Portalas kauno.diena.lt jau rašė apie situaciją prie Kauno daugiabučių, kurių langus užstoja per arti augantys medžiai. Po šio rašinio  į redakciją kreipėsi K. Baršausko gatvės 82-ojo namo gyventoja Elvyra. Moteris skundėsi, kad prie daugiabučio augančios obels šakos siekia jos balkoną ir trukdo.

Anot jos,  po langais augančiais medžiais nepatenkinti ir kiti kaimynai, ypač sunkiai sergantys.  Moteris teiravosi, ar galima genėti obelis patiems gyventojams.

Nuvykau prie minėto namo. Elvyra parodė obelis, kurios, pasak jos, sodintos prieš 50 metų ir dabar yra menkavertės.

„Aš gyvenu antrame aukšte, o alyvinė obelis didelė, lygi su keturių aukštų namu. Man trukdo obels šakos, siekiančios balkoną. Neturime namo bendrijos. Kreipiausi į bendrovę „Kauno butų ūkis“. Man paaiškino, kad jei noriu kreiptis į miesto savivaldybę dėl obelų nugenėjimo, reikia surinkti 50 proc. +1 proc. gyventojų, pritariančių tam, parašų. Tačiau to padaryti negaliu, nes name labai daug butų yra išnuomota, jų savininkų neįmanoma rasti. Todėl nėra galimybės surinkti reikiamo kiekio parašų. Nejaugi patiems negalima nugenėti menkaverčių obelų?“ – pasakojo Elvyra.

Surinkti parašų negaliu, nes name labai daug butų yra išnuomota, jų savininkų neįmanoma rasti.

Ji teigė, kad šalia langų auganti obelis nedžiugina ir senyvo amžiaus, ligotų kaimynių. „Vienai jų – 94 metai, jai reikalinga priežiūra. Kita moteris taip pat turi sveikatos problemų“, – sakė kaunietė.

Trečiadienį prie K. Baršausko gatvės 82-ojo namo apsilankėme kartu su „Kauno dienos“ fotografu.

Pamačiusi mus prie namo vaikščiojančius ir fotografuojančius, priėjo pirmame aukšte gyvenanti moteris.  „Aurelija Kairaitienė“, – prisistatė.

Po jos buto langais auga medeliai, krūmai, tačiau moteris tvirtina, kad jie visiškai netrukdo, o suteikia jaukumo, ramybės ir žavesio.  Ji stebėjosi, kad kažkam užkliuvo obelys, kurios nėra labai arti langų.

„Dažnai sėdžiu balkone, geriu kavą, gėriuosi žaluma ir kaifuoju. Aš už žalią aplinką“, – teigė A.Kairaitienė.

Pasak jos, kur kas didesnė blogybė – šalia namo esantis šabakštynas. Moteris jį aprodė: „Pažiūrėkite, nuo vasaros pradžios čia netvarkoma. Ateina jaunuoliai, jie rūko ne tik cigaretes, bet ir žolę. Tą vietą tikrai būtina sutvarkyti“.

Komentaras

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė: 

„Jeigu būtų suformuotas sklypas, tai galėtų patys gyventojai be leidimo tvarkyti obelis, nes vaismedžiai nesaugotini.

Tačiau jei tai yra valstybinė žemė,visus želdinius kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti turi savivaldybė (paslaugos teikėjas UAB „Kauno gatvių apšvietimas“).

Kadangi tos obelys sodintos seniai, galbūt ir pačių gyventojų, todėl reikalingas 50+1 proc. gyventojų sutikimas, kad namo gyventojai žinotų apie jų gyvenamojoje aplinkoje tvarkomus medžius. Parašus turi rinkti ne pareiškėja, o namo administratorius.“

Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, fizinių asmenų, įskaitant daugiabučių namų ir sodininkų bendrijas, mišrios komunalinės atliekos sudaro 65 proc. nuo bendro mišrių komunalinių atliekų kiekio (mokestis – 34,35 euro (be PVM) už 1 toną). Likusią dalį sudaro juridinių asmenų (išskyrus daugiabučių namų ir sodininkų bendrijas) mišrios atliekos (mokestis – 115,66 euro (be PVM) už 1 toną).

