Kaip portalui kauno.diena.lt antradienio popietę pasakojo Sukilėlių prospekto 83-uoju numeriu pažymėto penkiaaukščio gyventojai, daugelyje butų jų name radiatoriai taip pat pradėjo šilti praėjusį ketvirtadienį. Tačiau viena eilė butų, esančių trečioje šio daugiabučio laiptinėje, vis dar stingdoma rudeniškos žvarbos – radiatoriai čia esą šalti kaip ledas.

Kai kurie iš jų išleido paskutinius centus elektriniams šildytuvams, sėdi namuose apsirengę kailinius ir šąla.

Butuose – su kailiniais

„Kantriai laukėme manydami, kad įjungiant šildymą susidurta su vienokiais ar kitokiais sunkumais, – juk visko būna. Tačiau dabar galvojame, kad už problemos sprendimą atsakingi žmonės tiesiog simuliuoja ir neatlieka darbų laiku. Specialistams reikia patekti į Kauno miesto savivaldybei priklausantį negyvenamą butą penktame aukšte, kad būtų nuorinti radiatoriai. Tačiau, kaip teigta, jie to padaryti negali, nes nežino, kur raktas. Vakar buvome pas daugiabučio pirmininką, sakė, kad raktas – rastas, jis – savivaldybės atstovų rankose. O jų prisikviesti nepavyksta...“, – skundėsi minėto daugiabučio Sukilėlių prospekte gyventojai.

Tačiau apmaudžiausia esą ne tik tai, kad kone savaitę namuose tenka šalti, bet ir tai, jog vis tiek teks mokėti už visą mėnesį teikiamas šildymo paslaugas. „Mūsų laiptinėje esančiuose būstuose gyvena nemaža dalis senyvo amžiaus sunkiai sergančių ar ribotai judančių žmonių. Kai kurie iš jų išleido paskutinius centus elektriniams šildytuvams, sėdi namuose apsirengę kailinius ir šąla“, – atviravo kauniečiai.

Skambino ne vieną kartą

Portalui susisiekus su daugiabučio pirmininku, vyras taip pat tvirtino, kad ties vienu stovu trečioje laiptinėje nešylančių radiatorių problemos židinys – penktame aukšte esantis Kauno miesto savivaldybei priklausantis butas.

„Vakar išsiaiškinęs priežastį skambinau į savivaldybės Nekilnojamo turto skyrių. Atstovai žadėjo atvažiuoti ir į butą įleisti darbuotoją, kuris nuorins radiatorius. Tačiau niekas iki vakaro taip ir neatvyko. Šiandien skambinau vėl, žadėjo atvykti...“, – vildamasis tarstelėjo pašnekovas.

Ledai pajudėjo

Į Kauno valdžios duris antradienio popietę pradėjus belstis portalo kauno.diena.lt žurnalistams, ledai pajudėjo greičiau. Miesto savivaldybės Nekilnojamo turto skyriaus vedėja Jurgita Vasiliauskienė sakė, kad daugiabučio pirmininko skambučio dėl dalies nešylančių radiatorių sulaukta pirmadienį ir esą sureaguota iš karto – savivaldybei priklausančius pastatus administruojančiai bendrovei „Kauno butų ūkis“ pavesta iki antradienio 16 val. nuorinti radiatorius.

Minėtu laiku susisiekus su penkiaaukščio gyventojais, šie patvirtino – specialistai atvyko ir darbai jau vykdomi.

Kaip paaiškėjo, minėtas negyvenamas būstas, dėl kurio šalo eiguliečiai, iš tiesų priklauso miesto savivaldybei. „Šiuo metu rengiamas sprendimas dėl buto išnuomojimo paramos laukiantiems asmenims“, – paaiškino J. Vasiliauskienė.

Dėl piktybiškai nusiteikusių kaimynų daugiabučių namų gyventojai priversti ne tik gyventi be vandens, bet ir kęsti pro lubas trykštančias fekalijas. Nesupratingų asmenų įkaitais tampa ir pastatus prižiūrintys administratoriai.

Trūko kanalizacijos vamzdis

Įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad dėl nesupratingų gyventojų problemos neišsprendžiamos trijuose bendrovės administruojamuose namuose.

Labiausiai kenčia Kretingos gatvės 14 namo gyventojai. Penktame šio pastato aukšte yra trūkęs kanalizacijos vamzdis. Fekalijos teka ant žemiau įsikūrusių gyventojų galvų.

Anot R.Uznienės, blogiausia, kad su buto, kuriame įvykusi avarija, savininkais neįmanoma susitarti jau daugiau nei savaitę. Jie nesutinka įsileisti administratoriaus į būstą, jog problema būtų išspręsta. Tad namo gyventojai turi verstis be vandens.

„Gyventojai pyksta ant mūsų, bet administratorius yra toks pats įkaitas,  kaip ir jie. Užsukome visam namui vandenį ir ieškome būdų, kaip toliau spręsti problemą. Bandysime tik penktam aukštui atjungti vandenį“, – komentavo vadovė.

