Remiantis valstybinio transliuotojo „Rai“ skaičiavimais, šiauriniame Lombardijos regione, kuris yra Italijos ekonomikos centras, koalicijos kandidatas Attilio Fontana (Atilijas Fontana) buvo perrinktas prezidentu surinkus 54,4 proc. balsų.

Tuo metu Lacijuje, kuriame yra šalies sostinė Roma, koalicijos kandidatas Francesco Rocca (Frančeskas Roka), buvęs Italijos Raudonojo Kryžiaus vadovas, turėtų laimėti su 52,1 proc. balsų.

G. Meloni, kuri dėl gripo pirmadienį atšaukė renginius, socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino su tuo, ką pavadino „aiškia pergale“.

„Rezultatas, kuris įtvirtina centro dešinės darną ir sustiprina vyriausybės darbą“, – parašė ji.

Tačiau oficialus rinkėjų aktyvumas sekmadienį ir pirmadienį vykusiuose rinkimuose buvo tik 41,7 proc. Lombardijoje ir 37,2 proc. Lacijuje. Tai sunku palyginti su 2018-ųjų balsavimu, kuris vyko tuo pačiu metu kaip ir visuotiniai rinkimai.

G. Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) įsirašė į istoriją, kai rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 26 proc. balsų.

Ji sudarė vyriausybę su savo koalicijos sąjungininkais – Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) dešiniąja partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia).

A. Fontana yra „Lygos“ narys, o M. Salvini suskubo jį pasveikinti „Instagram“ tinkle: „Pergalė. Ačiū Lombardijai. Ačiū Lacijui.“

Pastaraisiais metais „Lyga“ prarado paramą, daugiausia dėl „Italijos brolių“, kurių šaknys siekia šalies postfašistinį judėjimą ir kurie vykdė antiimigracinę ir nacionalistinę kampaniją.

Remiantis šio mėnesio pradžioje paskelbtais „YouTrend“ apklausos visoje šalyje rezultatais, pagal kuriuos „Italijos brolius“ palaiko 29,4 proc. Italijos rinkėjų, G. Meloni partija vis dar mėgaujasi porinkiminiu medaus mėnesiu.

Tuo metu „Lygos“ populiarumas – 8,7 proc., o „Pirmyn, Italija“ – vos 7 procentai.

Susiskaldžiusią Italijos opoziciją sudaro populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (it. Movimento Cinque Stelle, M5S), kurio apklausų rezultatai visoje šalyje siekia beveik 18 proc., ir lyderio neturinti centro kairiųjų Demokratų partija (it. Partito Democratico, PD) su 15,8 procentais.

20 Italijos regionų turi didelę autonomiją centrinės valdžios atžvilgiu ir yra atsakingi už įvairias sritis – nuo sveikatos apsaugos iki transporto ir švietimo.

Apklausų duomenimis, O. Scholzo centro kairiųjų SPD išliks didžiausia politine jėga šioje Šiaurės jūros pakrantėje įsikūrusioje Vokietijos žemėje, gavusi 32,5–33,5 proc. balsų, pranešė televizijos ARD ir ZDF.

Socialdemokratai gerokai aplenkė buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatyviąją CDU partiją, už kurią, kaip parodė apklausos, balsavo 27,5 proc. rinkėjų.

Šiaurės vakariniame regione per rinkimų kampaniją dominavo nerimas dėl sparčiai augančių sąskaitų už energiją, o tai atspindi nuotaikas visoje šalyje.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai išaugo energijos kainos, dėl to rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė rekordinį 10 proc. lygį, o tai sustiprino būgštavimus dėl gresiančios recesijos didžiausioje Europos ekonomikoje.

SPD pergalė Žemutinėje Saksonijoje taps dideliu postūmiu partijai po to, kai ji pralaimėjo CDU dvejuose regioniniuose rinkimuose Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Šlėzvigo-Holšteino žemėse.

Žaliųjų partija, kaip rodo apklausos, sekmadienį gavo apie 14 proc. balsų, o tai yra jų geriausias rezultatas šioje žemėje, kur balso teisę turi 6,1 mln. gyventojų.

