buvo sužeisti.

Penktadienį VRM pranešė apie 26 „likviduotus“ riaušininkus ir 26 sužeistus protestų dalyvius.

Tuo metu leidinys „The Jerusalem Post“, remdamasis Izraelio užsienio reikalų ministerija, šeštadienį pranešė, kad per protestus Almatoje žuvo vienas žydų valstybės pilietis.

URM duomenimis, 22 metų Levanas Kogeashvili (Levanas Kogeašvilis) neteko gyvybės išvakarėse.

„Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšius su jo tėvais Kazachstane ir šeima Izraelyje, taip pat padeda gabenti jo kūną į Izraelį, kur jis bus palaidotas“, – ministerijos pareiškimą citavo „The Jerusalem Post“.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Jomartas Tokajevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) įsakė pirmadienį paskelbti gedulą „dėl daugybės aukų, žuvusių per tragiškus įvykius keliuose šalies regionuose“.

Almatoje tęsiama „antiteroristinė operacija“, šalies didžiausias miestas valomas nuo „teroristų“.

Kazachstane dislokuotos Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) taikos palaikymo pajėgos.

Almatoje šalies pietryčiuose praėjusiomis dienomis vyko ypač didelės riaušės. Vidaus reikalų ministerija kalbėjo apie mažiausiai trylika žuvusių policininkų ir kareivių. Kiek žuvo civilių, neaišku.

Autoritariškai valdomas Kazachstanas pastarosiomis dienomis susiduria su beprecedenčiais protestais. Neramumai savaitgalį prasiveržė dėl gyventojų pasipiktinimo smarkiai išaugusiomis dujų kainomis nafta ir dujų turtingos šalies degalinėse. Reaguodamas į protestus, prezidentas Kasimas Žormatas Tokajevas atleido vyriausybę.

„Puikiai suprantame, kad Kazachstano atiduoti negalima. Nes tai būtų tokia dovana, kaip Ukraina Amerikai, NATO... Noriu, kad teisingai suprastumėte, kodėl priimtas sprendimas įvesti [į Kazachstaną] Baltarusijos taikos palaikymo pajėgas“, – per vieną pasitarimą Minske sakė A. Lukašenka. Jo žodžius cituoja baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Pastarosiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausius protestus, supurčiusius Kazachstaną nuo nepriklausomybės įgijimo prieš tris dešimtmečius subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pirmąsias demonstracijas išprovokavo netikėtas sprendimas dvigubai pabranginti suskystintas automobilines dujas, bet vėliau protestai išaugo ir išsiplėtė, atspindėdami platesnį nepasitenkinimą šalyje, nuo nepriklausomybės įgijimo valdomoje tos pačios partijos.

Nuo praeito savaitgalio šalį krečiantys protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas), atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą).

Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.

Puikiai suprantame, kad Kazachstano atiduoti negalima. Nes tai būtų tokia dovana, kaip Ukraina Amerikai.

Vėliau K.-J. Tokayevas pažadėjo griežtomis priemonėmis numalšinti neramumus, dėl kurių jis kaltino „užsienyje parengtų teroristų gaujas“. Galiausiai valstybės vadovas paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, įskaitant Baltarusiją, pagalbos.

„Aš jus išsamiai perspėjau, kas nutiks. Štai ir vyksta. Tai dar net ne vidurys. Kas mūsų laukia – daug ko nežinome, bet turime būti viskam pasiruošę“, – pridūrė A. Lukašenka.

Pačią Baltarusiją beprecedenčiai opozicijos protestai apėmė 2020 metų rugpjūtį, kai tuomet įvykusių prezidento rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, nepertraukiamai vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių jiems nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Europos Sąjunga ir kitos Vakarų šalys paskelbė A. Lukašenkos režimui griežtų ekonominių sankcijų.

Kaip pranešama, vienas policijos pareigūnas buvo rastas nupjauta galva.

