„Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą. Dabar PVM kompensacija galiojo iki balandžio mėnesio – praėjusiam šildymo sezonui, naujam ji yra nepratęsta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.

Dujų ir elektros kainos smarkiai augo ir šiuo metu jų infliacija yra labai aukšta.

„Tai turbūt turėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų, kaip bus su PVM kompensacija už centrinį šildymą naujam šildymo sezonui, turint omenyje, kad dujų ir elektros kainos smarkiai augo ir šiuo metu jų infliacija yra labai aukšta“, – pridūrė jis.

Pavasarį Seimas pritarė atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos. Taikyti nulinį PVM naujam šildymo sezonui pavasario sesijos pabaigoje jos parengtame antiinfliacinių priemonių plane siūlė ir opozicija. 

Pensininkės Julija ir Leokadija mėgaujasi pirmąja pavasario šiluma.

„Malonu. Ir gamta bunda, ir paukščiai skrenda“, – džiaugėsi viena jų.

Lauke šilčiau, bet šildymo sezonas vis dar tęsiasi. O ir paskutinė vilnietės gauta sąskaita siekė beveik 200 eurų.

„Apie kainas geriau nekalbėkime. Labai daug. Vien šildymas kainavo 178 eurai. Vien šildymas“, – skundėsi moteris.

Tokia kaina už šildymą – 64 kvadratų bute. Moteris įsitikinusi: naujausia sąskaita mažesnė nebus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasibaigus žiemai, kauniečiai liko ne tokiomis tuščiomis kišenėmis, tačiau privačių namų šeimininkai taip pat sako mokėję triženkles sumas.

Apie kainas geriau nekalbėkime. Labai daug. Vien šildymas kainavo 178 eurai. Vien šildymas.

„Nuosavas namas, šildausi dujomis. Kainavo virš 200 mėnesiui“, – tikino viena kaunietė.

Kol gyventojai vis dar skaičiuoja, kiek išleido ir kiek dar reikės sumokėti, vakar Seime turėjo būti svarstomos PVM įstatymo pataisos, kuriomis siūloma 9 proc. lengvatinį tarifą šildymą gyventojams laikinai kompensuoti iš biudžeto.

„Nežinau, ar per tas lengvatas mes kažką išspręsim. Tuo labiau kad čia sudėtingas dalykas. Galima eiti per lengvatas, kaip dabar siūloma, bet tada tas lengvatas patiria ir milijonieriai. Kompensacijos būtų socialiai teisingesnis, tikslesnis mechanizmas“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Skaičiuojama, kad panaikinus PVM šildymo sąskaita sumažėtų keliais eurais. Buvo pasisakančių, kad paramos gyventojai galėtų ir nepajusti – jis būtų per maža. Kalbama ir apie diskriminaciją.

„Visi, kas nepriklauso nuo šiluminio vamzdžio, negauna jokios lengvatos. Čia yra nonsensas“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.

„Šitie žmonės paliekami už borto, jiems PVM lengvata nebūtų taikoma. To tikrai neturėtų būti, manau, čia prasilenkia su socialiniu teisingumu ir kita teise“, –  komentavo Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Freepik.com nuotr.

PVM lengvata kainuotų apie 23 mln. eurų. Visgi klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.

Kompensacijos, kompensacijos... Nuo tų kompensacijų jau bloga darosi.

„Nes dar nėra pateikta išvadų kiekvienam iš pasiūlymų, buvo registruoja nemažai opozicijos pasiūlymų. Mes jį svarstysime ketvirtadienį“, – aiškino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Yra svarstančių, galbūt efektyviau būtų didinti kompensacijas skurdžiausiems ir taikyti jas didesniam ratui žmonių, pavyzdžiui, gaunantiems ir vidutines pajamas.

