Aistros dėl reformų

Sanatorijos ir reabilitacijos centrai Palangoje populiarūs ištisus metus. Čia žmonės suvažiuoja iš visur.

Panevėžietis į Palangą atvyko su dvejų metų sūnumi. Išgirdęs apie galimus pakeitimus, jog įstaigą gali tekti rinktis pagal gyvenamąją vietą, vyras sakė: būtų didžiulis praradimas.

„Prarastume galimybę pasigerinti sveikatos būklę“, – apgailestavo jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše.

„Pagal Konstituciją pacientas gali rinktis bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, tarp jų – ir reabilitacijos“, – sakė „Pušyno“ direktoriaus pavaduotojas reabilitacijai Antanas Šatas.

„Per metus „Pušynas“ gali reabilituoti apie 2,5 tūkst. žmonių. Iki 3 tūkst.“, – teigė poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktorius Tomas Žulkus.

„Pušynas“ pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Čia atvyksta ne tik eiliniai piliečiai, bet ir vidaus tarnybos sistemos esami ir buvę pareigūnai. Pavyzdžiui, jiems laisvų vietų šiais metais nebėra.

„Apskritai tokia politinė ir geopolitinė situacija... Gal reikės gydyti ir kareivius, ir sužeistuosius. Kas čia gali pasakyti, kam mes būsime reikalingi“, – svarstė T. Žulkus.

Laukia pokyčiai

Pokyčiai numatomi vykdant reformą.

„Šios vykdomos reformos metu neplanuojama mažinti nei medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo apimties, nei joms numatytų PSD biudžeto lėšų“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė Elita Radkevič.

Esminis pokytis – įstaigų prijungimas prie didžiųjų ligoninių. Jos nebegalės priklausyti savivaldybėms ar ministerijoms.

„Tokių atskirų profilinių ligoninių, tarp jų ir reabilitacijos ligoninių, nebeliks. Jas žadama prijungti prie kitų stambių ligoninių“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Visgi tokio žingsnio nauda abejoja Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija. Jos vadovas Artūras Salda klausė, kam apskritai to reikia.

Buvo tokių atvejų, kad kai kurie žmonės nori reabilitacijos, pavyzdžiui, būtinai vasarą, būtinai Palangoje ar Druskininkuose.

„Manome, kad dėl šito gali nukentėti patys pacientai, nes šitos įstaigos, prijungtos prie didžiųjų ligoninių, greičiausiai taps podukros vaidmenyje. Yra nerimo, kad pradės kristi paslaugų kokybė. Taip pat manome, kad pacientams sumažės galimybė pasirinkti įstaigą, į kurią jie gali ir nori vykti“, – tvirtino A. Salda.

A. Matulas sakė priešingai: pacientas tik išloš.

„Tam, kad sunkiai sergantis žmogus reabilitaciją gautų iš karto“, – aiškino jis.

Nauja tvarka turėtų išgyvendinti ir tokius atvejus:

„Buvo tokių atvejų, kad kai kurie žmonės nori reabilitacijos, pavyzdžiui, būtinai vasarą, būtinai Palangoje ar Druskininkuose. Kyla įtarimas, ar tikrai ta reabilitacija yra tiek būtina, jei žmogus stato sąlygas“, – šnekėjo A. Matulas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Sunaikins kurortuose veikiančias įstaigas?

Reabilitacijos skyriai veikia ir ligoninėse.

„Taikome medicininę reabilitaciją po operacijų, po traumų, po neurologinių susirgimų. Tai ne sveikatinė, o medicininė paslauga“, – sakė RVUL Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja Silvija Strupienė.

Man atrodo, kad esama tvarka yra gera, darbus galėtume tęsti taip, kaip jie vyksta dabar.

Galima stacionarinė ir ambulatorinė reabilitacija, kai žmogus atvyksta vienai ar kelioms procedūroms.

„Laikas ir lėšos nešvaistomi veltui. Tačiau susiduriame su ta problema, kad tikrai turi būti prieinama“, – teigė S. Strupienė.

Anot asociacijos, sistema sukurta taip, kad ambulatorinės reabilitacijos apimtys didėtų, o stacionarinės mažėtų.

„Kad ambulatorinė reabilitacija turėtų turėti didesnes privilegijas – be abejo. Tai yra pigiausias variantas. Bet tik tiems žmonėms, kurie yra mobilūs. O ką daryti žmonėms, kurie gyvena kaime arba kuriam suvesti trys kateteriai?“ – šnekėjo A. Šatas.