Priežasčių džiaugtis turi ir kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri, apklausų duomenimis, gavo apie 12 proc. balsų – kone dvigubai daugiau nei partija surinko 2017 metais.

Rinkimai Žemutinėje Saksonijoje buvo „labai svarbūs“ O. Scholzui, televizijai ZDF pareiškė politologas Karlas-Rudolfas Korte (Karlas Rudolfas Kortė), pavadinęs juos „referendumu dėl vyriausybės politikos“ tuo metu, kai Vokietija grumiasi su keliomis krizėmis.

Trečios kadencijos siekiantis populiarus Žemutinės Saksonijos premjeras Stephanas Weilas (Stefanas Veilas) iš SPD sakė, kad rinkimų kampanija buvo „sunkiausia mano gyvenime“.

„Dar niekada nemačiau tiek daug abejonių ir rūpesčių piliečių veiduose“, – sakė jis žurnalui „WirtschaftsWoche“.

63 metų S. Weilas pozicionavo save kaip saugų pasirinkimą neaiškiais laikais. Jis nori, kad Žemutinė Saksonija, kurioje įsikūrusi automobilių milžinė „Volkswagen“ ir didžioji dalis Vokietijos vėjo jėgainių, atliktų pagrindinį vaidmenį pereinant prie žaliosios energetikos.

Jis taip pat pritarė prieštaringai vertinamam 200 mlrd. eurų energetikos fondui, kurį neseniai pristatė O. Scholzas, kad apsaugotų Vokietijos vartotojus nuo kainų šoko.

S. Weilas atmetė galimybę vėl sudaryti koaliciją su konservatoriais ir sakė, kad po rinkimų norėtų koalicijos su žaliaisiais.

Vokietijos rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje sekmadienį įvykę rinkimai buvo paskutinis svarbus išbandymas prieš rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuose 16 metų dirbanti kanclerė nebedalyvaus.

A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), vadovaujama naujo lyderio Armino Lascheto (Armino Lašeto), Saksonijoje-Anhalte gavo maždaug 37 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai. Partija gerokai aplenkė antroje vietoje likusią antiimigracinę ir antiislamišką kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD), gavusią maždaug 21 proc. balsų.

Žalieji, pastaruoju metu populiarūs federaliniu lygmeniu, šioje Rytų Vokietijos žemėje gavo tik nuviliančius maždaug 6 proc. balsų.

Rezultatai yra didžiulis postūmis numatomam konservatorių kancleriui A. Laschetui prieš rugsėjo 26 dieną įvyksiančius Vokietijos nacionalinius rinkimus.

„Lascheto dar laukia ilgas kelias iki kanclerio biuro“, – rašė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Tačiau straipsnyje priduriama, kad po sėkmės Saksonijoje-Anhalte A. Laschetas dabar yra „daug arčiau“ šio tikslo.

Šios žemės premjeras CDU narys Reineris Haseloffas (Reineris Hazelofas), anksčiau griežtai atmetęs galimybę bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais, sakė, kad partija galėtų gautu postūmiu pasinaudoti rugsėjo rinkimams.

Jeigu CDU ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – „sąjunga bus tvirta, ji iš esmės bus nenugalima ir galės skirti kitą kanclerį“, visuomeninei televizijai sakė R. Haseloffas.

Banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas) pažymėjo, kad pastarųjų 10 dienų nacionalinės apklausos rodo CDU-CSU vėl šiek tiek lenkiant žaliuosius. Anksčiau šiais metais žalieji pagal populiarumą lenkė konservatorius.

„CDU gerai pasirodžius Saksonijoje-Anhalte ši nesena sėkmė... tikriausiai tęsis“, – sakė jis.

Įtampa iki rinkimų

Balandį konservatorių kandidatu į kanclerius paskirtas A. Laschetas paveldėjo virtinę problemų, įskaitant visuomenės pyktį dėl vyriausybės kovos su pandemija priemonių ir korupcijos skandalo dėl medicininių kaukių kontraktų.

Per praėjusius regioninius rinkimus kovo mėnesį – Reino krašto–Pfalco ir Badeno-Viurtembergo žemėse – CDU rezultatai buvo prasčiausi per istoriją.

