Valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Kauno rajonui skyrė 5,1 mln. eurų, savivaldybė iš biudžeto – beveik 6,8 mln. eurų, dar 2,3 mln. eurų kelių infrastruktūrai gerinti bus skirta iš surinkto Infrastruktūros mokesčio.

Dėmesys – keturioms gatvėms

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas, Gintaro Petro Vasilavičiaus, šiemet į svarbių savivaldybei objektų sąrašą įtraukti šie darbai: Kauno g. (Ežerėlio sen.) remontas, Mokyklos g. (Lapių sen.) kapitalinis remontas, Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija ir Kauno g. (Vilkijos sen.) rekonstrukcija.

Prioritetinėje eilėje taip pat įtrauktos Milžinų, Mindaugo ir Dobilų gatvės Garliavoje ir Bažnyčios gatvė Margininkų kaime (Taurakiemio sen.).

„Tvarkant gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus“, – vardijo G. P. Vasilavičius.

Gintaras Petras Vasilavičius / Organizatorių nuotr.

Patvirtino sąrašą

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, prioritetai teikiami atsižvelgiant į seniūnijos gatvių ilgį, gyventojų skaičių ir urbanizacijos perspektyvas. Daug dėmesio skiriama toms gatvėms, kuriomis važiuoja viešasis transportas, vežami vaikai į mokyklas, yra didesni traukos centrai.

Remontuojamų gatvių prioritetas yra nustatomas pagal seniūnijų pateiktą eiliškumą. Kovo 28 d. posėdžiavusi taryba patvirtino Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo objektų 2024–2026 m. prioritetinės eilės sąrašą. Tai leis pradėti ir svarbiausius šiemečius kelių infrastruktūros gerinimo projektus.

Tvarkydami gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus.

Artėja prie pabaigos

Duobių remontas ir žvyrkelių žvyravimo darbai pakaunėje jau artėja prie pabaigos. Duobėms asfalto keliuose ir gatvėse lopyti Kauno rajono savivaldybė šiemet skyrė 300 tūkst. eurų, žvyrkeliams papildyti žvyru – 500 tūkst. eurų.

Kaip ir pernai, kelių žvyravimo darbai šiemet prasidėjo panašiu metu – kovo pradžioje. Domeikavos seniūnijoje sutvarkytas Smiltynų kelias, Alšėnų seniūnijoje – Pabartupio ir Smėlynų gatvės, Garliavos apylinkių seniūnijoje – susijungiančios Gluosnių ir Pamiškės gatvės.

Šiuo metu patogesnis ir saugesnis eismas jau ir Piliakalnio gatvėje ir Švyturio gatvės dalyje (Ringaudų sen.), Akacijų ir Lauko gatvėse (Garliavos sen.). „Darbai tebevyksta, jie dubliuojasi su duobių lopymu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Tamošiūnas.

Svarba: prioritetinių darbų sąraše – Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didžiąją dalį žvyravimo darbų atlieka bendrovė „Kauno keliai“, nuo šios savaitės prisijungė ir „Autokausta“, dirbsianti teritorijoje nuo Raudondvario link Čekiškės. Raudondvario seniūnijoje bus sutvarkytos Vienkiemio, Dvaro ir Vaidilos gatvės.

Batniavos seniūnijoje kelių remontininkai žvyru papildys Senakelio gatvės dalį ir Ručkonių kaimo kelią Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Balandžio pradžioje darbus numatyta užbaigti visose suplanuotuose žvyruoti gatvėse ir keliuose.

Darbai skaičiais

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra apie 900 km žvyrkelių. Skaičiais šiųmečiai žvyravimo darbai atrodo taip: bus tvarkomos 24 (preliminariai) gatvės, 18 arba 1 km daugiau nei pernai.

Pakaunėje planuojama įrengti 15 km naujos asfalto dangos, atnaujinti 15,4 km senos, sutvarkyti 18 km žvyrkelių, užtaisyti apie 13 tūkst. kv. m duobių.

Sakyti, kad žvyravimo darbai vyksta visose seniūnijose, būtų netikslu. Pernai daug dėmesio skirta Zapyškio seniūnijai – sutvarkytos Smėlio gatvė Vilemų kaime, Šiulių, Gluosnių ir dalis Kanavos gatvės, todėl šiemet prašymo iš seniūno negavome. Jo nepateikė ir Vilkijos seniūnas, keliai ir gatvės šiemet nebus žvyruojami Vandžiogalos, Kulautuvos, Kačerginės, Ežerėlio, Babtų, Akademijos ir Čekiškės seniūnijose. Šiemet negrįšime ten, kur šie darbai buvo atlikti pernai.

„Seniūnijų pateiktas žvyravimo poreikis buvo dvigubai didesnis, matyt, kai kurie į sąrašą įrašė visus turimus žvyrkelius. Tačiau lėšų yra tiek, kiek yra, be to, ne visi žvyrkeliai yra blogos būklės. Ankstyvą pavasarį savo iniciatyva seniūnijos juos lygino greideriu, tačiau to užteko ne visur, buvo priimtas sprendimas kelius papildyti žvyru“, – sakė T. Tamošiūnas.

Daugiausia darbų pagal preliminarias sąmatas šiemet numatyta Alšėnų ir Raudondvario seniūnijose.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Veiksmai skiriasi

Pasak T. Tamošiūno, žvyrkeliuose, kuriuose eismas intensyvus, susiformuoja už važiuojamąją dalį aukštesni kelkraščiai. Dėl to važiuojamojoje dalyje atsiranda lovys, kuriame užsilaiko vanduo. Jis ir daro didžiausią įtaką dangos būklei – išmušamos duobės, jos didėja. Tvarkant tokius žvyrkelius, kelių remontininkai suneštas žemes nukasa, jei jos netinkamos panaudoti, išveža, suformuoja nuolydžius, kad vanduo nubėgtų. Jei kelkraščiuose nėra griovelių, jie iškasami, įrengiamos pralaidos.

Yra kelio atkarpų, kurios visiškai padengiamos žvyru, yra ir tokių, kur jo pilama tik į atsiradusias duobes. Pagal situaciją, darbams naudojamas ne tik greideris, bet ir kita kelių remonto technika. Štai tvarkant Piliakalnio gatvę Ringaudų seniūnijoje vandeniui nutekėti teko įrengti papildomą pralaidą.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Organizatorių nuotr.

