Ar I. Šimonytė ir G. Skaistė gali būti finansų simfonijos mocartais? Provokacinis klausimas. Teoriškai gal ir galėtų, bet tik ne Lietuvoje. Juk Lietuvoje šiuo metu dar tik kuriama finansinės simfonijos įžanga – mokesčių reforma – o besipjaunantys balsai jau būgnais ir trimitais gaudžia.

Žiūrint kūrybiškai ir siekiant harmonijos, kuriant finansų simfoniją, derėtų išryškinti pagrindinį motyvą, melodiją. Lietuvos biudžeto simfonijoje pagrindinė melodija turėtų būti kumpio ir dešros motyvas. Dėl to, kad Lietuva, pasak prezidentūros, yra viena iš dviejų ar trijų valstybių ES, kur nėra PVM lengvatos maisto produktams. Be to – ir tai labai svarbu – Lietuvos gyventojai maistui išleidžia bene daugiausia visoje ES.

Žinant, kad simfoniją kuria kone genijais save laikantys ir ūmia alergija kritikai sergantys konservatoriai, abejotina, kad tie balsai bus išgirsti.

Ir tai dar ne paskutinis argumentas už tai, kad šalies biudžeto finansinėje simfonijoje dominuotų kumpio ir dešros motyvai, mat pernai maisto kainų infliacija mūsų šalyje buvo kelis kartus didesnė nei atlyginimų augimas. Dėl to finansinės simfonijos pagrindinis motyvas turi būti aiškiai išreikštas, kaip smetoniškoje kareivių maršo skanduotėje: kumpis–dešra–kumpis–dešra. O tada prie šio motyvo į bendrą visumą reikėtų derinti kitus: pedagogų, gydytojų atlyginimai, gyventojų pajamų mokestis ir t.t.

Disonuojantys balsai bet kuriuo atveju yra gerai, nes jie skatina išradingumą ieškant harmonijos formų, bet žinant, kad simfoniją kuria kone genijais save laikantys ir ūmia alergija kritikai sergantys konservatoriai, abejotina, kad tie balsai bus išgirsti. Smagesnes finansų simfonijas tenka kurti turtingų Vakarų Europos šalių finansų mocartams, mat ten dominuojanti tema yra pramogos – trali vali. Tai daug smagiau nei kumpis–dešra–kumpis–dešra. Juo labiau kad kumpio ir dešros motyvą ilgainiui gali pakeisti sausa batono arija.

„PVM mažinimas pirmiausiai suveikia segmente tarp perdirbėjo ir prekybininko, o ūkininkas yra paskutinis eilėje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Navickas.

Pasak ministro, patirtis rodo, kad tokių produktų kaip kiaulienos kainų pokyčiai pirmiausiai pastebimi parduotuvėse, o augintojai naudą iš kainų augimo pajunta paskutinieji.

„Metų pradžioje buvo didelė krizė, ypatingai dėl nukritusių kiaulienos supirkimo kainų. Kai jos pradėjo kilti, jos pirmiausiai sukilo segmente tarp perdirbėjo ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Tik paskutiniame etape jos pradėjo kilti kaip supirkimo kainos“, – aiškino K. Navickas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją. Opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.

Latvijos žemės ūkio ministerija informaciniame pranešime ragina vyriausybę pritarti PVM tarifo mažinimui nuo 21 iki 5 proc. šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, kiaušiniams ir pagrindiniams pieno produktams.

Pasak prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio, jeigu Latvija nuspręs pagrindiniams maisto produktams sumažinti PVM, Lietuvos šiauriniuose rajonuose stebėsime situaciją, kurią dabar matome Lenkijos pasienyje.

Latvijos atveju prarasime ne tik dalį Lietuvos pirkėjų, kurie vyks apsipirkti į Latviją, bet ir pačius latvius.

Jo teigimu, Lenkijai nuo šių metų vasario panaikinus PVM maisto produktams, pirkėjų srautai Lazdijuose, Marijampolėje, kituose miestuose pastebimai sumažėjo.

„Latvijos atveju prarasime ne tik dalį Lietuvos pirkėjų, kurie vyks apsipirkti į Latviją, bet ir pačius latvius. Šiuo metu daug kaimyninės šalies gyventojų apsiperka Zarasuose, Biržuose, Mažeikiuose, kituose pasienio miestuose. Prekybos pokytis bus tikrai juntamas, nes pasienio pirkėjai yra jautrūs kainoms“, – Eltai sakė D. Dundulis.

