Pasak Klaipėdos policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, policija nuolat gauna pranešimų apie neadekvačiai besielgiančius, kartais savo elgesiu kaimynus trikdančius ar net smurtaujančius asmenis.

„Mes irgi stebime ir visuomenė mato, kad yra žmonių, kurie pastaruoju metu galbūt neadekvačiai elgiasi, turi kažkokių psichikos sutrikimų, bet jie nediagnozuoti, gal trumpalaikiai. Visokių situacijų yra. Mums rūpėjo susitarti, ką kiekvienas turime padaryti, kad darbas būtų efektyvus ir veiksmingas. Susitarėme dėl tam tikrų veiksmų, nusistatėme algoritmą, kad dirbsime bendrai, jeigu tokie atvejai yra išskirtiniai, ne pavieniai, o sisteminiai, kai matome, kad reikia įsikišimo ir kitų institucijų, tiek savivaldos, tiek medicinos darbuotojų. Tad numatėme dirbti kartu ir ieškoti sprendimų, kad būtų pagalba ir tam žmogui, ir artimiesiems, ir aplinkiniams“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, po šio susitikimo atsakingos institucijos problemas spręs kartu.

„Apsikeitėme informacija, kur galėtume pasistiprinti, pasiūlėme tam tikrų sprendimo būdų“, – trumpai paaiškino R. Bekėžienė.

Tikimasi, kad netolimoje ateityje klaipėdiečiai, turintys neadekvačiai besielgiančius kaimynus, galės jaustis saugiau.

„Manau, kad proveržis bus todėl, kad mes jau sužinojome tam tikrus būdus ir kelius, kaip galima šituo atveju veikti greičiau ir efektyviau“, – sakė pašnekovė.

Pareigūnai pridūrė, kad buvo svarstoma, kaip pagal galiojančius teisės aktus būtų galima greičiau suteikti medicininę ar socialinę pagalbą net ir jos atsisakantiems asmenims, taip pat svarstyta apie tai, kad reikėtų susitarti dėl bendro reagavimo į tokio pobūdžio situacijas algoritmo, ypač tais atvejais, kai galimi sprendimai peržengia teisės aktais apibrėžtas policijos funkcijų ribas.

Panašaus pobūdžio susitikimus ketinama rengti ir ateityje.

Ieškojo skenduolio Minijoje

Praėjusią savaitę Gargžduose, ties tiltu per Miniją, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai upėje ieškojo skenduolio.

Jie tai darė paprašyti vietos pareigūnų. Mat buvo gautas pranešimas, kad žmonės nuo praėjusių metų gruodžio 11 d. nebemato po tiltu gyvenusio apie 60 m. namų neturinčio vyro.

Baimintasi, kad benamis nuskendo. Tądien paieškos buvo bevaisės.

Kasmet vien Klaipėdoje pradedama arti poros šimtų asmenų paieškos bylų. Nežinia, kur esantieji dažniausiai randami, bet keli atvejai iš šimtų lieka paslaptingi – dingusių žmonių ieškoma metų metus, kol galiausiai jie paskelbiami mirusiais.

Atvejai: kartais žmonės surandami pačiose netikėčiausiose vietose. Būna, kad pražuvėlį tenka ištraukti iš gilios duobės, į kurią eidamas įkrito. / A. Morozovo nuotr.

Atskaitos taškas – sausio 1-oji

Po metų nuo žmogaus dingimo jis paskelbiamas nežinia kur esančiu, o jei nežinoma, kada su žmogumi kažkas bendravo paskutinį kartą, atskaitos tašku tampa artėjančių metų sausio 1-oji.

Paskelbti mirusiu asmenį gali teismas, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie žmogaus buvimo vietą.

O jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo ir apie šį žmogų nėra žinių šešis mėnesius, jis gali būti paskelbtas mirusiu ir anksčiau.

Klaipėdos policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė teigė nepamenanti atvejo, kad mirusiu pripažintas asmuo po ilgo laiko būtų atsiradęs gyvas. Pareigūnė teigė girdėjusi apie tokias istorijas, įvykusias tik užsienyje.

Vaikai pabėga ir grįžta

Pasak R. Bekėžienės, į pranešimus apie dingusius asmenis, o ypač nepilnamečius, policijos pareigūnai reaguoja itin atsakingai ir operatyviai.