Pirmumas teikiamas tiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi daug gyventojų, važiuoja viešasis transportas, mokyklinis autobusas, kurie neįtraukti į asfaltuotinų sąrašą pagal seniūnaičių sudarytą eilę.

„Pavyzdžiui, Alšėnų seniūnė akcentavo, kad prastos būklės Alšėnų–Pabartupio ir Smėlynų gatvėmis važiuoja mokyklinis autobusas, Vienkiemio gatvė Raudondvario seniūnijoje veda į sodininkų bendriją Babtų seniūnijoje, jos nariams ir keliu besinaudojančiam ūkininkui siūlėme 50 proc. prisidėti prie asfaltavimo darbų, tačiau pritarimo nesulaukėme. Šiuo žvyrkeliu važiuoja ir maršrutinis autobusas, todėl Vienkiemio gatvė pateko į prioritetinių sąrašą žvyravimo darbams atlikti“, – vardijo Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas.

Organizatorių nuotr.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajoną kerta svarbios automobilių magistralės, todėl transporto intensyvumas mūsų krašte yra milžiniškas, o keliai susidėvi labai greitai. Kartu su urbanistine plėtra didėja ir vietinių kelių tinklas. Gyventojų lūkesčiai važinėti geresniais keliais yra suprantami, tačiau ribotos finansinės galimybės neleidžia šios problemos spręsti taip greitai, kaip norėtųsi.

Tai didžiuliai iššūkiai, todėl kartu su švietimu ir aplinkosauga, kelių priežiūra yra tarp prioritetinių Kauno rajono savivaldybės sričių.

Šiandien visi suprantame, kad Lietuvos keliams – tiek valstybiniams, tiek vietinės reikšmės – reikia didelių investicijų. Primenu Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuris leidžia gatves asfaltuoti pirmumo tvarka, jei prie darbų finansavimo 50 proc. prisideda fiziniai arba juridiniai asmenys. Šis modelis padeda greičiau spręsti opią problemą.

Optimizmo teikia ir Susisiekimo ministerijos planai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strateginės gairės parengtos siekiant skatinti darnų judumą, gerinti eismo sąlygas ir mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

Ypač dideli darbai vyks Kauno regiono keliuose. Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. suplanuota rekonstruoti net keturis tiltus: Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam europinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus.

Daug metų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „VIA Lietuva“) tarėmės dėl kai kurių mūsų krašte esančių valstybinių kelių perėmimo. Atrodo, procesas pajudėjo, todėl keletą svarbių gatvių galėsime sutvarkyti greičiau.

Norėčiau padėkoti visiems gyventojams už kantrybę, o verslo įmonėms ir ūkininkams – už partnerystę tvarkant kelių infrastruktūrą. Tikiu, kad šiemet pokyčiai Kauno rajono keliuose bus vis labiau pastebimi.

Plės tinklus

2024–2029 m. pakaunėje ketinama įgyvendinti projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas Kauno rajone“. Planuojama, kad apie 230 Ežerėlio, Juragių ir Voškonių kaimų gyventojų galės prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų, 689 gyventojai – prie nuotekų tvarkymo tinklų.

Numatoma nutiesti apie 4,5 km centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų Ežerėlyje, apie 16 km nuotekų tinklų Ežerėlyje, Juragių ir Voškonių kaimuose. Taip pat planuojama rekonstruoti vandens gerinimo įrenginius Užliedžių ir Giraitės kaimuose, nuotekų valymo įrenginius Ežerėlyje, Vandžiogaloje.

Projekto vertė – 15 mln. eurų. Iš jų ES fondų lėšos – apie 6,6 mln. eurų, savivaldybės lėšos – apie 8,38 mln. eurų.

Planuose – 25 socialiniai būstai

Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu yra 151 šeima, laukianti paramos būstui išsinuomoti. Sąraše yra nemažai šeimų, kuriose yra negalią turinčių ar lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, taip pat yra daug šeimų, kurios augina tris ar daugiau vaikų.

Pasinaudojus ES parama, savivaldybė ketina įgyvendinti projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ ir taip įsigyti 25 socialinius būstus. Šie butai bus skirti neįgaliems asmenims ir gausioms šeimoms.

Bendra projekto vertė – 2,35 mln. eurų. Savivaldybė prie projekto įgyvendinimo turės prisidėti 15 proc., t. y. 353 tūkst. eurų.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2024–2027 m.

Įranga mobiliosioms komandoms

Slaugos poreikis Lietuvoje labai sparčiai auga, todėl stiprinamas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimas. Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose – tai licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.

Šios paslaugos šeimos gydytojo siuntimu skiriamos pacientams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Ambulatorinės slaugos paslaugų namuose komandą sudaro: slaugytoja, slaugytojo padėjėja, kineziterapeutė, ergoterapeute. Esant poreikiui, į komandą įtraukiamas socialinis darbuotojas, psichologas ir kiti specialistai.

Siekiant aprūpinti mobiliasias komandas dirbti reikalinga įranga ir priemonių komplektais, savivaldybė teikia projektą „Mobilių komandų teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“, kad gautų ES paramą. Projekto kriterijus atitiko ir konkurso būdu partneriais patvirtintos šios įstaigos: Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras, „Raudondvario klinika“, „Slauga ir priežiūra“.

Iš projekto lėšų komandos galės įsigyti fonendoskopų, kraujospūdžio matavimo aparatų, tonometrų akispūdžiui matuoti, termometrų, matuoklių gliukozės kiekiui kapiliariniame kraujyje ir kraujo krešumo rodikliui kapiliariniame kraujyje nustatyti, mobiliųjų elektrokardiografų, pulsoksimetrų, gleivių siurbiklių, otoskopų, nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų.

Projekto vertė – 59 tūkst. eurai. Kiekvienai įstaigai bus skiriama ne daugiau kaip 18,4 tūkst. eurų.

Gerins ugdymo kokybę

Kauno rajono savivaldybė partnerio teisėmis ketina dalyvauti Nacionalinio švietimo agentūros projekte „Ugdymo priemonės mokykloms“, kuris bus vykdomas iki 2028 m.

Šis projektas sudarys galimybes 20-iai Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių, gauti standartizuotas gamtos ir technologinių mokslų mokymo priemones ir įrangą, skirtus atlikti tyrimus, eksperimentus, laboratorinius darbus ir kitas praktines veiklas. Taip pat mokyklos papildomai gaus kompiuterinės įrangos, būtinos skaitmeninėms priemonėms ugdymo procese naudoti ir vykdyti pasiekimų patikrinimus. Dalyvaujant projekte bus plečiamos praktinės žinių pritaikymo galimybes, kurios didins mokinių mokymosi motyvaciją ir padės gerinti mokinių pasiekimus.