Jis primena, kad Latvijai sumažinus akcizus alkoholiui, Lietuvos gyventojai alkoholinius gėrimus pradėjo pirkti būtent ten.

„Problema slypi ne tik kainoje, bet ir pirkėjų įpročiuose. Įpratus apsipirkti vienoje vietoje, po to pirkėją sunku susigrąžinti. Netgi suvienodinus mokesčius, pirkėjas iškart gali ir negrįžti“, – teigia D. Dundulis.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, palyginti su mūsų šalies maisto pramonės ir ūkininkų situacija, Lenkijos agroverslas yra laiminčioje konkurencinėje pozicijoje.  

„Lenkijoje taikomos PVM lengvatos ir maisto produktams, ir trąšoms, ir kurui. Be to, valstybė  Lenkijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo dabartinės geopolitinės krizės drastiškai išaugus veiklos sąnaudoms, užtikrino 836 mln. eurų paramą tiesioginėmis dotacijomis. Konkurencine verslo prasme mes esame blogesnėje padėtyje“, – Eltai sakė E. Simonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad lietuviškiems pieno produktams vidaus rinkoje šiuo metu itin sudėtinga konkuruoti su importuojamais pieno gaminiais iš Lenkijos.

„Jeigu ir latviai sumažins PVM pieno ir kitiems pagrindiniams maisto produktams – tai bus dar vienas smūgis lietuviškų produktų gamybai ir jų prekybai vidaus rinkoje“, – sakė E. Simonis.

Pusei metų Lenkijos valdžia sumažino PVM maistui nuo 5 proc. iki nulio, į parduotuvės ėmė plūsti ne tik lenkai, bet ir kaimyninių šalių gyventojai. Pavyzdžiui, parduotuvės „Biedronka“ aikštelėje mašinų su čekiškais numeriais daugiau nei lenkiškais.

„Pas mus atvyksta daugybė čekų, jie perka viską: bakalėjos prekes, baldus, duris, grindų dangas – viską. Džiaugiamės, kad jie čia atvyksta“, – pasakojo parduotuvės vadovė Kudowa Zdroj.

Kai kurie čekai apskaičiavo, kad jiems verta važiuoti apsipirkt svetur net kelis šimtus kilometrų.

„Gyvename už kelių šimtų kilometrų nuo sienos, vis tiek verta atvažiuoti. Sumokėjau apie 125 eurus, prisikroviau pilną bagažinę. Mėsa tikrai pigesnė. Kiaulienos kepsnys, faršas nekainuoja nė euro“, – atviravo viena čekė.

„Sviesto čia galite nusipirkti už 1 eurą ir 25 centus. Sumokėjau 41 eurą, o už tas pačias prekes Čekijoje sumokėčiau dvigubai“, – džiaugėsi kitas.

„Mes čia pirmą kartą. Atvažiavome, nes viskas atpigo“, – šnekėjo dar vienas čekas.

„Mėsa čia daug pigesnė“, – kalbėjo Čekijos pilietė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

PVM degalams Lenkijoje buvo sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., tad užsieniečių eilės nusidriekė ir prie degalinių. Čekijos teisės aktai leidžia kanistruose gabenti ne daugiau kaip 20 litrų benzino, tad kai kurie vairuotojai Lenkijos sieną kerta kelis kartus.

„Kaina skiriasi aštuoniomis Čekijos kronomis už litrą, tai yra 0,33 euro centrų skirtumas. Piluosi 60 litrų, sumoku apie 20 eurų mažiau“, – tvirtino vienas čekas.

Sumokėjau 41 eurą, o už tas pačias prekes Čekijoje sumokėčiau dvigubai.

„Pasaka vairuotojams“, – džiūgavo kitas.

Lenkijos vyriausybės teigimu, lengvatų tikslas – pagelbėti gyventojams per energetikos krizę ir padidėjus infliacijai, tačiau Čekijos ekonomistai sako, kad tai – populistinis žingsnis, dėl kurio atsiras didžiulės skolos.

