Šiemet folkloro šventė skirta lietuvių folkloristikos pradininko, dainuojamosios tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-iųjų gimimo metinių sukakčiai ir Simono Stanevičiaus 220-osioms gimimo metinėms. Moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję, gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Rugpjūčio 23 d. nuo 14 val., kviesdami prisiminti Baltijos kelio 30-metį, marių krantinėje šventės rengėjai ir dalyviai į dangų pakels savo laisvės aitvarą. Vakarą tęs dvi įdomios paskaitos Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, po to – nuotaikingas spektaklis „Vaizdeliai iš Tupių gyvenimo“ žemaičių tarme.

Rugpjūčio 24-ąją Kuršių marių pakrantėje suskambės „Dainų tiltas“, kurio metu folkloro ansambliai dainuos savo kraštams būdingas dainas. Vėliau ansambliai pasirodys koncerte „Ko neužpustė laiko vėjai“, jį unikalia lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė. Šventėje dalyvaus „Alna“ (Punskas), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Auštaras“ (Josvainiai), „Giedružė“ (Nida), „Kamana“ (Pagėgiai), „Kupolė“ (Kaunas), „Laduta“ (Jonava), „Liktužė“ (Kaunas), „Malūnėlis“ (RF, Dobrovolskas / Pilkalnis), „Ramytė“ (Šilutė), „Ramočia“ (Kelmė), „Šarkutis“ (Naujoji Akmenė), „Siaudela“ (Biržai), „Viešia“ (Neveronys), „Žvirgždė“ (Šumskai).

Šventės dalyvius rengėjai pakvies į netradicines paskaitas plaukiojant mediniu plokščiadugniu laivu – reizine bei egzotišku vikingų tipo laivu „Biesos“. X–XI a. kuršių genties kostiumus, ginklus ir papuošalus demonstruos klubas „Pilsota“.

„Kuršių kiemo“ dirbtuvėlėse kiekvienas galės pasigaminti savo burvaltę ar vėtrungę, senas žvejas išmokys megzti tinklus ar rišti žvejybinius mazgus, bus galima paskanauti tradicinės žuvienės ir pasimėgauti įvairiai paruoštomis žuvimis. Šventės svečiai galės pasivaikščioti su gidu po Raganų kalną, pažaisti unikalius senovinius žaidimus.

Vakaro kulminacija – grupės „Vilko pupos“ nuotaikingas koncertas ir iki išnaktų vyksianti linksma vakaronė.

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia visus, kurie mėgsta liaudies muziką bei keliones, į šventę atvykti su vėju ir daina.

Programa

Rugpjūčio 23 d.

14–16 val. – akcija „Pakelk į dangų savo laisvės aitvarą“, skirta Baltijos kelio 30-mečiui, marių krantinėje ties Raganų kalnu.

18 val. – doc. dr. Bronės Stundžienės paskaita „M.L.Rėza ir S.Stanevičius: tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos“  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

19 val. – doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Folklorinės tradicijos reikšmė Juodkrantės kurorte XIX–XX a. sandūroje“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

20 val. – Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamo teatro spektaklis pagal Žemaitės ir G.Petkevičaitės-Bitės kūrybą „Vaizdeliai iš Tupių gyvenimo“ (rež. Martynas Januška) Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje.

Rugpjūčio 24 d.

Marių krantinėje ties Raganų kalnu

10– 22 val. – tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, amatų kiemelis, senoviniai žaidimai.

11 val. – „Vėjų sodai“: šventės ,,Pūsk, vėjuži!“ atidarymas prie M.L.Rėzos paminklo.

12 val. – „Dainų tiltas“: folkloro kolektyvų pasirodymai Kuršių marių pakrantėje.

13 val. – „Ko neužpustė laiko vėjai“: folkloro ansamblių koncertai ir tautinio kostiumo pristatymas.

14–17 val. – pasiplaukiojimas mediniu plokščiadugniu laivu – reizine.

14 val. – tradicinis žuvienės skanavimas.