Bendras projekto biudžetas – 52 mln. eurų. Projektas bus finansuojamas ES fondų lėšomis: Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 39,9 mln. eurų ir ES bendrojo finansavimo lėšos – 12 mln. eurų. Šios lėšos bus paskirstytos visiems projekto partneriams.

D. Toleikienė – ne naujokė seniūnijoje ir savivaldoje, nuo 2013 m. ji buvo Rokų seniūno pavaduotoja. Seniūnijos gyventojai ir jų rūpesčiai jai puikiai pažįstami.

Seniūnė mokėsi Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centre, o 2007 m. jai suteiktas socialinio darbo bakalauras. Vėliau studijas tęsė Mykolo Riomerio universitete, kur 2011 m įgijo socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį. Penkerius metus D. Toleikienė buvo Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja ir dirbo su socialinės rizikos šeimomis.

Šaknis įleido Neveronyse

Neveronys yra Mariaus tėčio gimtinė. „Maždaug prieš 30 metų pabėgome iš Kauno, tėveliai čia pasistatė namą, o neseniai – ir aš. Visi gyvename ant tos pačios žemelės, turime savo šaknis. Telpame 1 ha, net ir seneliai iš mamos pusės“, – paklaustas tradicinio klausimo, kas pašnekovą sieja su Kauno rajonu, pasakojo M. Lasinskas.

Žolininko giminėje nebuvo gydytojų ar vaistininkų, o draugystė su augalais, anot Mariaus, prasidėjo ne nuo vaikystės vasarų Neveronyse pas senelius iš tėčio pusės, o gerokai anksčiau. „Prieš kelerius metus mama, ravėdama juozažolių lysvelę, prisiminė, kad, kai manęs laukėsi, dirbo Babtuose, tuomečio instituto Prieskoninių augalų skyriuje, pas profesorę Mariją Baranauskienę. Gal tai ir užprogramavo mano pasirinkimą“, – samprotavo pašnekovas.

Kelias – vingiuotas

Vis dėlto neveroniškio kelias į dabartinę veiklą nebuvo tiesus. Prieš penkiolika metų M. Lasinskas baigė Kauno medicinos universiteto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Farmacijos fakultetą. „Mokiausi devynių rūšių chemijos, gerai išmaniau vaistus, bet, metus padirbęs vaistinėje, paskui – farmacijos kompanijoje, pamačiau, kad vaistai neišsprendžia ligos priežasčių, įveikia tik padarinius“, – pasakojo jaunas vyras.

Tuomet diplomuotas farmacininkas vaistų pradėjo ieškoti gamtoje, augino ir rinko vaistažoles, jas ruošė, pakavo ir prekiavo, pradėjo tyrinėti. „Savo gyvenimo kelyje sutikau nemažai žymių šalies žolininkų, iš jų pasisėmiau patirties. Prieš metus apsigyniau daktaro disertaciją, tapau mokslininku, gavau priėjimą prie duomenų bazių ir įrangos, galiu toliau tyrinėti augalus“, – gyvenimo posūkiu džiaugėsi M. Lasinskas.

VDU Žemės ūkio akademijoje, kurioje įgijo daktaro laipsnį, Augalų biologijos ir maisto mokslų katedroje jis studentams dėsto augalų fiziologiją, morfologiją. Paskaitų medžiaga sugulė į dvi knygas: „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ ir „Vaistažolių pasakos ir sveikatos receptai visai šeimai“.

Marius Lasinskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Tapo švietėju

Tačiau nutiko taip, kad, anot Mariaus, žinios galvoje ir širdyje pradėjo netilpti, todėl nusprendė jomis dalytis. Tuomet ėmėsi švietėjiškos veiklos – pradėjo važinėti po Lietuvą ir skaityti paskaitas.

„Mano klausytojai yra nuo trejų iki 103 metų, – patikino pašnekovas. – Važiuoju į vaikų darželius, mokyklas, visuomenės sveikatos biurus, pas Trečiojo amžiaus universiteto lankytojus. Žinoma, visada smagiausia, kai pakviečia į Neveronis, Kulautuvą ar Zapyškį, bet mielai važiuoju ir į kitus miestus ir miestelius visoje Lietuvoje, pasakoju, kaip rinkti vaistažoles, kaip būti sveikesniems ir laimingesniems, ir čia matau didelę prasmę“, – patikino žolininkas.

Žoliauja Marius iki šiol: basas išėjęs iš namų, čia pat esančiame darže renka augaliukus arbatai šeimai ir artimiesiems, o daugiausia – edukacijoms, nes, anot pašnekovo, joms reikia vaizdinių priemonių. Iš atsivežtos puokštės gaminama žalioji druska, verdama arbata.

Mano klausytojai yra nuo trejų iki 103 metų.

„Suaugusiesiems skiriu dvi valandas, jiems reikia kuo daugiau, kuo sudėtingiau, įmantriau kalbėti. Su šia amžiaus grupe lengva. O štai per kelias minutes sudominti, pasiekti vaiko širdelę ir ką nors į ją įdėti – aukštasis pilotažas. Džiaugiuosi, kad Dievulis man davė galimybę pajusti vaikų pasaulį, o ir pats kartais vis dar būnu vaikas. Su visais smagu dirbti, bet su vaikais – įdomiau. Greičiausiai dėl to pirmosios mano knygelės skirtos vaikams. Be to, čia matau didžiulę prasmę: jei vaikas išmoks mylėti gamtą, mylės žmogų ir Dievulį“, – įsitikinęs žolininkas.

Paskaitą M. Lasinskas visada pradeda nuo trijų žolininko taisyklių. Pirmoji – pasiruošimas ir nusiteikimas. Jo žodžiais, anksčiau žolininkai iš vakaro pasiruošdavo švarius, tvarkingus šviesius drabužius, geriausiai – lininius. Ryte atsikėlę su niekuo nekalbėdavo, susikaupdavo, sukalbėdavo maldelę ar sudainuodavo dainelę. Jei nuotaika būdavo bloga, neidavo rinkti vaistažolių, nes jos neveiks, gali tapti net nuodu.

