„Prokuratūra prašo aštuonerių metų“, – pranešė nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“, cituodama žurnalistą, buvusį teismo salėje Sankt Peterburge.

33 metų A. Skočilenko kaltinama dezinformacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu.

Menininkė ir muzikantė suimta nuo praėjusių metų balandžio.

Po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė teisės aktą, kuriuo draudžia kritikuoti invaziją ir kuriame numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. Skočilenko teisiama nepaisant daugelio sveikatos sutrikimų, įskaitant celiakiją ir įgimtą širdies ydą.

Jos motina Nadežda Skočilenko naujienų agentūrai AFP sakė, kad reali laisvės atėmimo bausmė jai būtų tiesiog katastrofa.

„Mediazona“ pranešė, kad posėdyje dalyvavo Vokietijos diplomatai ir kai kurie kultūros veikėjai.

A. Skočilenko pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais apie žmones, pasislėpusius nuo rusų bombardavimo Ukrainos Mariupolio mieste.

Ji buvo suimta po to, kai vienas pirkėjas pasipiktino etiketėmis ir apie jas pranešė.

Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti, įkalinti arba nubausti piniginėmis baudomis už nepritarimą konfliktui.

Vėlai vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi iš tuščių apsuptos sostinės Kyjivo gatvių aiškiai pavargęs, bet tvirtas V. Zelenskis prašė pasaulinio solidarumo.

„Pasaulis privalo sustabdyti karą. Išeikite su Ukrainos simboliais, kad palaikytumėte Ukrainą, palaikytumėte laisvę, paremtumėte gyvybę, – kreipdamasis anglų kalba sakė V. Zelenskis. – Išeikite į savo aikštes, gatves, tapkite matomi ir girdimi.“

Emocingoje kalboje, paskelbtoje Rusijos invazijos pradžios mėnesio sukakties išvakarėse, V. Zelenskis ragino pasaulio gyventojus „priešintis karui nuo kovo 24-osios... ir po to“, pasisakyti prieš Rusijos pradėtą kruviną karą.

„Parodykite savo poziciją, išeikit iš savo biurų, namų, mokyklų ir universitetų, išeikit taikos vardan, – kalbėjo Ukrainos lyderis. – Pasaulis privalo sustabdyti karą.“

Tokį pareiškimą V. Zelenskis padarė praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną ir pradėjo karą, jau pareikalavusį tūkstančių civilių ir abiejų šalių karių gyvybių.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, siekdama sužlugdyti Kyjivo vyriausybės provakarietišką kursą, Ukrainoje žuvo šimtai civilių gyventojų, dar šimtai buvo sužeisti, o daugiau kaip 3 mln. ukrainiečių pasitraukė iš savo šalies.

Bendrai iš savo namų ir miestų, kuriuos rusai nepaliaujamai bombarduoja iš sausumos, jūros ir oro, jau pasitraukė daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių.

Daugėja įrodymų, kad kažkada liaupsinta Rusijos kariuomenė smarkiai įklimpo ir norėdama palaužti ukrainiečių ryžtą yra priversta bombarduoti iš toli.

Vien pietiniame Mariupolio uostamiestyje be maisto, vandens ir elektros yra įstrigę 100 tūkst. žmonių. Rusijos pajėgos įnirtingai apšaudo miestą.

Mariupolio ligoninės darbuotojai evakavo pacientus į rūsį, kur jie gydomi prie žvakių šviesos, šalia kitų 600–700 ten prisiglaudusių vietos gyventojų, sakė pareigūnai.

JAV vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus bombardavimo kampanija prilygsta karo nusikaltimams, taip dar labiau padidindama priešpriešą tarp Maskvos ir Vakarų, primenančią didžiausias Šaltojo karo krizes.

„Matėme daugybę patikimų pranešimų apie atakas nesirenkant taikinių ir tyčia prieš civilius nukreiptas atakas, taip pat kitus žiaurius nusikaltimus“, – paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Šiandien galiu pranešti, kad, remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV vyriausybė mano, jog Rusijos pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje“, – sakė jis.