Trečiadienį įsiveržę į prezidento rezidenciją ir meriją šalies didžiausiame mieste Almatoje demonstrantai naktį mėgino šturmuoti daugiau pastatų.

„Dešimtys užpuolikų buvo likviduoti“, – valstybinei televizijai „Khabar 24“ sakė policijos atstovė Saltanat Azirbek. Paprastai toks terminas vartojamas pranešimuose apie saugumo pajėgų nukautus įtariamus ekstremistus.

Almatos pareigūnai televizijai sakė, kad per neramumus žuvo mažiausiai dvylika policininkų ir dar 353 buvo sužeisti.

Ketvirtadienio pavakare Almatoje apytikriai ties merija vėl buvo girdimos šūvių papliūpos, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas), atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą).

Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.

Vėliau K.-J. Tokayevas pažadėjo griežtomis priemonėmis numalšinti neramumus, dėl kurių jis kaltino „užsienyje parengtų teroristų gaujas“. Galiausiai valstybės vadovas paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, pagalbos.

Ketvirtadienį, antrą dieną iš eilės, Almatos ir kitų dviejų miestų oro uostai buvo uždaryti, taip pat smarkiai strigo interneto ryšys. Kazachstano naujienų svetainės buvo neprieinamos.

Almatos pareigūnai televizijai sakė, kad per neramumus žuvo mažiausiai 12 policininkų ir dar 353 buvo sužeisti.

Pastarosiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausius protestus, supurčiusius Kazachstaną nuo nepriklausomybės įgijimo prieš tris dešimtmečius subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pirmąsias demonstracijas išprovokavo netikėtas sprendimas dvigubai pabranginti suskystintas automobilines dujas, bet vėliau protestai išaugo ir išsiplėtė, atspindėdami platesnį nepasitenkinimą šalyje, nuo nepriklausomybės įgijimo valdomoje tos pačios partijos.

KSSO anksti ketvirtadienį pranešė K.-J. Tokayevo prašymu pasiuntusi į Kazachstaną taikos palaikymo pajėgų.

Šis buvusių sovietinių respublikų karinis blokas bendrą karinę operaciją organizuoja pirmąkart. Tikėtina, jog tai rodo, kad Kazachstano kaimynės, ypač Rusija, nerimauja, kad neramumai gali išplisti.

Glaudžius ryšius palaikanti Rusija ir Kazachstanas turi 7,6 tūkst. km ilgio bendrą sieną. Kazachstane taip pat veikia Rusijos nuomojamas Baikonuro kosmodromas.

Taikos palaikymo pajėgų dydis ir uždaviniai kol kas nebuvo įvardyti. Rusija nurodė jau pasiuntusi į Kazachstaną oro desantininkų dalinį.

Scanpix nuotr.

Šiam blokui taip pat priklauso Armėnija, Baltarusija, Kirgizija ir Tadžikistanas. Kirgizijos prezidento atstovas Erbolas Sutanbajevas sakė, kad jo šalies kontingento pasiuntimui dar turi pritarti parlamentas ir kad kirgizų kariai nedalyvautų veiksmuose prieš demonstrantus.

K.-J. Tokayevas trečiadienį įvedė visoje šalyje dviejų savaičių nepaprastąją padėtį, įskaitant naktinę komendanto valandą ir draudimą rengti pamaldas. Šis sprendimas yra smūgis didelei Kazachstano stačiatikių bendruomenei, penktadienį švęsiančiai Kalėdas.

Iš penkių Centrinės Azijos respublikų Kazachstanas smarkiai lenkia visas kitas dydžiu ir turtingumu. Šalis dydžiu prilygsta Vakarų Europai ir turi didžiulius naftos, gamginių dujų, irano ir brangiųjų metalų išteklius. Be Rusijos, šalis taip pat rigojasi su Kinija, o Kazachstano naftos ir mineralinių žaliavų ištekliai daro jį strategiškai ir ekonomiškai svarbiu veikėju.

