-
LGBT vaiko mama R. Račienė žengė dar vieną žingsnį: atėjo laikas, kad mūsų balsas būtų girdimas 100
„Idėja ore sklandė kelerius metus, kai mamos, turinčios LGBTQ+ vaikus, lankė emocinės paramos grupę. Šiandien supratome, kad atėjo laikas turėti atskirą organizaciją, kur mūsų balsas būtų labiau girdimas Lietuvoje“, – pasakojo LGBT vaiko mama R. Račienė.
Organizaciją „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ ji sakė įsteigusi su dar dviem bendražygėmis – Jolanta Vaitiekūniene ir LGBT vaiko teta Lina Plieniūte.
Kalbėdama apie turimą tikslą, kuriuo remdamasi ši organizacija gyvuos, pašnekovė įvardijo ne vieną, o kelis siekius. „Mums, mamoms, labai rūpi šeimos ir vaikai. Tai reiškia, norime teikti emocinę pagalbą tėvams, turintiems LGBT vaikų, ir patiems vaikams tiek, kiek įstatymiškai galėsime kažkur dalyvauti. Kitas mūsų tikslas yra šviečiamoji edukacinė veikla, kad žmonės gautų tikslią, objektyvią, moksliškai pagrįstą informaciją apie LGBT ir nesivadovautų nuogirdomis ar kažkokiomis savo baimėmis, nesupratimu. Ir tuo pačiu, – didinti visuomenės supratimą LGBT klausimais“, – detalizavo R. Račienė.
Specialiai tam šiuo metu socialiniame tinkle „Facebook“ yra sukurta grupė, prie kurios aktyviai jungiasi žmonės. Pašnekovė užsiminė ir pati sulaukianti privačių žinučių iš mamų, kurios taip pat nori tapti šios naujosios nevyriausybinės organizacijos dalimi.
Pasiteiravus, ar galima manyti, kad įkūrus „Mamos už LGBTQ+ vaikus“, šiuo metu vyksta tėvų, turinčių LGBTQ+ vaikus, atsivėrimas, R. Račienė teigė, kad kai kurios mamos jai jau buvo atsivėrusios anksčiau, prieš pirmąjį žingsnį, – laišką ir vizitą pas prezidentą.
„Negaliu teigti, kad čia – naujai atsivėrusios mamos. Tos, kurios stebėjo viešą erdvę, dabar sako: „Mes irgi norime būti organizacijos dalimi“. Manau, kad tai tos – stipresnės mamos, kurios jau išdrįso prisipažinti pažįstamam žmogui, dabar žengia antrą žingsnį – jungiasi prie organizacijos“, – svarstė LGBT vaiko mama.
Mums, mamoms, labai rūpi šeimos ir vaikai.
Primename, kad R. Račienė spalio 25 dieną susitiko su G. Nausėda ir aptarė galimus spendimus dėl homoseksualių porų santykių įteisinimo. Moteris tikisi, kad Seimas sutars dėl visoms pusėms priimtino partnerystės reglamentavimo.
Kiek anksčiau, spalio 20-ąją ji išplatino atvirą laišką šalies vadovui, kuriame jautriai prabilo apie tai, kaip jai skaudu dėl to, kad visuomenė susiskaldžiusi, kai kalba pasisuka apie LGBT bendruomenės narius. Ir tai, kokia nesaugi dėl savo vaiko ji jaučiasi visa tai matydama bei skaitydama.
Savo laiške G. Nausėdos ji prašė trijų dalykų:
* Skleisti Lietuvą vienijančią, o ne skaldančią Jūsų ar Jūsų artimos aplinkos retoriką.
* Apie LGBT asmenų problemas ir jų poreikius kalbėti ne su trečiosiomis šalimis, bet būtent su LGBT bendruomene – mūsų vaikais, jų tėvais, NVO, ginančiomis šių žmonių teises.
* Asmeninio pažado, kad Lietuvoje turėsime pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbės ne apie juridinius, bet emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius.