Paties A. Lascheto populiarumas irgi nebuvo didelis – jam pakenkė konservatorių vidaus kovos dėl kandidato į kanclerius ir jo klaidos tvarkantis su pandemija.

Įtampa konservatorių stovykloje buvo kontrastas žaliųjų demonstruotai vienybei savo kandidate į kanclerius paskiriant Annaleną Baerbock (Analeną Bėrbok).

Dėl to A. Laschetas visos šalies mastu pagal populiarumą atsiliko nuo A. Baerbock.

Tačiau naujienų svetainė „Spiegel Online“ parašė, kad „rinkėjai Saksonijoje-Anhalte padovanojo Laschetui neįkainojamą dovaną“.

„Po jo, kaip kandidato į kanclerius, bjaurios pradžios buvo aišku, kad jis nebus žmogus, keliantis euforišką optimizmą dėl savo kampanijos. Devizas veikiau buvo „Pralaukti“, – rašoma straipsnyje.

„Labiausiai jam reikia ramybės, ir dabar jis ją turi“, – pridūrė „Spiegel Online“.

„Nuvažiavo nuo bėgių“

Tačiau žaliuosius sekmadienio rezultatai „sugrąžino ten, kur jie Vokietijos rytuose atsiduria dažnai: ant žemės“, rašė laikraštis „Die Zeit“.

A. Baerbock pradinis populiarumas po paskyrimo partijos kandidate į kanclerius pakurstė spėliones, kad ji galėtų perimti iš CDU A. Merkel darbą, o apklausos prieš sekmadienio balsavimą rodė, kad žalieji padvigubins savo balsų skaičių.

Tačiau partija tik šiek tiek pagerino savo pozicijas, tad jos pastarojo meto problemos nacionaliniu lygiu padidėjo.

A. Baerbock praėjusį mėnesį pripažino, kad nedeklaravo parlamentui apie 25 tūkst. eurų papildomų pajamų, o jos kritikai tai pavadino veidmainystės ženklu iš partijos, pasisakančios už didesnį skaidrumą politikoje.

Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ šią savaitę taip pat atkreipė dėmesį į netikslumus jos gyvenimo aprašyme ir A. Baerbock teko pakoreguoti jį žaliųjų interneto svetainėje.

Garsus CDU narys Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) džiūgavo, kad „Baerbock traukinys nuvažiavo nuo bėgių“.

Dienraštis „Tagesspiegel“ taip pat prognozavo, kad žaliųjų laukia sunkus kelias.

Sekmadienio rezultatai „galėtų tyliai pranašauti, kad nepaisant visos euforijos dėl žaliųjų kandidato į kanclerius ateinančios savaitės gali būti sunkios“, rašė laikraštis.

Skandalas kilo po to, kai CDU ir CSU (Krikščionių socialinės sąjungos) partija sulaukė kaltinimų, jog parlamentarai pelnėsi iš sandorių, susijusių su veido kaukių įsigijimu pandemijos pradžioje.

CDU partijos generalinis sekretorius Paulis Ziemiakas (Paulis Cymiakas) pareiškė, jog skandalas „labai prislėgė“ konservatorius rinkimų kampanijos baigiamajame etape.

„Kiekvienam, kuris krizės metu siekė praturtėti, nėra vietos CDU – mes laikomės nulinės tolerancijos politikos“, – pareiškė P. Ziemiakas.

Vokietijos komentatoriai skandalą pavadino „didžiausia konservatorių krize“ nuo 10-ojo dešimtmečio, kai kilo su partijai skirtomis neteisėtomis dotacijomis susijęs skandalas.

Kiekvienam, kuris krizės metu siekė praturtėti, nėra vietos CDU – mes laikomės nulinės tolerancijos politikos.

Be to, pastaruoju metu visuomenės pyktis auga dėl vangios vakcinavimo kampanijos, atidėto nemokamų greitųjų tyrimų pasiūlymo pradžios ir atkakliai aukšto COVID-19 infekcijų skaičiaus, nepaisant kelis mėnesius trukusio karantino.