15 val. – ekskursija po Raganų kalną su Arūnu Balna.

16 val. – X–XI a. kuršių kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijų pristatymas. Kolekciją pagal laivių, Palangos ir kitų kapinynų archeologinę medžiagą pristatys kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsota“.

16.50 val. – „Baltų vėjų audimai“: baltiškus simbolius šiuolaikinėje lino madoje pristatys A.Bagdonavičienė.

19 val. – grupės „Vilko pupos” koncertas.

20 val. – vakaronė.

Rugpjūčio 25 d.

10–17 val. – tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė.

13 val. – Šv. Mišios už lietuvių tautos etninės kultūros puoselėtojus Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Paskaita ir filmas

Tradicinė folkloro šventė šurmuliuos visą savaitgalį – rugpjūčio 24–26 dienomis. Tris dienas Neringos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į šventės „Pūsk, vėjuži!“ renginius, kurie vyks Juodkrantėje – Liudviko Rėzos kultūros centre, prie M.L.Rėzos paminklo, Kuršių marių krantinėje.

Rugpjūčio 24-ąją šventė prasidės istorijos paskaita bei dokumentiniu filmu. Žinių suteiks doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita apie XIX a. Rytų Prūsijos lietuvininkų tradicijų puoselėtoją E.Gizevijų – lietuvių kalbos mokytoją, rašytoją, dailininką, etnografą, archeologinės medžiagos rinkėją, visą savo laisvalaikį skyrusį kraštotyrai, lietuviškų dainų tekstų ir melodijų rinkimui.

Susitikime su režisieriumi, filmų kūrėju Arvydu Barysu bus rodomas unikalus jo dokumentinis filmas „Išbarstyti žodžiai“, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Pagrindiniai filmo herojai – trys nidiškiai broliai Sakučiai (Sakuth), ko gero, vieninteliai pasaulyje dar kalbantys senąja kuršininkų kalba. Jie 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją ir, kalbinami režisieriaus, nepakartojama kuršininkų kalba dalijasi savo vaikystės ir jaunystės prisiminimais.

Kartu dainuos ir šoks

Rugpjūčio 25-ąją šventė tęsis prie M.L.Rėzos paminklo Juodkrantėje, kur skambia daina atidavę pagarbą M.L.Rėzai ir E.Gizevijui, visi keliaus į Kuršių marių krantinę ties Raganų kalnu. Ten publikos lauks folkloro ansamblių koncertai.

Suvažiuos liaudies dainininkai ir šokėjai ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir lietuviškos dainos gerbėjai iš Karaliaučiaus (Kaliningradas, Rusijos Federacija) bei Punsko (Lenkijos Respublika). Visi atėjusieji į šventę bus kviečiami padainuoti kartu, pašokti. Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai „Altonė“ (Zapyškis, Kauno raj.), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Auštaras“ (Josvainiai, Kėdainių raj.) „Giedružė“ (Nida), „Kamana“ (Pagėgiai), „Kupolė“, „Liktužė“ (Kaunas), „Malūnėlis“ (Karaliaučius), „Medgrinda“ (Kernavė, Širvintų raj.), „Ramytė“ (Šilutė), „Siaudela“ (Biržai), „Viešia“ (Neveronys), „Žvelytės“ (Dreverna) ir Punsko lietuvių kultūros namų vaikų meno studija „Puniukai“.

„Kuršių kiemo“ įdomybės

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas tradicinis „Kuršių kiemas“, kuriame visi galės susipažinti ir čia pat pabandyti pasidirbinti vėtrungę, baltiškais ženklais pasipuošti lininį maišelį, verti tradicinius šiaudinius sodus, rišti žvejybinius mazgus, megzti tinklus, sužinoti rankų darbo muilo gamybos, juostų vijimo, kalvystės paslapčių. Vyks ir kūrybinės dirbtuvės „Kuršmarių vėjų raštai“, kur šventės dalyviai ir svečiai galės pasidaryti tautiniais raštais papuoštų popierinių vėjo aitvarų ir čia pat juos pamėginti leisti į dangų.

