„Rafako“ įsipareigojo atlyginti dalį VKJ patirtos žalos bei perduoti projektui svarbią dokumentaciją, pirmadienį pranešė VKJ valdanti „Ignitis grupė“.

Pagal sutartį, kurią dar turės patvirtinti Stokholmo arbitražas, VKJ gaus beveik 30 mln. eurų kompensaciją, pusę jos – beveik 15 mln. eurų – bendrovė jau gavo, o likusią dalį „Rafako“ išmokės dalimis per penkerius metus.

Be to, „Rafako” perduos VKJ visą turėtą biokuro projektui reikalingą įrangą bei dokumentus – įvertinus jų vertę VKJ papildomai atgauna dar beveik 2 mln. eurų ir užtikrina projekto darbų tęstinumą.

VKJ vadovo Manto Buroko teigimu, taikos susitarimas padidins su „Rafako“ dirbusių subrangovų galimybes atgauti skolas.

„Jei būtume tęsę bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže, „Rafako“ greičiausiai tai reikštų bankrotą, ir mums apskritai nebūtų atlyginta žala jokia apimtimi. Be to, „Rafako“ tęsiant veiklą, padidėja ir Lietuvos subrangovų tikimybė atgauti skolas iš Lenkijos bendrovės jos restruktūrizavimo procese“, – pranešime teigė M. Burokas.

Anot M. Buroko, teisininkų vertinimu, arbitražo byla galėjo užtrukti bent penkerius metus, o bylinėjimosi išlaidos tokiuose procesuose paprastai siekia iki 10 mln. eurų, todėl šiuo atveju racionaliausias buvo susitarti taikiai.

2020 metų rudenį nutraukus maždaug 150 mln. eurų vertės sutartį su „Rafako“, jėgainės projektą vystanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“ BNS teigė, kad už visus tinkamai atliktus bei priimtus darbus su „Rafako“ ji yra visiškai atsiskaičiusi.

Stokholmo arbitražas pernai rugpjūtį pripažino, kad „Rafako“ yra kalta dėl nebaigtų biokuro įrenginių statybų, VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su ja bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą. 

Anksčiau skelbtas „Rafako“ restruktūrizavimo planas numatė, kad jos samdytos Lietuvos rangovės per penkerius metus atgautų 60 proc. skolos, lygiomis dalimis mokant kas tris mėnesius (iš viso 20 mokėjimų), o dar 20 proc. joms būtų išmokėta naujomis „Rafako“ akcijomis. Lenkijos bendrovė visiems Lietuvos statybininkams liko skolinga apie 15 mln. eurų.

Lietuvos įmonei palankiu sprendimu Stokholmo arbitražas, be kita ko, nusprendė, kad VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su „Rafako“ bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą, antradienį pranešė VKJ valdanti „Ignitis grupė“.

„Šis sprendimas Vilniaus kogeneracinei jėgainei yra ypač svarbus, kadangi nutraukia bet kokias spekuliacijas dėl to, kas yra atsakingas už biokuro jėgainės statybų vėlavimą. Arbitražas patvirtino tai, ką sakėme iki šiol – būtent „Rafako“ tenka atsakomybė už vėlavimą bei dėl to patirtus nuostolius“, – pranešime teigė VKJ vadovas Mantas Burokas.

Arbitražas patvirtino tai, ką sakėme iki šiol – būtent „Rafako“ tenka atsakomybė už vėlavimą bei dėl to patirtus nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kad įmonė dėl „Rafako“ kaltės negavo pajamų, o investicijos į biokuro jėgainę išaugo, bendrovė planuoja bylinėtis dėl šių nuostolių.

Arbitražas taip pat nustatė privalomą laikotarpį, per kurį šalys turi bandyti taikiai susitarti. Arbitražo byla yra išskirta į dvi stadijas, todėl dėl konkretaus nuostolių atlyginimo arbitražas pasisakys antroje dalyje.

Pasak pranešimo, Stokholmo arbitražas nusprendė, kad „Rafako“ neturėjo teisės nutraukti sutarties, o VKJ turėjo tokią teisę dėl „Rafako“ padarytų pažeidimų, todėl Lenkijos įmonė negali gauti atsiskaitymo, kurio reikalauja arbitraže, tuo metu VKJ turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą iš „Rafako“.

Teismo sprendimu „Rafako“ negali remtis sutartiniu civilinės atsakomybės ribojimu, o VKJ teisėtai pasinaudojo garantija, be to, „Rafako“ privalo ir yra įpareigojama perduoti VKJ statybos dokumentus.

Pernai balandį pranešta, kad „Rafako“ inicijavo ieškinį Stokholmo arbitraže ir bando išsiieškoti 26 mln. eurų skolą iš „Ignitis grupės“ už atliktus darbus. Pasak „Rafako“, tiek pinigų jai ir Lietuvos rangovams liko skolinga VKJ.

„Ignitis grupė“ teigė, jog „Rafako“ priekaištai neturi faktinio pagrindo ir yra labiau paremti emocijomis.

„Ignitis grupė“ BNS anksčiau teigė, kad Lenkijos įmonė atliko darbų už 107 mln. eurų, tiek jai ir buvo sumokėta. Iš viso pagal 2016 metų rugsėjį pasirašytą sutartį Lenkijos įmonei turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų.

Biokuro įrenginių statyba vėluoja daugiau nei metus ir turėtų būti baigta kitų metų pradžioje. Visa jėgainės statyba turėtų kainuoti apie 350 mln. eurų.

Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą jėgainės bendra elektrinė galia bus kiek daugiau nei 90 MW (iš jų apie 70 MW – iš biomasės), o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW).

Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos jau gaminama iš komunalinių atliekų, o pastačius biokuro dalį energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų.

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.