Nuotraukose, regis, matyti oro erdvės gynybos raketų sistema „Pancir“, įrengta ant gynybos ministerijos pagrindinio pastato prie Maskvos upės stogo.

Socialiniuose tinkluose pasklido ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip sistema „Pancir“ keliama ant vieno pastato Maskvos centre stogo. Ar tai gynybos ministerijos pastatas, nėra tiksliai žinoma.

Dar viena sistema „Pancir“ buvo įrengta už maždaug 10 kilometrų nuo prezidento Vladimiro Putino Novo Ogariovo rezidencijos netoli Maskvos, pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, savo pranešimus skelbianti rusų kalba.

„Pancir-S1“ yra oro gynybos sistema, skirta gintis nuo įvairių ginklų, įskaitant balistines ir sparnuotąsias raketas.

Paklaustas, ar Rusija nerimauja, kad Maskva galėtų tapti taikiniu, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė šiuos klausimus užduoti gynybos ministerijai.

„Jie yra atsakingi už saugumo užtikrinimą apskritai šalyje ir konkrečiai sostinėje, todėl apie visas priemones, kurių imamasi, geriau klausti gynybos ministerijos“, – pareiškė jis žurnalistams.

Ministerija kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarų.

Saugumo analitikas Michaelas Horowitzas (Maiklas Horovicas) tviteryje parašė, kad Rusija gali nerimauti dėl „ukrainiečių atakų prieš Maskvą“ arba nori išpūsti ukrainiečių atakų grėsmę.

Maskva yra apkaltinusi ukrainiečių pajėgas dėl dronų atakų prieš karinę infrastruktūrą Rusijos teritorijos gilumoje.

Pernai vasarį Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, tačiau Maskvos pajėgos Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais patyrė virtinę karinių pralaimėjimų.

„Į Ukrainą iš Vokietijos atvyko reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „MARS II“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas. – Ačiū Vokietijai ir asmeniškai mano kolegei gynybos ministrei Christine Lambrecht. Mūsų artileristai sveikina mūsų Vokietijos partnerius!“

„MARS II“ sistemų veikimo nuotolis yra panašus į amerikietiškų sistemų HIMARS, tačiau vokiškosiose telpa jau ne šešios, o 12 raketų. Nepaisant to, „MARS II“ sistemos yra šiek tiek mažiau manevringos.

Vokietija buvo žadėjusi Ukrainai padovanoti tris tokias sistemas, tačiau tiksliai nežinoma, kiek jų buvo perduota šalies ginkluotosioms pajėgoms.

„Korekcijos pirmiausiai buvo padarytos planuojant tokias efektyvias sistemas, kurios tikrai pademonstravo efektyvumą (Ukrainoje vykstančiame kare – ELTA). „Himars“ – tai yra raketinė salvinė sistema. Mūsų senuose planuose įsigijimas buvo nukeltas, (planuota – ELTA) jį vystyti 2028-2029 metais. Dabar mes kartu su Baltijos valstybėmis bendrai sutarėme, kad mes visos šalys turėsime tokį pajėgumą“, – antradienį apsilankęs Lietuvos regionų frakcijos posėdyje sakė A. Anušauskas.

„Mes turėsime didžiausią kiekį, o Latvija ir Estija šiek tiek mažesnius“, – teigė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jau greitu laiku Lietuva turėtų gauti leidimą iš JAV įsigyti šį ginklą.

„Estai jau gavo įsigijimo iš JAV leidimą, o mes, jei neklystu, gausime arba rugpjūčio, arba rugsėjo mėnesį“, – sakė ministras.

„Įsigijimas nėra pigus, bet mes lėšas išdėliojome keliolikai metų. Jis pradės keliauti pas mus 2025 m. Nėra taip, kad „Himars“ pajėgumų gali taip iš karto gauti. Tik Ukrainai yra išimtis padaryta, nes JAV perduoda iš savo rezervų“, – sakė jis.

Užsiminė apie žvalgybinių dronų poreikį

Pasak ministro, žvalgybinių dronų poreikis taip pat yra didžiulis, bet yra noras ir poreikis, kad prie to prisidėtų lietuviškos įmonės.