Beje, būtent apie nepilnamečių dingimą pranešama dažniausiai, kartais tas pats paauglys per metus pabėga iš namų daug kartų.

Tokie nepilnamečiai grįžta namo, vos sužinoję, kad jų ieško policija, pradėta paieškos byla, o jų nuotraukos skelbiamos internete.

Kiekvienas toks atvejis fiksuojamas kaip atskiras, todėl gali atrodyti, kad Klaipėdoje kasmet dingsta daugybė vaikų.

Atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, naudojamos visos įmanomos paieškos formos.

Kita grupė ieškomų, kaip dingusių be žinios asmenų – užsienyje dirbantys mūsų žmonės, su kuriais artimiesiems nesiseka susisiekti.

Bendradarbiaudami su tarptautinėmis teisėsaugos organizacijomis mūsų pareigūnai sužino, kur tokie pražuvėliai yra.

R. Bekėžienė atviravo, kad ne kartą tokie ryšius su giminaičiais nutraukę asmenys pareigūnams praneša, jog yra sveiki ir gyvi, o su artimaisiais nenori turėti nieko bendra. Taip paieškos byla nutraukiama.

Išėjo grybų ir pražuvo

Dar viena dingusiųjų grupė pareigūnų neretai vadinama sezoniniais pražuvėliais.

Tai yra žmonės, kurių ieškoma miškuose grybavimo ir uogavimo sezonu.

„Atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, naudojamos visos įmanomos paieškos formos – gali būti pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis, dronai, sraigtasparniai, kreipiamasi pagalbos į visuomenę. Vykdant ikiteisminius tyrimus dėl dingusio asmens paieškos, jiems vadovauja prokurorai, su kuriais yra derinami visi pareigūnų veiksmai“, – pasakojo miesto policijos komisariato viršininkė.

Kad ir kaip liūdna, bet dalis pražuvėlių vėliau randami mirę. Tai ne tik savižudžiai, bet ir nelaimių aukos bei silpnos sveikatos žmonės, atokioje vietoje nesugebėję prisikviesti pagalbos.

Rasa Bekėžienė / Policijos nuotr.

Ieškomasis buvo viešbutyje

Policijoje jau senokai nebėra dingusių asmenų paieškos specializuoto padalinio.

Dabar kiekvienas atskiras atvejis tiriamas vis kito pareigūno, kuris vieną dieną aiškinasi vagystę iš buto, kitą – ieško nežinia kokiu būdu iš pareiškėjo banko sąskaitos dingusių pinigų, o trečią jau ieško namo neparėjusio žmogaus.

Pasak miesto komisariato viršininkės, paieškoms labai padeda, jei dingusysis turi veikiantį mobiliojo ryšio telefoną. Taip nustatyti asmens buvimo vietą nesudėtinga.

Kur kas lengviau rasti ieškomą žmogų, jei artimieji turi kokybišką, jo amžių atitinkančią nuotrauką, žino pražuvėlio pomėgius ir lankyti pamėgtas vietas.

Kad nekiltų nereikalingų nesusipratimų, giminaičiams patariama palaikyti ryšį su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus asmenimis, pranešti apie ketinimą išvykti ir pasisakyti, kiek laiko nebus namuose.

R. Bekėžienė prisiminė atvejį, kai artimieji pasigedo ligoninėje gulėjusio ir iš jos po išrašymo dingusio asmens. Buvo paskelbta žmogaus paieška, netrukus jis buvo surastas viešbutyje, kuriame ketino po gydymo praleisti dar kelias dienas.

Nėra žinių apie du vyrus

Šiuo metu uostamiesčio policininkai ieško jauno vyro, kuris dingo daugiau nei prieš dvejus metus.

Išėjęs iš draugų vestuvių pobūvio jis patraukė link marių. Po tos nakties jo niekas daugiau nematė. Visos vyriškio paieškos Dangėje ir uosto akvatorijoje buvo nesėkmingos.

Nepaisant to, artimieji vis dar nepraranda vilties ir tęsia paieškas, kaskart apie apžiūrėtus Klaipėdos ir užmiesčio plotus pranešdami pareigūnams.

Jie dalijasi versijomis ir mintimis, kur ir kaip dar būtų galima ieškoti dingusiojo be žinios jauno vyro.