„Lenkijos vyriausybės biudžeto deficitas turės būti padengtas ateityje. Čekijos verslininkai kenčia nuo šios lenkų priemonės ne tik pasienio zonoje. Nuo to taip pat nukentės Čekijos valstybės biudžetas, nes Čekijoje bus mažiau pardavimų, o tai reiškia ir papildomus mokesčius“, – komentavo Čekijos ekonomistas Tepan Kreček.

Metinė vartotojų kainų infliacija Lenkijoje pernai gruodį pasiekė 8,6 proc. – aukščiausią lygį per du dešimtmečius.

„Europos Sąjungos (ES) PVM direktyva, kuri buvo tam ir sukurta, kad šalys nebandytų skurdinti viena kitos šitokiais triukais. Kad mes nežaistume nei PVM tarifais, nei akcizais. Kad jeigu taikomos kažkokios išimtys, jos turi būti siauroms grupėms, labai apgalvotos. Bet, vėlgi, Europos mažai jau kas klauso, ypač lenkai, kurie prisirinkę tų baudų tiek už Čekijos pasienį, tiek už teismų sistemos pertvarką. Tai aš nežinau, ar ką nors Europa darys šiuo klausimu. Tas žmogus, kuris važiuoja į mūsų (Europos, – red. past.) Vadovų Tarybą turėtų kelti šitą klausimą, tiesą pasakius. Griežtai, kad baikime šituos dalykus, popsas popsu, bet yra bendra rinka, tai rimti reikalai. Sustokime, nes nuo to visi tapsime silpnesni, tada daugės to cinizmo Europos atžvilgiu, jeigu matysime, kad galima laužyti taisykles, jeigu mums taip yra patogu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą“ kalbėjo R. Kuodis.

Raimondas Kuodis. I. Gelūno / BNS nuotr.

Sustokime, nes nuo to visi tapsime silpnesni, tada daugės to cinizmo Europos atžvilgiu, jeigu matysime, kad galima laužyti taisykles, jeigu mums taip yra patogu.

Tuo metu prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikino, kad inicijuoti diskusijas apie Lenkijos veiksmus ES turėtų Vyriausybė. „Kaip žinia, Lenkija yra pati kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ir vykdo pati dialogą šiuo klausimu. Kaip žinia, ES mokesčių politikos klausimai, taip pat klausimai susiję su įtaka vidaus rinkai, veikimui prieš jų svarstymą EVT, jie visų pirma turi būti iškelti ir apsvarstyti specializuotose Europos Tarybos formatuose“, – tikino I. Segalovičienė.

Prezidento patarėjos teigimu, Lenkija tvarkosi savo ekonominius iššūkius bendradarbiaudama su EK. „O visi tam tikri klausimai, pirmiausia prieš einant į Vadovų tarybą bet kokie turi būti tarybos formatuose, ekonomikos ir finansų reikalų bei konkurencingumo tarybose apsvarstyti. Tik tuomet mes galime kalbėti apie klausimų kėlimą EVT“, – teigė vyriausioji prezidento patarėja.

Popsas popsu, bet yra bendra rinka, tai rimti reikalai.

„Šiuo atveju politinę darbotvarkę padiktuoti turėtų Vyriausybė šitoje vietoje ir be jokios abejonės EVT formatuose turėtų atsirasti šitas klausimas“, – pridūrė I. Segalovičienė.

Finansų ministrė G. Skaistė sako, kad Lenkija nesielgia kaip nors nelegaliai. „ES yra keičiama PVM direktyva, ji dar nėra pakeista. Bet jos projektas, kuris pateiktas Europos Parlamentui iš principo leistų daryti nulinį tarifą maistui. Tačiau reikėtų jį suderinti su PVM komitetu. Tai kadangi direktyva vis dar nėra priimta, tikėtina, kad nėra gal visai korektiškas toks poelgis. Tačiau Lenkija jau daugybę metų turi turbūt PVM tarifą maisto produktams mažesnį. Ir taip dempinguoja kainas visoms šalims, kurios yra aplinkui“, – teigė ministrė.

„Valdi“ savininkas Valdas Krakauskas papasakojo, kaip ruošėsi pokyčiams.

