„Įsigyta ginkluotė padarys mus gerokai stipresnius, ir su mūsų pajėgomis teks skaitytis – ypač tiems, kas panorės jas patikrinti“, – sakė R. Bergmanis po pasirašymo ceremonijos Rygoje. Pasak jo, šio tipo sistemas naudoja 28 šalys, tarp jų Lietuva, Lenkija, Suomija ir Vokietija.

Ministras pridūrė, kad ši istorinė sutartis yra vienas stambiausių ginkluotės pirkimų per Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų istoriją, prilygstantis sausumos pajėgų mechanizacijos projektui. Jis taip pat išreiškė viltį, kad įgyvendinant sutartį galės prisidėti latvių verslas.

Planuojama, kad įsigytos sistemos bus perduodamos Latvijai atskiromis partijomis iki 2023 metų.

Dauguma latvių karių jau yra apmokyti naudotis šiomis sistemomis, bet jiems reikės papildomų mokymų, nes Latvija gaus naujausios kartos „Spike“ raketų. Į sutarties sąlygas yra įtraukti karių mokymai naudojant treniruoklius, sakė R. Bergmanis.

Pasak G. Lauerio, Izraelio kompanija „Rafael Advanced Defense Systems“, raketų „Spike“ kūrėja, praeitais metais įstojo į Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federaciją ir su jos pagalba išnagrinėjo Latvijos gynybos pramonės pajėgumus. „EuroSpike“ atstovas nurodė, kad jo įmonė yra pasiruošusi į šio projekto įgyvendinimą įtraukt latvių subrangovus.

Kovos su priešo šarvuotąja technika pajėgumų stiprinimas yra vienas iš Latvijos gynybos sektoriaus prioritetų. „Spike“ raketos buvo pripažintos geriausiai atitinkančiomis Latvijos kariuomenės poreikius. Šiomis sistemomis planuojama sustiprinti reguliariąsias sausumos pajėgas ir Nacionalinę gvardiją. „Spike“ sistemų taip pat bus sumontuota ant žvalgybos mašinų CVRT, įsigytų iš Didžiosios Britanijos.

Valdomosios prieštankinės raketos „Spike“ gali būti naudojamos prieš šarvuotuosius antžeminius taikinius, pavyzdžiui, tankus. Priklausomai nuo modifikacijos, šios raketos gali smogti taikiniams, esantiems už 4–8 kilometrų.

„Žiūrint į bendrą paveikslą, manau, kad tam tikrų pratybų elementų buvo imtasi, siekiant imituoti Baltijos regiono atkirtimą“, – sakė ministras.

Pasak jo, tokias išvadas galima daryti iš pratybų organizatorių pareiškimų ir Rusijos žiniasklaidos pranešimų.

R.Bergmanis teigė, jog Latvijos gynybos ministerija tik dabar pradeda išsamiai vertinti įvykusius mokymus. „Zapad“ aktyvioji fazė baigėsi trečiadienį.

„Mokymai baigėsi, bet mes daug kalbame apie investicijas, kurias jie daro į ginkluotųjų pajėgų infrastruktūrą, taip pat į netikėtas pratybas. Tai niekur nedings“, – kalbėjo ministras.

„Matysime, kas darysis Baltarusijoje ir ar visi Rusijos ginkluotųjų pajėgų vienetai paliks Baltarusiją šio mėnesio pabaigoje“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie tikruosius pratybų „Zapad“ tikslus, R.Bergmanis pabrėžė, jog pirmiausia reikia sulaukti mokymus stebėjusių Latvijos pareigūnų ir pasikeisti informacija su sąjungininkais.

Austrija yra viena iš šalių, su kuria Ryga ketina bendradarbiauti haubicų įsigijimo klausimu, R. Bergmanis sakė Latvijos visuomeninei televizijai ir pridūrė, kad šią temą pirmadienį aptarė su Austrijos gynybos vadovu Europos Sąjungos ministrų susitikimo Bratislavoje kuluaruose.

„Kalbėjomės apie bendradarbiavimą karinės technikos srityje, o vienas iš klausimų buvo susijęs su artilerijos sistemomis, minosvaidžiais ir kita“, - nurodė R. Bergmanis.

Žiniasklaida anksčiau buvo paskelbusi, kad Latvijos gynybos ministerija svarsto galimybes įsigyti naudotų arba naujų vikšrinių savaeigių haubicų.

Lietuva pagal 2015 metais sudarytą sutartį jau įsigijo iš Vokietijos šešiolika savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“.

Kai ministras kalbėjo Latvijos radijo tiesioginio eterio laidoje, jis buvo paklaustas, kokiomis priemonėmis šalies kariuomenė galėtų atremti potencialias salvinės raketų ugnies sistemų atakas – pavyzdžiui, Rusijos gamybos „Grad“, dažnai naudotų per konfliktą Rytų Ukrainoje.

R. Bergmanis sakė, kad Latvija tokių sistemų neturi, bet pridūrė, kad Gynybos ministerija planuoja „išplėtoti nacionalinių ginkluotųjų pajėgų artilerijos pajėgumus“.

„Planuoju artimiausiu metu apsilankyti vienoje užsienio šalyje ir aptarti mūsų artilerijos pajėgumų plėtrą. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje sistemų, panašių į „Grad“ neturėsime, bet artilerijos pajėgumai yra vienas iš mūsų prioritetų. Turime planų, kaip ketiname juos plėtoti“, – aiškino ministras.

Vis dėlto ministras nepaminėjo šalies, su kuria bus deramasi šioje srityje.