„Kad nebūtų diskriminuojama. Tokią kompensaciją galėtų gauti besišildantys ir dujomis, ir elektra, ir centriniu šildymu“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Gyventojai sako: gelbėti ypač sunkiai besiverčiančius būtina, tačiau ne lengvatomis ir ne kompensacijomis.

„Kada jau tokios sumos, vargiu ar tos kompensacijos padėtų“, – manė viena kaunietė.

„Sunku išgyventi tokiais laikais“, – antrino kitas gyventojas.

„Kompensacijos, kompensacijos... Nuo tų kompensacijų jau bloga darosi“, – rėžė kita pilietė.

Šiemet kompensacijoms už šildymą skirta beveik 16 mln. eurų. Ar šios sumos užteks, paaiškės pasibaigus šildymo sezonui.

„Dabar Vyriausybė tikrai jokių skubotų sprendimų nei siūlys, nei darys. Kažkur balandžio mėnesį pateiks savo matymą, kokios priemonės, mūsų vertinimu, galėtų geriausiai amortizuoti finansinę naštą“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Klausimas išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

„Dar yra noras padiskutuoti dėl kai kurių pasiūlymų. Ne visiems (pasiūlymams – BNS) Vyriausybė buvo išvadas pateikusi, berods, tik vienam. (...) Valdantieji taip sutarėme, yra koalicijos partnerių pasiūlymų, reikia dėl jų atidžiau padiskutuoti“, – BNS sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

„Neretai opozicija mus kaltina, kad viską skubotai sprendžiame, tai šiuo atveju dar galime padiskutuoti ir ketvirtadienį svarstymą, o kitą antradienį priėmimą“, – pridūrė jis. 

Kompensuoti PVM šildymui nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos valdžia siūlo siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad dėl PVM lengvatos biudžeto netektis sieks 23,3 mln. eurų.

Kai kurie parlamentarai priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža. Be to, pasak jų, ši priemonė būtų diskriminacinė, nes negaliotų besišildantiems elektra, dujomis arba malkomis. Seimas visus siūlymus dar vertins. 

Pataisos, be kita ko, sulaukė ir Seimo teisininkų kritikos.

Kas čia įvyko, kad taip staiga viskas romantiškai pasisuko tokiu netikėtu nuokrypiu? Net pati auksinės šypsenos blondinė sako, jog galimybių pasas nebereikalingas.

Na, bet juk nieko po saule nebūna šiaip sau. Net ir V.Landsbergio atsiprašymai už fašizmą neiškrenta iš debesijos be parankių užmačių.

Akivaizdu, kad reikalai valstybėje prastėja. "Lietuvos geležinkeliai" jau apreiškė, kad atleis 300 darbuotojų. Prekybos centruose pirkėjų sausį sumažėjo 50 proc. Vietinę valdžią ir laikraščių redakcijas vėl, kaip prieš 20 metų, laiškais ėmė atakuoti senoliai, nebegalintys užmokėti už šildymą. Šilumininkai rėkia, kad vien elektra jiems pabrango 500 proc. Savivaldybėse kosti kompensacijų prašytojų eilės. Jūrų uostas ruošiasi kolapsui, nes krova dėl politagitacinės trąšų tranzito dramos kris tragiškai – nuo 45 mln. iki 30 mln. tonų. Tokios katastrofos jokiame uoste niekas niekada nėra regėjęs. Nuo šiandien A.Lukašenka stabdys lietuviškus traukinius, ir tas krytis padidės dar 3 mln. tonų. Įkyrūs pamokymai Kinijai taip pat turės savo kainą – naujų investicijų bus nulis, o ankstesniąsias ištiks distrofija. Biudžetas kimba ant plauko, nes tūkstančiai lietuvių apniko Lenkijos parduotuves ir visai nesiruošia mokėti PVM tėviškėje.