Ankstyvieji skaičiavimai parodė, kad A. Merkel vadovaujama CDU sekmadienį vykstančiuose rinkimuose patyrė didelių nuostolių, rinkėjams išreiškus nepasitenkinimą dėl nesėkmingo koronaviruso plitimo valdymo ir veido kaukių viešųjų pirkimų skandalo.

Remiantis visuomeninių transliuotojų ARD ir ZDF apklausomis, CDU sulaukė mažiausio istorijoje rinkėjų palaikymo naujų regioninių parlamentų rinkimuose, vykusiuose Reino krašte-Pfalce ir Badene-Viurtemberge.

Šie rinkimai atidžiai stebimi kaip šalies gyventojų nuotaikų barometras prieš rugsėjo 26 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus, kai bus išrinktas A. Merkel įpėdinis.

„Tai yra juoda valanda CDU partijai“, – pareiškė dienraštis „Die Welt“.

Kaip rodo baigiantis balsavimui paskelbti duomenys, kai kuriuose regionuose rinkėjų aktyvumas siekė beveik 60–75 proc., įskaitant tuos rinkėjus, kurie dėl COVID-19 arba izoliacijos balsavo iš namų ar ligoninių. Nuo galvos iki kojų apsaugos priemonėmis apsiginklavusių savanorių armija vaikščiojo po rinkėjų namus, kad užtikrintų net viruso paveiktų italų dalyvavimą balsavime.

Atvykusieji į balsavimo vietas turėjo laikytis griežtų reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę ir laikytis socialinio atstumo. Vyresnieji rinkėjai galėjo balsuoti be eilės, buvo pasirūpinta rankų dezinfekavimo stotelėmis.

Preliminarūs referendumo rezultatai, paskelbti Vidaus reikalų ministerijos, rodo, kad 69 proc. italų pritarė siūlymui nuo 630 iki 400 mažinti žemųjų parlamento rūmų narių skaičių ir vietoj 315 palikti 200 narių aukštuosiuose rūmuose.

Ši kaštų mažinimo reforma buvo valdančiosios koalicijos partnerio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) idėja.

Dauguma partijų remia tokią konstitucinę reformą, jau priimtą parlamento, tačiau iniciatyva nesulaukė dviejų trečdalių įstatymų leidėjų paramos, su kuria nebūtų prireikę referendumo.

Rinkėjai taip pat rinko naują regionų valdžią septyniuose Italijos regionuose: Toskanoje, Ligūrijoje, Markėje, Kampanijoje, Apulijoje, Aostos Slėnyje ir Venete. Be to, apie 1 000 miestelių ir miestų buvo renkami merai. Šie rinkimai turėjo įvykti pavasarį, tačiau buvo atidėti dėl pandemijos, kurios smūgio Italija sulaukė pirmoji iš Vakarų šalių.

Protrūkis Italijoje pareikalavo jau daugiau nei 35,7 tūkst. žmonių gyvybių – tai antras didžiausias patvirtintų aukų skaičius Europoje po Britanijos. Nuo vasario Italijoje iš viso užsikrėtė maždaug 298 tūkst. žmonių. Pasak ekspertų, šie skaičiai neatspindi tikrojo pandemijos masto, nes testuojami ne visi gyventojai, o nesunkūs atvejai apskritai nėra registruojami.

Naujienų agentūros ANSA paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai rodo, kad savo postą išsaugojo Veneto gubernatorius Luca Zaia (Luka Dzaja), padėjęs savo regionui išvengti sunkiausių pandemijos padarinių ankstyvu tiksliniu testavimu ir taisyklėmis, leidusiomis suvaldyti spaudimą intensyviosios slaugos skyriams.

Kiti balsavimai laikomi lakmuso popierėliu, parodysiančiu, kokia įtakinga yra dešinioji opozicija su Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama „Lyga“ priešakyje, palyginti su valdančiosiomis politinėmis jėgomis – M5S ir Demokratų partija (PD). Nuožmiausios kovos tikimasi Toskanoje – kairiųjų bastione, kur M. Salvini remiamas kandidatas tikisi įveikti PD atstovą.

