Buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Ūkio tarnybos direktorius Algimantas Mickūnas teismo nuosprendį išgirdo pavasarį. Nedaug trūko, kad paskui save į teisiamųjų suolą jis būtų nusitempęs socialdemokrato Romaldo Rabačiaus brolį Virginijų.
Brolių verslas
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius neslepia, kad su broliu yra statybų bendrovės "Virmalda" bendraturčiai. Tai nurodyta jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Įmonėje taip pat dirba ir R.Rabačiaus sutuoktinė.
Byla, kurios epizoduose minimas R.Rabačiaus brolis Virginijus, šiuo metu laukia savo eilės Lietuvos apeliaciniame teisme. Pavasarį paskelbtą Kauno apygardos teismo verdiktą apskundė pagrindinis šios bylos veikėjas A.Mickūnas. Vienas posėdis jau įvyko birželį. Lapkritį numatytas antrasis.
Pareigūnams dėliojant A.Mickūno įsuktą KTU korupcijos dėlionę, gijos nuvedė iki "Virmaldos".
"Nežinau. Aš jo nepažįstu. Nežinau, apie ką jūs šnekate", – išgirdęs klausimą apie A.Mickūno ir "Virmaldos" veiklos aplinkybes atkirto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius.
Aukso kasyklos
Tikrinant 2011–2012 m. A.Mickūno organizuotus viešuosius pirkimus, teisėsaugos dėmesį patraukė ir daugiau vienaip ar kitaip susijusių bendrovių. Vienų bendrovių atstovai sutiko bendrauti su teisėsauga ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kiti su korupcijos organizatoriumi sėdo į teisiamųjų suolą.
Pareigūnai aiškinosi, dėl ko pabrango įvairūs statybos darbai, kaip už fiktyvius darbus buvo atsiimami pinigai ar objektai iškildavo ne universiteto, o privačiose teritorijose.
Pro teisėsaugos akis neprasprūdo korupcijos žonglieriaus A.Mickūno valdose atsiradęs baseinas.
"Kokį baseiną? Jūs atsipeikėkite. Mes niekada jokio baseino neįrenginėjome. Netgi teisėsauga to nenustatė. Ką jūs čia šnekate", – paklaustas apie "Virmaldos" ir A.Mickūno draugystę toliau pyko bendrovės bendraturtis R.Rabačius. Nenuostabu, kad dabartinis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas nenori prisiminti šio sandorio.
Nusikaltimas dėl draugystės?
Po akistatos su teisėsauga R.Rabačiaus broliui Virginijui teko pripažinti, kad padarė nusikalstamą veiką.
"Jam buvo pareikštas įtarimas dėl papirkimo", – patikslino ikiteisminiam tyrimui vadovavęs, o vėliau ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna.
Galutinis KTU korupcijos bylos variantas – V.Rabačiaus statusas kaip paprasto liudytojo, tačiau kelias iki to buvo sunkus ir duobėtas.
"Nesu didelis teisėsaugos terminų žinovas. Galiu ką nors ir supainioti, bet galiausiai buvau liudytojas šioje byloje", – telefonu "Kauno dienai" atsakė V.Rabačius.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai nustatė ne vieną A.Mickūno susitarimą su KTU statybos darbus atliekančiomis bendrovėmis. Kaltinamajame akte išdėstyta, kad A.Mickūnas susitarė su vienos bendrovės vadovu, kad jis į atliekamų darbų apskaitą įtrauktų per 30 tūkst. litų (8688 eurus) kainuojančio baseino ir jo įrangos įsigijimo išlaidas.
A.Mickūno namuose atlikus kratą buvo rastas baseinas su įranga. Patikrinus pirkimo dokumentus, buvo nustatyta, kad baseino pirkimas buvo įtrauktas į minėtos bendrovės apskaitą.
Toks nusikalstamas modelis jokia naujiena statybų versle. Statybos bendrovei materialiai tai nieko nekainuoja, o mažos dovanėlės su viešųjų pirkimų organizatoriumi stiprina draugystę.
Reikšmingi parodymai
Tokį V.Rabačiaus elgesį pareigūnai įvertino kaip papirkimą ir 2012 m. spalį jam buvo pareikšti įtarimai. "Baseinas buvo privačiame name, ir aplinkybės buvo gana painios. A.Mickūno kompiuteryje radome informacijos apie susirašinėjimą dėl baseino su įmone, iš kurios jis buvo pirktas", – aiškino prokuroras.