Kol kas konfliktas nevirto tiesioginiu karu tarp Rusijos ir NATO, bet vis labiau nuogąstaujama, kad Rusija gali dar labiau eskaluoti padėtį chemine, biologine ar net taktine branduoline ataka.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atvyko į Briuselį dalyvauti skubiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose, kur turi būti pažadėta daugiau letalios ginkluotės Ukrainai ir daugiau skaudžių sankcijų krizės jau ištiktai Rusijos ekonomikai.

Ukrainos pasipriešinimas

NATO pareigūnai mano, kad vakarietiškų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų arsenalą turinčios Ukrainos pajėgos jau galėjo nukauti iki 15 tūkst. rusų karių. Dar 30–40 tūkst. Rusijos karių gali būti sužeisti.

Vladimiro Putino režimas oficialiai skelbia, kad žuvo mažiau nei 500 rusų karių, ir priėmė drakoniškus cenzūros įstatymus, kad blokuotų nepriklausomų šaltinių patvirtintas naujienas apie kampaniją, kuri oficialiai vadinama ne karu, o „specialiąja karine operacija“.

Tačiau sunkiausia karo našta ir toliau tenka Ukrainos civiliams.

V. Zelenskis pripažino, kad pastarasis mėnuo buvo „ilgas“, bet gyrė ukrainiečių pasipriešinimą – daug įnirtingesnį nei tikėjosi Rusija ir truksiantį tiek, kiek reikės.

„Tai karas už nepriklausomybę ir mes privalome laimėti“, – vėlai vakare paskelbtame vaizdo pareiškime sakė Ukrainos prezidentas, kaitaliodamas ukrainiečių ir savo gimtąją rusų kalbas.

„Atstatysime kiekvieną miestą, patrauksime įsibrovėlius atsakomybėn už kiekvieną nusikaltimą, – sakė jis. – Visi mūsų žmonės gyvens laisvoje Ukrainoje.“

Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių pajėgos ne tik atremia daug didesnės ir geriau ginkluotos rusų kariuomenės atakas, bet ir rengia kontrpuolimus bei atkovojo kažkiek teritorijos aplink Kyjivą.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko sakė, kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė apie įnirtingą artilerijos susišaudymą Irpinėje.

Kaip pranešė britų karinė žvalgyba, ukrainiečiai „tikriausiai atkovojo Makarivą ir Mosčuną“ į šiaurės vakarus nuo sostinės ir „yra reali galimybė, kad ukrainiečių pajėgos dabar gali apsupti rusų junginius Bučoje ir Irpinėje“.

V. Putinas reaguoja

Siekdamas apriboti sankcijų daromą poveikį, V. Putinas trečiadienį paskelbė, kad Rusija už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, tarp kurių yra visos ES narės, reikalaus atsiskaityti tik rubliais.

Nuo energijos importo iš Rusijos labai priklausomoje Europoje šis manevras pakurstė debatus apie galimą rusiškos naftos ir gamtinių dujų uždraudimą.

Maskva yra įspėjusi, kad embargas sukeltų pasaulinės energijos rinkos „kolapsą“.

Europa neatrodo vieninga naftos embargo klausimu, bet taip pat yra ir V. Putino režimo skilimo ženklų.

Maskva patvirtino, kad buvęs Kremliaus administracijos vadovas Anatolijus Čubaisas, prižiūrėjęs 10-ojo dešimtmečio liberalias ekonomines reformas, dabar pasitraukė iš V. Putino patarėjo posto. Pranešama, kad protestuodamas prieš karą jis pabėgo iš Rusijos.

Maskva vis dar turi labai svarbią draugę Kiniją, atmetusią pasiūlymus pašalinti Rusiją iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės.

Tačiau G-20 narės Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) sakė manantis, kad V. Putino dalyvavimo lyderių susitikime Indonezijoje vėliau šiais metais būtų „per daug“.

