Turi pastabų egzaminų rengėjams

Šiemet Lietuvoje valstybinio matematikos egzamino iš viso neišlaikė 5131, arba 35,4 proc., abiturientų. Prasčiausią įvertinimą – 16–35 balus gavo 5776 mokiniai (39,9 proc.).

Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė Rasa Karapetian teigia, kad šiemetinio matematikos egzamino sudėtingumas nebuvo pagrindinė priežastis prastam jo išlaikymo rezultatui. Pasak mokytojos, egzamino užduotys atitiko mokyklinės programos rėmus, o jį išlaikyti tikrai buvo įmanoma net ir neatlikus sudėtingiausių egzamino užduočių.

R. Karapetian nuomone, vieninteliai veiksniai, kurie galėjo objektyviai lemti prastesnius šiemetinio matematikos egzamino rezultatus – užduočių kiekis ir egzamino trukmė.

„Šių metų egzamino užduotys tikrai buvo programinės ir egzaminą vienareikšmiškai buvo įmanoma išlaikyti. Tačiau norėjusiems siekti aukštesnių balų koją galėjo pakišti egzamino trukmė. Paskutinieji uždaviniai neabejotinai reikalavo platesnio įsigilinimo, o užduočių kiekis egzamine buvo gan didelis. Todėl tų trijų valandų daug kam galėjo neužtekti norint pasiekti maksimalų egzamino rezultatą“, – teigia ugdymo specialistė.

R. Karapetian teigimu, egzaminų rengėjai ateityje turėtų labiau atsižvelgti į egzaminui skirto laiko ir užduočių kiekio balansą, suteikiant galimybę aukštų rezultatų siekiantiems mokiniams geriau įsigilinti į sudėtingiausias egzamino dalis.

Problemų – ne viena

Kalbėdama apie Lietuvos mokinių matematikos brandos egzaminų rezultatus, R. Karapetian teigia, kad prastas tendencijas lemiančių faktorių yra labai daug.

Mokytojos teigimu, viena pagrindinių problemų – didelė takoskyra tarp miestų ir kaimiškų mokyklų.

„Jei pažvelgtume į miesto ir kaimo mokyklų šiemetinius rezultatus, pamatytume, kad miestuose matematikos egzamino neišlaikė apie 27,7 proc. jį laikiusių abiturientų. Tuo tarpu kaimo mokyklose šis procentas siekia beveik 40 proc. Todėl valstybė tikrai privalo skirti didesnį dėmesį šioms ugdymo įstaigoms. Itin svarbu, kad šiose mokyklose dirbantys pedagogai turėtų galimybę nuolat kelti savo kvalifikaciją ir ugdyti savo kompetencijas. Taip pat turėtumėme labiau rūpintis ir jaunų specialistų pritraukimu į šias mokyklas“, – mano R. Karapetian.

Darbas su Z kartos mokiniais reikalauja naujų metodų

Pasak mokytojos ekspertės, norint siekti geresnių matematikos egzaminų rezultatų, reikėtų didinti ne tik matematikos pamokų kiekį šalies mokyklose, bet ir ieškoti naujų metodų darbui su Z kartos mokiniais.

„Šiandien mokiniai yra kitokie. Jiems labai svarbu suvokti savo mokymosi proceso prasmę. Be to, jie yra pripratę prie greitesnio darbo rezultato, tad jų dėmesį prikaustyti vien teoriniu mokslu yra labai sudėtinga. Pedagogai privalo ieškoti naujų būdų kelti mokinių motyvaciją. Į šiuolaikinių mokinių charakterio savybes turėtų atsižvelgti ir mokymo programas rengiantys specialistai, kurie turėtų glaudžiau bendradarbiauti su pedagogais ir psichologais, siekiant susidaryti aiškesnį šiuolaikinio mokinio asmenybės portretą“, – mintimis dalijasi R. Karapetian.

Egzamino lengvinimas – ne išeitis

R. Karapetian nuomone, lengvinti matematikos brandos egzaminų ar keisti dabartinės stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos nereikėtų. Pasak ugdymo specialistės, šiuo metu galiojanti tvarka, kad norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose abiturientai privalo laikyti matematikos brandos valstybinį egzaminą, yra teisinga.

„Matematika yra mokslas, kuris parodo žmogaus mokėjimą logiškai mąstyti. O loginis mąstymas reikalingas bet kurioje specialybėje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas šį egzaminą privalo išlaikyti aukštu rezultatu. Juk stojant į humanitarinės ar socialinės pakraipos studijas matematikos egzaminas nevaidina didelio vaidmens stojamajame bale. Tačiau šis mokslas vienareikšmiškai yra labais svarbus žmogaus mąstymo ugdymui“, – teigė R. Karapetian.

Ugdymo specialistės teigimu, egzaminų lengvinimas šioje situacijoje nebūtų geriausia išeitis.