Praėjus beveik metams nuo to, kai buvo pareikšti įtarimai ir V.Rabačius davė parodymus bei prisipažino apie nusikalstamą veiką, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokuroras patikslino, kad "Virmaldos" atstovas vienintelis dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo atsakomybės. Kiti buvo atleisti jau teismo nuosprendžiu, kuris dar nėra įsigaliojęs.
"Jis davė reikšmingus parodymus. Be tų parodymų mes nebūtume galėję asmeniui inkriminuoti vieno epizodo", – V.Rabačiaus duotų parodymų svarbą pabrėžė prokuroras V.Alekna.
Daro geresnį
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką laiduotoju gali tapti šeimos nariai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Tokiu keliu nuėjo ir V.Rabačius. Tiesa, ikiteisminio tyrimo periodu jis negalėjo laidavimo prašyti brolio ir verslo partnerio R.Rabačiaus.
Kaip tik tuo metu R.Rabačius vis dar varstė Kauno apygardos teismo duris garsiojoje auksinio tualeto byloje. Ikiteisminis tyrimas dėl šios vienos skandalingiausių Kauno istorijų truko taip pat ne vieną dieną.
R.Rabačiui teko pajusti bendravimo su teisėsauga malonumus aiškinantis auksinio tualeto statybos ir finansinių srautų aplinkybes. Linčiuotas ir statytas į teisiamos kompanijos pirmąsias gretas R.Rabačius galiausiai uždarė teismo duris aukštai pakelta galva – jis buvo išteisintas.
"Mano žmona už mane laidavo, kad aš esu gerietis", – atvirai apie už jį laidavusį asmenį pasisakė administracijos direktoriaus pavaduotojo brolis. Reikalaujama, kad laiduotojas būtų neteistas, neturėtų administracinės teisės pažeidimų ir darytų gerą įtaką asmeniui, už kurį laiduoja.
Toli gražu ne kiekvienas į teisėsaugos akiratį pakliuvęs asmuo gali būti tinkamas laiduoti. Reikalingos bent trys sąlygos – asmuo turi būti teisiamas pirmą kartą, tame procese jis turi būti padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, taip pat turi būti pagrindas manyti, kad jis nedarys daugiau nusikalstamų veikų.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo brolis pripažino, kad prisiminti tuos laikus jam nėra malonu. "Nenorėčiau grįžti. Čia minimas senas ir man nemalonus laikotarpis. Reikia žiūrėti į ateitį ir toliau gražiai gyventi", – filosofavo V.Rabačius.
Korupcijos schema
Po pirmosios instancijos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme kaltinamųjų suole liko vos du kaltinamieji – A.Mickūnas ir Žilvinas Radvilavičius, nors pagal STT surinktą medžiagą galėjo būti gerokai daugiau.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo teisiamas dar vienos įmonės vadovas ir dviejų įmonių buhalterės. Pastarieji pripažino savo kaltę dėl dalyvavimo A.Mickūnui organizuojant nusikalstamas veikas, todėl teismas juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kauno apygardos teismas pripažino ir dar vieną nusikalstamą epizodą – A.Mickūnas, būdamas atsakingas už KTU viešuosius pirkimus, organizavo pastatų rekonstrukcijos darbų konkursą taip, kad jį laimėtų viena uždaroji akcinė bendrovė. "Bendrovių vardu suorganizavo fiktyvius sandorius tam, kad jam artima bendrovė gautų piniginių lėšų. Artima bendrovė, nes dalininke buvo dukra", – dėstė prokuroras.
Pareigūnai surinko duomenis apie tai, kad dirbtinai 10 tūkst. litų (2869 eurais) buvo padidinta viešojo pirkimo kaina ir ši pinigų suma pervesta minėtai bendrovei. Pareikalauta pinigų daugiau, o po to grąžinta per fiktyvius sandorius – toks lėšų plaukimo kelias. A.Mickūnui Kauno apygardos teismo buvo skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų bauda.
Kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, padėjimo piktnaudžiauti ir dokumento suklastojimo taip pat pripažintas individualiosios įmonės vadovas architektas Ž.Radvilavičius. Jam skirta daugiau nei 3600 eurų bauda.
