A. Palionio teigimu, Kauno miesto savivaldybė, nepriklausomai nuo to, koks Seimo sprendimas bus priimtas, ir toliau, svarstant Kauno teritorinių ribų klausimą, vadovausis galiojančiais įstatymais.

„Mes, (Kauno – ELTA) miesto savivaldybė, visą laiką vadovavomės ir vadovausimės visais įstatymais ir teisės aktais, kurie tuo metu galioja, tad čia viskas priklauso nuo Seimo ir Seimo narių, kokia bus jų nuomonė ir pozicija. Tik labai keista ir liūdna, jeigu Seimas iš tikrųjų mato kažkokią problemą, susijusią su savivaldybių galimu jungimu ar su pačiu procesu, kaip dabar jis yra reglamentuotas“, – Eltai teigė A. Palionis.

Kauno vicemeras mano, kad Seimas, svarstydamas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą, galimai padeda Kauno rajono mero V. Makūno interesams.  

„Matome, kad nenorima žiūrėti į klausimą iš esmės, o norima spręsti susidariusią vieno kolegos problemą. Matant, kokie Seimo nariai pateikė tą pataisą, kokio siaurumo klausimas yra svarstomas, tai matosi, kad tai yra tiesiog bandymas užkardyti šitą Kauno miesto iniciatyvą“, – svarstė A. Palionis.

Matome, kad nenorima žiūrėti į klausimą iš esmės, o norima spręsti susidariusią vieno kolegos problemą.

Kauno vicemeras taip pat akcentavo, kad Seimo narių pateiktoje įstatymo pataisoje nenurodoma, kiek procentų nuo gyventojų turėtų ateiti, norint apklausą laikyti teisėta. A. Palionio teigimu, svarbu nagrinėti platesnį žiedinių savivaldybių klausimą, o ne tik susitelkti į apklausą reglamentuojantį įstatymą.

„Šioje vietoje aš skatinčiau tuos pačius Seimo narius žvelgti plačiau, į visų žiedinių savivaldybių klausimą, ir tada kalbėti, kokie procesai galėtų būti“, – savo siūlymais pasidalino pašnekovas.

Anot A. Palionio, Kauno miesto savivaldybė nesiruošia kovoti ir eiti prieš įstatymus, nes, tikino jis, atsakomybę už įstatymų leidimą turi prisiimti Seimas. Kauno vicemeras taip pat akcentavo, kad pagrindinis Kauno miesto savivaldybės interesas yra išgirsti gyventojų nuomonę.

„Mums, kaip savivaldybei, yra svarbiau pačių gyventojų ir žmonių nuomonė nei instituciniai pasistumdymai. Mes tikrai nei vienu nei kitu atveju nesijausime nei laimėję, nei kažką pralošę, tiesiog matydami realią situaciją iškėlėme tokį siūlymą“, – Eltai sakė Kauno vicemeras.

Kita vertus, A. Palionis suvokia riziką, kad tokia administracinių ribų keitimo iniciatyva gali supriešinti kiekvienos savivaldybės gyventojus, tačiau laikosi pozicijos, kad bet kokiu atveju situacija turi būti sprendžiama aukštesniu lygiu.

„Tokia iniciatyva galimai gali supriešinti kiekvienos savivaldybės, kurioje tokia apklausa būtų rengiama, gyventojus. Vieni gyventojai gali norėti, kiti nenorėti ir tada įvyktų gyventojų supriešinimas, bet čia vėlgi, matyt, turi būti sprendžiama aukštesniu lygiu“, – pripažino Kauno vicemeras.

Apibendrindamas A. Palionis teigė, kad konkrečios datos, kada Vidaus reikalų ministerijai bus pateikti dokumentai, tikrai nežino, bet patikino, jog Kauno miesto savivaldybė savo darbą atliks iki galo.

„Mes padarysime savo darbą iki galo, visiems, greičiausiai, pateiksime dokumentus, o paskui, tai daugiau institucijų turi pasisakyti šitoje vietoje. Mūsų tikslas išlieka tas pats – nebijoti paklausti pačių žmonių, ką jie mano“, – teigė A. Palionis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo narės socialdemokratės R. Popovienės pateiktam projektui, kuriame siūloma numatyti, kad dalyvaujant gyventojų apklausoje ir balsuojant savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti.

Jie prašo Vyriausybė stabdyti Kauno miesto iniciatyvą prisijungti 13 šiuo metu rajonui priklausančių seniūnijų.

„Toks žmogiškas, kaimiškas prašymas – stabdykit jūs tą procesą, nemėtykit mokesčių mokėtojų pinigų, nes šitas klausimas nėra paruoštas, neišdiskutuotas, nepristatytas mūsų bendruomenei“, – į ministrę pikete kreipėsi Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų.

„Perduodam ministrei tuos 25858 parašus ir nuo Kauno rajono bendruomenių sąjungos Vyriausybei į posėdį – spurgų, kad nereiktų važiuoti ir daryti visokių susitarimų, viešai, atvirai ir su skania arbata“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė besidžiaugianti matydama tokį Kauno rajono bendruomenės aktyvumą.