Rasa Karapetian. Klaipėdos licėjaus nuotr.

Viltys – į naują matematikos mokymo programą

Pasak R. Karapetian, pedagogų bendruomenė deda nemažai vilčių į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą naująją pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos programą, kuri bus labiau orientuota ne į platesnį, bet gilesnį mokinių kompetencijų ugdymą.

„Svarbiausia šiandien mums realiai įsivertinti situaciją ir pripažinti, kad ji yra prasta. Tuomet mes galėsime susitelkti diskusijai ir atrasti naujus kampus, kaip galime šią problemas spręsti. Kaltų ieškojimas ir kritika čia nepadės. Manau, svarbiausia yra suvokti, kad egzaminų lengvinimas būtų tiesiog bėgimas nuo problemos, o ne jos sprendimas. Šiandien mums labiau reikėtų galvoti apie ugdymo programas, kurios galbūt leistų aprėpti mažiau teorinės informacijos, bet labiau leistų gilintis į matematikos esmę ir jos pagrindus“, – pastebėjimus dalija Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė.

Geresnius rezultatus lemia nuolatinis ryšys su mokiniais

Jau aštuntąją abiturientų laidą Klaipėdos licėjuje išleidusi R. Karapetian džiaugiasi, kad jos auklėtiniams matematikos egzaminas jau eilę metų netampa dideliu iššūkiu.

Šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą išlaikė visi jį laikiusieji Klaipėdos licėjaus mokiniai. Net 6 licėjaus auklėtiniai matematikos egzaminą išlaikė surinkę maksimalų taškų skaičių, o bendras visų laikiusiųjų rezultatų vidurkis siekia 77 proc.

Pasak R. Karapetian, aukštus matematikos ir kitų disciplinų egzaminų rezultatus Klaipėdos licėjuje lemia kelios esminės priežastys.

„Visų pirma, mes labai daug dirbame tam, kad užpildytume įvairias mokinių mokymosi spragas. Licėjuje esame išvystę plačią konsultacijų sistemą, kuri leidžia mokiniams konsultuotis su pedagogais dėl labai skirtingų priežasčių. Konsultacijų tinklą apima ir mokymosi spragų dėl ligos užpildymo konsultacijos, išlyginamųjų kursų konsultacijos, pasiruošimui egzaminų grupinės ir individualios konsultacijos, kurios mokiniams labai padeda pasikartoti įgytas žinias ar užpildyti mokymosi programos spragas. Tai pat mes daug dėmesio skiriame mokinių testavimui. Dažnesni žinių patikrinimai leidžia mokiniams geriau įsisavinti anksčiau įgytą informaciją“, – teigia pedagogė.

Ji taip pat priduria, kad Klaipėdos licėjuje vykdomas vientisas matematikos mokymas, kuomet pereinant į aukštesnę klasę ar keičiantis matematikos mokytojams yra aptariama visos klasės mokinių akademinė pažanga, spręstinos problemos, individualiai vertinama kiekvieno mokinio pažanga, prireikus – teikiama individuali pagalba.

Auksinės formulės nėra

R. Karapetian teigia, kad vienos auksinės formulės geriems mokslo rezultatams nėra, o visko pasiekti mokinys ir mokytojas gali tik sunkiai dirbdami ir bendradarbiaudami.

Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, kuri teigia, kad geri rezultatai neateina iškart, o kryptingas jų siekimas turi būti kiekvienos ugdymo įstaigos prioritetas.

„Mes džiaugiamės, kad jau ne vienerius metus mūsų abiturientai gali pasigirti aukštais valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Tai vienareikšmiškai yra visos mokyklos bendruomenės ne vienerių metų sunkaus darbo rezultatas. Didžiulė kolektyvo motyvacija tobulėti ir nuolat siekti žinių persiduoda ir mokiniams. Juk labiausiai mes kitus žmones motyvuojame savo pavyzdžiu. Tad, mano nuomone, kiekvienos ugdymo įstaigos tikslas turėtų būti geras ryšys su mokiniais, kurio pagalba būtų galima siekti ir kuo aukštesnių ugdymo rezultatų“, – teigia licėjaus vadovė.

Šiemet Klaipėdos licėjaus mokiniai laikant valstybinius brandos egzaminus net 25 kartus surinko maksimalų balų skaičių. Bendras visų brandos egzaminų vidurkis siekia beveik 83 proc.

Aukštesnį nei 80 proc. egzaminų rezultatų vidurkį Klaipėdos licėjui pavyksta išlaikyti jau aštuntus metus iš eilės.

Mokėsi iš vaikų

– Ar prieš daugiau nei dvidešimt metų darbas mokykloje jums būtų atrodęs didelis netikėtumas?