-
LGBT vaiko mama prieš susitikimą su prezidentu: jaučiu atsakomybę už tūkstančius žmonių 116
Portalo kauno.diena.lt žurnalistams R. Račienė pirmadienio rytą teigė, kad prieš susitikimą ji norinti susikaupti ir apmąstyti būsimą pokalbį.
„Šita diena man yra neeilinė. Aš tikrai šiandien jaučiu atsakomybę už tūkstančius žmonių“, – kalbėjo pašnekovė.
Šita diena man yra neeilinė. Aš tikrai šiandien jaučiu atsakomybę už tūkstančius žmonių.
Šeštadienį S. Daukanto aikštėje vyko renginys „Mamos už mamas! Palaikymo valanda Rasai Račienei“. Prie Prezidentūros susirinko LGBT bendruomenę palaikantys asmenys – tarp jų ir politikai, ir pramogų verslo atstovai. Čia dalyvavo ir pati R. Račienė.
Paklausta, kokios emocijos užplūdo po šeštadienį vykusio renginio, moteris tikino: „Po šeštadienio nuotaikos puikios – labai jaučiu žmonių palaikymą, labai liuks“.
Primename, kad spalio 20-ąją R. Račienė išplatino atvirą laišką šalies vadovui, kuriame jautriai prabilo apie tai, kaip jai skaudu dėl to, kad visuomenė susiskaldžiusi, kai kalba pasisuka apie LGBT bendruomenės narius. Ir tai, kokia nesaugi dėl savo vaiko ji jaučiasi visa tai matydama bei skaitydama.
Savo laiške G. Nausėdos ji prašė trijų dalykų:
* Skleisti Lietuvą vienijančią, o ne skaldančią Jūsų ar Jūsų artimos aplinkos retoriką.
* Apie LGBT asmenų problemas ir jų poreikius kalbėti ne su trečiosiomis šalimis, bet būtent su LGBT bendruomene – mūsų vaikais, jų tėvais, NVO, ginančiomis šių žmonių teises.
* Asmeninio pažado, kad Lietuvoje turėsime pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbės ne apie juridinius, bet emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius.
Apie lūkesčius, kurių vedina pirmadienį keliaus susitikti su prezidentu, R. Račienė su portalo kauno.diena.lt žurnalistais yra kalbėjusi ir anksčiau. „Yra trys punktai – aš tikiuosi, kad po pokalbio prezidentas, turiu vilties, turės stiprybės pripažinti, kad visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą. Ta grupė, kuri šiai dienai yra diskriminuojama, vis tik turės teisę taip pat turėti visas teises kaip ir kiti Lietuvos žmonės. Kitas dalykas (tikiuosi, – aut. past.), kad tas mano nuėjimas nesibaigs pokalbiais su tais žmonėmis, kuriems Partnerystės įstatymo labiausiai reikia, kad jis susitiks ir su įstatymo leidėjais, ko iki šiol, kiek žinau, nėra padaryta. Tiek susitiks ir su vienalytėmis poromis, kurios šiandien gyvena Lietuvoje ir kurios susiduria būtent su tomis konkrečiomis problemomis. Trečia, ko aš tikiuosi, būtent asmeninio prezidento pažado, kad kai bus jau Partnerystės įstatymas, veto neuždės“, – apie lūkesčius kalbėjo R. Račienė.
Rasa Račienė ir Dovilė Filmanavičiūtė. Butauto Barausko nuotr.
„Prezidentūra mane nustebino jau du kartus – pirmą kartą, kai per kelias valandas sureagavo į mano laišką ir paskyrė susitikimui laiką. Pasijaučiau svarbi. Antrą kartą, kai prezidentas jau viešai pasakė, kad jis kalbėsis su manimi, kaip LGBT vaiką turinčia mama. Visgi jis iškart uždavė toną kitai temai, kuri nėra apie LGBT žmones“, – sakė R. Račienė.
Moteris teigė, kad atstovauja ne tik sau: „Aš stoviu tikrai už daugiau nei tik savo vaiką – aš stoviu už daug vaikų ir daug tėvų, kurie šiandien Lietuvoje dar jaučiasi nepatogiai“.