„Regioninio atliekų tvarkymo centro dalininkų visuotiniame susirinkime nutarta visiems be išimties klientams padidinti kainą apie 9 procentus. Tai susiję su padidėjusių deginamų atliekų kiekiu ir kaina. Sutartis su savivaldybės įmone sudarę privačių namų savininkai, kaip ir anksčiau, už atliekų išvežimą mokės pagal jų kiekį, bet ne pagal namo plotą. Daugiabučių namų savininkams taip pat galios ankstesnė tvarka, tik, kaip visiems, ateityje už paslaugą teks mokėti apie 9 procentus didesnę kainą“, – paaiškino Eltai R. Savickienė.

„Pagrindinė mokesčio į sąvartynus didėjimo esmė – Vyriausybės nutarime yra numatyta, kad iki šiol į valstybės biudžetą mokėjome 5 eurus, o nuo 2020 metų sausio 1 dienos už kiekvieną į sąvartyną atvežtą atliekų toną mokėsime 27,51 euro. Tai yra ženklus padidėjimas, tad taryboje reikėjo sureguliuoti šį mokestį. Jei KRAC dalininkai pritars tokiam mokesčiui, jis nesikeis metus, tad daugiau augimo gyventojų mokesčiams neturėtų būti. Tačiau mes negalime nieko atsakyti už valstybinius sprendimus. Savivaldybė deda visas pastangas, kad kaina gyventojams už atliekas neaugtų“, – apie tai, kaip Vyriausybės sprendimai daro įtaką atliekų mokesčių kilimui bei tai, jog Kauno savivaldybė ketina ieškoti būdų, kaip gyventojams nedidinti atliekų tvarkymo mokesčio, aiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Savivaldybė deda visas pastangas, kad kaina gyventojams už atliekas neaugtų.

Anot jos, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir visas Europos direktyvas, atliekos turi būti tvarkomos tam tikra tvarka. Pirmiausia yra vengimas, kuris priklauso nuo visų vartotojų, ar jie rinksis taršius produktus, ar tuos, kuriuos galima perdirbti, o gal išvis bandys mažinti vartojimą. Kitas etapas – rūšiavimas ir perdirbimas. Tačiau R.Savickienė pažymėjo, kad daugiau nei 30 proc. atliekų negali būti perdirbamos, nes gamyboje naudojamos kombinuotos medžiagos, todėl jos turi būti deginamos. Būtent deginimas sudaro trečiąjį atliekų tvarkymo etapą.

„Paskutinis etapas – vežimas į sąvartyną. Pagal visas direktyvas 2030 metais sąvartynų Lietuvoje turi išvis nelikti. Dėl sąvartyno ir deginimo kainų pakėlimo, kitame tarybos posėdyje bus pateiktas projektas dėl to, kaip atliekų išvežimo mokestis keisis gyventojams. Dabar kaip tik vyksta skaičiavimai. Tačiau noriu nuraminti, kad planuojamas kainų kilimas yra nuo 15 iki 16 proc.“, – apie galimus atliekų tvarkymo kainų skirtumus gyventojams nuo kitų metų sakė Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja.

Ji pažymėjo, kad gyventojai visada gali mažinti mokestį už atliekų išvežimą daugiau rūšiuodami. Išrūšiuotos atliekos išvežamos nemokamai. Mokėti gyventojams reikia tik už komunalines atliekas, kurios išmetamos į bendrą konteinerį. Pasak savivaldybės atstovų, miesto prioritetas yra rūšiavimo skatinimas. Tad visi individualių namų gyventojai turi rūšiavimo konteinerius. Daugiabučių namų kvartaluose gyventojai taip pat skatinami intensyviau rūšiuoti ir taip už atliekų tvarkymą mokėti mažiau.