Prie Juodkrantės molo šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena – žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs „bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius, norinčius paplaukioti marių priekrante. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus pievelėje: miklinti akį, mėginti savo vikrumą, pasivažinėti rateliais ir kitomis įdomiomis priemonėmis. Smalsuosliai galės paklajoti su vadovu-pasakoriumi po Raganų kalną, klausydamiesi paslaptingų Raganų kalno legendų.

Tradiciniu būdu ant laužo čirškės žuvys, bus galima palyginti jų skonį. Ten pat bus verdama ir skanaujama žuvienė prieš vėl pasineriant į šventės sūkurį.

Ginklai ir papuošalai

Kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ susirinkusiesiems pademonstruos X–XI a. kuršių kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijas (pagal Laivių, Palangos ir kitų kapinynų archeologinę medžiagą). Sambūrio „Baltų raštai“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė pristatys kolekciją „Baltų vėjų audimai“, kurios šiuolaikiniuose lininiuose drabužiuose galima atrasti unikaliai ir netikėtai įsikūnijusių senųjų baltų simbolių; autorė padės suvokti šiuose ženkluose užkoduotas prasmes.

Vakare publiką suburs multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, kuris nuotaikingai supažindins su senaisiais lietuvių liaudies instrumentais, o po to visų lauks S.Petreikio su grupe koncertas „Negirdėta Lietuva“.

Su vėju ir daina

Visos folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ metu šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, viliodama savo spalvomis ir kvapais.

Rugpjūčio 26-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks šv. mišios už lietuvių tautos etninės kultūros puoselėtojus.

M.L.Rėza visuomet pabrėžė aukštas dorovines lietuvių dainų savybes sakydamas: „Tautos daina yra tyriausias tautos sielos perlas ir, jei tauta žūna, dažnai ji dar gyvena savo dainose.“ Atsiliepdamas į šio didžio žmogaus mintis, L.Rėzos kultūros centras kviečia visus, kurie mėgsta liaudies muziką bei keliones, į renginį atvykti su vėju ir daina. Keliaukite į šventę laivais, keltais, autobusais ir dviračiais!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Pagerbs žymias asmenybes

Šiemet ji skiriama 241-osioms L.M.Rėzos ir 120-osioms Augusto Dėvilaičio gimimo metinėms, pagerbiant šias žymias Mažosios Lietuvos asmenybes, žmones, nusipelniusius lietuvių ir lietuvininkų etninei kultūrai, jos gynimui, puoselėjimui, populiarinimui lemiamais mūsų tautai laikmečiais.

Penktadienį 20 val. prasmingu šventės įvadu taps dokumentinis filmas „Mažoji Lietuva“, kurį bendruomenei ir svečiams pristatys jo autorius Justinas Lingys ir filmo prodiuseris Algirdas Žvinakevičius.

Šeštadienį nuo 10 val. Juodkrantės marių krantinėje ties Raganų kalnu šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, savo spalvomis ir kvapais siekdama užburti kiekvieną čia atėjusį.

Ši pagrindinė „Pūsk, vėjuži!“ šventės diena 10 val. prasidės prie L.M.Rėzos paminklo, kur iškilmingą šventės atidarymą įprasmins Lietuvos regionų „Vėjų sodai“. Jo metu pasirodymu – vėju prisistatys šventėje dalyvaujantys ansambliai iš užsienio ir Lietuvos regionų.

Aidės muzika ir dainos

Šių metų šventėje pasirodys folkloro ansambliai „Altonė (Kauno raj.), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Giedružė“ (Nida), „Aldai“, „Kupolė“, „Liktužė, „Lygaudė“ (Kaunas), „Ramytė“ (Šilutė), „Savingė“ (Širvintų raj.) ir kiti.