Esu pasirengęs kalbėtis, esu pasirengęs išgirsti. Tikrai, tai yra jautru, kuomet mama kalba apie savo vaikus.
Kaip informuoja BNS, ketvirtadienį G. Nausėda tikino, kad mamų rūpestis savo vaikais yra jautri tema. „Esu pasirengęs kalbėtis, esu pasirengęs išgirsti. Tikrai, tai yra jautru, kuomet mama kalba apie savo vaikus. Dėl tos priežasties aš tikrai pirmadienį susitiksiu su ponia Račiene“, – sakė G. Nausėda.
Vis dėlto, prezidento nuomone, ši problema yra gerokai didesnė, ir apima abipusę neapykantą. „Kai gerbiama mama kalba apie patyčias, apie grasinimus – mes visi šiandien susiduriame su šiuo fenomenu, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug. Man tikrai įdomu su ja pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą, dėl to, kad jos negalvoja, kaip ši visuomenės grupė – juk ir už tai šiandien grasinama net ir mirtimi“, – teigė prezidentas.
Liberalių pažiūrų visuomenininkai ir politikai kritikuoja G. Nausėdą dėl jo konservatyvių nuostatų LGBTQ klausimu ir ragina tvirčiau ginti šios bendruomenės teises.
Nevyriausybinio Lietuvos žmogaus teisių centro praėjusią savaitę skelbto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius priimant Partnerystės įstatymą. Oponuojantieji šią ataskaitą vadino neatitinkančia reprezentatyvaus, išsamaus tyrimo kriterijų.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
-
Prezidentas susitiks su mama, kovojančia už LGBTQ teises 56
Susitikimo su prezidentu siekianti gydytoja Rasa Račienė prašo šalies vadovo „skleisti Lietuvą vienijančią, o ne skaldančią Jūsų ar Jūsų artimos aplinkos retoriką“. Ji sako kasdien girdinti replikas, grasinimus susidoroti, užgaulius aplinkinių, net ir artimųjų komentarus, kad LGBTQ žmonėms „ne vieta mūsų visuomenėje“.
„Man iš skausmo plyšta širdis, nes visi tie žodžiai – apie mano vaiką. Kiekvieną dieną nerimauju, kad tik nieko nenutiktų mano vaikui, kad visos tos patyčios ir neapykanta, tvyranti viešojoje erdvėje, nesužlugdytų mano vaiko emociškai ir jo nepalaužtų. Patikėkite, tai – nepakeliama, žemina ir žeidžia iki sielos gelmių“, – sako R. Račienė.
Rasa Račienė/ L. Balandžio (Fotobanko) nuotr.
Ji taip pat prašo prezidento apie LGBTQ asmenų problemas kalbėti būtent su šia bendruomene – vaikais, jų tėvais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis LGBTQ teises, o ne su „trečiosiomis šalimis“.
Moteris taip pat norėtų prezidento asmeninio pažado, kad Lietuva priims pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbėtų ne apie juridinius, bet „emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius“.
Kiekvieną dieną nerimauju, kad tik nieko nenutiktų mano vaikui, kad visos tos patyčios ir neapykanta, tvyranti viešojoje erdvėje, nesužlugdytų mano vaiko emociškai ir jo nepalaužtų.
„Esu pasirengęs kalbėtis, esu pasirengęs išgirsti. Tikrai, tai yra jautru, kuomet mama kalba apie savo vaikus. Dėl tos priežasties aš tikrai pirmadienį susitiksiu su ponia Račiene“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vis dėlto, prezidento nuomone, ši problema yra gerokai didesnė, ir apima abipusę neapykantą.
„Kai gerbiama mama kalba apie patyčias, apie grasinimus – mes visi šiandien susiduriame su šiuo fenomenu, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug. Man tikrai įdomu su ja pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą, dėl to, kad jos negalvoja, kaip ši visuomenės grupė – juk ir už tai šiandien grasinama net ir mirtimi“, – teigė prezidentas.