„Mes tikimės, kad Kauno meras pasielgs išmintingai ir priims kitokį sprendimą, atsižvelgs į jūsų pilietinę poziciją. Net mažiausio kaimo ribos perkėlimas sukelia problemų“, – susirinkusiesiems sakė R. Tamašunienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kol kas jokio sprendimo projekto iš Kauno miesto savivaldybės Vyriausybė nėra gavusi, tačiau ji asmeniškai mano, kad tokiems sprendimams reikia atlikti reikiamus vertinimus.

„Aš neslepiu ir iš pat pradžių sakiau, kad reikia atlikti ekonominį socialinį vertinimą. Aš su jūsų parašais kreipsiuosi į Vyriausybę, kad ji atliktų atsakingo valdymo analizę (...) Tikiuosi, kad dėl tos diskusijos, kurią jūs, gerbiami Kauno rajono žmonės, pakėlėte, manau, kad Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

„Aš pati esu iš kaimiškosios, žiedinės savivaldybės ir man labai rūpi jūsų keliamos problemos“, – pridūrė R. Tamašunienė.

Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste.

Pikete prie vidaus reikalų ministerijos dalyvavo pora šimtų Kauno rajono gyventojų, atvykusių su dešimtimis seniūnijų vėliavų.

Karmėlavos vėliavą su draugėmis laikiusi 78-erių pensininkė Danutė Pašvenskienė mano, kad prijungus rajono teritorijas prie miesto, gyvenimas kardinaliai pasikeis.

„Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste. Rajone gyvenu 78-is metus ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi mieste, nes čia visai kitas gyvenimas: ir daržai, šiltnamiai, tu sau viską augini, gal ir gyvuliuką kokį laikai, kur mieste, pavyzdžiui, gaidys negali giedoti“, – BNS sakė D. Pašvenskienė.

„Gyvenimas tikrai nepakeičiamas“, – pridūrė garbaus amžiaus moteris.

Iš Alšėnų seniūnijos atvykusi Aurelija Sederevičienė rajone gyvena kiek trumpiau – beveik septynerius metus. Pasak moters, rajone – kur kas mažesni mokesčiai.

„Kauno rajono mokesčiai yra daug mažesni negu Kauno mieste. Rajonas labai gerai plečiasi, savo gatves tvarko, infrastruktūrą. Mes nesiskundžiame Kauno rajono darbais“, – BNS sakė 44-erių buhaltere dirbanti moteris.

Piketuotojai į sostinę atvyko keliomis dešimtimis automobilių, papuoštų Kauno rajono vėliavėlėmis, taip pat keliais autobusais. Transporto priemonių koloną iki vidaus reikalų ministerijos lydėjo policijos pareigūnai.

Iš Babtų į piketą atvykęs prekybininkas Jonas, nenorėjęs pasakyti savo pavardės, teigė, kad dalies rajono prijungimas prie miesto sukeltų problemų rajono gyventojams.

„Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų“, – sakė 40-metis vyras.

Kauno rajono gyventojai į sostinę atvyko po to, kai Kauno rajono savivaldybės taryba neeiliniame posėdyje vienbalsiai nusprendė nepritarti miesto iniciatyvai prijungti dalį rajono teritorijų prie Kauno.

Pora šimtų piketuotojų buvo ir prie Kauno rajono savivaldybės pastato bei posėdį tiesiogiai stebėjo ant jo įrengtame ekrane.

Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.

Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.

Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.

„Sprendimas priimtas vienbalsiai, 25 – už“, – po balsavimo pranešė meras Valerijus Makūnas.

Tarybos nariai posėdyje reiškė susirūpinimą, kad prijungus 13 seniūnijų prie Kauno miesto, rajone sutriktų švietimo, socialinių, kultūros, sporto įstaigų veikla. 

„Manome, kad prieš priimant tokius sprendimus būtina atlikti abiejų savivaldybių išsamią ekonominių bei socialinių rodiklių analizę, inicijuoti platesnes diskusijas su gyventojais. Manome, kad sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla“, – prieš balsavimą sakė konservatorius Justinas Urbonavičius.

Manome, kad sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla.

„Kauno rajonas yra ūkiškas kraštas – pablogės žemdirbystės veikla, ūkininkai negalės pilnavertiškai ūkininkauti, pasinaudoti parama, pabrangs verslo liudijimai, didės nekilnojamojo turto mokesčiai“, – pridūrė tarybos narys.

„Vienas žmogus sugalvojo, kad štai, aš norėčiau prisijungti. Jeigu aš sugalvočiau prisijungti savo kaimyno, kuris prastai tvarkosi, ūkio dalį, kaip tai atrodytų? Man atrodo, kad čia panaši paralelė (...) Tik Lietuvoje galimas toks variantas“, – teigė „valstietis“ Romas Majauskas.

Kauno rajono meras V. Makūnas dar prieš balsavimą teigė, kad į posėdį buvo kviestas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tačiau jis oficialiai raštu V. Makūnui nurodė posėdyje negalintis dalyvauti, nes yra išvykęs.

V. Makūnas taip pat teigė, kad rajono bendruomenė surinkusi daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, kurie nepritaria teritorijų jungimui prie Kauno miestų, parašų.