Marių krantinėje 13 val. šventės vedėja Vaida Galinskienė pakvies į pagrindinius „Pūsk, vėjuži!“ koncertus ir renginius „Ko neužpustė laiko vėjai“. Jų metu savo programas atliks etnografiniai ansambliai, bus galima susipažinti su regioniniais tautiniais kostiumais bei senąja baltų I–XIV a. apranga. Etnografinių ansamblių pasirodymo metu vyks akcija „Grūdėtoji Lietuva“, kurios metu į Lietuvos žemėlapio kontūrus bus beriami vyraujantys etnografiniame regione javai, kolektyvai dalysis savo regionų kulinarinėmis įdomybėmis.

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas tradicinis „Žvejo kiemas“, kuriame bus galima pabandyti pasidirbinti vėtrungę, dekoruoti lininį maišelį, vyti tradicines juostas, minkyti molinukus, megzti tinklus, panaudoti žolynus darbeliams, išmokti pasigaminti rankų darbo muilą, įsitraukti į senovinius žaidimus. Čia tradiciniu būdu ant laužo bus kepamos žuvys, bus galima palyginti jų skonius, čia bus verdama žuvienė, kurios bus galima paskanauti prieš vėl pasineriant į šventės sūkurį.

Pristatys baltų kostiumus

Žingeidžius ir besidominčius pamario istorija į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią rytoj 14 val. pakvies KU BRIAI doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, skaitysianti patrauklią paskaitą „Du marių krantai – du gyvenimo modeliai (XIX a. pab. – XX a. pr.)“. 15 val. kūrybingus ir veiklius mažuosius ir suaugusiuosius šventės rengėjai pakvies į Raganų kalną, kur kartu su L.Rėzos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininku A.Balna jie pasiners į magišką sakmių ir pasakų pasaulį.

Nuo 16 val. marių krantinėje visi rinksis į I–XIV a. baltų archeologinių kostiumų teatralizuotą pristatymą, kurio metu dizainerė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vyriausioji specialistė Danutė Keturakienė papasakos apie šios aprangos ypatybes, detales ir paskirtį. Pristatymą pratęs „Baltų raštų“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė, pristatysianti kolekciją „Baltų vėjų audimai“, kurioje šiuolaikiniuose lininiuose drabužiuose unikaliai ir netikėtai įsikūnijo senieji baltų simboliai, publika susipažins su šiuose ženkluose užkoduotomis prasmėmis. Šie demonstravimai – puikus akcentas minint 2017-uosius – Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metus.

Vakarop nuo 18.30 val. sava tradicinio folkloro interpretacija visus maloniai stebins folkloro grupės „Lygaudė“ ir „Aldai“ iš Kauno.

Šventės pabaigoje visus jaunus ir nepamiršusius jaunystės kvies vakaronė „Šok, broluži!“, kurioje bus galima ir save parodyti, ir bičiuliu pasidžiaugti, ir draugą ar draugę susirasti.

Sekmadienis bus skirtas visiems prieš paliekant svetingą Juodkrantės vėjų krantą susirasti lauktuvių, įsigyti šventę primenančių suvenyrų, pasistiprinti prieš kelionę ar tiesiog dar kartą pajusti paskutinių vasaros spalvų ir skonių paletę tautodailės ir kulinarinio paveldo mugėje.

Šeštadienį Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks 8-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“.

Šia švente siekiama per Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninę kultūrą įprasminti Martyno Liudviko Rėzos tautosakinę veiklą, davusią pagrindus vėlesniesiems jo pasekėjams.

Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu vyksianti šventė šiais metais skirta Mato Pretorijaus 380-osioms gimimo metinėms, Martyno Liudviko Rėzos sudaryto liaudies dainų rinkinio „Dainos  oder Litthauische Volkslieder“ 190-iesiems išleidimo metams paminėti.