Praėjus mėnesiui nuo invazijos pradžios taikos derybose sutarta dėl kasdienių humanitarinių koridorių pabėgėliams. Ukraina taip pat sako galinti pritarti tam, kad kai kurie Rusijos reikalavimai būtų pateikti nacionaliniam referendumui.

Tačiau Kyjivas atsisako patenkinti reikalavimus nusiginkluoti ir atsisakyti provakarietiškų ambicijų.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas sakė, kad taikos derybos susidūrė su „reikšmingais sunkumais“. Maskva apkaltino Jungtines Valstijas kenkiant derybų procesui.

Kaip žinoma, praėjusį pirmadienį  „Pirmojo kanalo“ redaktorė Marina Ovsianikova įsiveržė į studiją per labiausiai žiūrimą vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“.

Vėliau ji buvo sulaikyta Maskvoje ir netrukus buvo nubausta 30 tūkst. rublių (260 eurų) bauda. Nepaisant to, kad buvo paleista į laisvę, moteris gali būti toliau teisiama ir rizikuoja gauti laisvės atėmimo bausmę dėl drakoniškų naujų įstatymų.

Kai kalbėjausi su savo draugais ir kolegomis, visi iki paskutinės akimirkos negalėjo patikėti, kad toks dalykas gali įvykti. Kad šis siaubingas karas įvyks.

Sekmadienį kalbėdama su amerikiečių žurnalistais M. Ovsianikova sakė, kad jos sprendimas protestuoti buvo „spontaniškas“, tačiau gilaus nepasitenkinimo valdžia jausmas kaupėsi kelerius metus. Toks pat jausmas esą yra apėmęs ir daugelį jos kolegų, sakė moteris.

„Per mūsų valstybinius kanalus skelbiama propaganda tampa vis labiau ir labiau iškreipta, o dėl Rusijos politikai taikomo spaudimo negalime likti abejingi“, – „ABS News“ laidai „This Week“ sakė M. Ovsianikova.

„Kai kalbėjausi su savo draugais ir kolegomis, visi iki paskutinės akimirkos negalėjo patikėti, kad toks dalykas gali įvykti. Kad šis siaubingas karas įvyks, – vertėjo padedama sakė šiuo metu Maskvoje esanti moteris. – Vos prasidėjus karui, aš negalėjau miegoti, aš negalėjau valgyti. Ėjau į darbą ir po savaitę trukusio šios situacijos nušvietimo atmosfera („Pirmajame kanale“) tapo tokia nemaloni, kad aš suvokiau, kad nebegaliu ten eiti.“

M. Ovsianikova sakė svarsčiusi prisijungti prie protesto kokioje nors viešoje vietoje, tačiau pamatė, kaip protestuotojai suimami ir kad jiems gresia kalėjimas.

Tikiuosi, kad kai mano sūnus bus vyresnis, jis supras, kodėl tai padariau.

„Aš nusprendžiau, kad galbūt galėčiau padaryti kai ką, kai ką prasmingą, ... ir galėčiau likusiam pasauliui parodyti, jog rusai yra prieš karą, ir aš galėčiau parodyti rusams, kad visai tai yra tiesiog propaganda“, – sakė ji.

M. Ovsianikova sakė besitikėjusi „galbūt paskatinti kai kuriuose žmonės pasisakyti prieš karą“.

Anksčiau interviu televizijai „France 24“ ji sakė, kad jos protestas „sugadino mūsų šeimos gyvenimą“.

„Tačiau turime padaryti tašką šiam brolžudiškam karui, kad ši beprotybė nevirstų branduoliniu karu. Tikiuosi, kad kai mano sūnus bus vyresnis, jis supras, kodėl tai padariau“, – tuomet sakė M. Ovsianikova.

Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje M. Bachelet sakė, kad nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Rusijoje buvo sulaikyta maždaug 12,7 tūkst. žmonių, dalyvavusių taikiuose protestuose prieš karą.