„Jie kartu su mumis. Žiūrėdamas į jų veidus aš mačiau tam tikrą nerimą, susiklausymą ir man tai priminė Sausio 13-ąją (...) 25362 rajono žmonės jau pasirašė, kad jie yra prieš išdraskymą, tam tikrų teritorijų panaikinimą ir prisijungimą prie Kauno miesto“, – sakė socialdemokratas V. Makūnas.

Valerijus Makūnas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.

Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.

Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.

Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė retoriškai klausė: "Jei V.Matijošaitis įsivaizduoja, kad Raudondvaris – tai tik gražiai sutvarkytas dvaras, tai jis klysta. Seniūnijoje turime ir fermų, pašarų saugyklų, mėšlo rezervuarų. Ar, nufotografavus tokį vaizdą, po juo būtų galima rašyti, kad tai Kauno miestas?" – retoriškai klausė moteris.

LYTAGROS ŽŪB vadovas Vilius Viskontas kalbėjo panašiai: "Sunku patikėti, kad šiuos laukus būtų galima pavadinti miestu. Mūsų supratimu, Kauno mieste neturėtų būti gyvulių, juos reikėtų sunaikinti arba parduoti. Jei Bernatonius prijungtų prie miesto, mes negalėtume ūkininkauti."

LYTAGROS ŽŪB vadovas V.Viskontas nerimauja, kad Bernatonius prijungus prie miesto, bendrovei tektų atsisakyti gyvulininkystės.

Per 25-erius veiklos metus LYTAGROS ŽŪB išaugo: šiandien čia laikoma apie 3,5 tūkst. galvijų, iš jų – 1,1 tūkst. melžiamų karvių. Ūkyje dirba apie 70 Bernatonių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Gresia antroji kolektyvizacija

Švietimo įstatyme vienoks mokyklų tinklas numatytas miestui, kitoks – kaimiškosioms teritorijoms, todėl ir šiame sektoriuje būtų pokyčių. Raudondvario gimnazija tikriausiai turėtų keisti statusą, ES finansavimo netektų vienas iš dviejų su šios ugdymo įstaigos modernizacija susijusių projektų.

"Skaudžiausia, bet prarastume savitumą. Šimtus metų Raudondvaris buvo ne Kaunas, o Raudondvaris, su savita istorija, tradicijomis, išskirtine bendruomene. Mes jau kartą sukome istorijos ratą ir žinome, kaip vyko kolektyvizacija, kai išnyko ištisi kaimai. Dabar mus norima pakišti po Kauno miesto vėliava ir sugriauti tai, ko nepajėgė sovietmetis", – piktinosi V.Trofimišinienė.

Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė V.Trofimišinienė Kauno mero V.Matijošaičio užmačias prilygino dar vienai kolektyvizacijai.

Panašiai kalbėjo ir Kovo 11-osios akto signataras, Raudondvario gyventojas Leonas Milčius. "Man, kaip signatarui, labai skaudu, kad norima pjaustyti Kauno rajoną ir žmones įstumti į nežinomybę. Tai nieko gero nežada: neaiškus tampa Raudondvario gimnazijos, ambulatorijos, bibliotekos, meno mokyklos filialo likimas. Aš jau nekalbu apie verslo liudijimų kainas, žemės mokesčius", – kalbėjo signataras.

L.Milčiaus nuomone, Kaunui nėra būtinybės plėstis, kai tiek darbų dar nepadaryta mieste. "Kauno rajonas yra geriausias tarp kaimiškųjų Lietuvos savivaldybių, nesuprantu, kodėl jį reikia draskyti. Tai neatsakingas veiksmas ir jis daromas iš savanaudiškų paskatų. Lietuva nepriklausoma jau 30 metų, tačiau labai trūksta teisingumo, nesiskaitoma su žmonių nuomone. Negerai, kai vienas žmogus valdo buvusių penkių kolūkių žemes", – kalbėjo L.Milčius.

Kovo 11-osios akto signataras L.Milčius įsitikinęs, kad Kaunui nėra jokios būtinybės augti į plotį, kai daug darbų dar neatlikta mieste.

V.Matijošaičio užmojus signataras vertino tik neigiamai. "Nuojauta man sako, kad sugalvotas labai negražus ir Kauno rajono žmonėms kenksmingas planas", – kalbėjo raudondvarietis.

Įžeidė pakaunės pedagogus

V.Trofimišinienę taip pat žeidžia, kad V.Matijošaitis nesiskaito su žmonių nuomone, nors viešai ir mėgsta kalbėti jų vardu. "Mūsų niekas neklausė. Jei būtume norėję miestiško gyvenimo, tai ir būtume pasirinkę gyvenimą mieste. Galbūt gyventume daugiabučiuose ir dirbtume tūkstantinėse mokyklose. Tačiau mes sąmoningai rinkomės Kauno rajoną, kaimišką vietovę. Absurdas, kad prieš mūsų valią mus nori padaryti miestiečiais", – rėžė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Pedagogę skaudina nuomonė, kad ugdymo kokybė kaime, konkrečiai Kauno rajone, yra prastesnė nei Kauno mieste. Taip tvirtinantiems gimnazijos vadovė siūlo susipažinti su realiais faktais. "Per pastaruosius 10–15 metų dėl emigracijos ir kitų priežasčių Kaune uždaryta ne viena mokykla, atsirado apie 9 tūkst. laisvų vietų mokiniams, dėl to buvo atleista apie 700–800 mokytojų. Ar važinės į darbą prijungtose teritorijose "Saulės" arba Jėzuitų gimnazijos mokytojai? Į rinką ateis tie mokytojai, kurie kartą jau neteko darbo ir yra ne pačios aukščiausios kvalifikacijos. Tas planas: ateisime ir juos (Kauno rajoną – red. past.) išgelbėsime, tėra gelbėjimo ratas tuštėjančioms miesto mokykloms", – įsitikinusi V.Trofimišinienė.