Liberalių pažiūrų visuomenininkai ir politikai kritikuoja G. Nausėdą dėl jo konservatyvių nuostatų LGBTQ klausimu ir ragina tvirčiau ginti šios bendruomenės teises.
Nevyriausybinio Lietuvos žmogaus teisių centro praėjusią savaitę skelbto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius priimant Partnerystės įstatymą. Oponuojantieji šią ataskaitą vadino neatitinkančia reprezentatyvaus, išsamaus tyrimo kriterijų.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
-
LGBT vaiko mama apie palaikymo renginį prie Prezidentūros: to nesitikėjau 208
Prezidentūra nustebino du kartus
Moteris pasakojo, kad visuomenei laikas keistis dabar, nebėra ko laukti.
„Dovilė Filmanavičiūtė buvo kaltininkas, kad aš šiandien čia atėjau. Nebuvau pasiruošusi, kad iki pirmadienio aš atlaikysiu šitą stovėjimą. Prezidentūros pažado ir pakvietimo man tikrai užteko, bet, pasirodo, kitiems žmonėms tai irgi parūpo. Tuo aš džiaugiuosi ir negaliu jų nepalaikyti. Šiandien aš ateinu už tas mamas“, – žurnalistams pasakojo moteris.
„Prezidentūra mane nustebino jau du kartus – pirmą kartą, kai per kelias valandas sureagavo į mano laišką ir paskyrė susitikimui laiką. Pasijaučiau svarbi. Antrą kartą, kai prezidentas jau viešai pasakė, kad jis kalbėsis su manimi, kaip LGBT vaiką turinčia mama. Visgi jis iškart uždavė toną kitai temai, kuri nėra apie LGBT žmones“, – sakė R. Račienė.
Rasa Račienė. Butauto Barausko nuotr.
Moteris teigė, kad atstovauja ne tik sau: „Aš stoviu tikrai už daugiau nei tik savo vaiką – aš stoviu už daug vaikų ir daug tėvų, kurie šiandien Lietuvoje dar jaučiasi nepatogiai“.
Prisijungė ir politikų
Į renginį susirinko kelios dešimtys žmonių, tarp jų – ir politikai, ir žinomi žmonės: TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, dainininkė Erica Jennings, Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Nijolė Oželytė ir Nomeda Marčėnaitė. Butauto Barausko nuotr.
Renginyje su vaiku pasirodęs T. V. Raskevičius sakė besitikintis, kad bendruomenei reiškiama parama leis „mums konstruktyviau LR Seime svarstyti Partnerystės įstatymą, kuris bus pateikiamas dar kartą artimiausiu metu“.
Seimo narys dar prieš įvykstant renginiui teigė, kad priežasčių dalyvauti jame netrūksta.
Aš stoviu tikrai už daugiau nei tik savo vaiką – aš stoviu už daug vaikų ir daug tėvų, kurie šiandien Lietuvoje dar jaučiasi nepatogiai.
„Pakaktų jau vien to, kad priėmęs mamos kvietimą pasikalbėti apie LGBT+ žmonių diskriminaciją, Prezidentas iškart pasakė, kad kalbėsis ne apie mamos, o apie savo rūpesčius, būtent „kitų visuomenės grupių persekiojimą.“ Iš tiesų, Prezidentas nuoširdžiai galvoja, kad visuomenės grupė, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra atvirai terorizuojama neapykantos komentarais, šią bendruomenę reprezentuojančių simbolių išniekinimu ir užterliojimu viešoje erdvėje bei atvirai įstatymuose įtvirtinta diskriminacija, kažką „persekioja“. „Persekioja“, matyt, tuos, kurie mielai ištrintų mus ne tik iš viešojo gyvenimo, bet ir nuo žemės paviršiaus. Mažuma „persekioja“ daugumą. Žmonės, siekiantys lygiateisiškumo, „persekioja“ tuos, kurie jokia kaina nenori to lygiateisiškumo suteikti, nors pagal Konstituciją visi žmonės yra lygūs įstatymui ir institucijoms. Tame tarpe – ir mūsų šalies Prezidentui“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jis teigė, kad jau pusę metų negali susitikti su prezidentu ir išgirsti jo aiškios nuomonės apie Partnerystės įstatymą.