– Tikrai ne. Apie mokytojavimą galvojau dar besimokydama pradinėje mokykloje. Tiesa, ne kartą keičiau nuomonę rinkdamasi dalyką. Svajojau ir apie istoriją, ir apie vokiečių kalbą, kurią gerai įvaldžiau. Paskui supratau, kad man patinka tikslumas, formulės, dėsniai. Nemėgstu ilgų išvedžiojimų. Sumąsčiau, kad reikia studijuoti matematiką. Baigusi universitetą grįžau į gimtąjį Jurbarką. Čia kūrėsi nauja mokykla, todėl man, jaunai mokytojai, tai buvo geras tramplinas. Atidirbau ten aštuonerius metus. Ne tiek mokiau, kiek pati mokiausi iš vaikų: kaip reikia dirbti, dėstyti, prieiti prie mokinio. Labai gera patirtis. Iki šiol jaučiu didelę nostalgiją savo pirmajai darbovietei.

– Gimėte, augote, netgi dirbote Jurbarke. Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

– Sekiau paskui vyrą. Atsikraustėme prieš penkiolika metų, kai vaikai dar buvo maži. Jurbarke man nieko netrūko, turėjau ir darbą, ir namus, o Klaipėdoje teko viską pradėti nuo nulio. Ir esame patenkinti savo sprendimu. Įsidarbinau tuometėje Baltijos vidurinėje mokykloje, kur praleidau dar devynerius metus. Prieš penkmetį gavau pasiūlymą dirbti Klaipėdos licėjuje.

– Galite palyginti, kuo skiriasi darbas privačioje ir valstybinėje mokyklose?

– Ateidama į licėjų net neįsivaizdavau, kad skirtumas bus toks didelis. Turėjau aukščiausią darbo kategoriją, esu mokytoja ekspertė, tad, maniau, bus vieni juokai pakeisti mokyklą. Bet nutiko priešingai. Šioje mokykloje visai kitoks požiūris į mokinį, labai daug gabių, žingeidžių vaikų, su kiekvienu reikia surasti bendrą kalbą.

Sunku, bet įdomu

– Vadinasi, mokytojas turi vargo ne tik su „sunkiais“ mokiniais?

– Pelnyti nedidelių pasiekimų greičiau pavyksta su silpnesniais vaikais. Mokyti protingiausius – sunku. Pačiam mokytojui reikia būti visada pasitempusiam, ieškoti informacijos, kad vieną dieną vaikas netaptų labiau pasikaustęs už tave. Aišku, smagu, kai dvyliktokas tave praauga. Tokių pavyzdžių esame turėję – pernai vienas berniukas buvo labai įsigilinęs į matematiką. Taip, kad darbo pradžia licėjuje man buvo didelis iššūkis. Reikia ruošti jaunuolius egzaminams, olimpiadoms, konkursams. Bet pastangos atsiperka, nes čia ypatingi mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai, skiriasi administracijos požiūris į darbuotoją, jauti paramą, palaikymą, rūpestį. Žodžiu, jaučiamės neblogai.

– Ar nemanote, kad šiais laikais mokytojo autoritetas yra sumenkęs?

– Klaipėdos licėjuje mokytojas yra gerbiamas, nes vaikams ir jų tėvams rūpi geri rezultatai. O be mokslo aukštumų nepasieksi. Tėvai iš vaikų reikalauja daug, jų norus turi atliepti ir mokytojas.

– Ne visi yra vunderkindai. Ar mokykla šiandien ne per daug reikalauja iš vaikų?

– Sunku pasakyti. Įprastai vyresnėse klasėse vaikas jau būna pasirinkęs savo kelią – žino, kokioje srityje yra gabus ir ką nori veikti gyvenime. Todėl stengiamės jį užkrauti ne antraeiliais, o būtent tais dalykais, kurie jam svarbūs. Trumpiau tariant, vaikai gali netrukdomi gilintis į tai, kas jiems įdomu.

Ne patys geriausi laikai

– Paprastai vaikams matematika yra vienas sunkiausių dalykų. Tačiau jūsų mokiniams puikiai sekasi egzaminai, jie dalyvauja įvairiose olimpiadose. Kaip sudominate jaunimą?

– Tai sunkus mokslas dėl vienos priežasties – matematinių tiesų neiškalsi. Gali žinoti teoriją, bet nesugebėti jos pritaikyti įvairiose gyvenimiškose situacijose. Matematikos išmanymas priklauso nuo logikos ir kritinio mąstymo. Matematikai turi nuolat lavinti protą. O šimtukai – banguojantis dalykas. Vienais metais jų būna daugiau, kitais mažiau. Akivaizdu yra viena – iš dangaus jie nenukrinta. Tai yra mokinių, mokytojų ir tėvų bendro triūso rezultatas. Dar smagiau, kai vaikas gauna kuo geresnį įvertinimą pagal savo mokėjimo lygį. Kitam ir 70 proc. yra didelis balas, jeigu jis mokosi penketais. Egzaminas dar visko neapsprendžia.