Apie vaikų gerovę negalvoja

Direktorė įsitikinusi: Kauno rajono vaikus norima suvaryti į Kauną, siekiama, kad miesto mokyklos vėl būtų užpildytos. Ji abejojo, ar tai geriausias sprendimas iš kaimo kilusiam vaikui. Priversti važinėti į miesto mokyklas vaikai kelsis anksčiau, bandys nusnausti, kol tėveliai gaiš spūstyse. "Ar bus geresnė vaikų sveikata? Bus užprogramuoti konfliktai šeimoje, nes vaikas nenorės keltis 6 val. ryto, kad 8 val. suspėtų į pamokas, o tėtis nervinsis, kad vėluos į darbą", – prognozavo V.Trofimišinienė.

Direktorės teigimu, tarp Raudondvario gimnazijos auklėtinių yra ne vienas, besimokantis prestižiniuose užsienio universitetuose, daug vaikų lanko Garliavos meno mokyklos Raudondvario filialą.

Moteriai kyla ir daugiau klausimų: "Kas atsakys, į kokią eilę stosime, jei norėsime leisti savo vaikus ar anūkus į darželį? Į bendrą Kauno miesto? Ar tenkins raudondvarietį atsakymas, kad pagal eilę laisva vieta tėra darželyje, esančiame Kaune, Taikos prospekte ar dar toliau? Ar kiekvienas turės galimybę vežti mažesnįjį į skirtingose miesto vietose esantį į darželį, o mokyklinio amžiaus – į mokyklą?"

Pasak pašnekovės, Raudondvaryje Kauno rajono savivaldybė daug investuoja: renovuojamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tėvai gali rinktis bet kurį iš dviejų gyvenvietėje esančių darželių arba Kulautuvos, o gimnazija taip pat atnaujinama.

Jei būtume norėję miestiško gyvenimo, tai ir gyventume daugiabučiuose, dirbtume tūkstantinėse mokyklose. Tačiau rinkomės Kauno rajoną, kaimišką teritoriją. Absurdas, kad mus nori padaryti miestiečiais prieš mūsų valią.

"Visi žinome – ES investuoja į regionus. Šiandien Raudondvario gimnazijoje vienas projektas jau finansuojamas, kitą netrukus ketiname pasirašyti. Jei būsime prijungti prie miesto, neteksime finansavimo. Taigi, sporto aikštyno renovacija už 115 tūkst. eurų nebus galima. Noriu užduoti klausimą Kauno miesto valdžiai: kada jūs galėsite skirti tokius pinigus Raudondvario gimnazijai? Matant daug nesutvarkytų Kauno miesto mokyklų akivaizdu, kad paskutinis atėjęs į šią šeimą ir liksi paskutinis. Mūsų tokia perspektyva netenkina", – rėžė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Neaiškus ir meno kolektyvų likimas

Raudondvaris turi kultūros centrą, daug aukšto lygio meno mėgėjų kolektyvų. Išpuoselėtoje Raudondvario dvaro sodyboje veikia Kauno rajono muziejus, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius. Dvaro teritorijoje vyksta daug kultūros renginių, organizuojamos bendruomenių šventės.

Už Raudondvario dvaro žirgyno pritaikymą kultūrai Kauno rajono savivaldybė ir Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pernai buvo apdovanota Europos kultūrinio turizmo asociacijos specialiuoju prizu.

Prijungus prie miesto, Raudondvaryje bus mažiau kultūros, lieka neaiškus meno mėgėjų kolektyvų likimas", – nuogąstavo V.Trofimišinienė.

Mažosios bendrijos "Piprė" direktorė Laura Garšvaitė irgi labiau jaudinosi ne dėl savo verslo, o dėl to, kas lauktų Raudondvario meno kolektyvų. Jos nuomone, jie būtų sunaikinti.

Aktyvi bendruomenės narė įvardijo ir daugiau priežasčių, kodėl nenori, kad Raudondvaris būtų prijungtas prie miesto. "Tai pakenktų verslui, kultūrai, švietimui. Kauno rajone daug kartų mažesnės verslo liudijimų kainos, palankesnės sąlygos smulkiajam verslui. Man yra tekę rengti verslo projektus, todėl žinau, kad, tapus miesto teritorija, paramą gauti bus sunkiau. Pagal dabartines gaires, negalėtume būti pareiškėjais, nes neatitiktume kriterijų", – sakė L.Garšvaitė. Jaunos verslininkės nuomone, žalą patirtų ir bendruomenės, nes jos taip pat būtų atribotos nuo tikslinės paramos.

