Tokį sprendimą trečiadienį priėmė sostinės taryba. Už sprendimą balsavo 37 tarybos nariai, keturi susilaikė.

Butuose savarankiškai apsigyvens negalią turintys asmenys, jiems bus užtikrinama individuali socialinių darbuotojų pagalba.

„Šiuo metu apsaugoto būsto paslaugos jau teikiamos 14-ai vilniečių ir jų plėtra yra būtina. Šių paslaugų esmė – gerinti žmonių su negalia integracijos galimybes, skatinti jų savarankiškumą ir orų gyvenimą mieste. Tai yra dalis institucinės globos pertvarkos projekto, kuriam pasibaigus šiais metais ir toliau bus tęsiami pradėti darbai dėl geresnės žmonių su negalia situacijos“, – savivaldybės pranešime cituojama Vilniaus mero pavaduotoja Simona Bieliūnė.

Šiuo metu apsaugoto būsto paslaugos jau teikiamos 14-ai vilniečių ir jų plėtra yra būtina. Šių paslaugų esmė – gerinti žmonių su negalia integracijos galimybes.

Savivaldybė 30 sostinės gyventojų pirks dviejų–trijų kambarių butus skirtingose miesto vietose. Juose apsigyvens po du žmones, kurie gali gyventi savarankiškai, užtikrinant tęstinės pagalbos teikimą. Kiekvieną dieną juos lankys socialiniai darbuotojai ir padės spręsti įvairius kasdienius klausimus, atlikti buities darbus, ugdyti finansinį raštingumą, ieškoti darbo.

„Tai lyg pereinamasis laikotarpis, kurio metu užtikrinama socialinių darbuotojų pagalba. Apsaugoto būsto paslaugos bus teikiamos trejus metus. Per tą laikotarpį žmogus turėtų išmokti gyventi savarankiškai“, – teigė savivaldybės Socialinės integracijos poskyrio vedėja Irena Kiselienė.

Butams įsigyti skirta iki 2,6 mln. eurų. Numatyta, kad bus perkami įrengti, su virtuvės įranga, ne senesni kaip 2000-ųjų statybos būstai. Planuojama, kad žmonės į šiuos butus galėtų atsikraustyti nuo kitų metų.

Individualiuosius pagalbos poreikius turintys vilniečiai panašius įgūdžius ugdosi savarankiško gyvenimo namuose, kurių mieste yra trys. Jų gyventojai savo kasdienes veiklas planuoja savarankiškai, prireikus specialistai jiems užtikrina reikiamą pagalbą. Šiuo metu Vilniuje statomi dar du grupinio gyvenimo namai, kur iš viso apsigyvens 20 žmonių su proto negalia.

Proto negalią turintiems tai itin reikalinga erdvė, kurioje jie gyvens visavertį gyvenimą, mokysis drauge, taip lengviau integruodamiesi į bendruomenę, įgydami socialinių įgūdžių. Namuose, kaip šeimyna, apsigyventų iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių. Sostinės tarybos posėdyje trečiadienį pradėtas svarstyti siūlymas šiuos namus įkurti Gelvadiškių g. 70 (Antakalnyje). Priėmus sprendimą, namai duris atvertų jau kitų metų vasarą.

Pasak Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorės Jūratės Čečetienės, pertvarkant institucinės globos sistemą Vilniuje, siekiama, kad neįgalieji paliktų socialinės globos namus ir apsigyventų bendruomenėje.

„Grupinio gyvenimo namai Vilniuje – vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems. Gyvenant mažoje grupelėje sukuriamas šeimai artimesnis modelis, atsiranda tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavinasi bendravimo įgūdžiai. Kartu nebelieka izoliacijos ir uždarumo nuo visuomenės jausmo, neįgalieji tampa savo namų ir gyvenimo šeimininkais, išsiugdo savarankiškumo ir socialinius įgūdžius. Suprantame, kad vietos bendruomenei gali kilti daug klausimų. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantys visą parą prižiūrimi kvalifikuoto socialinio darbo personalo. Dalį savaitės laiko gyventojai praleis socialinėse dirbtuvėse VŠĮ Valakupių reabilitacijos centre“, – sakė J. Čečetienė.

Grupinio gyvenimo namai Vilniuje – vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems.

Tikimasi, kad aplinkui gyvenanti bendruomenė yra sąmoninga ir supranta, kokios svarbios šiandienos pasaulyje lygios galimybės gyventi savarankiškai, džiaugtis laisve, nebūti izoliuotam globos namuose. Vieta šiems namams parinkta ne tik dėl geros infrastruktūros, patogaus susisiekimo viešuoju transportu, bet ir dėl neįgaliesiems puikiai pritaikytų gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų. Naujieji gyventojai galėtų aktyviai įsilieti į vietos bendruomenę - drauge rūpintųsi rajono aplinka, įsijungtų į bendras veiklas.

„Tvirtai tikiu, kad grupinio gyvenimo namai yra svarbi priemonė, siekiant neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes gyventi bendruomenėje, o svarbiausia – būti savarankiškiems. Ateityje planuojame įsigyti daugiau tokių namų ir kurti visiems atvirą Vilnių“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Kitame Tarybos posėdyje priėmus galutinį sprendimą pirkti namą ir sklypą Gelvadiškių g. 70, bus visiškai užbaigtos visos privalomos procedūros šių namų įkūrimui.