Antroji taisyklė – suvokti, kad visos gamtos stichijos prisideda, kad žolelės užaugtų, ir už tai reikia padėkoti. „Jei randi kokią šiukšlelę, būtina ją pakelti – vaistažolės padės labiau, jei padarysi nors ir mažą gerą darbą“, – patikino Marius.

Trečioji taisyklė – mažiau sau, o daugiau gamtai. Jei randi dvylika žolelių, paimk tik tris. „Atrodo, taip paprasta, bet žmonėms tai  sudėtinga: radę čiobrelių krūmą, rauna visą su šaknimis, o kitais metais stebisi, kad toje vietoje jų jau nebėra. Jei elgiesi tinkamai, gamta pakužda geriausių receptų, o jei turi tokį krepšelį kaip mano, žolelės pačios į jį sulipa, – šmaikštavo pašnekovas. – Tačiau šiandien mažai kas tomis taisyklėmis vadovaujasi. Vis dėlto bent jau dėkingumo jausmo nereikėtų užmiršti.“

Švietėjas džiaugiasi, kad vis rečiau išgirsta, jog žolelės – tik sveikiems žmonėms. „Kol nebuvau mokslininkas, nelabai ir galėjau argumentuotai taip kalbantiems atsakyti, gal tik: graužk gaurometį nesukęs galvos, tikėk, kad padės, ir padės. Tada prasidėdavo: kokių veikliųjų medžiagų turi šis augalas, kaip veikia tos medžiagos ir ką? Taip Dievulis sudėliojo, kad dar reikia baigti doktorantūrą, gauti laipsnį, kad turėčiau žinių ir galėčiau atsakyti“, – pasakojo M. Lasinskas.

Klausytojai: M. Lasinskui įdomiausia edukuoti vaikus. / M. Lasinsko asmeninio albumo nuotr.

Mėgstamiausi – gauromečiai

Marius – visada besišypsantis, charizmatiškas, geranoriškas. Galbūt jis žino ir vartoja kokią nors žolelę, programuojančią pozityvumą? Nusijuokęs užkrečiamu juoku, prisimena, ką pokalbio išvakarėse sakė per paskaitą: kai galvai gerai, džiaugiasi visi, kas žemiau galvos.

„O galvai geriausia – gauromečiai. Jie išties gerina nuotaiką, atbaido depresiją, tonizuoja, balansuoja, suteikia jėgų, o vakare – ramina. Vis dėlto tai šalutinė priemonė. Pozityvumą programuoja suvokimas, kad gimsti ką nors gražaus Žemėje nuveikti, kad pasaulis taptų nors kruopele geresnis“, – įsitikinęs žolininkas.

Tenesupyks kalbos puoselėtojai, bet gaurometį pavadinsiu mylimiausia Mariaus žolele.

„Augalai, kaip ir žmonės, turi vardus ir pavardes. Tik augalų pirma įvardijama pavardė: siauralapis, o tada jau vardas: gaurometis. Šis augalas mane gelbėjo, kai nepadėjo vaistai nuo rūgštingumo, refliukso, kai kamavo dirgliosios žarnos sindromas, o nervų sistema buvo labili. Man patarė gerti gauromečių arbatą, aišku, kad padėtų, prireikė pusės metų. Iš pagarbos šiuos augalus pasirinkau studijų objektu universitete, apsigyniau daktaro disertaciją. Su gauromečiais iki šiol draugaujame – atlieku įvairius tyrimus, tyrinėjame savybes, saugančias ir gydančias nuo vėžio, ir matome, kad augalas veikia, koks jis stiprus antioksidantas. Gauromečiai turi 250 skirtingų biologinių medžiagų, galiu jas visas išvardyti pavadinimais ir miligramais“, – pagrindžia savo simpatijas.

Žolininko 83-ejų metų seneliui nustatyta trečios stadijos tulžies latakų karcinoma. „Jokie kiti gydymo būdai nepasiteisino, gydytojas sakė: „Paprašykite Dievulio pagalbos ir žolelių gal kokių pagerkite.“ Nudžiugino, kad pasąmonėje jis tiki žolelių galia. Atrinkau, kokių žolelių arbatas gerti. Dabar senelis daugiau jėgų už mane turi: į kitą vietą perkėlė komposto dėžę, 70 kibirų obuolių surinko ir sunešė žiemai, karučiu veža daugiau moliūgų nei aš“, – džiaugėsi Marius.

Kitas pavyzdys, kurį pateikė neveroniškis, – Janina Danielienė, kuriai prieš 30 metų buvo nustatyta ketvirtos stadijos onkologinė liga ir pasakyta atsisveikinti su artimaisiais. Šiandien moteris – sveika, dalija patarimus išgirdusiems panašią diagnozę, ketina išleisti knygą – marių dugno istoriją, mat ir pati yra iš tų vietų kilusi.

Būdas: kartais augalus tenka rinkti ir taip. / M. Lasinsko asmeninio albumo nuotr.

Pagrindinis principas

Paklaustas, kokių vaistų dar galima rasti šiuo metu gamtoje, žolininkas vardijo: galima pasiskinti šermukšnių, juodauogių šeivamedžių uogų, kai grybštelės šalnos – pasirinkti eglių, pušų, kadagių spyglių.

Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. vaistinių augalų. Paprašytas įvardyti savo dešimtuką, Marius pirmąją vietą skyrė gauromečiams, paskui rikiavo kiaulpienes, dilgėles, raudonėlius, čiobrelius, liepos žiedus, vingiorykštes, spygliukus, ramunėles, melisas. „Turėk šių dešimt augalų, vartok juos, nes gulėdami lentynoje tikrai nepadės, ir gali būti ramus“, – užtikrino žolininkas. Pajuokavus, kad nepaminėjo mano mėgstamiausių – pelynų, patikino, kad jie taip pat verti būti dešimtuke, o už borto liko dėl paprasčiausios priežasties – retai kam patinka jų kartumas.

Paklaustas, kaip vertina kitose klimato juostose augusius vaistinius augalus, kuriems priskiriamos supergalios, prisipažino, kad jau nėra toks griežtas kaip anksčiau. Vis dėlto vietoj ženšenių jis mieliau renkasi kiaulpienes, vietoj imbierų – krienus, nes jie visada švieži, nepurkšti.

„Negana, kad žmogus geria žolelių arbatas, tiki, kad jos padės. Jei jis pyksta, barasi, apkalba, valgo, kas papuola po ranka, sveikatos bėdos sugrįžta. Žmogus turi keistis, tapti geresnis, tik tada pasveikti padeda pats mažiausias augalėlis“, – akcentavo pašnekovas.