„Daugiausia diskusijų per pirmąjį projekto pristatymą sukėlė netoli parko smaigalio esančio aukuro perkėlimo klausimas. Projekto autoriai aukurą siūlė perkelti šiek tiek arčiau upių santakos, tačiau didžioji dalis susirinkusių kauniečių tam prieštaravo. Panašu, jog rastas sprendimas, kuris tenkins visus. Koreguojant projektą taip pat atsižvelgta į dviratininkų ir vietos gyventojų išsakytas pastabas“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Planas nesikeičia – sutvarkyti Santakos parką planuojame per 2018-uosius.

Prie riedučių ir dviratininkų aikštelės siūloma papildomai įrengti krepšinio aikšteles, surenkamas tribūnas, tualetus su dušais, geriamo vandens fontanėlį, taip pat – sukurti multifunkcinę sporto zoną, pritaikytą įvairaus amžiaus kauniečiams ir neįgaliesiems.

Tvarkant parką ketinama įrengti dvi naujas poilsio aikšteles. Vieną jų – šalia Vytauto bažnyčios esančios pusapvalės aikštelės vietoje ją transformuojant į apžvalgos aikštelę. Dar vieną poilsio aikštelę planuojama įrengti netoli Nemuno priešais ekstremalaus sporto parką.

„Planas nesikeičia – sutvarkyti Santakos parką planuojame per 2018-uosius. Užbaigę projektą, ieškosime patikimo rangovo, kuris atliks poilsio erdvės sutvarkymo darbus“, – teigė R. Savickienė.

Pakoreguoto projekto pristatymas vyks šį ketvirtadienį, gruodžio 14 d., 17 val., Kauno savivaldybės (Laisvės al. 96) Didžiojoje salėje.

Ieško išskirtinumo

Raugerškiai, mažaūgės tujos, ramunės, šilokai ir daugybė kitų augalų, krūmų bei gėlių per vasarą džiugino savo grožiu – pagaliau ne tik gerokai visiems pabodusios serenčių, ledinukų ar pelargonijų kompozicijos. Dar pavasarį Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė prasitarė, kad kai kurie miesto želdynai taps gražaus eksperimento dalyviais.

Viena eksperimentinių vietų – vadinamasis Jurbarko gatvės žiedas. Vedėja pripažino, kad gėlynas šią vasarą buvo gražiausias ir labiausiai vykęs. "Ten pasodinome daug daugiamečių augalų. Nors ne visi peržiemojo, teko pavasarį pakeisti kita rūšimi, tačiau pavyko pasiekti gėlių žydėjimo etapiškumą – kai pražydusios gėlės jau vysta, ima skleistis kitos, ir taip visą vasarą", – eksperimento pirmūną gyrė vedėja.

Aplinkos skyriaus planuose buvo dar du transporto žiedai – VI forto ir Muravos įvažiavimo, tačiau "Kauno energijos" šiluminių trasų rekonstrukcijos planai atitolino planus papuošti šias vietas augalais. Bet buvo laiko įvertinti apželdinimo pasiūlymus, nes  Apželdintojų asociacija sukritikavo planuotus smulkius augalus. Esą priežiūros daug ir ji sudėtinga, o vaizdas – neįspūdingas.

"Norime akcentuoti įvažiavimo kelius į miestą. Planuojame pirkti paslaugą, kad būtų parengtas pasiūlymas ar koncepcija – kaip turėtume tvarkyti, kokios gėlės galėtų būti būdingos Kaunui. Norisi, kad Kaunas turėtų savo gėlynų veidą, savo gėlynų spalvas. Dabar visų miestų gėlynai labai panašus – žaidžiama spalvomis, aukščiais. Norisi išskirtinumo, ir to sieksime", – jau kitų metų planus gražinti miestą atskleidė R.Savickienė.