Tomas Vytautas Raskevičius. Butauto Barausko nuotr.
„Prezidentas šį įstatymą aptarė su visais – su filosofais, su Bažnyčios hierarchais, su „maršistais“, bet tik ne su įstatymo rengėjais ir žmonėmis, kuriems tas įstatymas būtų labiausiai aktualus – tos pačios lyties poromis. Dar daugiau, Prezidentas liepos mėnesį viešai pasakė, kad įstatymą būtų vetavęs, nors jis net nebuvo svarstomas Seime. Įdomu, ar žinote kokį nors kitą teisės akto projektą, dėl kurio įsigaliojimo Prezidentas turėtų tokią stiprią išankstinę nuomonę? Bijau, kad įtempta Prezidento darbotvarkė nėra pagrindinė šio nenoro bendrauti priežastis. Štai kitą pirmadienį (tą pačią dieną, kai suplanuotas susitikimas su Rasa) Lietuvos Konstitucijos dienos proga Prezidentūroje organizuojamas renginys „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žmogaus teisės“. Nors renginyje svečių netrūks, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui vietos, kad ir svečio teisėmis, tame renginyje neatsirado. Labai džiaugiuosi, kad Prezidentas nedelsdamas atsiliepė į Rasos kvietimą susitikti ir aptarti LGBT+ bendruomenės lūkesčius. Manau, man irgi reikės pasidaryti atitinkamas išvadas. Jei vienintelis tinkamas būdas susitikti su Gitanu Nausėda yra paprašyti to susitikimo atsistojus po Prezidentūros langais, esu tam pasiruošęs“, – dėstė T. V. Raskevičius.
Po renginio jo organizatorė D. Filmanavičiūtė padėkojo visiems jame dalyvavusiems. „Geras jausmas šeštadienio rytą leisti su bendraminčiais, kuriems žmogaus teisės Lietuvoje yra prioritetas, o ne rinkimų agitacijos punktukas, kurį paskiau galėsi vartyti kaip patogu“, – sakė moteris.
Rasa Račienė ir Dovilė Filmanavičiūtė. Butauto Barausko nuotr.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalui kauno.diena.lt teigė, kad renginys praėjo sklandžiai. Duomenų apie konfliktus policijos atstovas teigė neturįs.
Tokio palaikymo nesitikėjo
LGBT vaiko mama savo mintimis su portalu kauno.diena.lt pasidalijo dar prieš įvykstat renginiui. Ji teigė, kad nuotaikos yra viltingos.
„Žiūriu į dangų, jis nelabai dėkingas, bet oras tikrai nebus ta priežastis dėl ko nenueičiau“, – šeštadienio rytą pasakojo R. Račienė.
Ji teigė, kad nuotaikos yra geros ir viltingos.
Pasiteiravus apie žmonių palaikymą, ji teigė to neplanavusi ir to nesitikėjusi.
„Šito tikrai neplanavau ir man tikrai labai svarbu, kad prisijungia daugiau žmonių. Ir kad žinomi žmonės sureagavo į mano šitą, įvardinkime, akciją. Tai labai svarbu. Ir jeigu atvirai – tai nesitikėjau“, – teigė pašnekovė.
Šeštadienį, 11 valandą, S. Daukanto aikštėje organizuojamo renginio „Mamos už mamas! Palaikymo valanda Rasai Račienei“ organizatorė Dovilė Filmanavičiūtė renginio aprašyme įvardijo priežastį, kuri ją paskatino imtis konkrečių veiksmų išreiškiant palaikymą LGBT vaiką auginančiai mamai R. Račienei.