Atiduodami balsą regioniniuose rinkimuose, kurie turėjo įvykti dar pavasarį, bet buvo atidėti dėl pandemijos, rinkėjai turi dėvėti kaukes ir laikytis socialinio atstumo.

Protrūkis Italijoje pareikalavo jau daugiau nei 35,6 tūkst. žmonių gyvybių – tai antras didžiausias patvirtintų aukų skaičius Europoje po Didžiosios Britanijos. Nuo vasario Italijoje iš viso užsikrėtė maždaug 296,5 tūkst. žmonių.

Pirmąkart šalies istorijoje vyresni nei 65 metų rinkėjai gali atiduoti balsą be eilės – juos į eilių, jei tokios susidaro, priekį palydi savanoriai iš Italijos civilinės saugos institucijos.

Užėję į balsavimo punktą, rinkėjai gali neilgam nuleisti kaukes, kad būtų galima patvirtinti jų tapatybę, palyginus veidą su nuotrauka rinkėjo kortelėje ir dokumentuose.

Be to, rinkėjai šįkart turi patys įmesti balsalapį į balsadėžę užuot atidavę jį apylinkės darbuotojams.

Prognozuojama, kad Veneto gubernatorius Luca Zaia (Luka Dzaja) iš dešiniojo sparno „Lygos“ nesunkiai užsitikrins trečiąją kadenciją. Jis padėjo savo regionui išvengti sunkiausių pandemijos padarinių ankstyvu tiksliniu testavimu ir taisyklėmis, leidusiomis suvaldyti spaudimą intensyviosios slaugos skyriams.

Veneciją supančiame 5 mln. gyventojų turinčiame regione patvirtintų COVID-19 aukų skaičius yra 2 158, o epidemijos epicentre, 10 mln. gyventojų turinčioje Lombardijoje – 16 917.

Kiti balsavimai laikomi lakmuso popierėliu, parodysiančiu, kokia įtakinga yra dešinioji opozicija su Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama „Lyga“ priešakyje, palyginti su valdančiosiomis politinėmis jėgomis – Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S) ir Demokratų partija.

Prognozuojama, kad nuožmiausia kova įsiplieks Toskanoje – kairiųjų bastione, kur M. Salvini remiamas kandidatas tikisi įveikti Demokratų partijos atstovą.

Regionų lyderių rinkimai taip pat vyksta Ligūrijoje, Markėje, Kampanijoje, Apulijoje ir Aostos Slėnyje. Be to, apie 1 000 miestelių ir miestų renkami merai.

Nepaisant su koronavirusu susijusių sunkumų, analitikai prognozuoja didelį aktyvumą, nes pandemija išryškino vietos ir regionų valdžios svarbą. Italijoje sveikatos apsauga administruojama regioniniu lygiu.

Italai taip pat balsuoja referendume dėl nacionalinių įstatymų leidėjų skaičiaus mažinimo, kuriam pritaria M5S, vienu savo pagrindinių prioritetų laikantis Italijos pasenusių institucijų pertvarkymą. Per plebiscitą sprendžiama, ar sumažinti nuo 630 iki 400 deputatų skaičių žemuosiuose parlamento rūmuose. Senato narių skaičius būtų sumažintas nuo 315 iki 200.

Dauguma partijų remia tokią konstitucinę reformą, jau priimtą parlamento, tačiau iniciatyva nesulaukė dviejų trečdalių įstatymų leidėjų paramos, su kuria būtų buvę išvengta referendumo.

Vis dėlto daugelis įtakingų politikų sako balsuosiantys „prieš“, nes šis žingsnis sumažintų atstovavimą regionams.

Balsavimo punktai užsidarys pirmadienį 15 val. vietos laiku.

Rinkimus taip pat aptemdė įtariamas opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimas Sibiro Tomsko mieste praėjusį mėnesį. Vokietija, kur gydomas šis Kremliaus kritikas, pirmadienį pranešė, jog laboratoriniai tyrimai Prancūzijoje ir Švedijoje patvirtino, kad prieš A. Navalną buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga iš „Novičioko“ grupės.