Vedėja atkreipė dėmesį, kad augalų asortimentas Lietuvoje gana ribotas dėl oro sąlygų. Vienais metais labai gerai atrodo pelargonijos, kitais dėl lietaus jos sunkiai prižiūrimos. Kai kuriuos apželdinimo darbus tenka atidėti, derinti dėl remonto darbų.

Koreguoja klimatas

Senamiestyje gėlynams prie "Kanklininko" skulptūros ir prie aikštelės Jonavos gatvėje teko rimti išbandymai. Labiausiai nukentėjo gėlynas prie aikštelės. "Raugerškius tiesiog nuėdė šunys. Net atsirado lentelė "Draudžiama vedžioti šunis". Ant pavasarį pradėjusių dygti tulpių – ekskrementų krūvos, nulaužyti žiedai. Kiekvieną rytą – tas pats, o augalai to nepakenčia", –  toks, anot R.Savickienės, kai kurių miestiečių požiūris į grožį.

Pagrindinės miesto erdvės turi atrodyti gražiai. Pavasariui bus parengti apželdinimo planai: numatyta augalų aukštis, dydis, rūšis, spalva, aiškus gėlyno sutvarkymo planas.

Vedėja įspėjo, kad kitąmet gan liūdnai atrodys Laisvės alėja. Dėl planuojamos kitos šios pagrindinės miesto gatvės dalies rekonstrukcijos gėlės nebus sodinamos.

Mėginama apželdinti Pašilės ir Dujotiekio gatvių bei Radvilėnų plento žiedus, tačiau nedideliuose plotuose nelengva užauginti kokius nors daugiamečius augalus – žiemą važiuojamojoje gatvės dalyje barstoma druska nėra augalų draugė.

Ne be pėdsakų praeina ir vis keistesnės lietuviškos žiemos – besniegės ir gana šaltos. Tokiomis oro sąlygomis augalai sunkiai žiemoja. Iššalusių augalų buvo faktiškai visuose formuojamuose daugiamečiuose gėlynuose. Reikėjo galvoti, kuo pakeisti nušalusius krūmelius. Juolab kad jei pagal sutartį savivaldybė iš anksto neužsakė gėlių, jų gali ir nelikti.

"Tai tik pradžia. Kol daugiamečiai augalai suvešės, turime puošti vienamečiais augalais, gėlėmis. Iš patirties matome, kad mums dar reikia nusipirkti naujų, didesnių augalų. Juos planuojame sodinti tose vietose, kuriose reikalingi akcentai", – dėstė Aplinkos skyriaus vedėja.

Pavasaris pražydo tulpėmis

Pirmą akivaizdų miesto puošimą gėlėmis kauniečiai turėtų prisiminti pavasarį, kai gėlynuose ėmė skleistis tulpės. R. Savickienės vertinimu, šis eksperimentas pasiteisino, todėl ketinama tęsti svogūninių gėlių įterpimą tarp daugiamečių augalų.

Tulpėmis iš rudens planuojama užsodinti gėlyną ir prie Kauno savivaldybės. Pernai pasodintos našlaitės šioje vietoje iššalo, nors čia pat esančioje L.Sapiegos gatvėje puikiausiai peržiemojo.

Tulpių svogūnėlių buvo prisodinta ir Senosiose Kauno kapinėse (Ramybės parke), tačiau šis eksperimentas laikomas nevykusiu, nes parkas ūksmingas, tulpės ištįso ir atrodė negražiai.

"Šiemet atsigavo gėlynas prie Kryžiaus – viena lysvė apsodinta daugiametėmis melsvėmis, kita – vienmečiais augalais. Žiūrėsime, ką dar galime padaryti, kaip prie daugiamečių įkomponuoti vienmečių žiedų", – svarstė vedėja.

Tačiau Senosioms Kauno kapinėms planuojamas naujas drabužis. Apželdintojų asociacija kaip dovaną miestui rengia planą šios istorinės vietos puošybai augalais ir gėlėmis, įvertinant senų medžių paunksnę.