Grupinio namo gyventojai bus 24 val. per parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčiojo darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Visą parą grupinio gyvenimo namų gyventojai gaus kvalifikuoto personalo pagalbą. Namuose dirbs 2 socialiniai darbuotojai ir 4 socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie padės gyventojams rūpintis asmenine higiena, vartoti medikamentus, įgyti maisto gaminimo ir namų ruošos įgūdžių.

Svarbu pabrėžti, kad šiuose namuose gyventojai turi visokeriopą profesionalią pagalbą ir priežiūrą – darbuotojai orientuoti į konkretų žmogų, jam padedama tik tose srityje, kuriose jam pačiam tikrai to reikia. Kiekvienas namo gyventojas skatindamas kuo labiau siekti savarankiškumo, su darbuotojų pagalba, asmenims padėdama užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose jam jos tikrai reikia (pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.). Tokiuose namuose siekiama, kad asmuo, gyvenantis jame, būtų kuo labiau įgalinimas gyventi kiek įmanoma savarankiškesnį gyvenimą bendruomenėje.

Kaip reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Socialinės globos normos, grupinio gyvenimo namuose (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gali gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų. Pagal tas pačias normas, tokie namai negali būti steigiami tame pačiame pastate ar sklype, kur įsikūrę ir globos namai ar kiti grupinio gyvenimo namai tam, kad gyventojai turėtų kuo geresnes sąlygas integruotis į visuomenę, būti bendruomenės dalimi.

Vilniaus specialiąsias mokyklas kasmet baigia kelios dešimtys asmenų, turinčių proto negalią, kuriems yra būtina užtikrinti bendruomenines paslaugas dienos centruose, o asmenims, kurių tėvai dėl objektyvių priežasčių nebegali globoti – grupinio gyvenimo namuose. 2019 m. mokyklas baigė 40 tokių poreikių turinčių asmenų, 2020 m. baigs – 41, 2021 m. – 35 asmenys. Tikimąsi, kad įsteigus būtent šiuos grupinius gyvenimo namus vaikams ir jaunuoliams (iki 29 metų) su negalia, tokiems asmenims bus sudarytos visos tinkamos sąlygos tapti visaverčiais bendruomenės nariais.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėrė pirmieji savarankiško gyvenimo namai, psichikos negalią  ir proto negalią turintiems asmenims.

„Simboliška, kad minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną atidarome Savarankiško gyvenimo namus. Džiaugiuosi, kad Vilnius kryptingai siekia tapti miestu, kuriame svetimo skausmo nebūna. Šiais neramiais, pilnais skubėjimo ir informacijos laikais, psichinių problemų ir stresų vis daugėja. Todėl puiku, kad pagalba tampa vis profesionalesnė ir kokybiškesnė, kad šioje srityje dirba savo srities žinovai. Už ką mes šiandien jiems ir dėkojame“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Per tris projekto įgyvendinimo metus rekonstruoti du pastatai Naujojoje Vilnioje, A. Kojelavičiaus gatvėje – 172/1 ir 127, atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengtos gyvenamosios ir kitos patalpos, įsigyti baldai, įranga, automobilis.

A.Kojelavičiaus gatvėje 172 duris atvėrė Vilniaus miesto socialinės paramos centro savarankiško gyvenimo namai „Savi namai“, skirti psichikos negalią turintiems asmenims. Čia yra 23 kambariai su reikalingais baldais ir buitine įranga, vienu metu šiuose namuose su socialinių darbuotojų pagalba ir priežiūra galės gyventi 28 asmenys.

Pastate veikia ir dienos centras „Versmė“, kurį gali lankyti ne tik savarankiško gyvenimo namų gyventojai bet ir kiti vilniečiai, turintys psichikos negalią. Dienos centre vienu metu gali lankytis 30  asmenų.

Kitoje A. Kojelavičiaus gatvės pusėje, pastate Nr. 127, įsikūrė dveji Valakampių socialinių paslaugų namų padaliniai – Savarankiško gyvenimo namai ir Trumpalaikės globos centras proto negalią turintiems asmenims.

Paslauga teikiama 34-iems lengvą ir vidutinę proto negalią turintiems asmenims. Trumpalaikės globos centre  numatoma teikti trumpalaikės globos paslaugas 15-ai vidutinę ar sunkią proto ir kompleksinę negalią turinčių asmenų.

Naujai atidarytuose namuose neįgalūs asmenys namų aplinkos būstuose gyvens savarankiškai – tvarkysis buitį, planuos išlaidas, atliks namų ruošos darbus, gamins maistą ir turiningai leis laisvalaikį. Socialinių darbuotojų pagalba bus ugdomi jų savarankiško gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai, siekiant jų visavertiško dalyvavimo visuomenėje. Šių paslaugų teikimas mažina asmenų su negalia patekimo į stacionarių paslaugų įstaigas riziką, prisideda prie neįgalių žmonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo.

Trumpalaikės globos paslaugos proto ir kompleksinę negalią turintiems asmenis užtikrins profesionalią, jų poreikius atitinkančią pagalbą, kai jais laikinai negali pasirūpinti šeima ir artimieji. 

Iš viso paslaugas vienu metu galės gauti naujai atidarytuose padaliniuose per 100 asmenų.

Šių projektų įgyvendinimui buvo panaudota iš viso apie 8,7 mln. Lt, iš jų – 6,5 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų ir 2,2 mln. Lt Savivaldybės lėšų.