Dėkojo pasižymėjusiems

VST vado pavaduotojas, laikinai einantis vado pareigas v. t. plkn. Arūnas Paulauskas ir Kauno dalinio vadovas v. t. plkn. Marakas Mickievičius dėkojo labiausiai pasižymėjusiems pareigūnams ir įteikė jiems atminimo medalius ir padėkos raštus.

„Jūsų tarnyba buvo labai svarbi atkuriant Lietuvos valstybę. Tada reikėjo jėgos, kuri šalyje saugotų strategiškai svarbius objektus. Neseniai vykusiose civilinės saugos pratybose dar kartą įsitikinome, kad Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinys yra vienas patikimiausių mūsų partnerių“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Už partnerystę užtikrinant žmonių saugumą meras įteikė M. Mickievičiui vardinį laikrodį, o VST Mokymo ir kovinio centro viršininkui, v. t mjr. Deividui Gudžinskui ir VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vadui, v. t. kpt. Kęstučiui Rolskiui – Kauno rajono ženklus. VST v. t vyr. ltn. Edvinas Dovydaitis ir vyr. puskarininkis Laimonas Zinkus pagerbti padėkos raštais.

Civilinės saugos pratybose dar kartą įsitikinome, kad Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinys yra vienas patikimiausių mūsų partnerių.

Būta pokyčių

Viešojo saugumo dalinius nuspręsta įsteigti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir siekiant užtikrinti nuteistųjų apsaugą, jų konvojavimą, riaušių malšinimą ir pabėgusiųjų paiešką. 1991 m. spalio 18 d. įsteigtas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, o jo vadu tapo pulkininkas Sergejus Madalovas. Jau gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos sovietų kariuomenę, įkalinimo įstaigų apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė 1-ojo pulko kariai.

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pertvarkyti į Viešojo saugumo pulkus. 2006–2007 m. jie ėmė saugoti Vilniaus ir Kauno oro uostus. 2007 m. 1-asis ir 2-asis pulkai buvo sujungti į VST. Joje pulkai pertvarkyti į dalinius, o tarnybos būstinė įkurta Kaune.

2008 m. Kauno dalinys ėmė saugoti Kauno geležinkelio tunelį. 2009 m. perimta Lyduvėnų tilto, Kauno geležinkelio tilto ir Subačiaus kuro bazės apsauga.

2016 m. VST pertvarkyta, o būstinė perkelta į Vilnių. Tais pačiais metais VST perėmė Kauno hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Užsienio reikalų ministerijos apsaugą.

Kauno rajonas, šalyje garsėjantis įvairių sričių pasiekimais ir inovacijomis, šįkart nuskambėjo šiek tiek kitokiame kontekste – tarybos narių mandatų atsisakė beveik pusė išrinktųjų. „Kauno diena“ pasidomėjo, kas lėmė šią tendenciją ir kas ketverius metus tarnaus  krašto žmonėms.

Akivaizdžiausi pokyčiai

Pirmiausia verta pabrėžti, kad ši taryba gausesnė. 2019–2023 m. kadencijoje buvo 27 nariai, o dabar – 31. Tai lėmė išaugęs nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičius: daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turinčioje savivaldybėje renkamas 31 tarybos narys. Be to, meras turės nebe du, o tris pavaduotojus.

Kitas įdomus faktas – Kauno rajono savivaldybės taryba moteriškėja. Ankstesnės kadencijos taryboje dirbo 11 dailiosios lyties atstovių ir 16 vyrų, o vakar prisiekė 17 moterų ir 14 vyrų.

Pokytis: meras V. Makūnas turės nebe du, o tris pavaduotojus: R. Popovienę, A. Nestecį (pirmas dešinėje) ir P. Visocką (pirmas kairėje)./ E. Mališausko ir V. Žukaitytės  nuotr.

Taryba keitėsi ir pagal partiškumą: 20 mandatų priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai (2019–2023 m. kadencijoje – 16), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai – 6 (ankstesnėje kadencijoje – 7), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 2 (3) ir Liberalų sąjūdžiui – 3 (1).

Įdomesni faktai

Jauniausia šios kadencijos tarybos narė – liberalė Vytautė Venckūnaitė, gimusi 1996 m. Pakaunės žmonėms tarnaus ir krikščionė demokratė Marija Vinciūnienė, kuriai šis titulas priklausė 2019–2023 m. kadencijoje. Vyriausias tarybos narys – valstietis Vytautas Rimas (gim. 1954 m.)

Ilgiausiai – šešias kadencijas – taryboje dirba Regina Lukoševičienė (TS-LKD), dar trys tarybos nariai (visi jie priklauso LSDP) – Eglė Rutkauskienė, Evelina Valskytė ir Jonas Gurskas – penkias kadencijas. Socialdemokratui Valerijui Makūnui ši mero kadencija – penktoji.

Reitingas: didžiausio šuolio rekordas šių metų rinkimuose priklauso R. Butkuvienei. / E. Mališausko ir  V. Žukaitytės nuotr.

Naujojoje taryboje dirbs 11 naujų narių, neturinčių darbo taryboje patirties. Vertinant patirties ir įdirbio prasme, esama ir praradimų – taryboje nebus LSDP atstovavusio savivaldybės mero V. Makūno, Laimos Kalėdaitės, Antano Nesteckio, Pauliaus Visocko, TS-LKD atstovų Donato Jankausko, Gvido Rutkausko, Laimos Stankevičienės, Reginos Žukauskienės, LVŽS – Romo Majausko ir LS – Gintauto Krilavičiaus.

Tikiu, kad kartu su jumis atliksime mūsų kraštui svarbius darbus, o Kauno rajonas ir toliau žengs lyderių gretose.

Įdomesniu galima įvardyti komiko Artūro Orlausko, išrinktą pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, sugrįžimą. Jis – 2003–2007 m. ir 2007–2011 m. kadencijų Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, atstovavęs Naujajai sąjungai (socialliberalams), o 2011–2015 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal LSDP sąrašą.

Didžiausių šuolių rekordai šių metų rinkimuose priklauso LSDP atstovei Rūtai Butkuvienei, iš 49 vietos pakilusiai į 26-ąją, Dovilei Mikuckienei (LSDP) – iš 40 į 32-ąją ir Gintarei Grybauskaitei-Kaminskienei (TS-LKD) – iš 22 į 6-ąją vietą.