Nepaisant Kazachstano gamtinių turtų ir stiprios viduriniosios klasės, daug žmonių kai kuriuose regionuose tebegyvena arti skurdo ribos. Daugelis kazachstaniečių taip pat piktinasi valdančiosios partijos, parlamente kontroliuojančios daugiau kaip 80 proc. vietų, dominavimu.

Protestuotojai atrodo neturintys aiškių lyderių arba reikalavimų sąrašo.

Didelė pykčio dalis nukreipta į 81-erių N. Nazarbayevą, kuris valdė Kazachstaną nuo 1989-ųjų, kol perdavė valdžią K.-J. Tokayevui. Demonstrantai skandavo „Seni, išeik!“, akivaizdžiai turėdami galvoje buvusį lyderį, kuris tebedominuoja Kazachstano politikoje ir kurio valdymo laikotarpis buvo paženklintas nuosaikaus asmenybės kulto.

Demonstracijoms išplitus į sostinę Nur Sultaną ir Almatą, vyriausybė paskelbė atsistatydinanti, bet K.-J. Tokayevas nurodė, kad ministrai liks dirbti, kol bus suformuotas naujas kabinetas. Dėl to lieka neaišku, ar kabineto pasitraukimas ką nors reikšmingai pakeis.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis „santūrumo“, o Vašingtonas ragino valdžios institucijas leisti protestuotojams „taikiai reikštis“.

Kazachstano vyriausybė beveik netoleruoja realios opozicijos ir yra kaltinama nepriklausomų balsų tildymu.

Spontaniški, nesankcionuoti protestai Kazachstane yra neteisėti, nepaisant 2020 metais priimto įstatymo, kuriuo buvo sušvelninti kai kurie susirinkimų laisvės apribojimai.

Šioje 19 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Azijos šalyje šią savaitę pratrūko protestai, reaguojant į minėtų dujų kainų šuolį. Į šalies gatves išėjo tūkstančiai žmonių, tvirtinančių, kad šis šuolis nepagrįstas, nes Kazachstanas turi milžiniškus energijos rezervus.

Trečiadienį protestai suintensyvėjo ir virto masiniais neramumais, protestuotojams ėmus šturmuoti vyriausybinius pastatus ir kilus susirėmimams.

„Vyriausybė ėmėsi skubių veiksmų stabilizuoti socioekonominę situaciją“, – sakoma Kazachstano vyriausybės pranešime. Jame nurodoma, kad daugelyje šalies miestų ir provincijų skelbiamas 180 dienų trukmės suskystintųjų dujų, benzino, dyzelino ir komunalinių paslaugų kainų kilimo moratoriumas.

Vyriausybė taip pat pranešė laikinai nutraukianti kai kurių maisto produktų, įskaitant jautieną, avieną, bulves ir morkas, eksportą, siekdama „stabilizuoti visuomenei reikšmingų maisto produktų kainas“.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas kviečia visus vežėjus, dirbančius su Centrinės Azijos – Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano ir Tadžikistano – rinkomis, susilaikyti nuo bet kokių kelionių į šiuos regionus.

„Kai kurie vežėjai, vežantys krovinius į minėtas šalis per Kazachstaną, jau susiduria su sunkumais. Stabdomas bent jau savaitei krovinių gabenimas, tikintis, kad neramumai karštuosiuose taškuose pasibaigs. Kur kas sudėtingesnė situacija yra su jau pakeliui esančiais vilkikų vairuotojais ir jų vežamais kroviniais, kurie įstrigę, pavyzdžiui, prie Rusijos ir Kazachstano sienos, kuri yra uždaryta. Dar sudėtingesnė situacija su vairuotojais, įstrigusiais neramumų draskomuose regionuose. Kiek jų ten yra, šiuo metu negalime tiksliai pasakyti“, – „Linavos“ pranešime cituojamas Z. Buivydas.

Pasak jo, kelyje esantiems vairuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirba, siūloma ieškoti alternatyvių kelių, nors jų paprastai būna mažai, o šalyje įstrigusiems rekomenduojama laikytis įvestų ribojimų, vengti viešų vietų, kur vyksta mitingai, protesto akcijos, didesni žmonių susibūrimai.