Per keletą metų šventėje „Pūsk, vėjuži!“ būdavo pristatoma po vieną iš Lietuvos regionų. Šiemet plačiau bus supažindinama su Suvalkija (Sūduva), o minint Etnografinių regionų metus, Neringos gyventojams ir svečiams siūloma išgirsti ir sulyginti lietuvininkų, suvalkiečių (sūduvių), žemaičių, dzūkų ir aukštaičių folkloro kolektyvų atliekamą dainuojamąją tautosaką, pasigrožėti tarmės ir tautinio kostiumo išskirtinumu. Šventėje  koncertuos folkloro ansambliai: „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Giedružė“ (Nida), „Imsrė“ (Jurbarkas), „Kupolė“ (Kaunas), „Kuršininkai“ (Juodkrantė), „Labingis“ (Vilnius), „Lankupa“ (Vilkaviškis), „Lažupis“ (Dovilai), „Ramytė“ (Šilutė), „Šakija“ (Šakiai), „Viešia“ (Neveronys).

Svečiai turės galimybę kartu padainuoti su folkloro ansambliais, pašokti, pažaisti žvejiškų žaidimų. Šventės metu bus pristatomos ir rudeninės žuvies ant vytelių kepimo tradicijos: kiekvienas norintis galės paragauti pamario krašto valgių, prisėsti prie meistro ir išbandyti jo amatą. Renginio svečiams archeologas  Evaldas Babenskas pristatys VIII–X a. Kuršių genties archeologinius kostiumus, rekonstruotus pagal VIII-X a. Palangos, Pryšmančių, Lazdininkų, Genčų, Upynos kapinynų medžiagą.

Visi šventės dalyviai galės pasiklausyti Klaipėdos universiteto dėstytojų paskaitų:  doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys pranešimą „Kuršių marios – krantų ir tradicijų jungtis XX a. pirmoje pusėje“ , o prof. dr. Rimantas Sliužinskas dalysis įžvalgomis apie suvalkiečių ir Klaipėdos krašto liaudies dainų sąsajas. Paskaitos vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56).

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia visus, kurie mėgsta liaudies muziką, keliones, į šventę atvykti su vėju ir daina. Keliaukite laivais, keltais, autobusais ir dviračiais! Šventė Juodkrantėje truks visą šeštadienį – nuo 10 iki 20 val.

Rugpjūčio 23-ąją, šeštadienį, Juodkrantėje vyks VII-oji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“ šiais metais kviesianti palyginti Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Aukštaitijos regionų dainuojamąją tautosaką.

Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti skirta šventė visų pirma siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos vardu. Šventės metu galima išgirsti žymaus mokslo ir kultūros veikėjo užrašytas dainas.

Marių krantinėje šalia Raganų kalno vyksianti šventė šiais metais skirta Johano Gotfrydo Herderio 270-osioms gimimo metinėms paminėti.

Išskirtinė ši šventė bus ir tuo, kad vyksiančių koncertų, kolektyvų pasirodymu metu kurorto gyventojams ir svečiams bus sudaryta galimybė išgirsti, išvysti ir sulyginti Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Aukštaitijos regiono meno kolektyvų dainuojamosios tautosakos, etnokultūros specifiškumą, tarmiškumą. Šventėje  koncertuos Neringos, Palangos, Šilutės, Neveronių, Ramučių, Trakų, Pagėgių folkloro ansambliai.

Skverelyje prie M. L. Rėzos paminklo šeštadienio vidurdienį prasidėsianti šventė kvies smagiai viešnagę Juodkrantėje leisti  teminių-praktinių užsiėmimų metu, savo galimybes išmėginti žaidžiant žvejiškus žaidimus, skrandžius pamaloninant gardžia žuviene. Šventės metu bus pristatomos ir rudeninės žuvies kepimo tradicijos. Reginio svečiams bus pristatomas ir  I-IV amžiaus žiemgalių genties archeologinis kostiumas.

Siekiantiems praplėsti savo žinias bus skirtos Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos 54c-9) vyksiančios paskaitos. Čia paskaitą tema „Juodkrantės istorijos ir pseudoistorijos“ skaitys doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (nuo 14. 00 val.). Kiek vėliau, Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Aukštaitijos krašto dainuojamosios tautosakos panašumus ir skirtumus pristatys prof. R. Sliužinskas (nuo 15. 00 val.).

Šventės organizatorius - Liudviko Rėzos kultūros centras