Indijos kosminių tyrimų organizacija (ISRO) paskelbė, kad paskyrė naują zondo „Chandrayaan 2“ starto laiką: pirmadienį 14 val. 43 min. vietos (12 val. 13 min. Lietuvos) laiku.
„Chandrayaan 2“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia „Mėnulio vežimas“, turėtų minkštai nusileisti ties Mėnulio pietų ašigaliu ir paleisti mėnuleigį, turintį tyrinėti vandens išteklius, aptiktus per ankstesnę Indijos orbitinio zondo misiją.
Indija nori tapti ketvirta valstybe po Rusijos, JAV ir Kinijos, nuleidusia Mėnulyje tyrimų aparatą.
Aparatas, kuris maždaug metus skries orbita aplink Mėnulį, fotografuos jo paviršių ir siųs į Žemę duomenis apie jo atmosferą.
Indijos kosmoso programos vadovai pirmadienį kosminio aparato, turėjusio nusileisti iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, startą atšaukė likus 56 minutėms iki planuoto raketos paleidimo. Tai buvo padaryta dėl „techninio rikto“, aptikto 640 tonų sveriančioje nešančiojoje raketoje, tuomet sakė ISRO atstovas B. R. Guruprasadas.
Žiniasklaidos pranešimuose buvo cituojami ISRO mokslininkų žodžiai, kad buvo užfiksuotas helio kuro nuotėkis.
Rengdama šį projektą Indija išleido maždaug 140 mln. dolerių (124,4 mln. eurų).
Tai vienas pigiausių kosmoso projektų. Pavyzdžiui, JAV 15 „Apollo“ misijų 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose išleido maždaug 25 mlrd. dolerių – su dabartinėmis kainomis tai prilygtų daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (89 mlrd. eurų).
Raketa bus paleista iš kosmoso centro Šryharikotos saloje prie pietinės Andhra Pradešo valstijos krantų.
Ji neš orbita aplink Mėnulį skriesiantį aparatą ir nusileidimo aparatą, kurie buvo suprojektuoti ir pagaminti beveik vien Indijoje.
Aparatas, kuris maždaug metus skries orbita aplink Mėnulį, fotografuos jo paviršių ir siųs į Žemę duomenis apie jo atmosferą.
Nusileidimo aparatas „Vikram“ ant Mėnulio paviršiaus nuleis mėnuleigį.
2008 metais per pirmą Indijos misiją į Mėnulį, kurios metu joks aparatas ant paviršiaus nebuvo nuleistas, orbitinis zondas „Chandrayaan 1“ skriedamas aplink Žemės palydovą padėjo patvirtinti, kad ten esama vandens atsargų.
ISRO nori, kad per naująją misiją mėnuleigis nuodugniau ištyrinėtų vieną sritį, kurioje, mokslininkų nuomone, yra vandens ledo telkinys, galintis sudaryti sąlygas žmonėms Mėnulyje nuveikti kai ką daugiau, nei vien kelti vėliavas per būsimas pilotuojamas misijas.
Švelnus aparato nutupdymas Mėnulyje Indijos kosmoso programai būtų didžiulis šuolis į priekį. Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) paskelbė, kad Indija iki 2022 metų surengs savo pirmąjį pilotuojamą kosminį skrydį.
Indija taip pat turi ambicijų nutupdyti zondą Marse. 2014 metais ši šalis tapo ketvirtąja, paleidusia orbita aplink Raudonąją planetą skrieti dirbtinį palydovą.