„Pagrindinis dalykas viso šito įstatymo, kuris apie teritorijų ribų keitimą kalba, tai yra žmonių nuomonė. (...) Specialiai tuo klausimu susitikau su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir paklausiau jo nuomonės, ir jis pasakė, kad šiame Seime tokia iniciatyva nebus svarstoma, ir šita Vyriausybė tokio siūlymo – ji gali privalėti svarstyti pagal įstatymą, bet tokio siūlymo, teigiamo Kauno miesto siūlymo, Vyriausybė neteiktų“, – V. Pranckietį cituoja LRT. lt.

Kitą savaitę planuojamas ir neeilinis Kauno rajono tarybos posėdis, kuriame poziciją dėl dalies seniūnijų prijungimo prie Kauno miesto, turėtų pasakyti Kauno rajono politikai. Pasak V. Pranckiečio, kitą savaitę dėl Kauno miesto ribų keitimo, į posėdį rinksis ir valdančioji frakcija. Kauno rajono gyventojai, nenorintys jungtuvių, planuoja surinkti apie 20 tūkstančių parašų ir įteikti juos Vidaus reikalų ministerijai.

Kauno miestas, siekdamas pritraukti daugiau lėšų į biudžetą iš miesto teikiamomis paslaugomis besinaudojančių gyventojų, nori prisijungti 13 rajono seniūnijų, rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad sprendimai yra skaldantys ir skuboti.

Dabar konkurencijos, bent jau krepšinyje, mažiau. „Žalgiris“ 9 metus iš eilės tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu. 

Tačiau kova tarp sostinės ir laikinosios sostinės, gal ir netiesioginė, persikėlė į kitą lygmenį. Prieš savaitę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pranešė apie norą prie miesto prijungti 13 rajono seniūnijų, kurių plotas 2 kartus didesnis už dabartinį miestą. Po tokių jungtuvių Kaunas taptų didesniu miestu už sostinę. 

Nors išskirtinių atvejų yra, tačiau dažniausiai šalių sostinės – ne tik svarbiausi valstybių ekonominiai ir kultūriniai centrai, bet ir didžiausi miestai pagal plotą. Vilnius nesijaudina, kad pastarąjį titulą gali prarasti. 

Dar visai neseniai Kaunas kvietė vilniečius vakarienės, o sostinėje atsirado reklamos, kviečiančios kauniečius sugrįžti gyventi į gimtąjį miestą. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka tokiuose ir panašiuose Kauno veiksmuose įžvelgia ne tik norą lygiuotis į sostinę. 

Tiesa, ekonomistai sako, kad Kaunui būtų išties naudinga, jei miesto plotas padidėtų. 

Kuo pasigirti konkurencinėje kovoje Kaunas turi ir dabar. O pasigirti mėgsta. Štai neseniai Kauno savivaldybė pašiepė Vilnių. Kaunas stadioną jau stato ir kitą kartą Cristiano Ronaldo esą galės žaisti ne ant dirbtinės žolės Vilniuje. Prie nacionalinio stadiono griuvėsių Vilniuje žolė gal ir ne dirbtinė, tačiau statybomis dar negresia – sutartis bus pasirašyta tik lapkritį. 

2017 metais Kaunas atnaujino autobusų stotį – pavadino ją moderniausia Rytų Europoje. Vilniaus autobusų stotis tokiais epitetais dar svaidytis negali, nors apie paties stoties rajono atnaujinimą jau kalbama. 

Sostinės Lukiškių aikštėje vis dar nėra jokio memorialo. O Kaunas „Laisvės karį“ pasistatė. Ir dar nusprendė, kad jis turi būti tris kartus aukštesnis nei planuotas sostinėje. 

Tiesa, Vilniaus valdžia gali pasakyti – miestas vis dar moka didžiausias algas šalyje. Čia vis dar glaudžiasi svarbiausios valstybės institucijos, atnaujinamas autobusų parkas, per metus nutiesta apie 20 kilometrų dviračių takų. 

Sostinės meras sako į Kauną, kaip pavyzdį, nesižvalgantis. Vilniui konkurentai – visai kiti miestai. Vargu, ir ar laikinoji sostinė gali tapti svarbesniu miestu už sostinę. 

O Kaunas sako, kad jie su Vilniumi visai nekonkuruoja. 

Dar prieš 16 metų iškelta dvimiesčio idėja liko neįgyvendinta. Tačiau tam galbūt laikas dar ateis. 

Ar Kaunas iš tiesų taps didesnis nei Vilnius, nuspręs patys gyventojai. Organizuojamas mini referendumas, per kurį savo nuomonę tars Kauno rajono gyventojai. Tiesa, praėjusią savaitę prie miesto savivaldybės susirinkusios rajono bendruomenės prieš jungtuves protestavo.

Slapta gimęs žemėlapis

Apie V.Matijošaičio ketinimus pirmą kartą atvirai išgirdome šių metų gegužės 22 d. vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje. Tada Kauno miesto meras kitiems regiono vadovams pareiškė, kad turi slaptą mintį – prisijungti Kauno rajoną. Nors savivaldybių ribas Vyriausybės teikimu gali keisti tik Seimas ir tik pritarus gyventojams, V.Matijošaitis tada tvirtino, kad "tą valią galima nupirkti".