O čia – Vasario 16-oji ant kvėpuojamosios. Kalbas valdantiesiems reikės rėžti. Apie tarnavimą Tėvynei beigi aukštiesiems idealams. Apie gerovės valstybę. Apie blogą Kiniją, diktatūrų kiaulininkystę. Ir nenori valdantieji, kad į sostinę atsibeldę neskiepyti mužikai dailiąsias gatves centre užtvenktų sunkvežimiais. Nebenori nei treninginio švilpimo, nei, neduok dievuli tu brangus, riaušių. Štai ir ima leistis visagaliai iš dangaus ant žemės. Juk rimtos bėdos atslenka, reikia arčiau žmonių būti.

P.S. Dėkui gerbiamam skaitytojui Juliui už pasiūlytą temą apie išvažiuojamąją LRT gastronomiją. Veltėdžiavimas visada pjauna akį, net ir pavadintas nac. ekspediciniu.

Įžvelgia diskriminaciją

„Ačiū. Galima padėkoti už visus mažesnius mokesčius, lengvatas, bet pripažinkime, kad 200 kv. metrų buto Senamiestyje savininkui ir gyventojui tos PVM lengvatos nelabai reikia. O pensininkų bute, kuris yra šildomas dujomis, arba gyvena vienkiemyje ir turi geoterminį šildymą, ten jokios lengvatos nėra, reikia mokėti 21 proc. už elektrą ir dujas. Čia yra diskriminuojanti priemonė. Visiškai neaišku, kodėl tik centralizuotą šildymą perkantys gali gauti tokią lengvatą“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

N. Mačiulis aiškino, kad tokia lengvata šildymo sąskaitas sumažintų 9 proc.

„Jeigu mokėjo 1000 eurų, mokės 90 eurų mažiau, jei mokėjo 100 eurų, sutaupys 9 eurus. Bet esmė ta, kad tai nėra tikslinė lengvata. Ji yra suteikiama visiems, kurie turi būstą, kuris šildymas centralizuotai tiekiama šiluma, net jeigu jiems to nereikia. O jei kažkas šildosi dujomis, geoterminiu šildymu ar elektra, jie jokios lengvatos negauna – vien čia yra keista. Kitas svarbus aspektas: tie, kurie šildosi centralizuota šiluma, jie turi lengvatas, kurias gali gauti kompensacijų forma, tai jau yra labai kryptingos lengvatos, kurias gali gauti mažas pajamas gaunantys gyventojai, savivaldybė. Tos sąskaitos kai kuriais atvejais gali neviršyti 10 eurų per mėnesį. Mes jau turėjome puikius instrumentus, kurie padeda neturtingiausiems gyventojams, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, o dabar išplečiamas tas sąrašas iki tų, kurie turi ir labai prabangius būstus Senamiestyje“, – kalbėjo ekonomistas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

N. Mačiulis paaiškino, kuo laikinas PVM mažinimas yra pavojingas valstybei.

„Apskritai tokie trumpalaikiai mokesčių pakaitaliojimai yra ydinga priemonė spręsti socialines ir ekonomines problemas. Yra priemonės, kurias aš jau minėjau, pavyzdžiui, tikslinės kompensacijos tiems, kuriems reikia, kurie negauna pakankamų pajamų. Jeigu mes kalbame apie ilgalaikį problemų sprendimą, kaip sumažinti gyventojų priklausomybę nuo importuojamų dujų, kitų išteklių, yra didesnė pinigų suma, investuojant, pavyzdžiui, į saulės baterijas. Tokiais būdais galima mažinti mūsų priklausomybę nuo tų sunkiai prognozuojamų gamtinių išteklių kainų“, – šnekėjo jis.

Sukritikavo Lenkijos politiką

Netikiu, kad vilniečiai  leis savo laisvalaikį važiuodami per pusę Lietuvos į Lenkiją, kad nusipirktų pigesnio kuro, kurį sudegins važiuodami pirmyn–atgal.

Lenkija laikinai panaikino PVM maistui, sumažino PVM degalams. Prognozuojama, kad lietuviai masiškai lėks apsipirkti į Lenkiją.