29 šios kadencijos tarybos nariai turi aukštąjį išsilavinimą, du – aukštesnįjį.

Sensacija nublanko

Išanalizavus rekordinę šalyje mandatų atsisakymo situaciją, sensacija nublanko. Tiesa, faktas lieka faktu: tokį sprendimą priėmė Seimo narys Viktoras Pranckietis ir 13 pagal LSDP sąrašą išrinktų tarybos narių.

LSDP šiuose rinkimuose gavo 20 mandatų. Į tarybą išrinkti penki nesuderinamas pareigas einantys asmenys: Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys, Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis, Mastaičių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Laura Kimantienė ir Zapyškio seniūno pavaduotoja Monika Kiaušaitė. Ji vienintelė iš šio penketuko atsisakė pareigų ir nusprendė dirbti taryboje.

Pasikartojimai: įdomesniu sugrįžimu turbūt galima įvardinti komiką A. Orlauską (pirmas dešinėje). / E. Mališausko ir  V. Žukaitytės nuotr. 

Minėtiems keturiems kandidatams atsisakius mandato, iš toliau sąraše buvusių kandidatų vietoje buvusi Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė taip pat atsisakė mandato, o Rūta Butkuvienė, Domeikavos seniūnijos vyriausioji specialistė, nusprendė dirbti taryboje ir atsisakyti nesuderinamų pareigų.

Įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo naujai redakcijai, ne tik savivaldybės meras, bet ir vicemerai negali būti tarybos nariais. Jie bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Pretendentams į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas: vicemerų – Ramintai Popovienei, A. Nesteckiui, P. Visockui ir į administracijos direktoriaus – Šarūnui Šukevičiui atsisakius tarybos nario mandato, kandidatų sąraše 27-asis esantis Babtų seniūnas Gediminas Pupinis ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė (28) priėmė sprendimą likti dirbti Kauno rajono savivaldybės administracijoje.

„LSDP kandidatai pasielgė atsakingai, jau prieš pirmąjį posėdį apsisprendę netapti tarybos nariu vienam posėdžiui, t. y. priimti tarybos nario priesaiką ir po pirmojo posėdžio atsisakyti mandato. Išties būtų verta žurnalistams pasidomėti, kiek Lietuvoje savivaldybių tarybos narių atsisakė mandato po pirmųjų posėdžių“, – vardijo nuo 2015 m. iki šio posėdžio tarybos sekretore dirbusi Nijolė Linkuvienė.

Jos nuomone, reikėtų džiaugtis, kad jauni valstybės tarnyboje dirbantys žmonės dalyvauja politinių organizacijų veikloje ir sutinka būti kandidatais į savivaldybės tarybą. „Jiems tai galimybė gauti dar daugiau patirties ir pasitikrinti ne tik savo reitingą, iš pirmų lūpų išgirsti žmonių problemas, siūlomų idėjų vertinimą. Pagaliau tai konstitucinė kiekvieno asmens teisė. Paverkšlenimai, kad „balsavau už Marytę, bet ji atsisakė“, nerodo politinės brandos. Rinkėjams turėtų būti svarbu, kad politinė organizacija, už kurią balsuota, vykdytų programą ir pažadus. Tai bus ne tik dirbančių savivaldybės taryboje reikalas“, – sakė pašnekovė.

Kartelės nenuleis

„Pirmiausiai nuoširdžiai dėkoju savo krašto gyventojams, tiesioginiuose mero rinkimuose dar kartą suteikusiems man įgaliojimus. Kartu dėkoju ir už pareikštą pasitikėjimą įvairių partijų kandidatais, kurie ateinančius ketverius metus tarnaus žmonėms. Šie mandatai yra ne tik atliktų darbų įvertinimas, bet ir įpareigojimas, kad sparčiai augantis Kauno rajonas išlaikytų darbų tempą, kad taptų realybe čia gyvenančių žmonių lūkesčiaiׅ“, – priimdamas Kauno rajono mero regalijas ir prisiekdamas tarnauti šio krašto žmonėms kalbėjo Valerijus Makūnas.

Lyderė: opozicijai vadovaus R. Lukoševičienė (TS-LKD). / E. Mališausko ir V. Žukaitytės nuotr. 

Meras patikino: praėjusią kadenciją pradėti darbai bus užbaigti ir imamasi naujų. Jie bus skirti gyvenimo kokybei kiekvienoje seniūnijoje gerinti, bus siekiama, kad Kauno rajonas būtų šiuolaikinė darniai besiplėtojanti savivaldybė.

„Esame pasiryžę atnaujinti visas ugdymo įstaigas, sporto aikštynus, statyti vaikų darželius, kurti parkus, tiesti dviračių takus, tvarkyti kelius, įgyvendinti vandentvarkos projektus. Bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybe, gerinsime viešojo transporto paslaugas. Dideli iššūkiai laukia įgyvendinant žaliąjį kursą. Kartu su visa Europa pasitinkame globalius iššūkius – pradedant karu Ukrainoje ir baigiant energetikos problemomis, todėl turėsime būti dar socialiai jautresni ir padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – darbus ir iššūkius vardijo meras.

V. Makūnas įsitikinęs: geriausių rezultatų galima pasiekti tik tariantis su bendruomene ir suvienijus visų partijų pastangas. Todėl jis kvietė ir kitų politinių partijų į tarybą išrinktus atstovus aktyviai prisidėti prie suplanuotų darbų, kurių laukia gyventojai. „Kauno rajonas savo pasiekimais ir iniciatyvomis išsikovojo veržlios ir jaunatviškos savivaldybės įvaizdį. Mes privalome stiprinti šį įvaizdį ir siekti, kad tai būtų tvirtą tradicijų pamatą išsaugojusi, bet kartu laisva, atvira ir šiuolaikinė savivaldybė. Tikiu, kad kartu su jumis atliksime mūsų kraštui svarbių darbų, o Kauno rajonas ir toliau žengs lyderių gretose“, – sakė V. Makūnas.

Intensyvi scenos menų programa

Kaune ir Kauno rajone „ConTempo“ vyksta nuo 2019 metų. Festivalio organizatoriai teigia, jog panašių renginių Europoje – ne vienas, tačiau „ConTempo“ išsiskiria savo lokacija bei gebėjimu kasmet transformuotis ir keistis. O pats pavadinimas „ConTempo“ kilo iš sutrumpintų žodžių „laikinas“ (temporary) ir „šiuolaikinis“ (contemporary) junginio. Tuo tarpu ir atlikėjų judėjimo greitis – tempo – šių metų festivalyje bus itin įvairus. Siūlydamas daugiau kaip 140 pasirodymų per neišdildomų patirčių kupinas tris savaites, dalį programos festivalis ruošia specialiai ir Kauno rajonui.

