Pušelės buvo sodinamos prie vieno iš Naujosios Uosto gatvės pastatų ir LCC tarptautinio universiteto.

Prisidėti prie akcijos projekto „Pušys Klaipėdai“ iniciatoriai talkininkus kvietė nuo ankstaus ryto.

Atsiliepė pusšimtis žmonių. Entuziastai suskirstė į dvi grupes: vieni važiavo į Neringą surinkti ir parvežti pušaičių, kiti liko Klaipėdoje, laukė medelių ir juos sodino.

Talkininkai džiaugėsi, kad gali prisidėti prie miesto gražinimo, taip pat darbams palankiu oru.

Projekto „Pušys Klaipėdai“ iniciatorius Paulius Zaviša pasakojo, kad šios pavasarinės akcijos metu planuota pasodinti 600 medelių.

„Šis renginys pilotinis. Dėl to sodinamų pušelių skaičius mažesnis nei esame užsibrėžę pasodinti vienos pavasarinės akcijos metu. Norėjome pasižiūrėti, kaip viskas veikia“, – pasakojo organizatorius.

P. Zaviša atkreipė dėmesį, kad šį kartą pušelės buvo sodinamos privačiuose sklypuose. Tačiau pastarieji nėra aptverti ir medeliais galės grožėtis visi klaipėdiečiai.

„Pasirinkome privačias teritorijas, nes jose paprasčiau sodinti medelius nei viešose erdvėse, priklausančiose savivaldybei. Nėra tiek derinimų, procedūrų. Pačios įstaigos išreiškė norą, kad jų sklypuose būtų pasodintos pušys“, – tvirtino organizatorius.

Pasak P. Zavišos, kitą pavasarį bus organizuojama kur kas didesnė pušų sodinimo akcija. Gyventojai gali toliau kreiptis dėl vietų, kuriose norėtų matyti augančius medelius.

Mintis Neringoje augusias pušaites, kurios yra šalinamos nuo saugomų kopų – nukertamos ar paliekamos smėlynuose – pasodinti Klaipėdoje kilo praėjusiais metais.

Pirmoji medelių siunta iš Neringos uostamiestį pasiekė praėjusių metų rudenį. 500 sodinukų buvo išdalinti klaipėdiečiams, kurie juos pasodino privačiuose sklypuose bei su savivaldybe suderintose vietose.

Projekto „Pušys Klaipėdai“ atstovai planuoja kiekvieną pavasarį talkų metu pasodinti bent po tūkstantį pušų sodinukų, atvežtų iš Neringos, o rudenį – po 500. Tikslas, kad Klaipėdą papuoštų 50 tūkst. šios rūšies medžių.

„Nenurimsime, kol nepasieksime šio skaičiaus. Ateityje galvojame paimti ir pušaites, kurios šalinamos Palangos tarptautinio oro uosto teritorijoje“, – tvirtino P. Zaviša.

Iš nežinia kokių svajonių atklydusi iniciatyva paskandinti Klaipėdą pušynuose patyrė fiasko, nes iniciatoriai, ketinę jau šį pavasarį visą miestą prisodinti pušaičių, nupirko per mažus sodinukus.

Stabdo taisyklės

Šių metų pradžioje startavusi iniciatyva "Pušys Klaipėdai" iš karto susidūrė su trukdžiais.

Jau prieš kurį laiką uostamiesčio politikams dėl iniciatorių planų mieste pasodinti pušelių buvo kilę klausimų, mat nebuvo tiksliai nurodyta, kur medeliai bus įsodinami.

Prasidėjus deryboms su savivaldybe dėl vietos paaiškėjo, kad tokius planus teks atitolinti bent keleriems metams.

"Toks biurokratinis dalykas. Nenorėčiau užsipulti ar kaltinti. Iš principo ten žmonės yra geranoriški. Tiesiog yra taisyklės. Ir jų visa krūva, todėl mes stengiamės pagal jas elgtis, ir viskas užtrunka ilgiau", – paaiškino "Pušys Klaipėdai" iniciatorius Paulius Zaviša.