„Nemanau, kad čia bus didelis antplūdis kažkur, nes tie 5 proc. aišku, yra skirtumėlis nemažas, bet tai nėra kažkoks šokas. Kol kas nepajautėm didžiulio antplūdžio, pirkėjų kaip normalią dieną, gal truputį žmonės ateina iš įdomumo pasiteirauti, pasižiūrėti, kaip atrodo kainos“, – pasakojo V. Krakauskas.

Jis įvardijo, kiek atpigo prekės.

„Pas mus maisto produktams buvo taikomas 5 proc. PVM. Dabar visos tos prekės, kurioms galiojo 5 proc. PVM, automatiškai 5 proc. atpigo. Taigi visam asortimentui reikėjo pakeisti kainas“, – sakė V. Krakauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvos Vyriausybės PVM maistui nutarė nemažinti, esą tuomet kainų mažėjimas pasijaustų ne paprastam vartotojui, o prekybininkams ar perpardavinėtojams. V. Krakauskas su tokiais teiginiais nesutiko – anot jo, lenkų prekybininkai išties sumažino kainas vartotojams.

„Ir degalinėse matosi, kad kainos žymiai nukritusios, nes sumažinta iš 23 proc. PVM iki 8 proc. Skirtumas išeina gan rimtokas. O pas mus pagrindas – maisto prekės, čia tas PVM skirtumas yra 5 proc.“, – tikino pašnekovas.

V. Krakauskas negalėjo pasakyti, kiek kainuotų Lenkijoje apsipirkti savaitei.

Ir degalinėse matosi, kad kainos žymiai nukritusios.

„Pas mus nėra tendencijos, kad žmonės pirktų visai savaitei. Tai yra vykdoma didžiuliuose centruose, o pas mus gan nedidelė vietovė ir žmonės ateina kasdien apsipirkti kiekvienai dienai. Yra pastovūs pirkėjai, yra žmonės, kurie lankosi ir pastoviai čia perka“, – šnekėjo „Valdi“ savininkas.

„Kiek žinau, Lietuvoje PVM visoms prekėms yra taikomas 21 proc., o pas mus dabar krito iki nulio, tai tas skirtumas ypatingas. Prieš šitą operaciją žmonėms iš Lietuvos vis tiek apsimokėdavo atvažiuoti apsipirkti į Lenkiją, o tas savaitinio apsipirkimo skirtumas būdavo maždaug apie 20–30 proc.“, – sakė vyras.

Tačiau jis nemanė, kad Lenkijoje bus masiškas pirkėjų iš kaimyninių šalių antplūdis. Pats tvirtino tam nesiruošiantis.

„Nemanau, kad bus šokas, antplūdis, gal kažkiek padidės. Kita vertus, šitą visą judesį pristabdo pandeminė situacija. Didžiulių srautų, logiškai žiūrint, nesitikėčiau“, – teigė V. Krakauskas.

Jis pridūrė nežinantis, ar lenkai organizuoja kokį nors transportą lietuviams atsivežti į savo prekybos centrus.

Įžvelgia diskriminaciją

„Ačiū. Galima padėkoti už visus mažesnius mokesčius, lengvatas, bet pripažinkime, kad 200 kv. metrų buto Senamiestyje savininkui ir gyventojui tos PVM lengvatos nelabai reikia. O pensininkų bute, kuris yra šildomas dujomis, arba gyvena vienkiemyje ir turi geoterminį šildymą, ten jokios lengvatos nėra, reikia mokėti 21 proc. už elektrą ir dujas. Čia yra diskriminuojanti priemonė. Visiškai neaišku, kodėl tik centralizuotą šildymą perkantys gali gauti tokią lengvatą“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

N. Mačiulis aiškino, kad tokia lengvata šildymo sąskaitas sumažintų 9 proc.

„Jeigu mokėjo 1000 eurų, mokės 90 eurų mažiau, jei mokėjo 100 eurų, sutaupys 9 eurus. Bet esmė ta, kad tai nėra tikslinė lengvata. Ji yra suteikiama visiems, kurie turi būstą, kuris šildymas centralizuotai tiekiama šiluma, net jeigu jiems to nereikia. O jei kažkas šildosi dujomis, geoterminiu šildymu ar elektra, jie jokios lengvatos negauna – vien čia yra keista. Kitas svarbus aspektas: tie, kurie šildosi centralizuota šiluma, jie turi lengvatas, kurias gali gauti kompensacijų forma, tai jau yra labai kryptingos lengvatos, kurias gali gauti mažas pajamas gaunantys gyventojai, savivaldybė. Tos sąskaitos kai kuriais atvejais gali neviršyti 10 eurų per mėnesį. Mes jau turėjome puikius instrumentus, kurie padeda neturtingiausiems gyventojams, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, o dabar išplečiamas tas sąrašas iki tų, kurie turi ir labai prabangius būstus Senamiestyje“, – kalbėjo ekonomistas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

