Po galingiausios Pchenjano balistinės raketos paleidimo Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad „į pasikartojančius neapgalvotus Šiaurės Korėjos veiksmus turi būti reaguojama greitai, vieningai ir ryžtingai tarptautiniu mastu, visų pirma Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“.

J. Bidenas per pirmąjį pokalbį su M. Abbasu nuo savo kadencijos pradžios „pabrėžė, jog „Hamas“ turi liautis leisti raketas į Izraelį“, sakoma pranešime.

JAV prezidentas taip pat „pabrėžė esąs tvirtai įsipareigojęs derybomis pasiektam dviejų valstybių sprendiniui kaip geriausiam būdui teisingai ir tvariai išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą“.

J. Bidenas taip pat telefonu pasikalbėjo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl dabartinio smurto paaštrėjimo tarp žydų valstybės ir Gazos Ruožo, nurodė Baltieji rūmai.

Jau šeštą dieną tęsiantis smurtui tarp Izraelio ir palestiniečių, pareikalavusiam dešimčių žmonių gyvybių, J. Bidenas išsakė „tvirtą paramą“ žydų valstybės teisei gintis nuo raketų atakų, rengiamų „Hamas“ ir kitų teroristinių grupuočių“.

Vis dėlto jis taip pat išsakė susirūpinimą dėl žurnalistų saugumo, Izraelio lėktuvams sugriovus daugiaaukštį pastatą Gazoje, kuriame veikė naujienų agentūros „The Associated Press“ ir kai kurių kitų žiniasklaidos priemonių biurai.

„Neatsitrauksime“

Tuo metu „Hamas“ lyderis pareiškė, kad dėl Izraelio pajėgų atakų Gazos Ruožo kovotojai savo veiksmų nenutrauks, ir perspėjo, kad islamistai dar nepanaudojo visų savo turimų priemonių.

Šeštadienį vakare kalbėdamas Katare surengtame mitinge, į kurį susirinko šimtai žmonių, „Hamas“ vadovas Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanija) sakė, kad „pasipriešinimas yra trumpiausias kelias į Jeruzalę“ ir kad palestiniečiai niekada nepriims nieko mažiau nei suvereni Palestinos valstybė, kurios sostinė būtų Jeruzalėje.

Jis pridūrė, kad „priešai sionistai smogė Gazai, griovė daugiaaukščius pastatus ir vykdė žudynes“, galvodami, kad tai privers kovotojų grupuotes atsitraukti. Tačiau I. Haniyeh pažadėjo, kad Izraelio smūgiams intensyvėjant „pasipriešinimas didės iki aukštesnio lygio“.

I. Haniyeh taip pat sakė, kad nepaisant fakto, jog Gazos Ruožas jau 15 metų gyvena blokados sąlygomis, kovotojų grupuotės savo siekių neatsisakys.

„Pilotai įvykdė užduotis – aptiko ir sunaikino oro taikinius, imitavusius sąlyginio priešo lėktuvus, pasitelkdami ginkluotę tiek atskirai, tiek poromis. Kaip oro taikinių imitatoriai buvo naudojami lėktuvų mažų gabaritų taikiniai M6“, – pareiškė R. Martovas.

Pasak jo, valdomosios raketos buvo leidžiamos tiek dieną, tiek naktį.

Be to, per pratybas jauni naikintuvų lakūnai pirmąkart mokėsi perimti ir naikinti oro taikinius, taip pat dalyvavo kovose su sąlyginio priešininko orlaiviais, kuriuos valdė patyrę pilotai.

„Mokomieji paleidimai buvo atliekami aiškiai pažymėtame oro šaudymo rajone – virš Baltijos laivyno jūros poligono“, – nurodė R. Martovas.

Anot jo, prieš manevrus „buvo imtasi visų reikiamų priemonių vietos gyventojų, orlaivių ir antvandeninių laivų saugumui užtikrinti“.

„Šaudymo metu jūros poligonas buvo laikinai paskelbtas pavojingu oro ir jūrų transporto priemonių judėjimui“, – pažymėjo laivyno atstovas.

Šis numanomas raketų paleidimas buvo jau šeštas per kelias pastarąsias savaites, Pchenjanui tokiu būdu protestuojant prieš šiuo metu vykstančias bendras Pietų Korėjos ir JAV karines pratybas. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) anksčiau sakė, kad šie ginkluotės bandymai yra „rūstus perspėjimas“ Seului.

Pchenjanas nuolat reiškia pyktį dėl karinių manevrų, kuriuos laiko invazijos repeticijomis, bet anksčiau vengdavo rengti savo ginklų bandymus pratyboms vykstant.

Pietų Korėjos kariškiai sakė, kad sviediniai buvo paleisti iš vietovės netoli Tongčono miesto Gangvono provincijoje ir nukrito į Japonijos jūrą, nuskrieję apie 230 kilometrų.

