Septynių kartų taisyklė
Daugelis nenutuokia, kokią įtaką žmogaus pasirinkimui gali padaryti matomas vienas ar kitas reklaminis vaizdas.
Pasak Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros doktorantės Indrės Razbadauskaitės-Venskės, tyrimai rodo, kad žmogui reikia išgirsti ar pamatyti vieną ir tą patį prekės ženklą bent septynis kartus, kadangi tada tikimybė įsigyti siūlomą prekę – didesnė.
„Kiekvieną prekės ženklą reikia pažinti pačiam ir suprasti, jis tinka ar ne, bet kai kurie tyrimai rodo, kad žmogus turi bent septynis kartus pamatyti ar išgirsti apie prekės ženklą, tada veikiausiai jis nusipirks tą prekę ar pasinaudos reklamuojama paslauga“, – teigė I. Razbadauskaitė-Venskė.
Doktorantė aiškino, kad žmogus, matydamas daug kartų vieną ir tą pačią reklamą, pasąmonėje pradeda pasitikėti tos įmonės prekės ženklu ir, tikėtina, sprendimas nusipirkti bus priimtas greičiau.
Indrė Razbadauskaitė-Venskė / Asmeninio archyvo nuotr.
Pasitelkiamos technologijos
Kad žmonės atkreiptų dėmesį į reklamas, jas įsimintų, dirba ne tik rinkodaros ar marketingo specialistai, pasitelkiamos ir naujos technologijos kartu su dirbtiniu intelektu.
„Pavyzdžiui, atliekami tyrimai, kuriuose dalyvauja savanoriai ir viena šiuo metu naudojamų technologijų – žvilgsnio sekimo technologija. Tyrimo metu žmonės gauna specialius akinius, kuriuose integruoti prietaisai, leidžiantys stebėti akies veiksmus. Taip galime fiksuoti kiekvieną milisekundę, kuri sufokusuoja dėmesį labiausiai, parodo ar logotipas pritraukiantis. Taip pat žiūrime, kaip reaguoja į tekstinę dalį, kuris nuomonės formuotojo veidas suteikia daugiau teigiamų emocijų. Tokiu būdu suprantame, kas žmonėms patinka labiau, ir galime daugiau padirbėti ties reklamos vizualu“, – sakė doktorantė.
Dabar atliekant tyrimus ne visada reikia žmogaus pagalbos, priemonės kaip dirbtinis intelektas taip pat padeda atlikti tyrimus.
Kaip pasakojo I. Razbadauskaitė-Venskė, jau yra dirbtinis intelektas, kuriame integruota žvilgsnio sekimo technologija.
„Pavyzdžiui, turime dirbtinį intelektą, kuriame yra integruota žvilgsnio sekimo technologija. Ją naudojant ir pateikiant kokį nors reklamos vizualą, dirbtinio intelekto pagalba galime, pasitelkus tam tikrus algoritmus, pamatyti, kur žmonės žiūrėtų ir kas jų dėmesį atkreiptų labiausiai. Tačiau tokiu atveju galime padaryti tik tiek, kiek leidžia paties dirbtinio intelekto išmokimo lygis“, – pasakojo doktorantė.
Atlikdami tyrimus pastebime, kad turinys, kurtas žmogaus, klientams – priimtinesnis.
Ateityje viskas keisis
Dirbtinis intelektas nėra toks pažangus, kad pats galėtų kurti reklamos turinį.
Be to, I. Razbadauskaitė-Venskė pastebėjo, kad žmonės labiau linkę pasitikėti tomis reklamomis, kurias sukuria žmonės. Pasak jos, to priežastis gali būti kai kurie psichologiniai aspektai.
„Yra niuansų, kodėl dirbtinis intelektas negali pats kurti reklaminio turinio, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero, bet reklamų vaizdai dirbtinio intelekto pagalba kuriami jau kurį laiką. Atlikdami tyrimus pastebime, kad turinys, kurtas žmogaus, klientams – priimtinesnis, veikiausiai dėl psichologinių aspektų, nes žmogui toks variantas yra saugesnis“, – sakė I. Razbadauskaitė-Venskė.
Doktorantė tiki, kad ateityje viskas dar labiau keisis ir dirbtinis intelektas vis geriau adaptuosis žmogaus kasdienybėje, kadangi ir dabar tai – puikus įrankis, kuris padeda darbus atlikti efektyviau, rasti naujų idėjų ir įkvėpimo, o daugumos profesijų žmonės jau neįsivaizduoja savo darbo be tokios pagalbos.