Kita istorija – dar painesnė. Pasirodo, prieš kelerius metus į uostamiesčio policiją kreipėsi užsienyje gyvenantis žmogus, negalėjęs ilgoką laiką susisiekti su savo 50-mečiu artimuoju.

Vyras, kaip paaiškėjo, buvo benamis. Jo rasti taip ir nepavyko.

Pagalba: skenduolių ieškoma ir specialiai apmokytais šunimis. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skaičiai ir faktai

2023 metais Klaipėdoje

ieškota 171 asmens;

tęstos anksčiau be žinios dingusių 4 asmenų paieškos;

rasti 165 asmenys;

dabar vis dar ieškoma 7 asmenų, dingusių pernai;

ieškomi dar 2 žmonės, dingę ankstesniais metais.

Maždaug prieš mėnesį Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybai vadovauti pradėjo Darius Petraitis, anksčiau dirbęs areštinės viršininku. O areštinei nuo šių metų gruodžio 1 d. vadovauja anksčiau Patrulių rinktinės vadu buvęs Gedas Sakalauskas.

Nuo gruodžio 6 d. po atrankos didžiausiam šalyje – Klaipėdos miesto policijos komisariatui – vadovauti pradės vyresnioji komisarė Rasa Bekėžienė, kuri nuo šių metų sausio mėn. vadovavo Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriui.

Naujuosius vadovus pasveikinęs Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas  akcentavo R. Bekėžienės stipriąsias savybes – toleranciją, mokėjimą rasti bendrą kalbą ir gebėjimą vienyti, pabrėžė vadovo ir kolektyvo sinergijos svarbą, nes, pasak viršininko – „vienas lauke – ne karys“.

Nuotoliniu būdu naujuosius padalinių vadovus pasveikino, ištvermės ir sėkmės tarnyboje  palinkėjo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius, taip pat Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos apskr. VPK kapelionas Antanas.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės pareigas R. Bekėžienė pradės eiti pasibaigus privalomoms patikrinimo procedūroms.

Vos daugiau nei metus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriui vadovavusi R.Bekėžienė nusprendė trauktis iš šio posto ir grįžo į ankstesnes pareigas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kur moteris vadovavo Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriui.

Dienraščio duomenimis, per tą laiką kitas pretendentas, netapęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovu, bylinėjosi dėl esą neskaidraus konkurso, tačiau R.Bekėžienė šį postą paliko ne dėl to.

Minėtas asmuo teisme nieko nelaimėjo.

Po vadovės pasitraukimo buvo surengtas dar vienas konkursas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovo vietai užimti, bet jis esą neįvyko, nes nė vienas pretendentas nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos spaudos atstovas Arūnas Malinovskis patvirtino, kad į skyriaus vedėjo pareigas dėl tarnybinės būtinybės nuo lapkričio 4 d. laikinai perkelta Kretingos rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja R.Piekienė.

Dienraščio duomenimis, po permainų sistemoje Klaipėdos tarnyboje ėmė trūkti darbuotojų, žmonės masiškai traukėsi iš pareigų.

„Priimdama sprendimą keisti savo veiklos kryptį, supratau, kad noriu tobulėti vaiko teisių apsaugos srityje ir man svarbu pamatyti įgyvendintą projektą, prie kurio realizavimo prisidėsiu. Prieš pradėdama naują veiklos etapą, užduodu sau klausimą - kaip aš šioje institucijoje augsiu, kokių įgūdžių ir žinių įgysiu? Tikiuosi, kad mano patirtis, kurią esu įgijusi policijoje bus naudinga užtikrinant vaikų teisių apsaugą. Dirbant policijoje teko betarpiškai bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, todėl ši sritis man nėra nauja, o nauji iššūkiai tai didelis žingsnis į priekį mano asmenybės tobulėjimui,“ - sakė R. Bekėžienė.

R. Bekėžienė dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininke.

Lietuvos policijos mokykloje ėjo Bendrųjų ir teisės dalykų skyriaus viršininkės pareigas.

Socialinių mokslų kolegijoje, Klaipėdos aukštojoje verslo mokykloje bei K. Simonavičiaus universitete dirbo lektore.

Yra įgijusi teisės magistro laipsnį. Taip pat yra baigusi pedagoginio pasirengimo kursus, suteikiančius teisę dirbti pedagoginį darbą suaugusiųjų profesinio mokymo įstaigose.

Kalba rusų ir vokiečių kalbomis.