„Tikimybė yra“, – pažymėjo J. Borisovas, atsakydamas į klausimą, ar Turkija šiemet nusipirks daugiau šios ginkluotės.

Gruodžio pradžioje Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos (FSVTS) direktorius Dmitrijus Šugajevas taip pat teigė „Interfax“, kad Maskva ir Ankara šiemet tikriausiai sudarys tokį sandorį.

„Tikimybė – pakankamai didelė“, – sutarties pasirašymo perspektyvas tuomet komentavo jis.

„Sistemingai dirbame prie šio klausimo. Svarbiausia, kad abi šalys yra nusiteikusios tęsti bendradarbiavimą šioje srityje“, – pareiškė D. Šugajevas.

Apie galimus Turkijos planus nusipirkti papildomų S-400 anksčiau taip pat užsiminė Rusijos ginklų eksporto agentūros „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas.

„Interfax“ žiniomis, Turkija iš Rusijos yra įsigijusi keturis S-400 divizionus. Spalį „Rosoboroneksport“ pranešė, kad Maskva įvykdė šią sutartį anksčiau laiko, pristačiusi Ankarai visus sistemų S-400 elementus, įskaitant raketas.

Pasak A. Michejevo, šiuo metu Maskva ir Ankara aptaria S-400 tiekimo „galimybes, finansinį modelį, pristatymo terminus“, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Lokalizacijos programa taip pat jau užbaigiama“, – pridūrė jis, neatskleisdamas detalių apie galimą S-400 gamybą Turkijoje.

Be to, tvirtino A. Michejevas, šiuo metu rusų specialistai apmoko Turkijos kariškius naudotis tomis S-400 sistemomis, kurios jau yra pristatytos. „Po apmokymų sistemos bus įvestos į kovinės parengties padėtį“, – sakė jis.

Praeitą savaitę Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas užsiminė, kad Turkija gali įsigyti papildomų S-400 sistemų.

„Manau, tikimybė (įsigijimo) didelė. Jie turi tokią galimybę, manau, jie gali ją realizuoti“, – sakė J. Borisovas.

Turkija jau įsigijo keturis zenitinių raketų kompleksų S-400 divizionus. Šio sandorio vertė – 2,5 mlrd. dolerių.

Raketų sistemos S-400 yra skirtos numušti strateginės ir taktinės aviacijos lėktuvus, balistines raketas, viršgarsinius ir kitokio pobūdžio oro taikinius.

Rusijos šiaurės laivyno oro gynybos pajėgų žemė-oras raketų pulkas Naujosios Žemės Pietų saloje buvo aprūpintas moderniomis S-400 sistemomis, teigiama laivyno pranešime.

Prieš tai pulke buvo dislokuotas ankstesnis raketų sistemų variantas – S-300.

S-400 yra vienos moderniausių oro gynybos sistemų pasaulyje, jos gali pasiekti taikinius, esančius už 400 km.

Per pastaruosius kelis metus Rusija gerokai sustiprino savo karinę infrastruktūrą Arktyje.

Be pajėgų Naujojoje Žemėje, Rusija taip pat yra dislokavusi karius Prano Juozapo Žemėje, Naujojo Sibiro salose ir keliose kitose vietose šalies šiaurėje.

Rusija vis garsiau kalba apie save kaip apie Arkties valstybę, vadindama regioną savo prioritetu dėl naudingųjų iškasenų ir strategiškai svarbios vietos.

„Sutartis dėl S-400 yra užbaigta, ir mes nuo to neatsitrauksime“, – turkų diplomatijos vadovas sakė vieno strateginių tyrimų centro forume Vašingtone, kur yra atvykęs dalyvauti NATO įkūrimo 70-ųjų metinių renginiuose.

JAV pirmadienį paskelbė stabdančios lėktuvų F-35 perdavimą Turkijai, taip pat jų komponentų bendrą gamybą dėl Ankaros sprendimo įsigyti iš Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400.

M. Cavusoglu sakė, kad Turkija kreipėsi į Rusiją, nes negalėjo įsigyti amerikietiškų raketų „Patriot“. Jis citavo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žodžius per vieną pokalbį telefonu, kad ankstesnis Amerikos lyderis Barackas Obama (Barakas Obama) padarė „klaidą“, nesutikęs parduoti „Patriot“ Ankarai.

Tačiau D. Trumpo administracija vėliau leido suprasti esanti pasiruošusi parduoti šių sistemų Turkijai, jeigu ši atsisakys S-400.

Turkijos užsienio reikalų ministras sakė, kad S-400 pirkimo sutartis nesiunčia signalo apie šylančius NATO sąjungininkės santykius su Rusija.