Pradinukų lygio klaida

Pašnekovo teigimu, pradėję šią akciją jos sumanytojai internete išsiaiškino galimas pušų sodinukų kainas ir įskaičiavę transportavimo bei kitas galimas išlaidas nusprendė, jog viena pušaitė kainuos du eurus.

Tačiau iniciatorius prisipažino praleidęs vieną svarbų dalyką – esama tvarkos, kuri numato, kad mieste leidžiama sodinti tik aukštesnį nei 1 m spygliuotį.

"Mes šito nežinojome. Tai buvo pradinukų klaida", – pastebėjo P.Zaviša.

Tokio aukščio sodinukai esą kainuoja apie 50–60 eurų. Be to, padidėja ir tokių medelių logistikos bei kitos išlaidos. Todėl ši klaida iniciatoriams užkirto kelią, kaip planuota, jau šiemet pradėti pušaičių, įsigytų už klaipėdiečių skiriamus pinigus, sodinimą.

Planuoja įsigyti miško

"Bet mes radome išeitį. Laikysimės savo pažado. Iš tų lėšų, kurios yra aukojamos, mes nusipirksime arba išsinuomosime kelis hektarus miško ploto ir ten užsodinsime pušų sodinukais, kurie kainuoja pigiau. Luktelėję trejus metus mes juos sodinsime pagal visas taisykles", – saliamonišką sprendimą atskleidė P.Zaviša.

Pašnekovas patikino, kad klaipėdiečių nuo mokesčių skiriami 2 proc., kurie iniciatorių dar nepasiekė, ar tiesiai į sumanytojų sąskaitą pervedami pinigai nuo šiol bus naudojami būtent taip.

Tiesa, "Pušys Klaipėdai" dar ketina ieškoti ir papildomų rėmėjų, kurie skirtų pinigų greitesniam idėjos įgyvendinimui.

Nupirktus sodinukus dovanos

Iš iki šiol surinktų pinigų bei savų lėšų iniciatoriai buvo nupirkę jau tris dešimtis pušaičių, tačiau šiuo metu jų nėra kur dėti. Todėl medelius nuspręsta tiesiog išdalyti klaipėdiečiams, kad šie spygliuočiais galėtų papuošti savo kiemus.

Akcijos organizatorius patikino nebijantis aukojusiųjų pykčio, kad už jų skirtus pinigus nupirkti medeliai bus įkurdinti ne, kaip žadėta, mieste, o privačiuose kiemuose, mat dauguma aukojusiųjų – organizatorių draugai.

Pašnekovas patikino, kad jau šį pavasarį planuojama pasodinti bent kelias pušeles, tačiau vietos, kur jos bus, dar vis negalėjo įvardyti.

P.Zavišos teigimu, pušims sodinti yra tinkamas visas miestas.

Šiuo metu pinigų yra surinkta daugiau nei 7 tūkstančiams pušaičių, o organizatorių tikslas – 50 tūkstančių.

"Mes toliau prašysime žmonių aukoti. Mes niekur nesustojame", – užtikrino "Pušys Klaipėdai" iniciatorius.

Iniciatyva "Pušys Klaipėdai" tapo uostamiesčio politikų ir valdininkų diskusijų objektu. Tarybos nariai domisi, kur bus sodinami medžiai, ar ši akcija suderinta su savivaldybe. Specialistams belieka kraipyti galvas, nes iniciatyvos organizatorių jie dar nematė akyse.

Į posėdį neatvyko

Iniciatyva "Pušys Klaipėdai" startavo prieš daugiau nei mėnesį.

Akcijos tikslas – apsodinti uostamiestį pušimis ir paversti jį kurortiniu miestu, surinkti lėšų pirmiesiems medeliams. Jos iniciatorius – Klaipėdoje gimęs, bet jau kurį laiką Vilniuje gyvenantis Paulius Zaviša.

Klaipėdiečiai kviečiami patys prisidėti prie miesto apsodinimo pušimis ir aukoti. Teigiama, kad už du eurus galima nupirkti vieną pušį. Pervesti į sąskaitą leidžiama ir didesnę sumą. Taip pat galima skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Sukurtame interneto tinklalapyje nuolat skelbiama, kiek pušų sodinukų jau būtų galima pasodinti. Vakar po pietų jų buvo 4 153. Tikslas – 50 tūkst. pušų.