Ir štai rugsėjo 10 d. Kauno miesto savivaldybės taryboje skubos tvarka priimtas sprendimas inicijuoti Kauno rajono gyventojų apklausą dėl dalies teritorijų prijungimo prie Kauno miesto. Iš naujo perbraižytą Kauno rajono žemėlapį su nurėžtomis skaitlingiausiomis teritorijomis viešojoje erdvėje pamatėme tik posėdžio išvakarėse. Su gyventojais šiuo klausimu taip pat niekas nesiteikė diskutuoti. Viskas buvo daroma paskubomis ir vienašališkai.

Vienos savivaldybės meras skelbia kitoje savivaldybėje referendumą dėl prijungimo. Tai pirmas toks precedentas Lietuvoje, nes iki šiol administracines reformas inicijuodavo Vyriausybė arba Seimas.

Vienos savivaldybės meras skelbia kitoje savivaldybėje referendumą dėl prijungimo. Ir tvirtina, kad ateina gelbėti vietos gyventojus, neva jiems jų krašte "blogai gyventi". Kažkur labai girdėti lozungai... Tai pirmas toks precedentas Lietuvoje, nes iki šiol administracines reformas inicijuodavo Vyriausybė arba Seimas.

Įdomiausia, kad skubotai sukurptame žemėlapyje visa teritorija suplėšyta į "geidžiamas" teritorijas, su dideliu gyventojų skaičiumi, verslo įmonėmis bei investicijomis, ir "negeidžiamas": sodus, atokius kaimelius, kapines. Ir štai šį riebiausią kąsnį su 70 tūkst. gyventojų siūloma jungti prie Kauno miesto, o likusi dalis su "kaimiečiais" paliekama. Turėsime kunigaikštystę Lietuvos centre? Juk tai kelias, supriešinsiantis žmones ir sukursiantis didesnę socialinę atskirtį.

Eksperimentų jau buvo

Esu įsitikinęs, kad diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, pasitelkus ekspertus, atlikus mokslinę studiją, išnagrinėjus galimas pasekmes ir pasitarus su gyventojais. Juk permainos paliestų kelių šimtų tūkstančių žmonių interesus – ne tik Kauno rajone, bet ir pačiame Kauno mieste.

Susipažinus su V.Matijošaičio pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Kodėl staiga reikia žlugdyti sėkmingai veikiantį administracinį darinį? Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.

Kodėl užsimota mechaniškai nurėžti skaitlingiausias Kauno rajono gyvenvietes? Ką teks daryti apnuogintiems savivaldybės pakraščiams, kuriuose jau dabar yra daugiau atskirties? Kaip po tokios "reformos" atrodys visas Kauno regionas? Ar surinkti mokesčiai bus panaudoti prijungtų teritorijų gyventojų reikmėms, ar Kauno miesto skoloms padengti?

Jei, anot V.Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, tai kodėl Kauno mieste gyventojų mažėja, o į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos? Ar šis planas nėra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti kaip neva auga investicijos?

Prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai. Ar per tą laiką žymiai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas?

Kodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui į Palemoną, Rokus, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atidarėme mokyklas, įrengėme parkus, tvarkome gatves?

Pasaulis tapo atviresnis

Labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai.

Remiantis tokia logika, Kačerginės dviračių take reikėtų įrengti užkardą, nes juo mėgsta minti ne tik kauniečiai, bet ir iškylautojai iš kitų Lietuvos vietų. Bet mes atvirkščiai, džiaugiamės, kad kauniečiai lankosi Raudondvaryje vykstančiuose renginiuose, pramogauja Kačerginėje arba Kulautuvoje, kad naudojasi dviračių takais, vandenlenčių parkais, kad dirba Kauno rajono teritorijoje įsikūrusiose įmonėse. Juk visur ta pati Lietuva, tie patys mūsų žmonės, tik per pastaruosius metus tapę gerokai judresni, mobilesni, šiuolaikiškesni: vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai.

Ar blogai, kad dalis Kauno rajono vaikų lanko Kauno mokyklas arba atvirkščiai? Juk visur jie atsineša tą patį mokinio krepšelį, kuriamos darbo vietos mokytojams. Už naudojimąsi viešuoju transportu irgi sumokama. Ačiū Dievui, gyvename demokratinėje valstybėje, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos.

Verslo modelis tinka ne visur

Kalbant apie mokesčius irgi nereikėtų klaidinti gyventojų. Kiekvienas apie juos gali sužinoti, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Antai nekilnojamo turto mokestis Kauno mieste sudaro 1 proc., o Kauno rajone 0,3 proc. Verslo liudijimų kaina Kauno rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, o Kauno mieste siekia iki 520 eurų. O ką reikės daryti žemdirbiams, netikėtai tapusiems miestiečiais? Koks bus jų žemės mokestis?

Prieš imantis administracinių pertvarkymų, pirmiausia turime galvoti, kaip pasikeis žmonių gyvenimas. Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, meno saviveiklos kolektyvai. Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam.