Rusijos 85 regionuose kelias dienas buvo renkami gubernatoriai, vietos įstatymų leidėjai ir keli nacionaliniai parlamentarai.

Balsavimai vyko likus metams iki visuotinių rinkimų. Jie laikomi išbandymu prezidentui Vladimirui Putinui, nes jį remianti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ pastaruoju metu praranda savo populiarumą ir visuomenės palaikymą dėl ekonominių problemų.

Siekdamas mesti iššūkį V. Putino rinkimų mašinai, A. Navalnas ragino piliečius išreikšti paramą prieš valdančiąją partiją nusistačiusiems kandidatams.

44 metų teisininkas buvo apnuodytas praėjusį mėnesį, kai reklamavo Sibire „protingo balsavimo“ kampaniją.

Jo šalininkai mano, jog uždrausto cheminio ginklo panaudojimas rodo, kad tik Rusijos vyriausybė gali būti atsakinga už ataką prieš jį. Kremlius tokius pareiškimus pasmerkė kaip „absurdiškus“.

Remiantis preliminariais balsavimo rezultatais, du A. Navalno sąjungininkai pirmadienį laimėjo mandatus vietos parlamente Tomske, kur A. Navalnas prastai pasijuto.

„Vieningosios Rusijos“ pozicijos 500 tūkst. gyventojų turinčiame mieste smarkiai susilpnėjo: partija užsitikrino tik 24,46 proc. balsų, palyginti su 52,27 proc. 2015 metais.

Pranešimai apie sukčiavimą

Vietą miesto taryboje laimėjusi 28 metų A. Navalno biuro Tomske vadovė Ksenija Fadejeva savo sėkmę susiejo su opozicijos lyderio balsavimo strategija. Anot politikės, „mes iš tikrųjų agitavome pasitelkdami Navalno prekės ženklą“.

Naujienų agentūrai AFP ji pareiškė, kad tokie rinkimų rezultatai yra „didelis smūgis“ „Vieningajai Rusijai“ artėjant kitais metais vyksiantiems visuotiniams rinkimams, taip pat jie paneigia mitą, kad opoziciją palaiko tik 2–3 proc. gyventojų.

„Tačiau darbas tęsiasi; ilsėtis kol kas nėra laiko“, – sakė K. Fadejeva.

Trečiame pagal dydį Rusijos mieste Novosibirske, kur A. Navalnas taip pat lankėsi per savo kampaniją, jo sąjungininkas Sergejus Boika laimėjo mandatą vietos taryboje, įveikęs veteraną Komunistų partijos kandidatą.

„Vieningoji Rusija“ prarado 11 vietų ir savo daugumą miesto taryboje: valdančioji partija užsitikrino 22 mandatus iš 50, o A. Navalno remiami kandidatai –penkias vietas.

Centrinė rinkimų komisija (CRK) turi paskelbti oficialius rezultatus vėliau pirmadienį.

„Vieningosios Rusijos“ pirmininkas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį džiaugėsi partijos sėkme rinkimuose ir tvirtino, jog rinkėjų apklausos žada jai pergalę.

Iš 18 regionų, rinkusių savo vadovą, 12-oje nugalėjo „Vieningosios Rusijos“ iškelti kandidatai, o likusiuose žmonės išrinko Kremliui artimų opozicinių partijų atstovus.

Nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“ nurodė užregistravusi skundų dėl papildomų balsalapių metimo į balsadėžes ir gavusi „virtinę pranešimų“, kad stebėtojams nebuvo leidžiama tikrinti dokumentų ir registruoti skundų, o konfliktai kartais baigdavosi „apsikumščiavimais“.

CRK pirmininkė Ela Pamfilova savo ruožtu tvirtino, kad „nebuvo jokių didelių pažeidimų“, o per balsavimą buvo „mažiau trūkumų nei kada nors anksčiau“, nurodė naujienų agentūra TASS.

Balsavimo organizatoriai sakė, kad balsus buvo galima atiduoti nuo penktadienio iki sekmadienio, siekiant sumažinti koronaviruso grėsmę. Bet opozicija tvirtina, jog tai buvo gudrybė, kuria siekta paprasčiau sufabrikuoti rezultatus.

