Renginyje dalyvavo filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė. Filme pasakojama apie Lukšų šeimos kovos kelią, kurį nuėjo Antanas Lukša su savo broliais.

R. Sinkevičienė pristatydama filmą sakė, kad, pasitelkus archyvus ir susitikimus su amžininkais, dienos šviesą išvydo kino juosta, kurioje susitinkame su A. Lukša. Žmogumi, kuris, kaip ir jo studentai broliai Jurgis, Juozas ir Stasys, palaiminti gerosios motulės, pasirinko Laisvės kovotojo kelią. Kai Tėvynę Lietuvą trėmė, kankino ir žudė tokie patys, kurie šiuo metu griauna Ukrainos valstybę.

Filmas skirtas Laisvės kovotojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir Garbės pirmininkui, kuris ilgą laiką buvo gyvų ir žuvusių partizanų balsas, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, 100-ųjų gimimo metinių proga.

Šis kuklus, rūpestingas, gilų humoro jausmą turėjęs žmogus savo įtaigiu žodžiu ir giesme kvietė pasaulio lietuvius nepamiršti savųjų šaknų, nuolat kvietė jaunimą – Lietuvos karius, jaunuosius šaulius, gimnazijų moksleivius – suvokti ne tik valstybingumo prasmę, bet ir kainą. Ir paliko, tikėkime, šimtmečiams, įrašytą priesaką: „Lietuvos jaunime, garbingai ir sąžiningai nešk Laisvės vėliavą. Laikom frontą!“.

„Šiandien mums visiems labai svarbu žinoti, kiek vienas žmogus gali duoti tautai ir valstybei. Ir šiandien, matydami, kas vyksta Ukrainoje, matome, kad negalime būti ramūs. Iš Antano Lukšos turime pasimokyti valios priešintis okupantams ir likti ištikimiems savo idealams, pasiaukoti kovoje už tėvynės laisvę. Turėkime viltį, kad, reikalui esant, kiekvienas iš mūsų turėtume valią priešintis ir laimėti“, – renginyje kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.

„Atkuriant Lietuvos kariuomenę, buvo labai svarbus susitikimas su Antanu Lukša. Juk jis ir jo bičiuliai atnešė laisvės dvasią. Kaip tik ta laisvės ir tiesos siekimo dvasia buvo labai reikalinga besikuriančiai Lietuvos kariuomenei“, – prisiminimais dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Pocius.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas akcentavo, kaip svarbu perduoti jaunimui partizaninio pasipriešinimo dvasią. Jis linkėjo, kad šis dokumentinis filmas „Antanas Lukša.Brolio pažadas‘‘ mokyklose būtų kaip istorijos pamoka.

Okupantai ilgam dešimtmečiui, kaip ir tūkstančius kitų lietuvių, buvo pavergę šio žmogaus kūną, tačiau niekada, net ir gūdžiausiais okupacijos laikais, nepavergė jo sielos, ideologinių nuostatų – Lietuvos laisvės troškimo. Netekęs savų kraujo brolių, A. Lukša visa savo esybe atsidavė tolimesnei Laisvės kovai, pasitelkęs likimo brolius – buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvės kovų dalyvius. Ir vykdė pažadą – bendradarbiaudamas su LGGRTC kvietė liudyti, ieškoti ir pažymėti vykusių kovų vietas, muziejuose, paminkluose ir prisiminimų knygose įamžinti sovietų režimo genocido aukas. Apie visa tai pasakoja dokumentinis filmas „Antanas Lukša. Brolio pažadas“.

Ši edukacinė kilnojamoji paroda skirta partizanui, politiniam kaliniui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir Garbės pirmininkui, Prienų krašto garbės piliečiui, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti.

Parodą pristatė LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė.

„Antano Lukšos gyvenimas yra pavyzdys mums visiems. Kaip liudija parodos nuotraukos ir artimųjų pasakojimai, kiekviena diena jo gyvenime buvo įkvepianti mylėti Lietuvą ir jos žmones. Jis visuomet pabrėžė per gyvenimą sutiktus gerus žmones: kurie jam nors kartą pasakė gerą žodį, ilgai laikė juos širdyje“, – pasakojo LGGRTC istorikė R. Driaučiūnaitė.

A. Lukša buvo politinių kalinių ir tremtinių, gyvų ir žuvusių partizanų balsas, neleidęs pamiršti jų aukos ir žadinęs tautos atmintį, kad 50 metų okupacijos nenustumtų kovojusių ir gyvybes paaukojusių Lietuvos nepriklausomybei už istorinės atminties paraščių. Vienintelis likęs gyvas iš keturių brolių partizanų, ištvėręs beveik 10 metų Sibiro lageriuose, A. Lukša sulaukė gražaus amžiaus.

Antano Lukšos gyvenimas yra pavyzdys mums visiems.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, savo gyvenimo ir veiklos metus jis skyrė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių atminimui išsaugoti, nuveikė didžiulį darbą rengiant „Lietuvos partizanų kovų istoriją ir kartografiją“, kurioje pažymėtos visos vietos, susijusios su pasipriešinimo kova „kare po karo“, kai prie Stalino režimo partizanai sugebėjo dešimt metų išsilaikyti miškuose ir pogrindyje.

Būdamas 90-ies metų A. Lukša dar rūpinosi Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių bėdomis. Ilgą laiką vadovavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, vėliau buvo jos Garbės pirmininkas. A. Lukša viešino sovietinių okupantų slepiamus faktus, nesitikėdamas už tai nei atlygio, nei apdovanojimų. Daugelis yra girdėję jo galingą balsą ir dainas, skambančias salėse ir gamtoje per žuvusiesiems atminti skirtus renginius.

LPKTS tarybos pirmininkė V. V. Margevičienė padėkojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui už parengtą parodą Antano Lukšos 100-ųjų gimimo metinių proga.

Planuojama, kad paroda, pasakojanti apie Antaną Lukšą, bus pristatyta rugpjūčio 5 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje vyksiančiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laivės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.