„Erdvė diskusijoms ar kritikai dėl valstybės politikos, įskaitant jos karinius veiksmus prieš Ukrainą, (Rusijoje) vis labiau varžoma, – sakė ji. – Žiniasklaidos reikalaujama naudoti tik oficialią informaciją ir terminus.“

Prezidentui Vladimirui Putinui įsakius savo kariuomenei įsiveržti į provakarietišką Ukrainą, Rusijos vadžia pradėjo beprecedentį susidorojimą su ir taip varžyta rusų žiniasklaida.

Pareigūnai blokavo kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, o V. Putinas praėjusį penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos armiją.

M. Bachelet taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusijoje „naudojami represiniai įstatymai“, neleidžiantys žmonėms naudotis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, kriminalizuojantys nesmurtinį elgesį.

„Migloti ir per daug platūs apibrėžimai, pavyzdžiui, ekstremizmo ar neapykantos kurstymo, nulėmė teisines interpretacijas, neatitinkančias Rusijos įsipareigojimų dėl žmogaus teisių“, – sakė ji.

M. Bachelet taip pat išreiškė nerimą dėl blogėjančios situacijos Ukrainoje.

„Esu itin susirūpinusi dėl civilių, įstrigusių daugelyje vietų dėl aktyvių karo veiksmų, ir raginu visas šalis imtis efektyvių veiksmų, kad visi civiliai, įskaitant pažeidžiamus (žmones), galėtų saugiai pasitraukti iš konflikto paveiktų rajonų“, – sakė ji.

Ukrainoje raiškos ir susirinkimų laisvė taip pat puolama, nurodė JT žmogaus teisių komisarė.

Jos biuras gavo pranešimų apie „proukrainietiškų aktyvistų savavališkus sulaikymus rajonuose šalies rytuose, kur neseniai kontrolę perėmė ginkluotos grupės“, sakė M. Bachelet.

„Taip pat gavome pranešimų apie prorusiškais laikomų žmonių sumušimą vyriausybės kontroliuojamose teritorijose“, – nurodė ji ir pakartojo savo „skubų raginimą taikiai užbaigti karo veiksmus“.

Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti provakarietišką kaimynę, sulaikyta daugiau nei 13,5 tūkst. antikarinių protestų dalyvių.

A. Navalnas, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų sukčiavimų, kuriuos jo bendražygiai vadina politiškai motyvuotais, „Twitter“ parašė, kad jo tėvynėje auga pasipiktinimas konfliktu.

Pasak opozicionieriaus, tai rodo jo padėjėjų atlikta apklausa. A. Navalnas pridūrė, jog protestai didina spaudimą Kremliui, kuris esą „desperatiškai“ siekia „kuo greičiau“ užbaigti karą.

„Antikarinis impulsas ir toliau augs visoje visuomenėje, todėl antikariniai protestai jokiomis aplinkybėmis neturėtų liautis“, – anglų kalba tviteryje parašė A. Navalnas.

Anksčiau jis ragino rengti kasdienes demonstracijas prieš invaziją, kviesdamas rusus kiekvieną vakarą ir savaitgaliais rinktis miestų gatvėse.

Teisėsaugos veiksmus per demonstracijas stebinti grupė „OVD-Info“ pranešė, kad policija per protestus prieš karą, vykusius praėjusį savaitgalį 60 miestų, sulaikė mažiausiai 5 016 žmonių.

Rusijoje beveik neleidžiama rengti jokių antivyriausybinių protesto akcijų, o demonstrantai, išėję į gatves, rizikuoja sulaukti baudų ar įkalinimo.

Valdžia siekia nutildyti bet kokią karinės kampanijos kritiką, o V. Putinas praėjusią savaitę patvirtino teisės aktus, už „melagingų naujienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą numatančius bausmes, įskaitant ilgą laisvės atėmimą.

Nuo praėjusio penktadienio, kai įsigaliojo šios pataisos, teisėsauga jau iškėlė kelias bylas dėl administracinių teisės pažeidimų.

Protesto dalyviai į renginį atėjo nešini Ukrainos vėliavomis, popierinėmis geltonai ir mėlynai nuspalvintomis gėlėmis, laiko plakatus šalį palaikančiais užrašais, taip pat – raginimais Kremliui atsitraukti.