Kurį laiką dėl šios iniciatyvos diskutuoja miesto tarybos komitetų nariai. Politikams kyla klausimų, ar akcija suderinta su savivaldybe, kur bus sodinamos pušys, ar jos bus kokybiškos.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai į vakar vykusį posėdį kvietė ir "Pušys Klaipėdai" iniciatorių P.Zavišą, ir savivaldybės administracijos darbuotojus. Tačiau P.Zaviša neatvyko.

"Gavau žinutę, kad jis negalės dalyvauti. Negalėsime pakalbėti apie iniciatyvą", – tvirtino Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Pasigenda informacijos

Į posėdį neatvykus akcijos iniciatoriui ar jo atstovui, kulniuoti atgal į savivaldybę teko ir trims specialistėms.

"Mes negalime kažko komentuoti, kol nėra informacijos. Nežinome, ką jie planuoja", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Politikai dar bandė sužinoti, ar iniciatyva suderinta su savivaldybe, kur bus sodinamos pušys.

"Niekas nežino, kur jie nori sodinti", – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Komiteto narė Lilija Petraitienė taip pat teigė apie šią akciją norėjusi išgirsti daugiau.

"Iš pradžių maniau, kad pušis norima sodinti kur nors pajūryje, bet išgirdau, kad mieste. Vietoje gėlių sodinsime pušis Atgimimo aikštėje. Juk medžių taip paprastai nepasodinsi. Yra specialieji želdinių planai", – tvirtino politikė.

Nori aiškumo

Anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Povilanskienės, tikėtasi, jog posėdyje pavyks pabendrauti su akcijos iniciatoriumi.

"Jis turi pasakyti, kaip viską įsivaizduoja. Apie vietas, kur bus sodinamos pušys, nesame kalbėję. Gavome tik raštą, kad prisidėtume pinigais. Tačiau apie sodinimo taškus jame neužsimenama", – komentavo vedėja.

R. Povilanskienė sakė, kad pakviesti akcijos organizatorių prašė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

Vedėja aiškino, kad medžių sodinimas mieste – ne toks paprastas procesas. Kiekvienai teritorijai yra ruošiamas atskiras želdinių planas. Medžių rūšį parenka architektai. Norint keisti projektą – numatytą medžių rūšį, reikia derinti su architektu.

Vietų rinkti neskuba

P.Zaviša tvirtino, jog neturėjo galimybių atvykti į posėdį, tačiau jame dalyvauti žadėjo jo kolega. Kodėl šis neatėjo, akcijos iniciatorius negalėjo pasakyti. Vakar vakare jis žadėjo važiuoti į Klaipėdą.

"Esu tam, kad atsakyčiau į visus klausimus", – pabrėžė organizatorius.

Pasak P.Zavišos, apie akciją su savivaldybės darbuotoja, atsakinga už apželdinimą, jis kalbėjo prieš pusantrų metų, kai buvo pradėta ruoštis. Taip pat bendrauta su tarybos nariu Simonu Gentvilu.

Iniciatorius tvirtino, kad konkrečių vietų, kur būtų galima sodinti pušis, dar nėra numatyta.

"Neaišku, kiek dar bus tų medelių. Viską nuspręs žmonės, aukodami lėšas. Gal bus 10 ar 50 tūkst. pušelių, o gal – dar daugiau. Tad mes negalime iš anksto planuoti vietų. Žmonės taip pat galės prisidėti ir prie vietų parinkimo. Šios akcijos smagumas tas, kad tai bus pačių gyventojų sukurtas dalykas", – komentavo iniciatorius.

P.Zaviša aiškino, kad sodinimo vietos su visomis institucijomis, strateginiu planu, namų bendrijomis, gyventojais bus derinamos, kai bus aiškus pušų skaičius.

"Dabar yra tik žodinis susitarimas, kad tai galėtų būti pietinė miesto pusė. Ypač vieta, kur yra vadinamasis žaliasis koridorius. Nuo Baltijos prospekto į pietus. Bent pirmajame etape esame tai numatę. Tolesnė įvykių seka negali būti žinoma. Jei akcija bus sėkminga, gal persikelsime ir į šiaurinę miesto dalį", – tvirtino iniciatorius.