Kol kas neaišku, kokio tipo ginklai buvo paleisti penktadienį, bet Seulas daugumą naujausių bandymų apibūdino kaip mažo nuotolio balistinių raketų paleidimus. Tuo metu Pchenjanas teigė, kad per kai kuriuos bandymus buvo panaudotos „didelio kalibro salvinės valdomų raketų ugnies sistemos“.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai bet kokių balistinių raketų paleidimus.

Nebeturime apie ką kalbėtis su Pietų Korėjos valdžia ir neturime jokių ketinimų vėl su jais susėsti derybų.

Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinis štabų vadų komitetas „stebi padėtį dėl galimų naujų paleidimų ir palaiko bendrąją parengtį“.

Kiek anksčiau Šiaurės Korėjos šalies taikaus suvienijimo komitetas paskelbė atmetąs ketvirtadienį Moon Jae-ino išsakytą troškimą, kad Korėjos pusiasalio valstybės susivienytų, ir pridūrė nebeturįs daugiau apie ką diskutuoti su Seulu.

Jau seniai už dialogą su Pchenjanu pasisakantį Moon Jae-iną komitetas pavadino „kaip reta įžūliu vyruku“ dėl jo vilčių atnaujinti abiejų Korėjų derybas, nors yra tęsiamos bendros karinės pratybos su Vašingtonu.

Ketvirtadienį sakydamas kalbą Korėjos išvadavimo nuo 1910-1945 metų Japonijos kolonijinio valdymo metinių proga Moon Jae-inas užsiminė apie siekį „užtikrinti taiką ir suvienijimą iki 2045 metų“, nors jo vienintelė penkerių metų kadencija prezidento poste baigsis 2022-aisiais.

„Jo pareiškimas nusipelno komentaro „kvaila atminimo kalba“, – sakoma Šiaurės Korėjos pranešime.

„Nebeturime apie ką kalbėtis su Pietų Korėjos valdžia ir neturime jokių ketinimų vėl su jais susėsti derybų", – pridūrė komitetas.

Pietų Korėjos suvienijimo ministerija savo ruožtu pareiškė, kad Šiaurės Korėjos komentarai neatitinka abiejų šalių susitarimų, įskaitant pernai balandį Moon Jae-ino ir Kim Jong Uno pasirašytą Pamnundžomo deklaraciją, dvasios.

„Norime aiškiai pabrėžti, kad [šie komentarai] visiškai nepadės pagerinti abiejų Korėjų ryšių“, – sakė vienas ministerijos pareigūnas.

JAV ir Pietų Korėjos bendras pratybas rengia jau daug metų, bet pastaruoju metu jų mastas buvo sumažintas, siekiant sumažinti įtampą su Pchenjanu.

Šiaurės Korėja savo ruožtu praeitą savaitę pagrasino rengti daugiau savo ginkluotės bandymų, rugpjūčio 5-ąją prasidėjus vėliausioms Seulo ir Vašingtono pratyboms.

Moon Jae-inas pastarųjų Šiaurės Korėjos bandymų nesureikšmino ir netgi pasiūlė vystyti potencialius abiejų šalių ekonomikos projektus, galinčius tapti atsaku į šiuo metu vykstantį Seulo prekybos ginčą su Japonija. Tačiau kritikai tokias prezidento kalbas vadino „taikos fantazijomis“".

Planai atnaujinti darbinio lygio derybas tarp Šiaurės Korėjos ir Vašingtono irgi atrodo įstrigę.

Po metus trukusio didelės įtampos laikotarpio ir abipusių grasinimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Kim Jong Unas praeitais metais Singapūre surengė savo pirmąjį istorinį susitikimą. Per jį abu lyderiai išsakė miglotų įsipareigojimų siekti „Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.

Antrasis jųdviejų susitikimas, vasarį surengtas Hanojuje, iširo tvyrant nesutarimams dėl Pchenjanui taikomų sankcijų švelninimo ir Šiaurės Korėjos nuolaidų.

Tačiau birželį abu lyderiai surengė iš anksto neplanuotą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotoje zonoje ir sutiko atnaujinti derybas dėl Pchenjano branduolinės programos.

Pchenjanas neseniai pareiškė, kad šios derybos vyks tik tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų. Tai reikštų, kad atsisakoma atskiro dialogo su Pietų Korėja.

Žlugus viršūnių susitikimui Hanojuje Šiaurės Korėja taip pat kaltino Seulą veikiant kaip „įkyrų tarpininką“.

Pietų Korėjos valdžia „taikosi žvejoti drumstame vandenyje dėl būsimo KLDR Šiaurės Korėjos ir JAV dialogo“, sakoma penktadienį paskelbtame Pchenjano pranešime. Jame taip pat sakoma, kad kaimyninė valstybė „svaičioja, kad dialogo fazę savaime ateis“, kai tik pasibaigs Seulo ir Vašingtono bendros karinės pratybos.

Moon Jae-inui „vertėtų atsisakyti šio neprotingo prisirišimo“, pareiškė Pchenjanas.