N. Mačiulis paaiškino, kuo laikinas PVM mažinimas yra pavojingas valstybei.

„Apskritai tokie trumpalaikiai mokesčių pakaitaliojimai yra ydinga priemonė spręsti socialines ir ekonomines problemas. Yra priemonės, kurias aš jau minėjau, pavyzdžiui, tikslinės kompensacijos tiems, kuriems reikia, kurie negauna pakankamų pajamų. Jeigu mes kalbame apie ilgalaikį problemų sprendimą, kaip sumažinti gyventojų priklausomybę nuo importuojamų dujų, kitų išteklių, yra didesnė pinigų suma, investuojant, pavyzdžiui, į saulės baterijas. Tokiais būdais galima mažinti mūsų priklausomybę nuo tų sunkiai prognozuojamų gamtinių išteklių kainų“, – šnekėjo jis.

Sukritikavo Lenkijos politiką

Netikiu, kad vilniečiai  leis savo laisvalaikį važiuodami per pusę Lietuvos į Lenkiją, kad nusipirktų pigesnio kuro, kurį sudegins važiuodami pirmyn–atgal.

Lenkija laikinai panaikino PVM maistui, sumažino PVM degalams. Prognozuojama, kad lietuviai masiškai lėks apsipirkti į Lenkiją.

„Reikėtų pradėti nuo to, kad Lenkija pažeidinėja Europos Sąjungos direktyvas, tuštinasi ant Europos Sąjungos visų įstatymų ir bendrų susitarimų, pradedant nuo žiniasklaidos ribojimo ir teismų politizavimo, iki štai tokių dalykų. Ji negali taikyti tokių tarifų vienašališkai ir tokiais tarifais konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis. Vieninga Europos Sąjungos rinka, tos mokestinės direktyvos ir buvo tam sukurtos, kad vienos valstybės nebandytų nuskurdinti kitų. Tikrai netikiu, kad vilniečiai  leis savo laisvalaikį važiuodami per pusę Lietuvos į Lenkiją, kad nusipirktų pigesnio kuro, kurį sudegins važiuodami pirmyn–atgal, ar tam, kad nusipirktų pigesnės, prastesnės kokybės maisto produktų. Yra, kas gyvena arčiau pasienio, kurių padėtis sudėtingesnė, jie iš tiesų pasinaudoja ta galimybė. Dėl to turbūt Lietuvoje reikėtų svarstyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams, bet ne kaip laikiną priemonę. Tai, ką daro Lenkija, laikinai sumažina, laikinai padidina, tikrai yra bloga praktika, dėl kurios naudos gauna ne galutiniai vartotojai daugeliu atveju“, – teigė N. Mačiulis.

Jis pasiūlė ilgalaikį PVM mažinimą kai kuriems maisto produktams.

„Tai yra svarstytina priemonė – pakeisti PVM įstatymą ne keliems mėnesiams, bet žiūrėti, ar tai iš tiesų būtų priemonė, kuri padėtų tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Bet visi, kurie siūlo lengvatas ar maistui, ar šildymui, ar kitoms paslaugoms, turi pasakyti, iš kur tie pinigai: ar bus didinami kažkurie kiti mokesčiai, ar lėčiau didės atlyginimai gydytojams ir mokytojams. Nes čia ir arkliui aišku, bet kas gali pasakyti: „Mažiname visus mokesčius, PVM bazinis tarifas – 15 proc., visam maistui – 9 proc., šildymui – 9 proc. Padarysim viskam“ – čia didelio išsilavinimo nereikia. Bet kai ateina klausimas, iš kur tie pinigai... GPM didinsit? Nekilnojamojo turto visuotinį mokestį įvesit? Nemokėsite atlyginimų? Tą populizmą reikėtų išravėti, jis ateina ir iš vienos, ir iš kitos aikštės. Kartais tikrai nemalonu klausytis“, – kalbėjo ekonomistas.