Laukia pasiūlymų

Rūpesčių kelia žaliasis trikampis Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvių sankirtoje. Į pagalbą gėlynui buvo kviečiami bendrovės "Kauno vandenys" ir Miesto tvarkymo skyriaus specialistai. Paaiškėjo, kad augalai toje vietoje mirksta vandenyje.

"Prigijo lanksvos, tačiau dalis augalų žuvo, kai kurie spygliuočiai, mažosios tujos neprigijo, kai kurie augalai pavogti – teks galvoti, ką daryti, tačiau ta vieta taip pat neliks pamiršta ir pavasarį vėl pražys tulpėmis", – žadėjo R.Savickienė.

Dar vienas nenusisekęs eksperimentas – Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankirtoje Aleksote esantis kalnelis. Ten taip pat iššalo nemažai daugiamečių augalų. Visą vasarą kalnelis buvo žalias, tačiau bežiedis, tik rudeniop suvešėjo šilokai.

"Pagrindinės miesto erdvės turi atrodyti gražiai. Pavasariui bus parengti apželdinimo planai: numatyta augalų aukštis, dydis, rūšis, spalva, aiškus gėlyno sutvarkymo planas. Šiuos darbus patikėsime specialistams", – apie jau dabar pradedamus darbus kitiems metams pasakojo Aplinkos skyriaus vedėja.

Nepriklausomybės aikštėje buvo iškirsti dauguma čia buvusių senų medžių. Vietoj senųjų buvo pasodinti nauji ąžuolai. Tačiau kaip pastebi kauniečiai, pradėjo džiūti vieno ąžuolo lapai.

Pasak Kauno savivaldybės Aplinkos saugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, taip dažniausiai nutinka stambesniems medžiams, kurie dėl persodinimo patiria didelį stresą. Jie greitai silpsta ir paruduoja. Po paties persodinimo medžių sodinukams reikia daugiau laiko įsitvirtinti naujoje vietoje – apie dvejus metus.

"Priežasčių gali būti įvairių, todėl, bendradarbiaudami su "Klaipėdos želdinių" specialistais, stebime naujai pasodintus medžius. Jei vis dėlto ąžuolo būklė negerės, rudenį teks pakeisti kitu sodinuku", – teigia R.Savickienė.

Naujai pasodintus medelius Nepriklausomybės aikštėje prižiūri "Kauno gatvių apšvietimas". Medžiai yra laistomi kas dvi dienas ir, atsižvelgiant į medelyno specialistų rekomendacijas, sodinukai yra tręšiami jiems skirtomis trąšomis.

Laisvės alėjoje ir Nepriklausomybės aikštėje naujai pasodinti medžiai pirkti iš "Klaipėdos želdinių". Vienas ąžuolas kainavo apie 1,2 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuota sodinuko atvežimas ir pasodinimas, tvirtinimo, patręšimo ir laistymo išlaidos.

Antradienį Kauno miesto taryba pritarė pakeisti įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo metodiką. Nuo liepos mėnesio pradės veikti vadinamoji binarinė sistema. Jos esmė – vietoje vieno mokesčio bus įvesta pastovioji ir kintamoji dalis, tad ir sąskaitose turėtų būti aiškiai pažymėta, kokią sumą sudaro šios dalys.

Pritarta, kad pastovioji dalis sudarys žemės mokestį ir bus 1 euro centas. Ši suma bus skirta administravimui ir investicijoms į atliekų tvarkymo sektorių. Jei bus būtina įdiegti atskiras surinkimo sistemas, pritaikyti naujas technologijas, pastovioji dalis kils ir bus naujai perskaičiuojamas šiukšlių išvežimo mokestis.

Keičiasi tik apskaičiavimas, bet kol kas pats mokestis tikrai nekils ir kauniečiai mokės tiek, kiek mokėjo anksčiau.