Dabar mes kartu su Baltijos valstybėmis bendrai sutarėme, kad mes visos šalys turėsime tokį pajėgumą.

„Aš tikiuosi, kad bus galimybė įsigyti iš mūsų vietos gamintojų. Kažkiek jie pigesni, bet technologiškai tikrai nenusileidžiantys užsienio gamintojams, gal tik kaip ir visose šalyse, taip ir pas mus mūsų karinės įrangos gamintojų gamybiniai pajėgumai yra nedideli. Ar tai būtų dronų gamyba, ar tai būtų antidronų šautuvų gamyba, ar tai būtų termovizorių, pavyzdžiui, gamyba“, – sakė A. Anušauskas.

Mato poreikį gausinti šaudmenų gamybą Lietuvoje

Jis akcentavo poreikį, kad Giraitės ginkluotės gamykloje atsirastų antra šaudmenų gaminimo linija.

„Būtų gerai, kad Giraitės gamykloje atsirastų antra linija, tai leistų užpildyti tas atsargas. Negaliu pasakyti, kad mes jų neužpildome iš visų šaltinių, tačiau Lietuvos kariuomenės poreikis kiekvienais metais jis nemažas, nes pratyboms sunaudojama tikrai nemažai šaudmenų“, – sakė ministras.

„Kiek Giraitė mums tiekia, mums užtenka atstatyti savo išnaudotas atsargas, bet norisi turėti daugiau sukauptų atsargų, nes bet kokiu kriziniu laikotarpiu, aš nesakau karo, kriziniu laikotarpiu – iki karo – logistinės grandinės sutrinka. Dėl to, ką mes turime pas save, ką mes turime pasiruošę, paruošę gynybai“, – pridūrė jis.

Todėl, A. Anušausko teigimu, orientacija į savo gamintoją pildant ginkluotės, šaudmenų atsargas egzistuoja.

„Pas mus yra specifinių gamintojų: optikos, lazerių, antidronų. Tai, žinoma, šioje nišoje mes galime užsakymus duoti savo šalies gamintojams“, – pažymėjo ministras.

„Mes nesiųsime į Ukrainą raketų sistemų, kurios gali smogti Rusijai“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Provakarietiška Ukraina gavo didelę JAV karinę pagalbą nuo to laiko, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į kaimyninę šalį, tačiau teigia, kad jai reikia tolimojo nuotolio raketų, tokių pačių, kokias naudoja Maskvos pajėgos.

Kyjivas paprašė JAV mobiliųjų ilgojo nuotolio raketų M270, MLRS ir „M142 Himars“ baterijų, galinčių vienu metu paleisti kelias raketas, kurių nuotolis siekia iki 300 kilometrų, t. y. aštuonis ar daugiau kartų nei artilerijos atstumas lauke. Tai gali suteikti Ukrainos pajėgoms galimybę labai tiksliai pasiekti taikinius, esančius toli už Rusijos sienos, nors neaišku, ar toks yra jų ketinimas.

„Jei Vakarai tikrai nori Ukrainos pergalės, gal laikas suteikti mums ilgojo nuotolio MLRS? – neseniai tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. – Sunku kovoti, kai tave užpuola iš 70 kilometrų atstumo ir neturi kuo priešintis“.

Anksčiau gegužę Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną 40 mlrd. dolerių pagalbos paketą, sklandė spėlionės, kad į jį įeina ir šie ginklai.

Nepavykus ankstyvosiose karo stadijose užimti Kyjivo, Rusijos armija susiaurino savo dėmesį, nepaliaujamai iš artilerijos ir raketomis apšaudydama Ukrainos miestus, kad išplėstų savo kontrolę. Maskvos pajėgos tęsia spaudimą rytiniame Donbaso regione, stiprindamos dviejų Severodonecko ir Lysyčiansko miestų puolimą.

Ukrainos pajėgos savaitgalį pasistūmėjo pietiniame regione aplink Chersoną, prezidentui V. Zelenskiui siekiant sustiprinti ir taip didelį tarptautinį spaudimą Maskvai.

„Neketiname siųsti Ukrainai raketų sistemų, kuriomis galima smogti Rusijoje“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.