„Su Rusija nesutariame daugeliu klausimų, – sakė M. Cavusoglu ir atkreipė dėmesį į Maskvos „agresiją“ Juodojoje jūroje bei Ankaros pažadą niekada nepripažinti Rusijos įvykdyto Krymo pusiasalio atplėšimo nuo Ukrainos.

„Mes dirbome su Rusija, – pabrėžė jis. – Tačiau tai nereiškia, kad sukeliame pavojų Aljansui ir kad dėl visko sutariame su Rusija. Mūsų užsienio politika nepakito.“

„Kalbant apie zenitines raketų sistemas S-400, kurias perkame (iš Rusijos), naudosime jas atskirai nuo NATO sistemų“, – aiškino M. Cavusoglu.

JAV baiminasi, kad Rusija gaus duomenų apie F-35 ir jais pasinaudos, kad padidintų savo sistemų galimybes numušti vakarietiškus lėktuvus.

Vašingtonas sutiko parduoti Turkijai 100 savo naujausių 5-os kartos naikintuvų F-35 ir jau pristatė du orlaivius, tačiau Kongresas pernai nurodė įšaldyti likusių naikintuvų tiekimą.

Anksčiau praeitą mėnesį JAV pajėgoms Europoje vadovaujantis generolas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) sakė Kongresui, kad Turkija turėtų atsisakyti planų pirkti iš Rusijos sistemas S-400, antraip gali netekti galimybės ateityje pirkti amerikietiškus karinius lėktuvus bei kitą ginkluotę.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) tokių grasinimų nesureikšmino ir net pareiškė, kad jo šalis ateityje galbūt galvos apie Rusijos pažangesnių sistemų S-500 pirkimą.

„Netolimoje ateityje nauja priešlėktuvinė sistema pradės kovinį budėjimą Rusijos Federacijos oro erdvei apsaugoti“, – trečiadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Pietų karinės apygardos pulkininkas Vadimas Astafijevas.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad sistema bus dislokuota iki metų pabaigos. Kryme, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, jau yra trys sistemos S-400.

V. Astafijevas sakė, kad Krymui skirta nauja sistema S-400 buvo sėkmingai išbandyta ir yra parengta dislokuoti.

Šaltiniai Rusijos saugumo tarnybose rugsėjo mėnesį sakė, kad ketvirtoji sistema bus dislokuota prie Džankojaus Krymo šiaurėje, netoli Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.

Trečiadienio pranešimas pasirodė Maskvai ir Kijevui įsivėlus į didžiausią pastarųjų metų tarpusavio krizę, kurią išprovokavo sekmadienio incidentas, kai rusų pakrančių apsaugos laivai prie Krymo krantų apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus.

„S-400 Triumf“ yra naujausia ir pažangiausia Rusijos priešlėktuvinės ir raketinės gynybos sistema.

„Prezidentas spalio 4-ąją išvyksta į Indiją“, – žurnalistams sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Jis sakė, kad Rusijos prezidentas dalyvaus pasirašant tą susitarimą.

„Kontrakto vertė bus daugiau kaip 5 mlrd. dolerių“, – nurodė J. Ušakovas.

Rusija ištisus mėnesius derėjosi dėl „žemė–oras“ tipo ilgo nuotolio raketų S-400 pardavimo Indijai.

Šis sandoris suerzino Indijos gynybos partnerį Vašingtoną, kuris norėjo, kad Delis atsisakytų rusiškų technologijų. Be to, vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas praėjusį mėnesį sakė, kad jei sandoris įvyks, JAV svarstys galimybę skelbti Indijai sankcijas.

Indija leido suprasti, kad prašys Vašingtono neskelbti jai sankcijų, tačiau vienas amerikiečių pareigūnas praėjusią savaitę pabrėžė, kad nėra jokios garantijos, kad JAV tokį prašymą patenkins.

„Šis (sandoris) mums kelia nerimą. Nerekomenduojame Turkijai to daryti“, – sakė J. Mattisas per spaudos konferenciją.

„Turkija turi teisę į suverenius sprendimus (pirkti ginkluotę). Tačiau Turkija – NATO šalis, ir aišku, kad negalime integruoti rusiškų zenitinių raketinių sistemų į NATO“, – paaiškino jis.

Vienintelio Rusijos karinės pramonės produkcijos eksportuotojo „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas anksčiau šį mėnesį pranešė, kad rusiškos sistemos S-400 Turkijai bus pradėtos tiekti 209 metais.

