Sutrikdo gebėjimus

Psichologinės krizės dažnai sutrikdo žmogaus gebėjimą veiksmingai susidoroti su situacijomis, spręsti sunkumus, nes sukelia ypač sunkių emocijų ir negatyvių minčių. Šios krizės gali sukelti itin stiprių nerimo, depresijos, panikos, pykčio, sumišimo jausmų ar net minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.

Gyvendami visi patiriame įvairių psichologinių krizių. Kai kurios jų gali pasitaikyti kiekvieno iš mūsų gyvenime. Individualus asmens psichologinis atsparumas nemažai lemia, kaip jas patirsime ir įveiksime (arba ne). Konsultuodama klientus bemaž kasdien su tuo susiduriu. Trumpai apžvelgsiu dažniausiai vyrų gyvenime pasitaikančias psichologines krizes. Šias krizes gali sukelti įvairūs veiksniai ir jos gali pasireikšti įvairiais būdais. Vyrų linijos telefonu iš visos Lietuvos skambinantys vyrai anonimiškai pasakoja apie tai.

Daugiausia išgyvenimų vyrams sukelia santykių problemos. Tai ir sunkumai partnerystėje, santuokoje, skyrybų klausimai, taip pat santykiai su kitais artimaisiais, vaikais. Šeimoje kyla nemažai iššūkių, kuriuos tenka įveikti, išmokti derintis prie kitų šeimos narių, neretai kai ko atsisakyti. Nesiklostantys santykiai, neištikimybė kelia didelių emocinių sunkumų. Šie iššūkiai gali turėti didelį poveikį vyrų psichikos sveikatai.

Dovilė Bubnienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Spaudimas patirti sėkmę

Didelę įtaką psichikos sveikatai daro ir su darbu susijęs stresas, spaudimas daugiau dirbti ir uždirbti, būtinai patirti sėkmę ir kilti aukštyn, karjeros pokyčiai ar darbo praradimas. Tai išties gali sukelti stiprių psichologinių krizių, dėl kurių gali atsirasti nepasitikėjimas savimi, netgi nerimas ir depresija.

Didžiausių išgyvenimų žmonės patiria dėl artimųjų netekčių ir kilusio sielvarto. Tai kelia kančią, dažnai labai sunku priimti pokyčius po artimojo netekties, tad tokiu atveju vyrams taip pat prireikia emocinės paramos, palaikymo, o neretai ir rimtesnių įveikos strategijų, tokių kaip psichoterapija ar net medikamentinis gydymas. Problema, kad vyrai labiau linkę kančią malšinti alkoholiu, tai veda ir prie priklausomybių.

Kai kurie vyrai gali susidurti su klausimais apie savo tapatybę, gyvenimo tikslą ir prasmę. Nerasdami atsakymo ir ramybės, patiria daug įtampos ir nerimo. Dažnai tai atsitinka sulaukus vidutinio amžiaus. Tuomet gali būti priimami impulsyvūs ir neapgalvoti sprendimai, dėl kurių vėliau taip pat gali kilti sudėtingų išgyvenimų, gėdos, kaltės ir kitų jausmų.

Ne visada yra lengvi vyrams ir tėvystės iššūkiai: tėčiai gali susidurti su sunkumais auklėjant vaikus, tariantis dėl taisyklių su vaikų mama, gali patirti dvejonių, įskaitant netinkamumo jausmą. Kai kada labai sunku yra subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą, kai reikia vienodai daug prisidėti ir finansine prasme, ir vaikų priežiūros ar buities klausimais.

Depresija vyrai taip pat serga, tačiau dažniau ji lieka neatpažinta, nes vyrams ji reiškiasi per didesnį dirglumą, pyktį ir rizikingą elgesį.

Liga ar fizinė negalia

Vyrai patiria sunkumų susidūrę su liga ar fizine negalia. Tai kelia baimės, pykčio, nesaugumo dėl ateities jausmų. Labai rimtos sveikatos problemos, tokios kaip vėžio diagnozė ar lėtinė liga, gali atimti galimybę aktyviai veikti darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime. Dėl to gali ištikti stipri psichologinė krizė. Turintys sveikatos problemų vyresni vyrai, ypač sendami, gali jausti izoliaciją ir vienišumą. Socialinių ryšių ir artimų draugysčių palaikymas gali tapti sudėtingesnis, o tai prisideda prie patiriamo krizės ir bejėgiškumo jausmo.

Depresija vyrai serga taip pat, tačiau dažniau ji lieka neatpažinta, nes vyrams ji reiškiasi per didesnį dirglumą, pyktį ir rizikingą elgesį. Vyrai patiria ir įvairių nerimo sutrikimų, deja, vengdami kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus, netenka galimybės tinkamai su jais susitvarkyti. Tai gali lemti įvairių socialinių situacijų vengimą, dėl to sumažėja pasitikėjimas savimi, savivertė. Didėja nusivylimas, mažėja socialinis ratas, dėl to patiriama psichologinė krizė.

Tokią krizę vyrams gali sukelti ir artimoje aplinkoje patiriamas smurtas. Nuolatinis žeminimas, nuvertinimas, patyčios. Apie tai vyrams vis dar sunku dalytis, egzistuoja didelė stigma.

Neretai vyrai, norėdami numalšinti patiriamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, renkasi psichiką veikiančias medžiagas. Deja, toks pasirinkimas gali sukelti priklausomybės ligų ir dar labiau paaštrinti psichologines krizes.