„Reikėtų pradėti nuo to, kad Lenkija pažeidinėja Europos Sąjungos direktyvas, tuštinasi ant Europos Sąjungos visų įstatymų ir bendrų susitarimų, pradedant nuo žiniasklaidos ribojimo ir teismų politizavimo, iki štai tokių dalykų. Ji negali taikyti tokių tarifų vienašališkai ir tokiais tarifais konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis. Vieninga Europos Sąjungos rinka, tos mokestinės direktyvos ir buvo tam sukurtos, kad vienos valstybės nebandytų nuskurdinti kitų. Tikrai netikiu, kad vilniečiai  leis savo laisvalaikį važiuodami per pusę Lietuvos į Lenkiją, kad nusipirktų pigesnio kuro, kurį sudegins važiuodami pirmyn–atgal, ar tam, kad nusipirktų pigesnės, prastesnės kokybės maisto produktų. Yra, kas gyvena arčiau pasienio, kurių padėtis sudėtingesnė, jie iš tiesų pasinaudoja ta galimybė. Dėl to turbūt Lietuvoje reikėtų svarstyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams, bet ne kaip laikiną priemonę. Tai, ką daro Lenkija, laikinai sumažina, laikinai padidina, tikrai yra bloga praktika, dėl kurios naudos gauna ne galutiniai vartotojai daugeliu atveju“, – teigė N. Mačiulis.

Jis pasiūlė ilgalaikį PVM mažinimą kai kuriems maisto produktams.

„Tai yra svarstytina priemonė – pakeisti PVM įstatymą ne keliems mėnesiams, bet žiūrėti, ar tai iš tiesų būtų priemonė, kuri padėtų tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Bet visi, kurie siūlo lengvatas ar maistui, ar šildymui, ar kitoms paslaugoms, turi pasakyti, iš kur tie pinigai: ar bus didinami kažkurie kiti mokesčiai, ar lėčiau didės atlyginimai gydytojams ir mokytojams. Nes čia ir arkliui aišku, bet kas gali pasakyti: „Mažiname visus mokesčius, PVM bazinis tarifas – 15 proc., visam maistui – 9 proc., šildymui – 9 proc. Padarysim viskam“ – čia didelio išsilavinimo nereikia. Bet kai ateina klausimas, iš kur tie pinigai... GPM didinsit? Nekilnojamojo turto visuotinį mokestį įvesit? Nemokėsite atlyginimų? Tą populizmą reikėtų išravėti, jis ateina ir iš vienos, ir iš kitos aikštės. Kartais tikrai nemalonu klausytis“, – kalbėjo ekonomistas.

Vis dėlto Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas siūlymą taikyti nulinį PVM tarifą šildymui vertina teigiamai.

Pasak įmonės „Brandonomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Vyriausybės norai pažaboti šilumos kainas ir sumažinti gyventojų finansinę naštą yra suprantami, tačiau nulinis PVM tik gyventojams visuotinio kainų didėjimo problemos neišspręs.

„Dabar gaunasi tokia situacija: vieną infliacijos elementą nužudome, bet kitą – skatiname. Galbūt statistiškai infliacija dėl to šiek tiek ir sulėtės, o vartotojai už energetinius išteklius mokės truputį mažiau, bet įmonės, kurioms viskas liks kaip buvę, ir toliau labai stipriai kels prekių bei paslaugų kainas“, – BNS sakė ekonomistas.

„Viena vertus, vartotojai tiesiogiai mokės šiek tiek mažiau už šildymą, kita vertus, jiems vis daugiau kainuos kitos prekės ir paslaugos, kas reiškia, kad gyventojų perkamoji galia vis tiek išliks labai ribota – jie vartos tik pirmojo būtinumo prekes“, – pridūrė jis.