Tuo metu Europos Sąjunga pasmerkė Rusijos aneksuotame Kryme surengtus rinkimus. Bendrija pareiškė nepripažinsianti „nieko, kas bus išrinktas Rusijos organizuotame balsavime Krymo pusiasalyje“.

Anksčiau šiemet Rusijoje visą savaitę vyko balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, atvėręs V. Putinui kelią likti valdžioje iki 2036-ųjų. Kritikai reiškė susirūpinimą dėl lauke įrengtų balsavimo vietų ir kelias dienas trukusio proceso.

Tolimuosius Rytus krečiant protestams, koronaviruso pandemijai padidinus ekonominę krizę ir kilus triukšmui dėl opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo, 41-ame Rusijos regione renkami gubernatoriai ir vietos asamblėjos, be to, keturiuose regionuose vyksta papildomi rinkimai į nacionalinį parlamentą.

Likus metams iki visuotinių rinkimų vykstantys regioniniai rinkimai, kaip manoma, taps išbandymu Kremliaus rinkimų mašinai dėl neslopstančio visuomenės pasipiktinimo dėl mažėjančių pajamų ir ekonominių problemų.

Analitikų bendrovės „R.Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja sako, kad šių rinkimų rezultatai Kremliui padės nuspręsti, ar reikia reformuoti nepopuliarią valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ ir ar nereikėtų atidėti parlamento rinkimų.

Rinkėjų pasirinkimui taip pat gali turėti įtakos A. Navalno apnuodijimas, kuris gali daryti „prieštaringą poveikį“, agentūrai AFP sakė T. Stanovaja. Jos teigimu, A. Navalnui gulint ligoninėje Vokietijoje ir dingus iš Rusijos politinės scenos, gali nukentėti jo inicijuota „išmaniojo balsavimo“ kampanija.

A. Navalno vadovaujama opozicija tikisi mesti iššūkį Kremliaus dominavimui Rusijos politiniame gyvenime, ragindama gyventojus balsuoti taktiniu būdu ir palaikyti stipriausią kandidatą, kad būtų nugalėta valdančioji partija.

„Kita vertus, tai, kas įvyko A. Navalnui, sukėlė šoką“, – pridūrė T. Stanovaja ir pažymėjo, jog tie, kas anksčiau jo nepalaikė, dabar gali persigalvoti.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagrindiniu priešu laikomas A. Navalnas kaip tik lankėsi Sibire, kad paragintų žmones balsuoti pagal „išmaniąją balsavimo sistemą“, kai prastai pasijuto.

Trys balsavimo dienos

Išankstinis balsavimas prasidėjo penktadienį, bet pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.

Dėl koronaviruso pandemijos apriboti susibūrimus norėję pareigūnai nusprendė, kad balsavimas vyks tris dienas, bet Kremliaus kritikai sako, jog tai gudrybė, sugalvota siekiant suklastoti rezultatus.

Penktadienį ir šeštadienį balsavimas vyko ir rinkimų apylinkėse, ir kitose vietose – prie namų, bendro naudojimo teritorijose, namuose. Sekmadienį balsuojama tik rinkimų apylinkėse.

Tokia sistema buvo išbandyta praėjusią vasarą, kai buvo balsuojama dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie leido V. Putinui likti valdžioje iki 2036 metų.

Kremlius taip pat tikisi, kad keturios naujos partijos išsklaidys opozicijos balsus.

„Sako „ne“ režimui“

Viena aršiausių politinių kovų vyksta Novosibirske, kur 37 metų Sergejus Boika, vadovaujantis A. Navalno biurui Novosibirske, subūrė opoziciją prieš „Vieningąją Rusiją“ ir Komunistų partiją trečiajame pagal dydį Rusijos mieste.

Jo koalicija „Novosibirskas 2020“ iškėlė maždaug 30 kandidatų į miesto parlamentą ir vykdė kampaniją padedama savanorių iš A. Navalno Kovos su korupcija fondo.

„Tai yra mėginimas suvienyti opoziciją ir visus žmones, kure sako „ne“ dabartiniam režimui“, – agentūrai AFP sakė S. Boika.