„Nuo pat pirmos festivalio programos pradėjome išskirtinę partnerystę su skirtingais Kauno rajono miesteliais ir jų bendruomenėmis. Susidomėjimas šiuo festivaliu ir mūsų siūloma programa auga didžiuliais tempais. Galime pripažinti, jog darosi sunku patenkinti bendruomenių poreikį savo erdvėse pristatyti vieną iš „ConTempo“ renginių. Šis augantis susidomėjimas yra didžiulis mūsų darbo įvertinimas ir argumentas, kad profesionalios kultūros sklaida po mažesnius Lietuvos miestelius kaip niekada reikalinga“, – teigia festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė, pridurdama, jog šiais metais festivalis aplankys net aštuoniolika miestelių.

Festivalyje susipins teatras, šokis, cirkas ir instaliacijos. Programoje – nauji žadą atimantys kūriniai ir žiūrovų jau pamėgti, į Lietuvą sugrįžtantys atlikėjai. Kiekvienas reginys suteiks neišdildomą patirtį, o pasirodymus lydės susitikimai su kūrėjais. Įžanginiai renginiai vyks jau liepos 14–17 dienomis, o pagrindinė festivalio programa nusidrieks rugpjūčio 1–21 dienomis.

Programa Kauno rajone

Apšildančiosios savaitės metu, liepos mėnesį, Pietro Marullo kūrinys „Wreck“ bus rodomas Kačerginėje, Zapyškyje ir Babtuose. Šis tarpdisciplininis performansas įgyvendinamas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio ir judesio katedra. Jungiantis judesį, garsą, vizualinį meną pasirodymas kalbės katastrofos metaforomis. Nauja realybė kuriama judant didžiuliam plastikiniam pripučiamam ir pagalvę primenančiam objektui, kuris atrodo kaip grobį medžiojantis plėšrūnas, praryjantis ir išspjaunantis aplinkui judančias žmonių figūras.

C. De Lage nuotr.

Tuo tarpu rugpjūčio mėnesį Kauno rajone lankysis prancūzų trupė „La Contrabande“ pristatydama kūrinį „Bal Trap“. Tai gyvas ir įtraukiantis 30-ies minučių žaidimas, kuriame šeši akrobatai nusprendžia žaisti su tuo, kas juos supa: svyravimo lenta tampa suaugusiųjų sūpynėmis, o trapecija, dartai ir balionai – žaismingais elementais. Pasaulinė žvaigždė Alessandro Sciarroni demonstruos elegantišką dviejų vyrų šokį, kuriame išnyksta visi barjerai, o itališko šokio „Polka Chinata“ žingsneliai nukelia į 1900-ųjų metų Boloniją. Ispanų trupė „Xirriquiteula“ nukels į savaną, kur karštyje aidi juokas ir afrikietiški ritmai, įtraukiantys netikėtame reginyje „Žirafos“. Kūrėjai kviečia drauge su mažiausiais žiūrovais leistis į kelionę bei su būriu linksmų žirafų iš naujo atrasti miesto erdves nerūpestingo džiaugsmo pripildytomis akimis. Net keliuose miesteliuose galima bus patirti unikalią ir emocionalią virtualią realybę, kuri nukels į šiuolaikinio cirko areną ir kiekvieną privers pasijausti tikrais oro akrobatais. Tai – kūrinys „Laikykis“, o šio performanso viena svarbiausių idėjų – akimirkos trapumas, kai nuopuolis atrodo neišvengiamas, tačiau jam įvykus esame sustabdomi jos prasmėje ir grožyje.

Pristatomi ir lietuvių kūrėjai

Vienas kūrinių Kauno rajone – tai Eglės Švedkauskaitės „Žiūrėdama viena į kitą“. Šiame moters perspektyvą tiriančiame pasirodyme susitinka keturios asmenybės: Eglė Gabrėnaitė, Elžbieta Latėnaitė, Justina Mykolaitytė ir Veronika Šleivytė (1904-1998).

Kauniečių šokio trupė „Nuepiko“, bendradarbiaudama su Kauno miesto kameriniu teatru, per judesį narplios dviejų kūnų ir asmenybių dialogą spektaklyje „Pakankamas atstumas“. Kas verčia nepaliaujamai suktis visą mūsų socialinį pasaulį? Kūrėjai teigia, jog sraute, bėgime, trumpalaikiuose ryšiuose, tuščiuose pokalbiuose, prisiminimuose, nuoskaudose, tarpatlantiniuose skrydžiuose, ilgesyje ir susitaikyme atstumas tarp savęs bei kito nuolat kinta, nepaliaujamai kurdamas ir perkurdamas žmogiškąjį ryšį, nuvargindamas bei įžiebdamas viltį.

Organizatorių nuotr.

Programą rajone užbaigs interaktyvus spektaklis jaunimui „Babelio bokštas“. Tai bendras Lietuvos, Norvegijos, Islandijos ir Vengrijos kūrėjų darbas. Šiuolaikinis jaunas žmogus nerimauja dėl daugelio dalykų: savo ateities, klimato kaitos, demokratiškumo principų nykimo šiuolaikinėje visuomenėje. Režisierė Hilde Brinchmann panaudodama gerai žinomą biblinį motyvą apie Babelio bokštą, teatrinėje šio pasakojimo versijoje stengsis atsakyti į klausimą: ar žmonija, vėl gavusi progą susijungti bendram tikslui, sugebės tai padaryti?

„Kurdami šių metų programą, kuri tiek laikotarpiu, tiek renginių apimtimi neabejotinai gali pretenduoti į didžiausio scenos meno festivalio, vykstančio Lietuvoje titulą, programą Kauno rajonui rinkome su didžiuliu dėmesiu. Siekėme, kad dalis tarptautinių ir Lietuvos kūrėjų projektų, bei festivalio žvaigždžių būtų pristatyti išskirtinėse Kauno rajono erdvėse. Per atrinktą programą siekiame atskleisti miestelių erdves, pakviesti žiūrovus į kultūrinę ir pažintinę kelionę po Kauno rajoną. Programa – daugialypė, čia savo favoritus atras ne tik šeimos su vaikais, bet ir rimtų temų pasiilgę žiūrovai, jaunimas“, – džiaugiasi G. Masteikaitė.