A. Matulas sakė, kad sunkiems pacientams reabilitacija bus užtikrinama vienu ar kitu atveju, kvotų nebeliko.

„Tai reiškia, kad sunkiems ligoniams, kuriems reikės reabilitacijos, ją gaus – nereikės laukti, kol atsiras kelialapis, kad po sunkios atgautų sveikatą“, – komentavo jis.

Visgi asociacijos įsitikinimu, valdžia kuria sistemą, kuri per kelerius metus gali sunaikinti kurortuose veikiančias įstaigas. Anot asociacijos vadovo, susitikimuose viceministrė pareiškė, kad  „jūs ten, kurortuose, gydote oru“.

„Turime gerą įdirbį, patirtį, turime puikius gamtinius išteklius, gydomąjį purvą, mineralinį vandenį. Dabar panašu, kad šioje reformoje didžiąją dalį to žadama tiesiog sugriauti“, – manė A. Salda.

„Man atrodo, kad esama tvarka yra gera, darbus galėtume tęsti taip, kaip jie vyksta dabar. Bet ne nuo mūsų priklauso“, – kalbėjo Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ direktorė Vesta Janeikienė.

Visgi ministerija tikino, kad paslaugų apimties ir joms numatytų lėšų mažinti neplanuojama.

„Pacientai ir toliau turės teisę rinktis medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą, o valstybė ir toliau apmokės privačiose sanatorijose ir reabilitacijos centruose teikiančias paslaugas, dėl kurių buvo sudaryta sutartis su teritorine ligonių kasa“, – tikino E. Radkevič.

„Pastarosiomis savaitėmis daug bendravome su Palangos sanatorijų ir reabilitacijos centrų vadovais, norėdami išgirsti jų poziciją dėl planuojamos Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos ir to, kokios perspektyvos lauktų šio mūsų kurortui svarbaus gydymo ir sveikatinimo sektoriaus. Kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų, todėl šiandien raštu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami paaiškinti, ar tikrai būsimoji reforma bus naudinga pacientams. Kaip žinia, prieš porą savaičių reformos rengėjai, pritarus Vyriausybei, iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sąrašo, kuris įstatyme įvardijamas nomenklatūra, visiškai išbraukė medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas. Tad būsimoji Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma keičia visų valstybės ar savivaldybių pavaldume esančių sanatorijų bei reabilitacijos centrų statusą. Šios įstaigos tampa tiesiog daugiaprofilinių ligoninių padaliniais, o gal net nedideliais skyriais“, – rašė meras.

Šalies gyventojai negalės nevaržomai pasirinkti, kur gauti reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, būsimi daugiaprofilinių ligoninių reabilitacijos skyriai neabejotinai susitrauks, nes tiek lovų, kiek yra dabar, regionui tiesiog nereikės.

Š. Vaitkaus teigimu, planuojama Sveikatos reforma palies visas Palangoje esančias sanatorijas ir reabilitacijos centrus. „Kas mums neaišku? 1. Palangoje šiuo metu veikia šešios sanatorijos ir reabilitacinio gydymo įstaigos, pusės iš jų steigėja yra valstybė. Šiose, valstybinėse įstaigose, yra beveik 800 lovų. Vien per praėjusius metus čia gydėsi ar sveikatinosi 10 300 pacientų iš visos Lietuvos, jų sveikata rūpinosi beveik 550 darbuotojų. Nepandeminiais metais tokių pacientų skaičius kiekvienais metais buvo gerokai didesnis. Pagal dabar dėliojamus reformos kontūrus, Klaipėdoje, įstaigų susiliejimo principu, veiktų dvi stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios (SAGP) ligoninės. Į vieną iš jų susijungtų Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Į kitą patektų Klaipėdos respublikinė ir Vaikų ligoninės, šiame konglomerate atsidurtų vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ bei Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Ir Palangos miesto savivaldybė, ir mūsų kurorte esančių sanatorinio ar reabilitacinio gydymo įstaigų vadovai tokiame sujungime įžvelgia tam tikras grėsmes šių įstaigų veiklos perspektyvoms. Palangos miesto savivaldybė, kaip ir mūsų miesto sanatorinio bei reabilitacinio gydymo įstaigų vadovai, nori sužinoti oficialią Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją, kaip būsimoji reforma užtikrins, kad šias įstaigas pertvarkius į daugiaprofilinių ligoninių skyrius, sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugos bus teikiamos ne mažesniais nei esami pajėgumais“, – socialianiame tinkle rašė meras.