Manau, kad mechaniškas skaitlingiausių kaimiškų teritorijų prijungimas prie miesto, palikus apnuogintus pakraščius, gali turėti pražūtingų pasekmių visam Kauno regionui.

Svarbiausia yra žmonių valia, jų interesai. Tačiau žmonės negali būti klaidinami, jie turi žinoti, ką renkasi: centralizuotą oligarchinį modelį ar socialiai atsakingą savivaldą.

Savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip dažnai mėgsta pabrėžti V.Matijošaitis.

Remiantis verslo logika, Piliuonos ir Čekiškės gimnazijas reikėtų uždaryti, bet Kauno rajono savivaldybė jas rekonstravo ir modernizavo, nes mes suprantame, kad nedidelis miestelis be geros mokyklos, laisvalaikio salės, vaikų darželio, medicinos punkto bus pasmerktas merdėti.

Kartu galime daugiau

Apie būtinybę stiprinti savivaldą, mažinti regionų atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir provincijos ne kartą kalbėjo LR Prezidentas Gitanas Nausėda, siūlantis šalia Prezidento institucijos įsteigti Regionų forumą.

Europos Sąjunga ir visas demokratinis pasaulis žengia decentralizacijos keliu. Šiandien administracinės ribos nyksta, o gyventojams teikiamų paslaugų kokybę lemia savivaldos priartinimas prie žmogaus, regionų stiprinimas ir sėkmingas kaimyninių savivaldybių bendradarbiavimas. Žmonėms nesvarbu, kokioje savivaldybėje gyvena, svarbu, kokia jų gyvenimo kokybė.

Kauno rajono savivaldybė ne kartą siūlė opias transporto problemas spręsti viso regiono mastu įdiegiant elektroninį bilietą. Apie tai kalba ir Vyriausybės, Seimo atstovai. Lygiai taip pat, draugiškai pasitardami, galime spręsti bendros infrastruktūros, vaikų darželių, kitų paslaugų teikimo klausimus. Niekas mums tai netrukdo daryti, tik reikia noro ir politinės valios. Esu įsitikinęs: ne mechaniškas teritorijų dalijimas, o savivaldybių bendradarbiavimas yra kelias, kuriuo turime eiti kartu.

Žinoma, svarbiausia yra žmonių valia, jų interesai. Tačiau žmonės negali būti klaidinami, jie turi žinoti, ką renkasi: centralizuotą oligarchinį modelį ar socialiai atsakingą savivaldą.

„Aš manau, kad ir žmonės, ir savivaldybės taryba, vadovaujantis esamu įstatymu dėl teritorijų ir naujų savivaldybės darinių kūrimo, turi reaguoti, turi išgirsti, bet tie sprendimai turi būti priimami atsakingai. Norėčiau pabrėžti, kad tai nėra kažkoks verslo planas, verslo įmonės atidarymas ar uždarymas, tai – savivaldos pamatas, kuris susideda iš socialinių, švietimo, sveikatos, inžinerinių tinklų ir kitų darinių“, – po susitikimo su R. Tamašuniene Eltai sakė V. Makūnas.

Kauno rajono mero teigimu, žmonėms turi būti gerai paaiškintos galimos prisijungimo prie Kauno miesto savivaldybės pasekmės. Įstatymai reguliuoja bei administruoja regionų ir miestų transporto lengvatas, moksleivių pavėžėjimą tarp ugdymo įstaigų, taip pat kultūros įstaigų, bibliotekų, medicinos punktų veiklą bei jų priklausomybę nuo vietovės gyventojų skaičiaus, sako V. Makūnas.

Bendruomenė turi būti saugi.

„Mes galime sakyti, kad tai nepalies, bet iš tikrųjų tai būtų melas, netiesa ir galvoju, kad dabar bus laikas ir vieta kalbėtis su žmonėmis, paaiškinti, kokios pasekmės gali būti. Socialinės, kultūrinės, švietimo ir visos kitos. Bendruomenė turi būti saugi. Mes turime ne tik kalbėti, bet ir užtikrinti tą tęstinumą ir kokybę“, – kalbėjo Kauno rajono meras.

Lengviausia yra, pasak jo, Kauno miestui išsirinkti trylika rajono perspektyviausių savivaldybių ir jas prisijungti. Vis dėlto, V. Makūno teigimu, tai negali būti daroma kitų rajono gyventojų sąskaita.

„Čia kaip iš pyrago išrinkti razinas – trylika seniūnijų, su septyniasdešimt procentų gyventojų, su septyniasdešimt procentų visų finansinių išteklių ir palikimas, geriausiu atveju, trylikos tūkstančių gyventojų su visiškai neapibrėžtomis galimybėmis gyventi kokybiškai“, – teigė V. Makūnas.

Jis pridūrė nesąs kategoriškai prieš ir niekada iškart neatmetąs įvairių iniciatyvų, tačiau, pasak Kauno rajono mero, „norėtųsi, kad tai būtų daroma demokratiškai, civilizuotai“.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė, kad tokia Kauno miesto mero V. Matijošaičio iniciatyva buvo staigmena.