Plakatus galima pasidaryti šalia įrengtose dirbtuvėse, taip pat lauko palapinėse renkama parama Ukrainai. Šalia liepsnoja laužai.

„Ši akcija – pati svarbiausia, ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims. Aš čia netoli gyvenu, todėl kiekvieną dieną ateinu, kai tik būna protestas“, – BNS sakė vilnietė Audronė.

Vyresnio amžiaus moteris laikė popierinę gėlę su užrašu „Šlovė Ukrainai“.

„Kai žmogus, būdamas namie, su savo šeima, neturi jokios ramybės, yra visiškas pragaras. O jei Putino nenukneckins savi, bus be galo sunki ir sudėtinga tiek mūsų, tiek ukrainiečių kova“, – sakė vilnietė.

Proteste dalyvaujantis Karolis iš Vilniaus laikė plakatą, kuriame kruvinas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvaizduotas kaip Hitleris.

„Palaikau Ukrainą, kurią užpuolė Rusija“, – teigė jis.

„Kremliaus režimas, kuriam vadovauja Putinas, jis nei kiek ne geresnis už Hitlerį ir kitus baisius žmones, baisiais darbais įsirašiusius į istoriją“, – pridūrė vilnietis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Protestą „Laisvė šviečia | 4 dienų Rusijos ambasados apgultis“ žadama organizuoti iki ketvirtadienio, mitingo organizatoriai rengs žinomų atlikėjų koncertus.

„Puoškitės Ukrainos vėliavos spalvomis, pasiimkite vėliavas, megafonus, pieškite plakatus, smerkiančius Rusijos agresiją“, – feisbuke teigia organizatoriai.

„Su Ukraina iki pergalės!“, – rašė jie.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

„Kiek mamų, žmonų, dukrų, sesių liko laukti? Kiek iš jų jau išgirdo blogiausią pasaulyje žinią? Kiek iš jų dar išgirs? Moterys, mamos Lietuvoje už moteris, mamas Ukrainoje! Sesės, dukros, žmonos Lietuvoje už seseris, dukras, žmonas Ukrainoje!“ – ragindamos protestui akcentavo piketo organizatorės.

„Apsigobkite juoda skarele, įsiriškite juodą kaspiną, apsirenkite juodai – pakaks bet ko juodo, kas amžinai primintų Rusijos žvėrims, ką jie padarė. Mes privalome garsiai, kategoriškai sakyti ir nenustoti kartojusios – Ukraina, tu ne viena. Lietuvoje tau šviečia tūkstančiai širdžių!", – tokiais žodžiais protesto akcijos organizatorės kvietė uostamiesčio moteris.

„Nuo Maidano laikų mes suaugome su visa Ukraina. Šiandieną turbūt visi mes gulame ir keliamės kartus su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu ir visa ukrainiečių tauta. Mes norime palaikytis moteris, vaikus, mergaites, močiutes, kurių pečius užgriuvo tragedija – karas“, – susirinkusiems protestuotojams kalbėjo viena iš akcijos organizatorių Agnė Bukartaitė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Protestuotojos išreiškė palaikymą pabėgėliams nuo karo ir kvietė juos atvykti.

„Mano namai yra jūsų namai. Bet kaip niekas kitas šiandieną ukrainiečių moterys ir vyrai yra nusipelnę gyventi savo tėvynėje, savo žemėje. Karas turi baigtis. Šia proga aš noriu perduoti Rusijos diplomatams saulėgrąžas, kad jie jas diplomatiniu paštu išsiųstų savo smogikams į Ukrainą. Tegul jie susideda jas į kišenes, kad spėtų sudygti“, – kalbėjo A.Bukartaitė.

Protestuotojų buvo prašoma laikytis rimties, buvo dainuojamos lietuviškos dainos ir lopšinės.

Aš turiu giminių Ukrainoje. Žūsta nekalti žmonės, gyvenantys savo tėvynėje.