A. Izgorodino teigimu, jei jau Vyriausybė nusprendė kištis į energetikos rinką, tą reikėjo dar daryti dar agresyviau – sumažinti PVM ne tik gyventojams, bet ir verslui, arba apskritai laikinai tiesiogiai subsidijuoti visą energetinių išteklių rinką.

Dabar gaunasi tokia situacija: vieną infliacijos elementą nužudome, bet kitą – skatiname.

„Galbūt reikėjo Vyriausybei apsvarstyti variantą pasiskolinti rinkose ir vartotojams bei įmonėms kompensuoti trečdalį energetinių kainų pabrangimo. Tada niekam nekiltų klausimų, visų interesai būtų daugiau ar mažiau apsaugoti, o poveikis ir infliacijai, ir energetinių išteklių kainoms būtų akivaizdesnis“, – kalbėjo ekonomistas.

Lietuvos Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat kritikuoja siūlymą taikyti nulinį  PVM šildymui ir laiko jį populistiniu sprendimu, nes lengvata mažins gyventojų motyvaciją mažinti šilumos vartojimą, o kartu ir išlaidas.

„Jis neskatina žmonių keistis, renovuoti namų, mažinti energetines sąnaudas – tai būtų protinga, vis tiek neišvengiamai eisime žaliuoju kursu“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Be to, analitikas pabrėžia, kad daugiausiai naudos dėl tokio valdžios sprendimo gaus Vilniaus gyventojai, kur šilumos gamybai sudeginama daug brangių gamtinių dujų. Anot jo, sąžiningiau būtų didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems.

„Visos Lietuvos mokesčių mokėtojai remia vilniečių pasirinkimą arba negebėjimą organizuoti šilumos ūkio, tai neatrodo sąžininga. Vilniuje žmonės uždirba daugiau nei likusioje Lietuvoje, todėl lengvata finansine išraiška bus naudingiausia jiems. PVM mažinimas paliečia visus, nepriklausomai nuo turtinės padėties, net sąmoningas, gerai uždirbantis ir sunkumų nepatiriantis žmogus fiziškai negali šios paramos atsisakyti. Sąžiningiau būtų didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems“, – kalbėjo konfederacijos viceprezidentas.

Dar geresnis sprendimas, anot jo, būtų lengvatai skirtus pinigus investuoti į infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

„Reikia drąsiai ir aiškiai pasakyti – darome taip, kad nereikėtų ateityje brangiai mokėti už šildymą. Siūlau iškentėti sunkią žiemą. Ji yra labai gera motyvacija susimąstyti, tai skaudės, bet galbūt padarysime išvadas ir dėl to Lietuva taps saugesnė energetinių išteklių atžvilgiu“, – sakė M. Dubnikovas.

Jis taip pat siūlo neužmiršti, kad 9 proc. tarifo atsisakymas reikš prarastas nemažas pajamas valstybės biudžetui, o tokio veiksmo pasekmės gali išryškėti ateityje. 

„Tie, kas projektavo šį sprendimą, turėtų žinoti, kiek jis kainuos. Kalbama apie tai, kad reikia didinti pajamas mokytojams, ugniagesiams, policininkams ir visiems, kurie gauna pajamas iš biudžeto, tačiau jis karpomas. Dėl to vėliau atsiranda siūlymai didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, nors šia lengvata jiems daromos nuolaidos“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Šilumininkų atstovas: tai daugiau socialinis, o ne ekonominis reikalas

Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius nesutinka su ekonomistų kritika ir siūlymą taikyti nulinį PVM tarifą šildymui vertina teigiamai.

„Devyni procentai tai jau šis tas. Tai vartotojų kategorijai, kurie nėra socialiai remtini ir gyvena prastuose daugiabučiuose, kur didelės sąskaitos, tai šioks toks palengvinimas“, – BNS sakė V. Lukoševičius. 

Jis tikina, kad Vyriausybės siūlymas yra daugiau socialinis, o ne ekonominis reikalas.