„Kontraktas dėl S-400 (tiekimo) į Turkiją vykdomas sutartais terminais. 2019 metais pradėsime įgyvendinti šį kontraktą“, – žurnalistams sakė A. Michejevas, paklaustas, kada sistemos bus pradėtos gabenti į Turkiją.

S-400 laikomas pažangiausiu Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksu, galinčiu labai tiksliai smogti lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms iki 400 km spinduliu, o balistiniams taikiniams – iki 60 km spinduliu.

Rusija 2015 metais dislokavo šią sistemą Sirijoje, kai Ankaros aviacija pasienyje su pietine kaimyne numušė vieną Maskvos pajėgų karo lėktuvą. Po to incidento Ankaros ir Maskvos santykiai kurį laiką buvo smarkiai pašliję, bet vėliau vėl pagerėjo.

JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ praeitą savaitę Teksase perdavė lėktuvų F-35 turkų pareigūnams, bet valstybės sekretoriaus pavaduotojas Wessas Mitchellas (Vesas Mičelas) perspėjo, kad ši programa dar gali būti sustabdyta.

Radarais sunkiai susekami naikintuvai liks Arizonoje, kol bus mokomi jų pilotai turkai, tad Valstybės departamentas dar turi laiko įsikišti, W. Mitchellas sakė per posėdį Senate.

„Per šią programą JAV lieka orlaivių saugotoja, kol jie bus pergabenti. Tai paprastai įvyksta po ilgo mokymų proceso“, – pareigūnas sakė Senato užsienio ryšių komitetui.

„Esame įsitikinę, kad esama galiojančių teisinių sąlygų, kurios leistų mums tam tikromis aplinkybėmis – įskaitant susirūpinimą nacionaliniu saugumu – sustabdyti perdavimą“, – pridūrė jis.

„Tai žinant manome, kad tebeturime laiko ir galimybių užtikrinti, kad Turkija nesiimtų stumti į priekį S-400 (pirkimo), kol turėsime priimti sprendimą dėl F-35“, – aiškino.

Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) buvo perrinktas ir įgijo didesnių galių.

Jo administracija nesutaria su savo NATO sąjungininku Vašingtonu dėl virtinės klausimų, įskaitant ne kartą Ankaros deklaruotą ketinimą įsigyti Rusijos gaminamų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų S-400.

Tokiu atveju Turkijos oro erdvės gynybos sistema nebebūtų suderinama su naudojamomis jos sąjungininkų Vakaruose. Be to, būtų pažeidžiamos Maskvai paskelbtos JAV sankcijos, turinčios suvaržyti Rusijos gynybos sektorių.

JAV įstatymų leidėjai svarsto galimybes nubausti Turkiją, jeigu ji nusipirks S-400 arba toliau laikys kalėjime daugiau kaip dvi dešimtis Amerikos piliečių dėl „neteisingų“ kaltinimų, susijusių su R. T. Erdogano paskelbta nepaprastąja padėtimi po 2016 metais mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Tačiau W. Mitchellas sakė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija jau turi visas reikiamas galias, užtikrinamas veikiančių sankcijų įstatymų.

Pasak jo, JAV nedviprasmiškai leido suprasti, kad „S-400 įsigijimas neišvengiamai paveiks Turkijos karinio ir pramonės bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis perspektyvas, įskaitant F-35 (pardavimą)“.

„Kuo aiškiausiai sakėme – tiek privačiai, tiek viešai: sprendimas dėl S-400 kokybiškai pakeis JAV ir Turkijos ryšius tokiu būdu, kad juos būtų labai sunku pataisyti“, – perspėjo W. Mitchellas.

Turkija sako, kad susitarimas dėl S-400 sistemų jau sudarytas, bet W. Mitchellas nurodė įstatymų leidėjams, kad Vašingtonas išvadą padarys tik tuomet, „kai ši technologija iš tikrųjų bus perduota“.

Penktadienį Turkijos gynybos ministerijos Gynybos pramonės skyriaus pranešime sakoma, kad Turkija pirks mažiausiai vieną S-400 sistemos bateriją su galimybe vėliau įsigyti ir antrąją. Pirmoji baterija būtų pristatyta 2020 metų pirmąjį ketvirtį.

Anksčiau Rusijos federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos (FSVTS) atstovas sakė, kad Turkija, susitarusi su Maskva įsigyti modernių raketų „žemė–oras“ S-400, tikriausiai gaus šiuos kompleksus 2019 arba 2020 metais.

Didelio nuotolio raketos S- 400 gali smogti lėktuvams iki 400 km spinduliu, taip pat 60 km spinduliu numušti balistinius taikinius, skriejančius iki 4,8 km per sekundę greičiu, keliasdešimties kilometrų aukštyje.