Z. Buivydo teigimu, situacija nuolat stebima ir vertinama, bendraujama su įmonių atstovais. Prireikus bus kreipiamasi pagalbos į diplomatines atstovybes, kad padėtų grįžti į Lietuvą ten įstrigusiems vilkikų vairuotojams su kroviniais.

Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas sako, kad kai kurių Lietuvos transporto įmonių vilkikai yra įstrigę Kazachstano teritorijoje prie Atyrau miesto, patikros poste, kur neveikia internetas, muitinės sistemos, negalima išmuitinti krovinių ir net judėti nei pirmyn, nei atgal.

„Ten įstrigusiems vairuotojams kyla didelių problemų dėl grynųjų, nes jų neturėjo išvykdami iš Lietuvos. Šiuo metu Kazachstane išsigryninti galima tik po 20 eurų, o neveikiant internetui ir stringant bankiniams atsiskaitymams, žmonės negali susimokėti už maistą, atsiskaityti už kitas būtinas prekes ar paslaugas net savo asmeninėms reikmėms. Be to, jau driekiasi kilometrinės vilkikų eilės. Deja, bet yra vilkikų vairuotojų, įstrigusių Bautino miestelyje, kur šiuo metu jie stovi protestuotojų kontroliuojame aikštelėje. Su nerimu laukiame bet kokios žinios iš jų ir tikimės, kad jie nenukentės“, – sako A. Telmentas.

Asociacijos duomenimis, 2021 m. su šių šalių rinkomis dirbo 166 transporto įmonės, kurių autoparką sudaro 3630 vilkikų.

Nazarbajevas

Buvęs komunistų partijos vadovas Nursultanas Nazarbajevas, dabar 81-erių metų, geležiniu kumščiu valdė didžiulį stepių kraštą ilgus metus nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Pranešama, kad jis vis dar tampė politikos virvutes ir po to, kai 2019 m. galiausiai atsistatydino, užleidęs vietą savo pasirinktam įpėdiniui prezidentui Kasimui Žomartui Tokajevui.

Šalyje, kuri yra svarbiausia Rusijos sąjungininkė, niekada nebuvo laisvų rinkimų.

N. Nazarbajevas panaudojo didžiulius naftos turtus, kad pastatytų naują spindinčią sostinę Astaną, vėliau jo garbei pervadintą į Nur Sultaną. Ji garsėja futuristine dangoraižių panorama ir šaltomis žiemomis, kai temperatūra dažnai nukrenta iki minus 20 laipsnių Celsijaus, bei centre esančiu bokštu su apžvalgos aikštele, kur lankytojai gali padėti rankas ant auksinio N. Nazarbajevo delno įspaudo.

Senoji sostinė Almata išlieka didžiausias miestas ir prekybos centras.

Kosmodromas

Kazachstanas yra devinta pagal dydį šalis pasaulyje, kurios plotas yra daugiau nei 2,7 milijono kvadratinių kilometrų. Didžiojoje Kazachstano stepėje įsikūręs Rusijos nuomojamas Baikonūro kosmodromas – vis dar didžiausia pasaulyje paleidimo aikštelė praėjus beveik 60 metų, kai iš ten pakilo sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas, tapęs pirmuoju žmogumi kosmose.

Mišri populiacija

Beveik 70 proc. gyventojų (2020 m. duomenimis) yra kazachai, bet istoriškai šalis turi didelę rusų mažumą. Aštuntajame dešimtmetyje rusai sudarė daugiau nei 40 proc. gyventojų, tačiau nuo to laiko jų skaičius sumažėjo iki penktadalio gyventojų. Oficialiai šalyje gyvena 130 tautybių, daugelis jų sovietmečiu buvo ten ištremti kaip politiniai kaliniai. Taip stepėje išsibarstė vokiečių, graikų, totorių, lenkų, korėjiečių, ingušų ir Sakartvelo turkų bendruomenės.