„Vyriausybė tikrai tokio siūlymo neteiks, nes, manau, kad jis yra ekonomiškai nepagrįstas“, – „darbiečių“ frakcijoje pirmadienį teigė ji.

„Sumažinus PVM turėsime tą patį rezultatą, kaip su restoranais. Nuo (2021-ųjų – BNS) liepos restoranams PVM buvo sumažintas 12 punktų. Kainos gi per tą patį laiką tikrai gerokai padidėjo, net labiau nei maisto produktų. Motyvacijos mažinti kainas nėra, nes yra ribota konkurencija“, – pridūrė ji. 

Ji pabrėžė, kad Lietuvos prekybininkai įsivertina, kiek žmonių „potencialiai savo paklausą gali nuspręsti tenkinti Lenkijoje“.

„Pagrindiniai maisto produktai turi garantuotą paklausą“, – teigė I. Šimonytė. 

Be kita ko, ji pastebėjo, kad Lenkijoje PVM maistui ir dabar yra mažas, todėl jo sumažinimas dar keliais punktais mažai paveiks kainas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę tikino, kad Lietuva neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti PVM tarifą maistui.

Kaimyninėje Lenkijoje nuo vasario laikinai nutarta panaikinti PVM visiems maisto produktams.

Jie įregistravo tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą.

„Europos Sąjungos statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis augo gerokai sparčiau. Kai kurių produktų kainos didėjo, nes jas brangino tiekėjai, o pagrindinė priežastis buvo brangstančios žaliavos“, – sako Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojas J. Pinskus ir frakcijos narys A. Palionis.

Projekto autorių teigimu, priėmus įstatymo pataisas galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, tačiau padidėjus vartojimui šie praradimai bus kompensuoti.

Siūloma, kad PVM įstatymo pataisos įsigaliotų jau šių metų gegužės 1 d.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas maisto produktams nėra taikomas.

„Tai tikrai nebūtų reali kova su kainų augimu, nes praktiškai kalbant apie maisto produktų kainas, tai PVM mažinimas, deja, taip rodo, kad lieka pardavėjui ir vartotoją labai retai pasiekia. Manau, pagrindinis dalykas, ką ir parodė situacija, yra konkurencijos didinimas šioje srityje ir naujų stambių prekybos tinklų atėjimas į šalį, tai tikrai yra veiksmingas poveikis, kalbant apie kainų mažinimą“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, Konkurencijos taryba stebi rinką, ar tarp prekybos tinklų nėra susitarimų dėl kainų. Premjero nuomone, tokius susitarimus būtų sudėtinga nuslėpti.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis trečiadienį teigė, kad socialdemokratai siūlo mažinti PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams - duonai, pieno produktams, daržovėms. Anot jo, tai būtų galima daryti ne nuo 2018 metų, o nuo vėlesnių metų. Jis tikino, kad reiktų ne tik didinti gyventojų pajamas, bet ir stabilizuoti kainas.

S. Skvernelis neatmeta galimybės, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas ne tik centralizuotai tiekiamai šilumai, bet ir individualiuose namuose naudojamam kurui, pavyzdžiui, malkoms.

„Aš iš principo tikrai linkęs diskutuoti ir principui pritarti, kadangi mes tokio pasiūlymo sulaukėme tik vakar, yra atliekami skaičiavimai, poreikiai, kaip tai atsilieptų biudžetui ir kokį turėtume papildomą viešųjų finansų poreikį šiai lengvatai įvesti. Bet iš principo aš tikrai pritarčiau ir manau, kad klausimas diskutuotinas“, - sakė S. Skvernelis.

Koalicijos partneriai socialdemokratai neseniai užregistravo pataisą, kuria siūloma lengvatinį 9 proc. tarifą taikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms bei medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektrai, kai iš jų gaminama šiluma. Tačiau „valstiečiai“ planuoja, kad lengvatinis tarifas nebebus 9 proc. - šį apskritai planuojama panaikinti ir įvesti naują 15 proc. lengvatinį tarifą.

Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į konservatorių paramą urėdijų reformai. Pasirašytame susitarime nebuvo įvardytas konkretus PVM tarifas, tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad jis turi būti 9 procentai.