Dėl piktybiško kaimyno kenčia ir Rūtų gatvės 13 namo gyventojai. Trečiame pastato aukšte esančiame bute praleidžia karšto vandens vamzdis. Nuolat užpilami žemiau gyvenantys klaipėdiečiai.

R.Uznienė pasakojo, kad bute yra visiškai susidėvėjęs vamzdynas. Būsto savininkas nesutinka jo pakeisti. Dėl avarijos administratoriui teko užsukti karštą vandenį visame name.

„Jei gyventojas sutiktų, patys už tam tikrą mokestį pakeistume vamzdyną, bet jis nieko nedaro. Nesirūpina savo turtu. Dėl to kenčia visas namas“, – tvirtino vadovė.

Nenori gadinti remonto

Užpilami ir renovuoto Kretingos gatvės 61 namo pirmo aukšto gyventojai. Antrame aukšte praleidžia nesandarus lietaus vandens nutekėjimo vamzdis, o buto savininkai neleidžia prie jo prieiti ir suremontuoti, nes yra atlikę euro remontą. Vamzdis yra paslėptas po plytelėmis ir nenorima, kad jos būtų nuardytos.

Dėl šios priežasties vamzdis nebuvo pakeistas renovacijos metu. Patys savininkai šiame bute negyvena.
R.Uznienę stebina toks daugiabučių namų gyventojų abejingumas ir nesupratingumas. Namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ vadovė pabrėžė, kad tokios situacijos yra labai komplikuotos.

„Gyventojai pyksta ant mūsų, kad neišsprendžiame problemos, o mes be butų, kuriuose įvyko avarijos, savininkų nieko negalime padaryti“, – aiškino vadovė.

R.Uznienė pasakojo, kad dėl tokių situacijų buvo kreiptasis į įvairias institucijas. Tačiau iš visų atsakymas buvo vienas – patekti į butą be savininko sutikimo negalima.

Vadovė prisiminė, kad, esant šiai problemai, buvo kreiptasi ir į teismą. Prašyta leidimo patekti į butą ir pašalinti avariją.

„Parengėme dokumentus, gyventojai vertėsi be vandens apie mėnesį, o teismas atmetė skundą, nes nėra nusikaltimo sudėties. Esame užburtame rate. Žmonės šaukia, savivaldybė šaukia, o mes nieko negalime padaryti, nes neturime teisės patekti į butą“, – dėstė vadovė.

Prašo įsileisti prižiūrėtojus

Uostamiestyje startavo šildymo sezonas. Prižiūrėtojai, kad viskas vyktų sklandžiai, privalo nuorinti šildymo sistemas viršutiniuose aukštuose esančiuose butuose. Gyventojų prašoma darbininkus įsileisti.

„Prižiūrėtojai specialiai dirba vakarais, kad rastų gyventojus namie ir nuorintų sistemas. Jei jie nebus įleisti į butus, šildymo paleidimas gali užtrukti. Jis bus nekokybiškas“, – pasakojo vadovė.

Pasak R.Uznienės, gyventojai apie nešylančius radiatorius turėtų pranešti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui arba administratoriui. Tada problema bus išspręsta.

„Patys negalime sužinoti, kokiame name nešyla radiatorius. Tokią informaciją gauname iš gyventojų. Apie viską reikėtų pranešti ramiai, o ne iš karto pykstant. Stengiamės kuo operatyviau išspręsti kiekvieną problemą“, – pabrėžė vadovė.

Pyktį iššaukia ir renovacija

Daug nesusipratimų tarp gyventojų ir administratorių kyla dėl namų renovacijos. Tokios situacijos dažniausiai susidaro, kai kaimynai šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės.

„Modernizacijos priešininkai pradeda aiškinti, kad renovacija reikalinga administratoriui, kad iš to neva uždirbame pinigus. Noriu pabrėžti, kad šiame procese administratorius neturi jokių interesų. Tik norime, kad žmonės gyventų tvarkingai, šiltai ir patogiai. Tai vienintelis dalykas“, – akcentavo vadovė.

Nesutarimų įplieskia ir renovacijos administravimo mokestis – 0,35 cento už kv. metrą. R.Uznienė tvirtino, kad rengiant namą atnaujinimui reikia paruošti daug dokumentų Būsto energijos taupymo agentūrai.

Be to, vadovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos administravimo išlaidas 100 proc. kompensuos valstybė.

„Jei žmonės neatnaujintų namų, administratoriams dirbti būtų kur kas paprasčiausiai. Tačiau stengiamės dėl gyventojų. Vienu žingsniu – imdamiesi renovacijos jie išsprendžia visas namo problemas. Gaila, kad žmonės to nenori girdėti“, – komentavo vadovė.

Prieš kažkuo piktinantis R.Uznienė gyventojams patarė pirmiausia įsigilinti į renovacijos procesą.

„Tikrai nėra taip, kad administratorius nori apgauti gyventojų, kaip kai kurie tuo įsitikinę. Siekiame, kad žmonės turėtų naudos. Suprantame, kad jiems sunku gyventi, reikia daug mokėti už šildymą. Norime, kad tos išlaidos sumažėtų. Administratoriui namo renovacijos tikrai nereikia“, – pabrėžė vadovė.