Vandenlenčių parkus steigiančios ir juos prižiūrinčios bendrovės „Gedbra“ vadovas Antanas Sysas lankėsi Kauno rajono savivaldybėje ir su meru Valerijumi Makūnu aptarė projekto įgyvendinimo galimybes.

A.Sysas tvirtino, kad jo vadovaujama įmonė turi nuolatinių klientų ir partnerių, yra įsteigusi ne vieną vandenlenčių parką Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje ir net užsienio šalyse.

Verslininkai jau apžiūrėjo Kulautuvos karjerą ir tvirtino, kad jame galima įrengti dvi vandenlenčių trasas.

„Čia galėtų veikti stilinga kavinė, kempingas, pripučiamų atrakcionų kompleksas, vandenlenčių įrangos ir laisvalaikio prekių parduotuvė. Centre dirbtų profesionalūs instruktoriai, pagalvotume ir apie įvairias pramogas visai šeimai“, – dalijosi planais A. Sysas.

Kulautuvos parkas būtų didžiausio Lietuvoje vandenlenčių parko „Wake Inn“ dalis. Iki tvenkinio bus galima atminti ir dviračiu – nuo Šilelio kaimo iki Kulautuvos sodų driekiasi dviračių takas.

Kulautuva kartu su Kačergine ir Zapyškiu siekia kurortinės teritorijos statuso, todėl verslininkų iniciatyva nudžiugino V. Makūną.

„Mūsų krašte yra daug gražių vandens telkinių, todėl smagu, kad vandens sporto šakos populiarėja. Žmonės nori aktyviai leisti laisvalaikį, o mes, savivaldybės atstovai, stengiamės atsižvelgti į jų lūkesčius", – sakė meras.

Pernai vandenlenčių parkas įsikūrė ir Graužės tvenkinyje, Noreikiškėse. Jame įkurta kabelinė dviejų bokštų sistema. Trasos ilgis – 268 metrai. „Doc7“ per trumpą laiką sulaukė didelio dėmesio ir pelnė bene lankomiausio vandenlenčių parko vardą.

Mūsų krašte yra daug gražių vandens telkinių, todėl smagu, kad vandens sporto šakos populiarėja.

Nors Lietuvoje vandenlenčių sportas gyvuoja vos šeštą sezoną, šalyje jau veikia daugiau kaip 30 vandenlenčių parkų. Šis sportas nereikalauja ypatingo fizinio pasirengimo, juo gali mėgautis ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Čiuožiant vandeniu dirba labai daug raumenų grupių, todėl tai – ne tik puikus laisvalaikio praleidimas, bet ir sveikatos šaltinis.

Vandenlentės pretenduoja tapti 2020 m. vasaros olimpiados sporto šaka.

Mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gamykla dviejų kilometrų atstumu nuo pusantro tūkstančio gyventojų turinčio miestelio veikia apie pusmetį. Gamyklos vadovas Kęstutis Balčiūnas sako, kad šiuo metu gedimai oro valymo sistemose yra pašalinti.

„Mūsų oro valymo sistemos susideda iš dviejų pakopų ir šiandien dienai, kai viskas yra tvarkoje, kai yra pašalintas gedimas, mes nefiksuojame šitų kvapų problemų“, - teigė K.Balčiūnas.

Tačiau Kauno rajono valdžia neatmeta galimybės, kad statant įrenginius būta technologinių pažeidimų. Savivaldybės meras Valerijus Makūnas siūlo spręsti problemą statant kaminą.

„Duotas nurodymas parengti trūkstamą techninę dokumentaciją ir vykdyti technologinio proceso pažeidimo darbus, tai yra statyti artimiausiu metu kaminą ir sutvarkyti kompostavimo technologinį procesą“, - sakė V.Makūnas.

Atliekų apdorojimo gamykla Ramučiuose yra dalis regioninės atliekų tvarkymo sistemos, į ją investuoti daugiau nei 34 mln. eurų.

Tuo metu aplinkosaugininkai pripažįsta, kad technologija neveikia taip, kaip turėtų, bei užsimena apie avariją, rašo delfi.lt.

Už atliekų tvarkymo sritį atsakingas aplinkos viceministras Algirdas Genevičius sako, kad gamyklos savininkams nesusitvarkius, investuotas europines lėšas teks grąžinti. Viceministras užsiminė, kad iš rikiuotės išėjo ventiliacinė sistema.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius teigė, kad problema departamentui yra žinoma, buvo atliktas tyrimas bei nustatyta neatitikimų išduotam leidimui bei kad gamyklos technologija veikia ne taip, kaip turėtų.

Kačerginė iki Antrojo pasaulinio karo buvo unikalus priemiesčio kurortas, kuriame namus statėsi daug garsių to meto visuomenės veikėjų, politikų, menininkų.

Lietuvos kariuomenės brigados generolo, gydytojo Prano Vaiciuškos vila Kačerginėje pradėta statyti 1935 metais. Vėliau joje veikė pradinė mokykla.

Gerokai sunykusį pastatą maždaug prieš du metus iš Kauno rajono savivaldybės aukciono būdu įsigijo Kauno maratono klubo vadovas Algirdas Pukis. Pastato restauravimo projektą parengė nekilnojamojo turto paveldo apsaugos ekspertė, architektė Loreta Janušaitienė.

Namo tūris ir išplanavimas liko autentiški, nepakitę. Darbai jau beveik baigti, liko tik sutvarkyti aplinką. Verslininko šeima atgimusioje viloje planuoja apsigyventi.

Kitą Kačerginės architektūros objektą – buvusią inžinieriaus Viktoro Rėklaičio vilą – Kauno rajono savivaldybė ketina atnaujinti iki šių metų spalio.

Vilą V. Rėklaitis pastatė 1934-aisiais. Sovietmečiu joje veikė ambulatorija. Pušų paunksmėje įsikūręs pastatas per keletą dešimtmečių sunyko.

Kauno r. savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrejus Žukauskas sakė, kad į atnaujintą pastatą planuojama perkelti seniūnijos administraciją, o bokštelyje įkurti Kačerginės miestelio muziejų.

Restauravimo darbams iš savivaldybės biudžeto skirta 160 tūkst. eurų. Darbus vykdantys „Kaunestos“ darbuotojai planuoja pakeisti supuvusias lentas, kai kuriuos rąstų vainikus. Name bus įrengta nauja, saugi šildymo sistema.