Iki rugsėjo pabaigos visos viešojo sektoriaus interneto svetainės esą turėjo būti pritaikytos silpnaregiams, tačiau situacija yra apgailėtina – tinkamai neparengta nei viena.

2016 metais priimta Europos parlamento ir Europos Tarybos direktyva, pagal kurią viešojo sektoriaus svetainės turi būti pritaikytos neįgaliesiems. Už direktyvos reikalavimų įgyvendinimą laiku Lietuvoje atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pasak R. Balčikonienės, su užduotimi nesusitvarko, vengia bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis ir darbai stringa.

„Pirmas terminas, kaip matome jis jau pasibaigęs, buvo rugsėjo pabaiga. Iki rugsėjo pabaigos naujai sukurtos svetainės viešojo sektoriaus turėjo būti pritaikytos neįgaliesiems. Yra labai sunku nustatyti kada ta svetainė sukurta, tai yra viena problema, kita problema, kad tikrai jos nėra pritaikytos. Kiti terminai taip pat ateina labai ir labai greitai, taip greitai, kad sunku net susivokti“, – Seime vykusioje aklųjų ir silpnaregių problemoms skirtoje konferencijoje sakė  R. Balčikonienė.

Tai reiškia, kad mes visi einame į valgyklą pro pagrindinį įėjimą, o neįgalieji turi eiti pro rūsį.

Pasak jos, viena iš problemų yra ta, kad svetainėms testuoti pasitelkiami robotai, kurie neparodo realaus pritaikomumo. Informacinės visuomenės plėtros komitetas atliko tyrimą, pasitelkęs robotą nuskenavo 1600 Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų svetainių. Robotas nustatė, kad iš jų visų silpnaregiams pritaikytos 60. Tačiau svetaines patikrinus detaliau paaiškėjo, kad toli gražu taip nėra.

„Testuojant robotui, jis atranda 60 pritaikytų svetainių. Mes esame bandę testuoti tas 60 svetainių – rezultatai yra liūdni. Pavyzdžiai: Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje yra netinkamai aprašyti paveikslėliai, netinkamai išdėliotas turinys, navigacija ir kiti dalykai. Mūsų ekspertai surašė 20 puslapių pastabų, kuriomis mes su Seimu dalinsimės. Labai išgirtas portalas Mano vyriausybė. Kas ten yra? Dauguma valstybės institucijų įsivaizduoja, kad jos neįgaliesiems pritaiko svetainę kai viršutiniame kairiajame kampe parašo „versija neįgaliesiems“, būtent taip yra parašyta Lietuvos Vyriausybės tinklalapyje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes visi einame į valgyklą pro pagrindinį įėjimą, o neįgalieji turi eiti pro rūsį...“ – pabrėžė R. Balčikonienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad elektroninėje erdvėje dalykai, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems paprastai tinka visai visuomenei, į tai esą reikėtų atsižvelgti ir neįgaliųjų nediskriminuoti.

R. Balčikonienės teigimu, Lietuvoje nėra rengiami pritaikymą neįgaliesiems išmanantys programuotojai, užsakovai nesupranta ką užsako, konsultuojančios institucijos neturi reikalingų žinių ir žmogiškųjų išteklių taip pat yra labai menkas institucijų bendradarbiavimas su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis.

Pasak jos, problemos spręsti nepadeda ir tai, kad nėra aiškaus stebėsenos, skundų ar informacijos pateikimo mechanizmo, nėra jokių sankcijų pažeidėjams, tinkamai neįvertinamas problemos mastas.

Silpnaregiai su viltimi laukia euro įvedimo: ar prekybininkai atsižvelgs į pageidavimą aiškiau ženklinti prekių kainas? 

Prasčiau matantys pirkėjai skundžiasi, kad parduotuvėse neįžiūri kainų, tad euro įvedimas bus puiki proga prekybininkams pasirūpinti aiškesniu ženklinimu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) baiminasi, kad šalyje įvedus eurą, keblumų su kainų atpažinimu tik padaugės, todėl ragina prekybos centrų atstovus jau dabar pradėti ruoštis ir labiau atsižvelgti ne tik į silpnaregių, bet ir kitų pirkėjų poreikius bei pasiūlymus.

Atlikusi pagrindinių šalies prekybos centrų kainų etikečių analizę, LASS konstatavo, kad prekių kainos ženklinamos netinkamai – daugelyje etikečių simboliai yra per maži arba nekontrastingi.

„Nors bendradarbiaujame su prekybos centrais ir siunčiame savo rekomendacijas dėl etikečių ženklinimo, reakcijos sulaukiame itin retai. Dabartinis kainų žymėjimas prasčiau matantiems žmonėms, taip pat ir senjorams, kelia nemažai keblumų. Prekės kainos neįskaitantys žmonės yra priversti prašyti personalo pagalbos, pasitaiko ir konfliktų prie kasų, kai pirkėjui tenka sumokėti brangiau, nei  jis tikėjosi. Taip darbuotojai apkraunami darbu, kurio būtų galima išvengti“, – sakė LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.

Jos teigimu,  ši problema ateityje tik aštrės. Silpnaregių skaičius sparčiai auga visoje Europoje, ir ne tik dėl senstančios visuomenės, bet ir dėl visuotinės skaitmenizacijos (kompiuteriai, išmanieji telefonai ir pan. – šiems įrenginiams reikia „dėkoti“, kad mūsų akys ilsisi vis mažiau). „Šalyje numatomas euro įvedimas ir su juo susijęs kainų etikečių keitimas gali tapti puikia proga prekybininkams atidžiau pažvelgti į šios vartotojų grupės poreikius ir pakoreguoti kainų ženklinimą“, – pažymėjo R. Balčikonienė.

Ji pabrėžė, kad LASS parengė rekomendacijas dėl kainų etikečių šrifto ir dydžio, kurias Ūkio ministerija įtraukė į pereinamojo laikotarpio kainų žymėjimo normatyvinius aktus. Korektiški šriftai po euro įvedimo bus labai svarbūs, nes beveik dešimt mėnesių etiketėje bus dvi kainos, o akcijinėse etiketėse – net keturios kainos, be to, pavyzdžiui, skalbimo priemonių etiketėse dar turės būti užrašyta ir vieno skalbimo kaina. Todėl ypatingai svarbu, kad etiketės būtų aiškios ir lengvai perskaitomos.

Pasak LASS atstovės, dabar dažniausia prekybininkų klaida ženklinant kainas yra per smulkūs skaičiai ir raidės, taip pat naudojamas pernelyg sudėtingas ir įmantrus šrifto stilius, pasirenkamas per mažas kontrastas tarp simbolių ir fono.

„Mūsų atlikta kainų etikečių analizė parodė, kad daugeliu atveju pakaktų tik smulkių korekcijų, kurios leistų užtikrinti gerokai didesnį patogumą ir naudą visiems pirkėjams bei tuo pačiu išlaikyti kiekvienam prekybos centrui būdingą stilių. Prekybininkams atnaujinant prekių kainos ženklinimą, esame pasiruošę teikti konsultacijas ir informaciją“, – pridūrė R. Balčikonienė.

Įvertinusi kainų ženklinimą, LASS sudarė geriausių ir blogiausių kainų etikečių dešimtuką. Prasčiausiai įvertintos prekybos centrų „Senukai“, „Rimi“ ir „Norfa“ etiketės, kaip geriausiai atitinkančios silpnaregių poreikius įvardintos „Prisma“ ir „Iki“ etiketės.

LASS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gyventojų, turinčių vienokių ar kitokių regos problemų.

LASS kainų etikečių dešimtukas: nuo 10-os iki 1-os vietos