Kazachstanas didžiuojasi klajokliška savo istorija ir 2015 m. minėjo 550 metų sukaktį nuo pirmosios Kazachstano valstybės gimimo. Po iškilmių nuskambėjo prieštaringas Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasisakymas, jog iki nepriklausomybės nuo Maskvos kazachai niekada neturėjo valstybės.

Nors Kazachstanas ir Rusija tradiciškai palaiko tvirtus santykius, jų bendra istorija kartais trukdo. Rusija kritikavo 2019 metų Kazachstano dokumentinį filmą, kuriame teigiama, kad priverstinė šalies kolektyvizacija baigėsi genocidu, iki 40 proc. gyventojų mirė iš bado arba pabėgo praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį.

Priklausomas nuo naftos

Kazachstano ekonomika yra stipriausia Vidurinėje Azijoje, praeityje ji augo dviženkliu skaičiumi. Tačiau ją stipriai paveikė 2014 m. kritusios naftos kainos, nuo kurių ji labai priklausoma. Ją taip pat labai paveikė 2008 metų Rusijos ekonominė krizė, dėl jos nuvertėjo Kazachstano pinigai tengės.

Pasaulio banko (PS) duomenimis, 2020 metais nafta sudarė 21 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. PS prognozuoja, kad šiemet ekonomika augs 3,7 procento.

Pagrindinis šalies naftos telkinys „Tengiz“ pagamina trečdalį Kazachstano metinės produkcijos, 50 proc. jo kontroliuoja JAV įmonė „Chevron“.

Didžiausias pasaulyje urano gamintojas Kazachstanas taip pat turi gausius mangano, geležies, chromo ir anglies išteklius.

Kazachstanas sieja savo ekonomikos ateitį su kaimyne Kinija, daug investuoja į kelių tinklą, geležinkelius ir uostų infrastruktūrą, kad palengvintų prekybos ryšius.

Kaip įveikti Boratą?

Nepaisant visų iš naftos gautų dolerių, kuriuos išteklių turtinga valstybė investavo į savo įvaizdį, jį vis dar temdo Boratas. Daugelis užsienyje ir toliau sieja šalį su britų komiko Sachos Barono Coheno 2006 m. pasipiktinimą sukėlusiu labai populiariu satyriniu filmu „Boratas“. Jis dar kartą apie save priminė 2017 m., kai S. Baronas Cohenas pasisiūlė sumokėti baudas, skirtas čekų turistams, Kazachstano policijos sulaikytiems, kai jie sostinėje fotografavosi apsivilkę Borato stiliaus „mankinius“.

„TVO šalys yra įsitikinusios, kad Kazachstano valdžia gali taikiomis priemonėmis sumažinti įtampą ir atkurti rimtį bei tvarką šalyje, jos taip pat yra pasirengusios prireikus suteikti pagalbą Kazachstano žmonėms ir valdžiai“, – pažymima dokumente.

TVO taip pat pareiškė užuojautą Kazachstane žuvusių žmonių artimiesiems ir palinkėjo pasveikti sužeistiems šalies gyventojams.

Protesto akcijos Kazachstane prasidėjo sausio 2 d. Žanaozeno ir Aktau miestuose šalies pietvakariuose, kur gyventojai piktinosi aukštomis suskystintųjų dujų kainomis. Po dviejų dienų riaušės kilo Almatoje ir kituose Kazachstano miestuose, ten vyko susirėmimai su policija. Yra aukų. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas dviem savaitėms paskelbė nepaprastąją padėtį visoje šalyje. Maskvos vadovaujamas karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija – jau siunčia savo pajėgas į Kazachstaną.

Tiurkų valstybių organizacija (anksčiau vadinosi Tiurkų taryba) – tarptautinė organizacija, vienijanti tiurkakalbes šalis. Šiuo metu jai priklauso Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Turkija ir Uzbekistanas, kaip stebėtojos jos veikloje dalyvauja Vengrija ir Turkmėnija.