Š. Vaitkus įvardijo ir antrąjį klausimų keliantį aspektą. „Per praėjusius metus Palangos reabilitacijos ligoninė priėmė ir gydė apie 4100 ligonių iš visos Lietuvos, šios įstaigos specializacija – trečio lygio reabilitacija po sunkių stuburo, galvos traumų, insultų. Reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti ligoniams iš visos Lietuvos čia skirta 330 vietų, dirba 232 darbuotojai. Po reformos ši ligoninė taps sujungimo pagrindu įkurtos Klaipėdos universitetinės ligoninės skyriumi. Tas pats pasakytina ir apie VšĮ Vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“, kurioje šiuo metu yra 300 lovų, dirba per 200 darbuotojų. Joje kasmet reabilituojama apie 4000 mažųjų pacientų iš visos Lietuvos. Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ kasmet reabilitacinį gydymą teikia apie 2200 pacientų, čia yra 149 lovos, dirba 106 darbuotojai. Kaip dvi Klaipėdos ligoninės užpildys esamas 779 vietas vien savo pacientais, kurie gydytis atvyks tik iš Klaipėdos regiono, nes būsimoji reforma numato būtent regioninį specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą?“ – klausė Š. Vaitkus.

Ar ligonis turės galimybę prašyti, jog gydytas vieno regiono ligoninėje, turinčioje savo reabilitacijos skyrių, jis būtų perkeltas į kito regiono ligoninę reabilitacijos paslaugoms gauti?

„Per praėjusius metus visose šešiose Palangos sanatorinio gydymo ir sveikatinimo įstaigose pacientai su Klaipėdos teritorinių ligonių kasų siuntimais sudarė tik nuo 28 iki 40 proc. visų tų, kuriems suteiktos paslaugos. Todėl, jei šalies gyventojai negalės nevaržomai pasirinkti, kur gauti reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, būsimi daugiaprofilinių ligoninių reabilitacijos skyriai neabejotinai susitrauks, nes tiek lovų, kiek yra dabar, regionui tiesiog nereikės. Be viso kito, teks atleisti dalį darbuotojų, esama įstaigoje sukaupta medicininė ir kita materialinė bazė nebus racionaliai išnaudojami. Reformos iniciatoriai nepateikia aiškių atsakymų, ar ligoniai, kurie bus gydomi kitų regionų (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) SAGP ligoninėse, galės nevaržomai pasirinkti reabilitacinį gydymą pajūryje, jei ir kitų regionų SAGP paslaugas teikiančios ligoninės turės savo reabilitacinio gydymo skyrius? Ar ligonis turės galimybę prašyti, jog gydytas vieno regiono ligoninėje, turinčioje savo reabilitacijos skyrių, jis būtų perkeltas į kito regiono ligoninę reabilitacijos paslaugoms gauti?“ – klausė meras.

Pasak Š. Vaitkaus, kurorte veikia ir trys privatūs reabilitacijos centrai, kuriuose yra beveik 600 vietų, o dirba beveik 400 darbuotojų. „Per praėjusius metus juose sveikatinta per 7000 pacientų iš visos Lietuvos, t. y. per 40 proc. visų Palangos mieste reabilituotų pacientų. Tačiau privačių sanatorijų ir reabilitacijų centrų perspektyvos lieka visiškai neaptartos ir neaiškios, o Sveikatos įstaigų reforma aiškiai sufleruoja, jog naujieji ligoninių susivienijimai, grindžiami regioninių principu, savo ligoninėse turės pakankamai vietų reabilitacijai ir bandys pradžioje užpildyti savus „sveikatos centrus“ (reabilitacijos skyrius), o kas liks, galimai bus pasiūlyta privačiam sveikatinimo sektoriui. Bet ar liks? Mes pasigendame aiškios pozicijos dėl to, kaip po reformos pacientai pateks į privačias sanatorijas ir reabilitacijos centrus? Ar galimybės sveikatintis šiose privačiose įstaigose ir toliau bus finansuojamos Ligonių kasų, ar tai teks daryti paties paciento asmeninėmis lėšomis“, – įrašą socialiniame tinkle baigė meras.

„Galimas pareigūnų reabilitacijos įstaigų ir šios bažnyčios, kuri labai vertinama pareigūnų bendruomenėje, privatizavimas mums kelia nerimą. Todėl frakcijos vardu prašome premjerės ir vidaus reikalų ministrės patvirtinti arba paneigti kalbas dėl visų šių įstaigų galimo privatizavimo, atsakyti, kokie artimiausi planai dėl minėtos bažnyčios veiklos, taip pat dėl reabilitacijos įstaigų pertvarkos, ar planuojama didinti finansavimo apimtis pareigūnų reabilitacijai“, – teigia Seimo narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

Frakcijos nuomone, pareigūnams reabilitacijos paslaugos yra reikalingos, siekiant jiems užtikrinti būtiną prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį gydymą, kitas svarbias paslaugas šioje srityje. Todėl Vyriausybės atstovų prašoma apsvarstyti galimybę skirti tam ir papildomų lėšų.