„Pensininkas, kuris gauna tris ar keturis šimtus eurų ir negali nei reguliuoti, nei keisti šildymo būdo – jam tiesiog kiekvieną mėnesį privalu apmokėti šildymo sąskaitas – yra ne tas pats, kuris gyvena nuosavame name ir turi galimybes tiek reguliuoti šildymą pagal savo ekonominį pajėgumą, tiek pasirinkti alternatyvas. Žmonės yra daugiabučių įkaitai, neturi pasirinkimo ir jiems reikia padėti“, – tvirtino asociacijos prezidentas.

Tuo metu Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis mano, jog nesąžininga, jog lengvata bus taikoma visiems centralizuotai tiekiamo šildymo vartotojams, nepriklausomai nuo jų pajamų.

„Padėsime ir tiems, kurių yra mažos pajamos, ir tiems, kurių didelės pajamos. (...) Aš labai norėčiau, kad mes padėtume visiems, bet mes neturime tiek pajamų. Mes dar turime pakankamai aukštą skurdo lygį, aukštą nelygybę ir tokių universalių priemonių taikymas dar labiau padidina nelygybę mūsų šalyje“, – BNS tvirtino ekonomistas.

„Būčiau labiau už diferencijuotą paslaugos teikimą ar kompensavimą pagal konkrečios šeimos ar namų ūkio finansines galimybes“, – pridūrė jis.

Be to, jis mano, kad siūlymas taikyti nulinį PVM tarifą šildymui yra neefektyvus, nes parama skiriama tik vartotojams, kuriems šildymas tiekiamas centralizuotai.

„Jis (nulinis PVM tarifas – BNS) nuskriaudžia didelę dalį gyventojų, kuri nesinaudoja centrinio šildymo paslauga. (...) Tiesioginė diskriminacija, kadangi nėra pasiūlyta šitam sprendimui kažkokia socialinė pagalvė, kuri apsaugotų arba išlygintų disproporciją kitą kurą naudojančių gyventojų atžvilgiu. Tai tikrai visiškai nekorektiška“, – įsitikinęs ekonomistas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius sutinka, kad valstybė turi spartinti pastatų ar bent jau jų šildymo sistemų modernizaciją.

„Vasarą reikia kuo skubiau modernizuoti, jei ne pačius pastatus, tai bent jau šildymo sistemas, kad jos būtų gerai reguliuojamos, nes dešimt ar dvidešimt procentų šilumos galima sutaupyti techninėmis priemonėmis, be pastato renovacijos“, – teigė jis.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui laikinai taikyti nulinį PVM tarifą šildymui. Lengvata galiotų nuo sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas. Dabar šildymui taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, PVM mažinimas yra ne ta pagalba, kurios reikia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

„PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis. Pavyzdžiui, vidutinė sąskaita yra 100 eurų, tai tarifo šildymui mažinimas nuo 9 iki 5 proc. lemtų penkių eurų sumažėjimą. Tikrai ne ta pagalba, ypač mažesnes pajamas uždirbantiems, kuri reikšmingai pakeistų situaciją“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.

„Tam tikras proporcingas kompensavimas tiems, kurie uždirba mažiau, būtų efektyvesnis“, – pridūrė jis.

Vyriausybei svarstant sumažinti PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc., tokį valdančiųjų žingsnį žada paremti tiek Seimo opozicija, tiek pozicija, tuo metu ekonomistai kritikuoja tokį galimą sprendimą.

Tokiu atveju valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų.

9 proc. PVM dabar nustatytas centralizuotam šildymui, o dujoms ir elektrai taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymą antradienį balsavo 56 parlamentarai, 19 buvo prieš, o susilaikė 50.

Kaip sakė pakeitimus pristačiusi „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, lengvatinis tarifas būtų taikomas ne tik centralizuotam daugiabučių, bet ir individualių namų šildymui.