Sutrikdytas mobilusis ryšys

Sausio 4-osios vakarą Kazachstane užfiksuotas iki šiol trunkantis stiprus interneto ryšio sutrikdymas, keliantis sunkumų žmonėms dalintis informacija apie šalyje kylantį perversmą. Incidento metu smarkiai suprastėjo šalyje lyderiaujančių telekomunikacijų operatorių.

Incidentas nutiko įsismarkavus protestams dėl Žanaozeno miestelyje smarkiai išaugusios suskystintų automobilinių dujų (LPG) kainos. Šalies prezidentui Kasymui Žomartui Tokajevui paskelbus nepaprastąją padėtį, mobiliojo ryšio kokybė ir toliau išlieka žema.

Dėl šio incidento Kazachstanas tapo 10-ąja Azijos ir 26-ąja pasaulio valstybe, blokavusia internetą dėl šalyje kylančių protestų. Tai jau ketvirtas kartas, kai ši šalis blokuoja internetą nuo 2015 metų. Valstybės valdžia internetą blokavo ir per Nepriklausomybės dieną 2016-aisias, Pergalės dieną 2019-aisiais bei per rinkimus, vykusius tais pačiais 2019-aisiais metais.

„Azijoje interneto blokavimas, deja, yra dažnas reiškinys, ypač per rinkimus, protestus ar aktyvistų demonstracijas. „Surfshark“ duomenimis, mažiausiai 23-ijose Azijos valstybėse nuo 2015 m., kai pradėjome rinkti duomenis apie blokavimus, fiksuoti tokie incidentai, o šešiose iš jų internetas blokuojamas ir dabar“, – sako Vytautas Kaziukonis, kompanijos „Surfshark“ vadovas.

Scanpix nuotr.

 Internetas blokuojamas ir kitur

Eksperto teigimu, interneto blokavimas išlieka pasaulyje plačiai paplitusia priemone, kuria siekiama malšinti įvairius sukilimus ir protestus . „Surfshark“ duomenimis, vien praėjusiais metais internetas blokuotas 17-oje valstybių, iš jų po du kartus Irane ir kaimyninėje Rusijoje. Skaičiuojama, kad nuo šių incidentų nukentėjo maždaug ketvirtis milijardo žmonių.

„Matome tendenciją, kad interneto blokavimų skaičius mažėja. Pernai fiksuota 35 proc. mažiau blokavimų nei 2020 metais, tačiau bendra tendencija ir toliau kelia nerimą. Pastebime, jog dauguma blokavimų susiję su rinkimais ir protestais, o tai daro tiesioginę įtaką žmonių žodžio laisvei“, – teigia V. Kaziukonis.

Kaip ir Kazachstane, dauguma blokavimų pernai nutiko dėl politinių įvykių – 37 proc. fiksuoti protestų metu, 21 proc. – rinkimų dienomis. Azijos regione registruoti mažiausiai 5 blokavimo atvejai, o situacija blogiausia Afrikoje – čia nutiko daugiau nei pusė visų metų incidentų.

„Internetas dažniausiai blokuojamas tam, kad šalyje kylantys opoziciniai judėjimai būtų numalšinti arba žmonės turėtų sunkumų kritikuodami situaciją šalyje. Dažniausiai taikomasi į tokias bendravimo programėles kaip „WhatsApp“, „Skype“, „Facebook Messenger“, „Viber“ ir socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, – sako ekspertas.

„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų kompanija. 2021 m. „Cybersecurity Excellence“ apdovanojimuose „Surfshark“ laimėjo aukso medalį ir pelnė novatoriškiausios metų saugos tarnybos titulą. Kompanijos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai.

