R. Pachauri, ilgiau nei dešimtmetį vadovavęs JT Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC), mirė ketvirtadienį vėlai vakare Naujojo Delio ligoninėje, kur jam šią savaitę buvo atlikta širdies operacija, pranešė šeima.

Vadovaujant R. Pachauri, 2007 metais IPCC ir buvęs JAV prezidentas Alas Gore'as (Elas Goras) buvo apdovanoti Nobelio taikos premija už pastangas spausti šalis imtis veiksmų kovoti su klimato atšilimu.

Nobelio komitetas gyrė IPCC ir A. Gore'ą „už pastangas didinant ir skleidžiant žinias apie žmogaus nulemtą klimato kaitą ir dedant pagrindus priemonėms, kurių reikia, kad ta kaita būtų neutralizuota“.

Tačiau R. Pachauri 2015-aisiais buvo priverstas atsistatydinti iš IPCC pirmininko posto, kai buvo apkaltintas lytiniu priekabiavimu vienos darbuotojos iš Indijos aplinkos instituto, kuriam jis vadovavo.

R. Pachauri visuomet griežtai neigė šiuos kaltinimus.

Prestižiniuose Indijos ir JAV universitetuose inžinieriaus ir ekonomisto išsilavinimą įgijęs R. Pachauri daugelį metų stengėsi didinanti visuomenės supratimą apie klimato kaitos keliamą pavojų.

Savo perspėjimuose jis akcentuodavo neproporcingą klimato kaitos poveikį skurdesnėms šalims, dėl kurio turtingesnėms valstybėms teks susidurti su migracijos krizėmis.     

Indijos energijos ir išteklių instituto, kuriam iki atsistatydinimo vadovavo R. Pachauri, tarybos pirmininkas Nitinas Desai'us (Nitinas Desajus) sakė, kad R. Pachuri  „įnešė beprecedentį indėlį“ į tarptautinę darnaus vystymosi kampaniją. 

„Jo vadovavimas Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai padėjo pagrindą šių dienų diskusijoms apie klimato kaitą“, – sakė jis.

Indijos pareigūnas Rajendra Pachauri (Radžendra Pačauris) antradienį atsistatydino iš Jungtinių Tautų klimatologų komisijos pirmininko posto, kai buvo apkaltintas lytiniu priekabiavimu, nors jis šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

R.Pachauri, kuris vadovavo Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC) nuo 2002 metų, šią savaitę neatvyko į savo organizacijos susitikimą Kenijoje, kai Indijos policija pradėjo tirti prieš jį nukreiptą skundą dėl lytinio priekabiavimo.

Indijos teismo orderyje nurodoma, kad R.Pachauri tuos kaltinimus neigia.

74 metų R.Pachauri kadencija turėjo baigtis šių metų spalį.

Savo laiške JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) R.Pachauri sakė, kad jo neatvykimas į susitikimą Kenijoje parodė, kad jis galbūt nesugeba užtikrinti „stiprios lyderystės, skirti pakankamai laiko ir sutelkti viso dėmesio“ - ko tikimasi iš komisijos pirmininko.

„Dėl to priėmiau sprendimą atsistatydinti iš IPCC pirmininko posto likus keliems mėnesiams iki mano kadencijos pabaigos“, – rašo jis.

R.Pachauri 2007 metais savo organizacijos vardu atsiėmė Nobelio taikos premiją. IPCC išvados apie pasaulinio klimato atšilimą yra pagrindas veiksmams kovoje su potencialiai katastrofiniais klimato pokyčiais, dėl kurių beveik 200 šalių vyriausybės šių metų gruodį ketina pasirašyti svarbią sutartį.

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje antradienį darbą pradės didžiausias pasaulio lyderių susitikimas dėl klimato pokyčių, skambant raginimams imtis veiksmų, kurie leistų išvengti staigaus pasaulinio atšilimo.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmininkaus 120 lyderių susitikimui, kuris yra pirmasis aukšto lygio forumas šia tema nuo 2009 metais vykusios chaotiškos Kopenhagos konferencijos.

Diplomatai ir klimato aktyvistai šį renginį laiko svarbia paskata prieš 2015 metų pabaigoje Paryžiuje vyksiančią klimato konferenciją, kurioje, kaip tikimasi, bus pasirašyta sutartis, įpareigojanti mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apimtis nuo 2020 metų.

Tačiau susitikimą temdo faktas, kad neatvyks didžiausios pasaulyje teršėjos Kinijos ir pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį trečiąją vietą užimančios Indijos aukščiausi lyderiai.