Kiti klaipėdiečiai piketuotojams palaikymą reiškė signalizuodami automobilių signalais.

Klaipėdietis Jevgenijus Sokolovas prie konsulato atsigabeno automobilinę priekabą, dengtą Ukrainos vėliavos spalvų tentu.

Priekaboje buvo sudėta garso aparatūra, kuria aikštelėje prie konsulato skambėjo Ukrainos himnas.

„Aš turiu giminių Ukrainoje. Žūsta nekalti žmonės, gyvenantys savo tėvynėje“, – tikino J.Sokolovas.

Į protesto akciją susirinko keli šimtai miestiečių. Po konsulato langais skambėjo ne tik lietuviškos dainos, vienu balsu dėkota Ukrainos prezidentui ir  ukrainiečiams už vienybę kovoje.

Kiek tolėliau, Pilies gatvėje, miestiečiai nešė pabėgėliams suaukotus daiktus, rūbus, higienos priemones. Raudonojo Kryžiaus savanoriai vos spėjo krauti didžiausius kiekius paramos.

Nešini arba apsigaubę Lietuvos, istorinėmis Baltarusijos ir Ukrainos vėliavomis, žmonės ratu būrėsi aplink mitingo pranešėjus sostinės Lukiškių aikštėje.

Viena iš Ukrainos puolimo krypčių buvo iš Baltarusijos, kur Rusija pastarosiomis savaitėmis laikė sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, kaip teigė, pratyboms.

Susirinkusieji taip pat skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ ir „Šlovė Ukrainai“, o į mitingą atvykusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragino Vakarus Baltarusijos režimui įvesti „griežčiausias įmanomas sankcijas“ ir nelaikyti agresoriais eilinių baltarusių.

„Mūsų broliai ukrainiečiai mums neatleistų mūsų tylėjimo“, – sakė S. Cichanouskaja.

„Man gėda prieš ukrainiečius, kad režimui reikia atidirbinėti už Rusijos pagalbą po 2020 metų rinkimų“, – pridūrė ji.

Į mitingą atėjęs 39-ių transporto sektoriaus darbuotojas Sergejus Bigelis tvirtino, kad daugelis žmonių Baltarusijoje yra normalūs ir nepalaiko Rusijos pradėto karo.

„Tačiau mažuma žmonių yra su Aliaksandru Lukašenka ir jie turi ginklų“, – sakė protestuotojas.

„Kad tas Putinas nudvėstų. O tai ūsuotai kiaulei, užgrobusiai mano šalį, reikia rasti atskirą vietą, kur jį kas nors galėtų apspjaudyti ar padaužyti pagaliu“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje gyvenanti 30-ių medicinos darbuotoja Katerina Ruzijeva sakė, kad dėl A. Lukašenkos kaltės Baltarusija kaip valstybė tampa agresore ir Ukrainos prieše.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mes to nenorime“, – pareiškė baltarusė.

Vėliau Lukiškių aikštėje mitingavę baltarusiai nužygiavo prie Boriso Nemcovo skvero šalia Rusijos ambasados Lietuvoje prisijungti prie kitų protestuotojų, pasisakiusių prieš Rusijos agresiją Ukrainoje.

Čia dalis jų sudegino valstybinę Baltarusijos vėliavą ir baltarusiškus pasus.

„Aš nenoriu būti Baltarusijos pilietis, mes turim vieną valstybę – Baltarusijos Respubliką, o šita sudeginta vėliava yra Baltarusijos vėliava, tos šalies, kurią mes norime sunaikinti ir sukurti naują, gražią šalį, kur gyvens protingi, padorūs žmonės, kur bus teisingi teismai, kur niekada niekas nefalsifikuos rinkimų“, – BNS sakė Baltarusijos vėliavą sudeginęs Ilja.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama sostinę Kijevą ir kitus didžiuosius miestus.

Vakarai dėl to įvedinėja sankcijas ir teikia paramą Ukrainai, tuo metu žmonės visame pasaulyje rengia protesto akcijas bei patys renka humanitarinę pagalbą.