Šalyje išplitus neramumams, prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) paramos. Protestus iš pradžių sukėlė augančios degalų kainos, bet per juos pratrūko ir politinės nuoskaudos. K. Ž. Tokajevas apkaltino užsienyje apmokytas „teroristines gaujas“ sukursčius neramumus. Tačiau Vidurinės Azijos ekspertė Kate Mallinson iš Londone įsikūrusio užsienio reikalų ekspertų centro „Chatham House“ teigė, kad protestai yra „požymis labai giliai įsišaknijusio pykčio ir pasipiktinimo dėl Kazachstano vyriausybės nesugebėjimo modernizuoti šalį ir imtis visas gyvenimo sritis paveikiančių reformų“.

Prezidentas pažadėjo griežtai reaguoti į protestus ir visoje šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, įskaitant komendanto valandą ir masinių susibūrimų draudimą. Anksti ketvirtadienį per televiziją pasakytoje kalboje jis sakė kreipęsis pagalbos į KSTO – karinį aljansą, kurį sudaro Rusija ir dar penkios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kad padėtų stabilizuoti šalį. KSTO pirmininkas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas patvirtino, kad aljansas atsiųs taikos palaikymo pajėgas „ribotam laikui“.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad „atidžiai stebi“ situaciją Kazachstane, ir paragino valdžios institucijas bei protestuotojus laikytis santūriai.

Jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu.

Prezidentas K. Ž. Tokajevas yra tik antras asmuo, vadovaujantis Kazachstanui po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Jo išrinkimą 2019-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasmerkė kaip neatitinkantį demokratijos standartų. Vis dėlto panašu, kad daugiausia gatvėse pratrūkusio pykčio buvo nukreipta į jo pirmtaką Nursultaną Nazarbajevą, kuris nuo tada, kai atsistatydino, vaidino svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje. Trečiadienį, siekiant numalšinti augančius neramumus, jis iš šių pareigų buvo atleistas.

Buvo girdėti, kaip protestuotojai skanduoja N. Nazarbajevo vardą, internete pasidalyta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip žmonės mėgina nugriauti milžinišką bronzinę buvusio lyderio statulą. Kaip rašo „BBC Monitoring“, atrodo, kad dabar demontuotas paminklas stovėjo Taldykorgano mieste, N. Nazarbajevo gimtajame regione.

Almatos policijos vadas Kanatas Taimerdenovas sakė, kad „ekstremistai ir radikalai“ užpuolė 500 civilių gyventojų ir nusiaubė šimtus įmonių. Vakariniame Aktobės mieste prieš protestuotojus buvo panaudotos vandens patrankos. Būta pranešimų, kad saugumo pajėgos kai kuriose vietose stojo į protestuotojų pusę.

Vis dėlto, pasak BBC, sunku susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta šioje Vidurinės Azijos valstybėje. Vidaus reikalų ministerija paskelbė duomenis apie aukas saugumo pajėgose, bet nėra lygiaverčių pranešimų apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus. Stebėtojų grupės pranešė, kad visoje šalyje užblokuotas internetas. Atleistas ne tik N. Nazarbajevas, atsistatydino visa vyriausybė.

Protestai ne tik dėl degalų

Pasak BBC rusų kalba korespondentės Olgos Ivšinos, daugelį nustebino tai, kokiu greičiu protestai peraugo į smurtą, o tai perša mintį, kad pyktį kelia ne vien degalų kainos. Tradiciškai Kazachstanas yra stabili Vidurinės Azijos valstybė, dažnai apibūdinama kaip autoritarinė. Iki 2019 metų jai vadovavo prezidentas N. Nazarbajevas, jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu. Jis pasitraukė vykstant antivyriausybiniams protestams, siekdamas juos numalšinti į savo vietą paskyrė artimą sąjungininką.

Daugumą rinkimų Kazachstane laimi beveik 100 proc. balsų surenkanti valdančioji partija, veiksmingos politinės opozicijos nėra. Analitikai teigia, kad Kazachstano vyriausybė akivaizdžiai neįvertino gyventojų pykčio ir kad šie protestai nestebina šalyje, kurioje nėra renkamos demokratijos – žmonės turi išeiti į gatves, kad būtų išgirsti.