Be abejo, šis vyrų patiriamų krizių sąrašas nebaigtinis. Labai svarbu, man regis, pažymėti, kad visuomenės lūkesčiai ir stereotipai apie vyriškumą kartais gali atgrasyti vyrus ieškoti pagalbos ar kalbėti apie savo patiriamas emocines problemas. Tačiau, ištikus psichologinei krizei, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. Draugai, šeimos nariai ir psichikos sveikatos specialistai gali suteikti vertingos informacijos ir pagalbos, siekiant susitvarkyti su iššūkiais. Būtina suprasti, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo požymis. Psichologinių krizių įveikimas leis vyrams sustiprėti ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Primename, kad Vyrų linijos tel. +370 670 00 027 darbo dienomis 10–14 val. vyrus iš visos Lietuvos nemokamai konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, teisininkas.

Tai akcentuota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje konferencijoje „Psichologinės gerovės kūrimas medikų bendruomenėje: naujos iniciatyvos“. Šiame nuotoliniame renginyje LSMU Kauno ligoninės direktorė infrastruktūrai ir valdymui dr. Helga Marija Kauzonė pristatė pranešimą „Pasirengimas psichologinių krizių valdymui“.

„Dirbant ekstremalios situacijos metu ar įstaigos reorganizavimo/permainų laikotarpiu, kai padidėja kolektyvo psichologinė įtampa ir nerimas bei darbo intensyvumas, svarbūs yra aspektai, kurie mažina arba visai eliminuoja krizių tikimybę. Tokie, kurie gali būti taikomi kaip prevencijos priemonės mažinant galimos krizės tikimybę, ir kurie pasiteisino mūsų ligoninės praktikoje“, – kalbėjo H.M. Kauzonė.

Ji išskyrė du pagrindinius LSMU Kauno ligoninės iššūkius – įvykusį dviejų didelių gydymo įstaigų sujungimą į vieną ligoninę ir pandemiją. ELTA primena, jog LSMU Kauno ligoninė iki šiol buvo ir tebėra gydymo įstaiga, turinti daugiausiai COVID-19 ligonių.

„Iššūkių įgyvendinimo patirtis, rezultatų analizė, naujų tikslų generavimas, kitų gydymo įstaigų įvykių analizavimas ir laiku organizuoti SAM mokymai davė nemažai naudos. Kaip ir kolektyvui rengiamos konsultacijos, kurių metu buvo analizuojami įvairūs įvykiai bei krizių valdymo patirtys. Visa tai mus paskatino parengti LSMU Kauno ligoninės Krizių valdymo planą ir pasirengti reaguoti į krizinius įvykius, o įvykus krizei, – išlaikyti tinkamą krizės valdymo kryptį“, – teigė viena iš LSMU Kauno ligoninės vadovų H. M. Kauzonė.

Nuo spalio 12 d. mobiliosios krizių įveikimo komandos pradeda darbą dviejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, taip pat Elektrėnų savivaldybėje bei dar penkių rajonų savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės. Kauno apskrityje komandos darbuosis Kauno miesto bei Birštono savivaldybėse, taip pat šešių rajonų savivaldybėse – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių.

Planuojama, kad iki metų pabaigos šis bandomasis projektas vyks tik Vilniaus ir Kauno apskrityse. Vėliau, jei projektas pasiteisins, planuojama šių paslaugų teikimą plėsti, teigia ministerija.

Psichologinę pagalbą bus galima gauti, kai žmonės, bendruomenės ar kolektyvai yra emociškai sukrėsti tokių įvykių, kuriuose kyla reali ar įsivaizduojama grėsmė žmogaus sveikatai arba gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais.

Pagalbą taip pat bus galima gauti tais atvejais, kai žmonės yra patyrę šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės. Specialistai taip pat galės suteikti pagalbą artimiesiems ir liudininkams smurtinės mirties atvejais.

Esant galimybei, pagalba bus teikiama ir kitų krizių atvejais.

Paslaugoms gauti asmenį nukreips greitosios medicinos pagalbos, Bendrojo pagalbos centro, gaisrinės, policijos ir kitos tarnybos. Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį.

Individualaus krizinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos ir kitiems besikreipiantiems, kurie išgyvena kitokias krizes. Tiesa, tokia pagalba galės būti suteikta tik tais atvejais, jei tuo metu mobiliosios komandos nebus užimtos anksčiau išvardintais atvejais, pažymima SAM pranešime.

Krizę patiriantiems žmonėms psichologai teiks krizinį konsultavimą, kuris gali sumažinti savižudybės ar potrauminio streso riziką, padės išgyventi, geriau suprasti ir normalizuoti su krize susijusius jausmus, padės rasti būdų, kaip žmogus gali padėti pačiam sau, patars, kur, esant reikalui, galėtų kreiptis tolesnės pagalbos.

Bendruomenėms ir kolektyvams šios mobiliosios komandos padės išgyventi, geriau suprasti su krize susijusius jausmus, padės sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą.

Su specialistais bus galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius mob. tel. 861622252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt. Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose. Užmezgus bendradarbiavimo ryšį, paslauga toliau galės būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Kiekvienoje komandoje dirbs bent du krizių intervencijoje patyrę psichologai.

Mobiliosiose psichologinių krizių įveikimo komandose dirbs VšĮ Krizių įveikimo centro specialistai, kurie laimėjo Valstybinio psichikos sveikatos centro skelbtą atvirą konkursą teikti šias paslaugas. Projekto bendra vertė – 86,5 tūkst. eurų.