„Siūlome 5 proc. PVM tarifą taikyti šilumos energijai, centralizuotam šildymui, taip pat individualių namų šildymui bei karšto vandens paruošimui. Šiuo metu (...) individualių namų gyventojai lengvatų iš viso neturi, kai kalbame apie gamtines dujas“, – kalbėjo ji.

I. Kačinskaitė-Urbonienė tikino, kad sumažintas tarifas „laikinai ir nedaug, bet sumažintų galutines sąskaitas vartotojams“.

9 proc. PVM dabar taikomas centralizuotam šildymui, o dujoms ir elektrai – standartinis 21 proc. tarifas.

„Visiškai sutarėme, kad tai būtų teisinga. Bet ta yra kitų metų biudžetas“, - trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio žurnalistams pareiškė Seimo vadovas.

Parlamentinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis sako, kad tarybos posėdyje apie konkretų PVM dydį nebuvo kalbos.

„Visų pirma dabar nekalbėjome apie pačius procentus, daugiau palietėme klausimą, ar tiktai centriniam šildymui galioja ar turėtų galioti platesniam ratui žmonių, kurie šildosi dujomis, malkomis, elektra, geoterminiu šildymu...“, - sakė A.Palionis.

Jo žodžiais, „asmeniškam“ jam 15 proc. lengvata šildymui „tiktų“.

„Frakcijos nuomonė visų pirma yra, kad apimti didesnį žmonių ratą“, - teigė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas.

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki spalio grąžinti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą centriniam šildymui. Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau sakė, kad toks tarifas turėtų galioti nuo šių metų šildymo sezono pradžios iki metų pabaigos. Nuo 2018 metų planuojama jį padidinti iki 15 proc.

Dėl lengvatos kitoms šildymo formoms premjeras nekomentavo.

„Reikia paskaičiavimų, kiek tai kainuos valstybės biudžetui ir kaip tai galima būtų kompensuoti papildomomis pajamomis, kad būtų galima taikyti“, - BNS sakė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybė turėtų netrukus peržvelgti galimybes sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą (PVM) šildymui nuo spalio mėnesio, rašo „Verslo žinios“.

„Tokių siūlymų ir pasvarstymų išties yra. Netrukus ir svarstysime, ar dar šiemet pavyks palengvinti naštą tiems žmonėms, kuriems nuo šio birželio šildymui pradėtas taikyti 21 proc. PVM tarifas“, - interviu dienraščiui teigė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą, ar nuo spalio bus trims mėnesiams grąžintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam šildymui.

Anot jo, kartu gali būti svarstoma ir didinti kompensacijas už šildymą nepasiturintiems.

Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas, iki tol jis buvo 9 proc. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti PVM lengvatą šildymui mainais į konservatorių paramą urėdijų reformai. Pasirašytame susitarime nebuvo įvardytas konkretus PVM tarifas, tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad jis turi būti 9 proc.

Svarstys mažinti PVM tarifą

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimo galimybes 2019-2020 metais Vyriausybė svarstys kitąmet, rašo "Verslo žinios".

"Jau ir šiemet Finansų ministerijai ne kartą esu pateikęs siūlymą apsvarstyti galimybę bent vienu procentiniu punktu sumažinti bendrą PVM tarifą. Bet tokio žingsnio rizika tebėra nemenka. Todėl esame sutarę, kad kitąmet, kai įgyvendinsime dabartinius pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos, rimčiau pažiūrėsime ir į galimybes nuo 2019-2020 metais sumažinti PVM", - interviu dienraščiui sakė premjeras.

21 proc. PVM tarifas buvo nustatytas per finansų krizę, siekiant užtikrinti papildomas biudžeto pajamas, kurios buvo būtinos fiskaliniam deficitui mažinti ir valstybės finansų stabilumui, kol baigsis sunkmetis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė teigė, kad PVM tarifas didinimas tik laikinai, iki finansų krizės pabaigos.