„Man naiviai atrodo, kad gana. Gana žeminti žmones, gana juos žudyti tais matavimais „paskaičiuokim, broliai kurmiai, kuriems čia labiau skauda“, gana gąsdinti, gana jiems nesuteikti vilties. Aš motina. Savo įsčiose išnešiojusi sūnų, kurianti jam rytojų. Žadanti jam kiekvieną rytą, kai tik jis įsliuogia į mudviejų su tėvu lovą ir prisiglaudžia visa esybe, kad pasaulis bus saugi vieta jam gyventi. Tiesiog gyventi, suprantat? Gana skirstyti mūsų sūnus ir dukras į vertesnius. Gana tų užmerktų akių, kad šiandien tai mūsų neliečia. Šiandien aš noriu stovėti su mama Rasa Račiene pagrindinėje Vilniaus aikštėje. Kaip žmogus. Kaip mama. Mamos, ar ne metas mums vienytis? Prezidentas prašo atsižvelgti ne tik į LGBT mamų skausmą. Rimtai? Tebūnie. Stokim visos. Mamos už mamas. Nes tikim, kad kartu – lengviau. Aš su jumis visomis. Rasa Račienė kasdien stovi Prezidentūros aikštėje, taip reikšdama solidarumą visiems, kurie negirdimi. Jei tik eisit pro šalį ar rasit laiko eiti, prieikit, pasisveikinkit, apkabinkit, pasakykit gerą žodį, pastovėkit kartu. Rasai tai labai svarbu. Mums visoms tai svarbu. O aš kviečiu visas galinčias, spalio 23 d., šeštadienį, 11 val. ateiti į Daukanto aikštę ir atsistoti su Rasa. Būsiu. Nes gi – mamos už mamas. Kaip kitaip?“, – buvo rašoma aprašyme.
R. Račienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad su D. Filmanavičiūte jos susitiks pirmą kartą. „Aš ją seku ir sekiau jau senokai (socialiniame tinkle, aut. past.). Mes tik vakar tame pačiame feisbuke susidraugavome. Man patiko Dovilės pasisakymai, tad ji iki šiol yra mano sekėjų sąraše. Dabar – ir draugas“, – sakė LGBT vaiko mama.
Ji teigė specialiai renginiui nesiruošusi – kalbų nerašiusi, plakatų nesidariusi. „Ateiti su kažkokiais plakatais nėra mano tikslas. Jeigu ten bus žmonių su plakatais, nes ir per mano simbolinį atėjimą prie Prezidentūros po laiško paviešinimo atėjo mergina su plakatu, kuri norėjo perduoti prezidentui žinutę, tai mano žinutė yra – aš pati. Man nereikia plakatų“, – sakė R. Račienė. Ji teigė, kad po renginio planuoja važiuoti pailsėti.
„Pirmadienį pradžioje eisiu į darbą, o tada į Prezidentūrą“, – sakė pašnekovė.
„Yra trys punktai – aš tikiuosi, kad po pokalbio prezidentas, turiu vilties, turės stiprybės pripažinti, kad visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą. Ta grupė, kuri šiai dienai yra diskriminuojama, vis tik turės teisę taip pat turėti visas teises kaip ir kiti Lietuvos žmonės. Kitas dalykas (tikiuosi, – aut. past.), kad tas mano nuėjimas nesibaigs pokalbiais su tais žmonėmis, kuriems Partnerystės įstatymo labiausiai reikia, kad jis susitiks ir su įstatymo leidėjais, ko iki šiol, kiek žinau, nėra padaryta. Tiek susitiks ir su vienalytėmis poromis, kurios šiandien gyvena Lietuvoje ir kurios susiduria būtent su tomis konkrečiomis problemomis. Trečia, ko aš tikiuosi, būtent asmeninio prezidento pažado, kad kai bus jau Partnerystės įstatymas, veto neuždės“, – apie lūkesčius kalbėjo R. Račienė.
Primename, kad spalio 20-ąją R. Račienė išplatino atvirą laišką šalies vadovui, kuriame jautriai prabilo apie tai, kaip jai skaudu dėl to, kad visuomenė susiskaldžiusi, kai kalba pasisuka apie LGBT bendruomenės narius. Ir tai, kokia nesaugi dėl savo vaiko ji jaučiasi visa tai matydama bei skaitydama.
