„Rakija Klezmer Orkestar“ – tai jaunų, profesionalių ir ugningų muzikantų grupė, trankiai grojanti žydų ir Balkanų tautų muziką.

Susidomėję unikalia tradicija, vaikinai jau daug metų domisi tiek autentiškais, tiek šiuolaikinais jos raiškos būdais bei siekia lietuviui klausytojui pristatyti šį pasaulyje labai išpopuliarėjusį žanrą. Tai bene vienintelė žydų tradicinę muziką Lietuvoje propaguojanti grupė, priverčianti įsiklausyti ir nejučia pradėti trypčioti ir jaunuolius, ir senjorus.

Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, grupė vykdo netikėta koncepcija išsiskiriantį projektą, kurio metu siekia apkeliauti kuo daugiau Lietuvos miestų ir miestelių. Įprasminant žydų kultūrinį paveldą, grupė groja klezmer – tradicinę žydų vestuvinę muziką – autentiškose žydams svarbiose vietose, kuriose dar prieš Antrąjį Pasaulinį karą virė žydų gyvenimas. Savita stilistika, vingriomis melodijomis ir šokio rimtais pasižyminti muzika susipina su senosiomis sinagogų, miestų aikščių ir kitomis žydų erdvėmis ir nejučia nukelia į praeito amžiaus pradžią.

Jau spalio 4 dieną, „Rakija Klezmer Orkestar“ pakvies ir Čekiškės bei Vilkijos gyventojus išgirsti kartais smagias, kartais ilgesingas žydų tradicinės muzikos melodijas: 13 val. Čekiškės laisvalaikio salėje, o 16 val. – A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje.

Atlikėjas studijuodamas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje bei LMTA etnomuzikologijos katedroje įvaldė, regis, visus lietuviškus tradicinės muzikos instrumentus: kanklės, armonika, būgnelis, cimbolai, smuikas, Peterburgo armonika, bandonija, visa tai jo rankose skamba profesionaliai ir net virtuoziškai, tačiau prisilaikant ir tradicinės atlikimo manieros. Perpratęs lietuviško muzikinio folkloro palikimą, ėmė domėtis ir gilintis į kitų šalių etnokultūrinį paveldą.

Nemažai laiko skyręs Balkanų šalių instrumentinės muzikavimo tradicijos pažinimui bei praktikai, ėmėsi žydiškos tradicinės muzikos gilesnio tyrinėjimo. Ypatingai daug dėmesio iki šiol skiria lietuviško klezmer muzikos pavyzdžių ieškojimams, atradimams bei sklaidai. 2018 m. jaunųjų folklorininkų praktinės-mokslinės konferencijos ,,Tradicijos samprata šiandien“ (LMTA, etnomuzikologijos katedra) metu pristatė pranešimą tema ,,Žydų tradicinė muzika Rytų Europoje“.

Etnomuzikologas į šią tradiciją gilinasi tiek teoriškai, tiek praktiškai. Didžiąją dalį grupės Rakija Klezmer Orkestar repertuaro sudaro būtent klezmer muzika. Muzikinės ekskursijos ,,Vilniaus geto kontūrais“ metu kartu su choru ARTyn Darius Bagdonavičius taip pat gyvai atlieka klezmer muzikos pavyzdžius.

Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido diena (tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas). Neatsitiktinai praėjus kelioms dienoms kalbėsime apie žydišką klezmer muziką. Pasak Dariaus: ,,Atlieku ne tik tradicinę lietuvišką muziką, bet domiuosi ir kitomis tradicijomis.

Viena iš jų žydiška klezmer muzika. Klezmer įdomi, sudėtingos istorijos muzika, turinti savitą, nepakartojamą muzikinę kalbą, kurios teko mokytis visai nuo pagrindų. Pradėjau į ją gilintis norėdamas atrasti ir kuo labiau pažinti egzistavusias muzikines tradicijas mūsų bei kaimyniniuose kraštuose. Kviečiu susipažinti ir jus.“

Susitikimas yra projekto ,,Etnoreidas“, iš dalies finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos. Renginys nemokamas.

Idėja sukurti netradicinę muziką grojantį orkestrą jo įkūrėjui Dariui Bagdonavičiui kilo po išvykos į Balkanus. Vaikiną itin sužavėjo balkaniška muzika, tad grįžęs į Lietuvą pasiūlė savo draugams pradėti groti ką nors panašaus. Vaikinai sukūrė orkestrą ir pirmą kartą viešai pasirodė per J.Gruodžio konservatorijos šimtadienį, kur ir mokėsi.

Vėliau ,,Rakija Klezmer Orkestar“ pradėjo koncertuoti baruose, gatvėse ir kitoje neformalioje aplinkoje.

Šiuo metu kolektyvas sulaukia nemažai pakvietimų koncertuoti ir nusprendė koncentruotis į litvakišką klezmerio muziką, kuri apima visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją.

Grodami beveik išnykusią muziką, vaikinai susiduria su begale sunkumų, nes nėra išlikę beveik jokių šios muzikos natų, garso ar vaizdo įrašų. Vaikinams telieka pasikliauti žmonėmis, kurie atsimena šios muzikos melodijas ar turi išlikusių šaltinių.

Žmones, kurie bent truputį galėtų papasakoti apie litvakišką klezmerį, muzikantai suranda per įvairias kultūros įstaigas ir bendruomenes. Taip pat stengiasi su jais pasikalbėti per bendruomenės šventes ir socializacijos vakarus. Kartais tenka važiuoti ir į namus.

Iš įstaigų vaikinai sulaukia patarimų, kaip geriausia kalbėti su senyvais žmonėmis, bet šie ne visada linkę atverti savo širdis jauniems muzikantams.

,,Būna, kad patys žmonės nenori kalbėti, būna užsisklendę. Juk, kai žmogus tiek metų pragyvena bandydamas paslėpti savo tapatybę, dingsta pasitikėjimas ir pasididžiavimo jausmas. Kartu pasislepia ir užsigniaužia prisiminimai. Esant tokioms situacijoms prireikia ir psichologijos žinių, nes tenka prikalbinti žmogų šnekėti apie tai, ką jis stengiasi nuslėpti“, – pasakojo grupės vadybininkas Karolis Kašiuba.

Dažnai pasitaiko, kad nuvažiavę pas reikalingą žmogų vaikinai sužino, kad jis jau miręs. Tada tenka susitikti su tais, kurie pažinojo jį. Tačiau šie žmonės ne visada gali padėti.

,,Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantai stengiasi kuo autentiškiau interpretuoti litvakišką klezmerį, tad tenka remtis kitų šalių, kuriose klezmerio muzika yra geriau išlikusi, pavyzdžiais.

Vaikinai apgailestauja, kad galima tik įsivaizduoti, kokia galėjo būti litvakiška klezmerio grojimo maniera. Tačiau aišku, kad ji neskambėjo taip, kaip Rumunijoje ar Bulgarijoje.

Jauni muzikantai tikisi, kad ateityje jiems pavyks pakeisti visuomenės požiūrį į etninę muziką. ,,Mūsų artimiausias planas yra išleisti litvakiškos muzikos albumą. Taip pat norėtume Kaune surengti tarptautinį klezmerio festivalį ir išvykti pagroti į Izraelį“, – sakė D.Bagdonavičius.