„Tas jo veiksmas buvo labai netikėtas ir vertinant, kaip pateikė Kauno rajono meras, ta pozicija ir tokia intervencija į kitą rajoną nebuvo derinta. Kita vertus, žiūrint į įstatymo raidę, kiekviena savivaldybės taryba arba gyventojų iniciatyvinė grupė turi tokią galimybę kreiptis į Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, prašydama apklausos jiems aktualia tema – keičiant seniūnijų ribas ar kaimų ribas, šiuo atveju – savivaldybės ribas, tai jie tokia teise ir pasinaudojo. Ar tai buvo padaryta demokratiškai – tai vertinimo dalykas“, – Eltai sakė R. Tamašunienė.

Ministrės teigimu, administracinių ribų perbraižymas svarstomas šalies parlamente, kuris, teigia R. Tamašunienė, turėtų atsakingai įvertinti visas tokio sprendimo pasekmes.

„Ministerija, pagal galiojančius teisės aktus, yra tos procedūros rengėjai, atlikėjai ir pateikia visą reikalingą medžiagą Seimui, kuris ir priima galutinius sprendimus. Vis dėlto, aš manau, kad Seimo nariai galvoja valstybiškai ir šiuo konkrečiu atveju reikia vertinti, kad užsimojama trylika seniūnijų prijungti, bet kas laukia tos dvylikos seniūnijų ir kaip jos funkcionuos, koks jų likimas? Administracines ribas šalies viduje perbraižyti nėra taip paprasta ir tam reikia valstybinio požiūrio“, – pridūrė R. Tamašunienė.

ELTA primena, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra pareiškęs norą prie miesto prisijungti dalį rajono savivaldybės teritorijos.

Prie Kauno savivaldybės piketavę Kauno rajono gyventojai aiškiai pasakė nenorintys savo seniūnijų matyti Kauno miesto žemėlapyje.

„Priimant bet kokius sprendimus, kurie susiję su visuomene su gyventojais, su jų gyvenimo vieta, kokybe ir administravimu, reikia jų atsiklausti. Reikia suderinti, paviešinti, išaiškinti, atlikti tam trikus namų darbus, įrodyti žmonėms, kad sprendimas, kurį priima Kauno politikai, žmonėms tikrai yra pats naudingiausias ir išaiškinti tokio sprendimo pasekmes“, – rajono gyventojų poziciją atstovavo Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Eglė Juozapavičienė/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tačiau rajono gyventojų godos liko neišgirstos. Sugužėję į Kauno savivaldybės didžiojoje salėje vykstantį Tarybos posėdį, piketuotojai nuščiuvo pamatę politikų balsavimo rezultatus. 

„Dabar, kaip ir visada, viskas atvirkščiai – pirmiausia nusprendžiau, padariau tai, ko noriu, o po to galvosiu, kaip visa tai pateisinti teisiškai, paaiškinti žmonėms. Priimami sprendimai, bet atsakomybės nėra. Kas bus, kai po tokių sprendimų apgauti žmonės nusivils?“ – retoriškai klausė E.Juozapavičienė.

Pirmininkė tęsė klausimyną: „Ką įsivaizduoja apgaudinėjamas Kauno rajono žmogus?“ Moteris ragino neskubėti patikėti pažadais, kad iš karto pagerės infrastruktūra, iš karto atsiras trys darželiai ir penkios mokyklos, taip pat kitas gerbūvis. 

Čia yra apiplėšimas visų Kauno rajono žmonių, todėl, kad negalima organizmo skaldyti į atskiras dalis.

„Mes norime atkreipti dėmesį, kad visa tai labai atsakingai, sistemingai darė Kauno rajono savivaldybė ir jos administracija“, – gyvenimu po Kauno rajono valdžios sparneliu nesiskundė gyventojus atstovaujanti E.Juozapavičienė.

Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad pasirinktos 13 seniūnijų, į kurias pastaruoju metu buvo labai daug investuota. Ta investicija esą buvusi solidari visų rajono lėšų investicija, galbūt skriaudžiant tolimesnes seniūnijas.

„Tos 13 seniūnijų yra sutvarkytos ir geros. Buvo rengiamasi investuoti į tas tolimesnes. Tai šitas sutvarkytas miestas užgrobia, nors tikėtasi, kad sutvarkytosios atiduos duoklę eilėje stovinčioms minėtoms tolimesnėms seniūnijoms“, – piktinosi pirmininkė.

Moteris neslėpė, kad po pažadais apie gerėsiantį gerbuvį slypį ir gerokai didesni mokesčiai, pradedant verslo liudijimais ir baigiant nekilnojamojo turto draudimais, žemės mokesčiu.

Rajono gyventojai primena pasirinkę gyventi rajone, todėl ir norėtų likti rajono gyventojais.

„Čia yra apiplėšimas visų Kauno rajono žmonių, todėl, kad negalima organizmo skaldyti į atskiras dalis“, – nepasitenkinimą liejo E.Juozapavičienė.

Labiausiai piketuotojai pyko dėl visiško nesiskaitymo su jais.

„Mes gyvename bendruomenėje, rajone, naudojamės bendra infrastruktūra, bendru biudžetu ir kūrėme bendrus planus. Todėl atsiklausti privalėjo viso rajono gyventojų, ar jie nori pokyčių“, – parodytą nepagarbą žmonėms akcentavo pirmininkė.