– O kūrybos matematikoje daug? Kaip motyvuojate mokinius mokytis matematikos?

– Kūryba, fantazija, grožis ir yra tame tikslume. Motyvuodama vaikus visada pabrėžiu, kad matematika – tai toks rimtas ir svarbus mokslas, kurio reikės visur. Bet kokius procesus gali aprašyti matematiškai. Maža to, stojant į aukštąsias mokyklas – finansuojamas valstybės vietas, matematikos egzaminas yra privalomas. Daug įtakos motyvacijai ir pažangai turi mokytojo asmenybė. Mokinys jaučia, kai mokytojas nuoširdžiai nori jam padėti. Maža to, matematika ne tik padeda sprendžiant problemas, šis mokslas labai susijęs su menais – muzika, daile.

– Kaip mokymą ir mokymąsi pakeitė naujosios technologijos? Dirbti tapo paprasčiau ar vis dėlto senieji metodai išlieka veiksmingesni?

– Technologijos pakeitė ir mokymą, ir mokymąsi. Mums tapo lengviau rasti naujos informacijos, sukurti užduotis, galime dalyvauti įvairiuose kursuose. Mokiniai, savo ruožtu, internete ieško užduočių sprendimo metodų. Tačiau būtina išlaikyti proporciją. Matematikoje kol kas dar labai saikingai taikome naująsias technologijas. Dažniausiai lieka senas ir patikrintas metodas – mokytojas, lenta ir kreida. Kol būsime gyvi, kompiuteriai mūsų turbūt nepakeis.

– Gali būti, kad ateityje įvairių sričių mokytojų Lietuvoje labai trūks. Kaip manote, kas dėl to kaltas?

– Matematikos mokytojų jau dabar pradeda trūkti. Jaučiamas ir gamtos mokslų specialistų, fizikų, chemikų stygius. Ir suprantama kodėl. Dabar tiksliuosius mokslus universitetuose baigę jauni žmonės iš karto gauna gerų pasiūlymų, jų prie išėjimo durų laukia įvairios telekomunikacijos bendrovės, IT įmonės, bankai. Net nelabai svarbu, ar gebi dirbti šį darbą. Užtenka to, kad esi baigęs tikslųjį mokslą ir gali mąstyti. O ką jaunam žmogui gali pasiūlyti mokykla? Menką atlygį, didelį darbo krūvį ir miglotas karjeros galimybes. Mūsų jaunimas įpratęs viską gauti čia ir dabar. Taigi, oficialiojoje Lietuvos švietimo politikoje tikrai yra keistinų dalykų, ir mokytojai mūsų šalyje išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Aistra – augintiniai

– Kokių pomėgių turite?

– Laisvu nuo darbo metu laiką leidžiu su savo augintiniais – dievinu graužikus. Turiu triušį ir dvi jūrų kiaulytes. Dar važiuojame su vyru į gamtą, skiriame laiko vaikams.

– Turite du sūnus, kurie jau užaugę ir išvykę iš Klaipėdos. Kokiais keliais pasuko jie?

– Vyresnysis Artūras pernai baigė Vilniaus universitetą, Fizikos fakultetą, ir dabar sėkmingai darbuojasi. O jaunėlis Robertas – būsimas psichologas, šiuo metu yra antro kurso studentas ir įnirtingai ieško savo gyvenimo kelio. Abu vaikus matematikos mokiau pati.

– Mėgstate keliauti, neseniai lankėtės Armėnijoje. Kokius įspūdžius iš ten parsivežėte?

– Kartą per metus stengiamės kur nors išvykti. Šią vasarą pirmą kartą po kelerių metų aplankėme vyro giminaičius Armėnijoje. Praleidome ten visą mėnesį. Niekas taip teigiamai neįkvepia, kaip puikus oras, saulė, kalnai, geras maistas.

– Ar namuose Lietuvoje irgi gaminate armėniškus valgius?

– Esu perėmusi kai kurias tradicijas ir nesudėtingus patiekalus galiu paruošti. Kultūriniai skirtumai tarp šių šalių egzistuoja, bet jie nėra labai dideli, nes sutampa ir religijos, ir požiūris į gyvenimą – panašus.

Vizitinė kortelė

Gimė 1969 m. balandžio 19 d. Jurbarke.

Mokėsi tuometėje Jurbarko 1-ojoje vidurinėje mokykloje.

1992 m. Vilniaus universiteto Matematikos fakultete įgijo matematikos dėstytojo išsilavinimą.

Klaipėdos licėjaus mokytoja ekspertė.

Ištekėjusi, turi du sūnus – Artūrą ir Robertą.