„Kauniečius galiu nuraminti, kad mokestis nesikeičia. Mes tik iš esamos dalies, kaip reikalauja Vyriausybės nutarimas, išskyrėme pastoviąją dalį. Keičiasi tik apskaičiavimas, bet kol kas pats mokestis tikrai nekils ir kauniečiai mokės tiek, kiek mokėjo anksčiau. Daugelyje miestų buvo įvesta 50 proc. pastovioji dalis, tad taip ženkliai išbrangsta šiukšlių tvarkymas. Mes nematėme reikalo, kodėl reikėtų taip skaičiuoti, todėl pastoviąją dalį palikome vieną centą“, - aiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kintamąją dalį sudaro nerūšiuotų atliekų tvarkymo kaštai, už išrūšiuotas atliekas mokestis neimamas, nes už tokių šiukšlių tvarkymą moka gamintojai. R.Savickienė aiškino, kad į kintamąją dalį įskaičiuotas sąvartyno bei vartų mokestis, deginimo kaina.

„Kitaip sakant, tai – viskas, kas lemia šiukšlių išvežimo ir tvarkymo išlaidas. Kintamoji dalis susieta su atliekų kiekiu. Jei kažkurioje grandyje bus keliamas mokestis, jis atitinkamai bus perskaičiuotas ir gyventojams“, - sakė specialistė.

Kauno mieste bus diegiami nauji konteineriai, kurie skatins žmones rūšiuoti atliekas. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja tikino, kad šių konteinerių statymas į kintamąją kainą įskaičiuojamas nebus, nes projektą iš dalies finansuoja ES, kitą dalį prisideda pats miestas. Tačiau R.Saviskienė pažymėjo, jei naujieji požeminiai konteineriai bus sugadinti, sudeginti, tuomet jų tvarkymo išlaidas padengs gyventojai.

Šiuo metu rekonstruojami Kalniečių ir Dainavos parkai, o kitais metais planuojama sutvarkyti ir studentų bendrabučius su KTU fakultetais jungiančią erdvę – Gričiupio parką.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė informavo, kokių Gričiupio parko pertvarkų galima tikėtis kitais metais. Šiam projektui iš ES planuojama gauti apie 280 tūkst. eurų. Dar bent 15 proc. visos rekonstrukcijos sumos turės padengti Kauno miestas.

"Bendros projekto vertės pasakyti kol kas neįmanoma, nes tai paaiškės parengus parko sutvarkymo projektą. Jį rengs bendrovė "Polistatyba". Sutartis su šia bendrove pasirašyta praėjusią savaitę. Per pusantro mėnesio projektuotojai pateiks priešprojektinius pasiūlymus ir parko sutvarkymo sprendinius", – sakė specialistė.

R.Savickienė tikino, kad šiais metais planuojama parinkti rangovą, tad matomi darbai turėtų prasidėti 2018 m. Pirmiausia planuojama sutvarkyti Gričiupio upelį, bus įrengtos mažosios krantinės ir akmenimis išgrįstas upelio dugnas. Taip aplinka taps dar jaukesnė.

Bus suprojektuotos žaidimų aikštelės vaikams, treniruoklių aikštelė suaugusiesiems.

Parke bus įrengti pėsčiųjų takai, kurie sujungs atskiras parko erdves į jaukią visumą. R.Savickienė tikino, kad darbininkai privalės sutvarkyti pagrindines įeigas į parko teritoriją, parinkti lengvai prižiūrimas ilgaamžes pėsčiųjų takų dangas.

"Siekiame, kad gyventojams būtų patogu, tad parke įrengsime dviračių stovus, naujus suoliukus, pavėsines, šiukšliadėžes, biotualetus, suprojektuosime naują parko apšvietimą", – kaip pasikeis Gričiupio parkas, vardijo specialistė.

Parko teritorijoje atsiras aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos. Bus suprojektuotos žaidimų aikštelės vaikams, treniruoklių aikštelė suaugusiesiems. Dėl saugumo parke ketinama įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Už ES lėšas sergančius ir senus parko medžius pakeis nauji, sužydės gėlynai.