Rašte nurodoma, kad pareigūnai šiuo metu kaip civilinės saugos sistemos pajėgos skiriami gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti, šalinti padarinius jų židiniuose. Be to, šiandien jų darbas yra itin svarbus prie Lietuvos sienos, taip pat kasdien saugant visuomenę visoje šalyje.

Pažymima, kad be jokių papildomų investicijų į valstybei priklausančių reabilitacijos įstaigų infrastruktūrą, Lietuva turi visas galimybes minimaliais resursais užtikrinti, kad bent kas 4–5 metus visi vidaus sistemos pareigūnai turėtų galimybę gauti gydymo kursą reabilitacijos įstaigose.

Pasak A. Stončaičio, tai daryti yra būtina, nes pareigūnai didžiulę karjeros dalį dirba nuolatiniame strese ir patiria nemažą profesinę įtaką tiek savo psichologinei, tiek fizinei sveikatai.

„Šiuo metu tokiose reabilitacijos įstaigose pareigūnai sudaro tik apie 25 proc. visų reabilitacijos paslaugas gaunančių asmenų. Vien poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra pajėgus kasmet suteikti reabilitacijos kursą 3000 pareigūnų, tačiau pagal skiriamą vidaus reikalų ministerijos finansavimą, kasmet ten reabilitaciją gali gauti tik apie 250 pareigūnų. Dėl finansavimo trūkumo reabilitacijos įstaigos priverstos ieškoti komercinių ligonių, kad galėtų išsilaikyti, nes patiems pareigūnams susimokėti asmeninėmis lėšomis už tokias paslaugas yra nerealu“, – pažymi A. Stončaitis.

Šiuo metu buvusiems ir esamiems pareigūnams reabilitacijos paslaugos teikiamos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro Trakų filiale, Palangoje esančiame poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ ir Druskininkuose įsikūrusiame valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“.

Parlamentaro A. Stončaičio teigimu, visos VRM pavaldume esančios įstaigos dirba rentabiliai, nors valstybė jų išlaikymui lėšų neskiria. Dėl finansavimo trūkumo, kaip teigia Seimo narys, kasmet tik iki 10 proc. pareigūnų gali pasinaudoti reabilitacijos įstaigų siūlomomis paslaugomis.

„Šiandien, pavyzdžiui, poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ reabilitacijos paslaugoms gauti kitiems metams pagal skiriamą VRM finansavimą užsirezervavo 228 pareigūnai, o net 155 pareigūnai, turintys jau dabar siuntimus reabilitacijai, ja galės pasinaudoti tik 2023 metais. Priėmus sprendimą pareigūną siųsti medicininei reabilitacijai, ji turėtų būti suteikiama kaip įmanoma greičiau, kitu atveju ši paslauga netenka prasmės. Ar pareigūnų tinkamas psichologinės ir fizinės sveikatos palaikymas išliks šios Vyriausybės prioritetu?“ – svarsto A. Stončaitis.

Rašte parlamentarai nurodo, kad taip pat būtina išsaugoti Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią, kuri jau tapo socialinė erdvė visiems žmonėms, ieškantiems ramybės ir psichologinės pagalbos, o ypač – vieta, burianti pareigūnus ir jų šeimas.

„Papildomos lovos reabilitacijos ligoninėse – turime nemažai atvejų, kai žmonėms deguonies terapija nebėra reikalinga, tačiau dar turi būti užtikrinta priežiūra dėl žmonių sveikatos bei saugumo“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jo teigimu, perkėlus stabilios būklės ligonius į reabilitacijos įstaigas bus galima užtikrinti iki 900 lovų COVID-19 pacientams.

A. Dulkys penktadienį pasirašė įsakymą, kuriuo įtvirtino, kad po aktyvaus gydymo stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose asmuo tolimesniam gydymui gali būti pervežamas į reabilitacijos ligoninę, jeigu jam nereikia taikyti deguonies terapijos.

Jeigu asmens būklė pablogėtų, jis vėl turėtų būti grąžinamas į ligoninę.

Šeštadienio duomenimis, iš viso šalies ligoninėse gydoma 2300 COVID-19 pacientų, 194 iš jų – reanimacijoje.