„Klimato kaita yra esminis mūsų laikų veiksnys. Veikti reikia dabar“, – Ban Ki-moonas sakė pirmadienį, JT būstinėje Niujorke vyksiančio susitikimo išvakarėse.

Ban Ki-moonas atidarys viršūnių susitikimą kartu su buvusiu JAV viceprezidentu ir klimato aktyvistu Alu Gore'u (Elu Goru), Holivudo žvaigžde Leonardo DiCaprio (Leonardu DiKapriju), Kinijos aktore Li Bingbing ir JT klimato komisijos, 2007 metais pelniusios Nobelio taikos premiją, vadovui Rajendrai Pachauri (Radžendrai Pačauriui).

Lyderiai paeiliui kalbės iš tribūnos: pradedant JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), kurio šalis pagal anglies dvideginio išmetalus yra antroji didžiausia pasaulyje teršėja, baigiant Ramiojo vandenyno salų valstybės Tuvalu premjeru Enele Sopoaga, kurio šaliai gresia išnykti dėl kylančio vandenyno lygio.

Kinija į šį susitikimą atsiųs vicepremjerą Zhang Gaoli (Džang Gaoli), o Indijai atstovaus tik aplinkos ministras Prakashas Javadekaras (Prakašas Džavadekaras).

Realūs įsipareigojimai?

Nors klimato aktyvistai entuziastingai skelbia, kad šis viršūnių susitikimas gali tapti svarbiu postūmiu sprendžiant šią problemą, kai kurie jį laiko neužtikrinančiu rimtų pastangų apsaugoti aplinką.

„Tik nedaugelis vyriausybių galės sau leisti prisiimti kokių nors realių įsipareigojimų“, – rašo pagalbos agentūra „Oxfam“, prognozuodama susitikimo tikėtinus rezultatus.
Iniciatyvos, kurias per viršūnių susitikimą pristatys privatusis sektorius, fondai ir žaliųjų organizacijos, „yra naudingos, bet tik nedaugelis jų neša tikrą proveržį – o galbūt tokių visai nėra“, konstatavo „Oxfam“.

Sekmadienį daugelyje pasaulio miestų šimtai tūkstančių aktyvistų dalyvavo eitynėse, demonstruodami „žmonių galią“ ir mėgindami paveikti lyderius, nelinkusiu imtis spręsti pasaulinio atšilimo problemų.

Prie jų prisidėjo kai kurie svarbūs privačiojo sektoriaus veikėjai, skelbdami apie savo ryžtą diegti žaliąsias idėjas.

Technologijų bendrovės milžinės „Apple“ vadovas Timas Cookas (Timas Kukas) pirmadienį paskelbė, kad jo kompanijos prioritetu taps anglies dvideginio išmetalų mažinimas.

„Pateisinimai neveiklumui išseko. Šis viršūnių susitikimas gali tapti svarbia gaire, tačiau tik tuomet, jeigu jis atneš realių pasaulinių pokyčių, kurių mums reikia“, – sakė Pasaulio išteklių instituto ekspertas Andrew Steeras (Endrius Stiras).

Viršūnių susitikimo dalyvių derybos vyks atskirai nuo diskusijų dėl JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), kurių kulminacija įvyks per konferenciją Paryžiuje 2015-ųjų gruodį.

Jungtinės Tautos siekia, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2°C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, tačiau mokslininkai sako, kad dabartinės atmosferos taršos anglies dvideginiu tendencijos gali nulemti daugiau nei dvigubai didesnį atšilimą iki šio šimtmečio pabaigos.

Vienoje neseniai paskelbtoje ataskaitoje perspėjama, jog 2013 metais anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėjo sparčiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius.

1997 metais pasirašytas Kioto protokolas, tapęs pirmuoju tarptautiniu susitarimu, įpareigojančius mažinti išmetalus, nustatė įsipareigojimų etapus, iš kurių paskutinis baigėsi 2012 metais. Tas dokumentas buvo atnaujintas, bet jo niekuomet neratifikavo Jungtinės Valstijos.

Pastangos susitarti dėl naujo protokolo 2009 metais Kopenhagoje vykusioje konferencijoje patyrė fiasko, todėl dabar jaučiamas spaudimas, kad tokia pati nesėkmė nepasikartotų per JT derybas Paryžiuje ateinančiais metais.

„Klimato viršūnių susitikimo žinia ir į Paryžių siunčiama žinia – jog nebegalima reikalų tvarkyti kaip įprasta, prisidengus tik maža žalumos skiautele, – JT klimato pasiuntinė Mary Robinson (Meri Robinson) sakė duodama interviu naujienų agentūrai AFP. – Ji keičia kursą.“