Galima ir susideginti

Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje yra skyrius, skirtas pilietiniam pasipriešinimui.

Ten pateikti trys elektroniniai leidiniai, kuriuose – patarimai visuomenei, kaip elgtis karo atveju.

Leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ yra gana vertingų patarimų, pradedant tuo, kaip išgyventi lauko sąlygomis ir suteikti pirmąją medicininę pagalbą, iki to, kaip atskirti pasipriešinimo kovotojų karinės technikos skiriamuosius ženklus nuo agresoriaus.

Dar viename leidinyje „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“, kuris išleistas 2022 m., galima rasti patarimų, kaip šeimai pasirengti nelaimės atvejams ar evakuacijai, kaip rūsį paversti slėptuve, ką daryti išgirdus kaukiančią sireną, kaip elgtis, jei priešo kariai tikrina patalpas ir reikalauja parodyti dokumentus, kaip elgtis, jeigu agresoriaus karinės pajėgos laikinai įsitvirtino jūsų gyvenvietėje ar mieste ir įsteigė okupacinę administraciją.

„Pilietinio pasipriešinimo abėcėlėje“ patariama, kaip su okupantais kovoti be ginklų. Variantų čia yra keli šimtai.

Lietuvos piliečiams pateiktose rekomendacijose, kaip elgtis šalį okupavus agresoriams, rašoma apie taikius piliečių protestus, sėdimąją ar stovimąją demonstracijas, neišlipimą iš transporto, ekonominius streikus, boikotus, viešas bado akcijas, viešus pasisakymus, atsisakymą mokėti mokesčius okupantams, neprievartines eitynes, reikalaujant grąžinti nuosavybę.

Siūlomas neprievartinis lėktuvo skraidymas oponento draudžiamoje teritorijoje, neprievartinis ėjimas į uždraustą priešininko teritoriją, kelių blokada, nesibaigiantis kalbų sakymas, saviveikliniai spektakliai gatvėse, neišėjimas pasibaigus darbui, neprievartinis žemių užėmimas, politiškai motyvuota netikrų pinigų gamyba, įspėjamasis masinis strategiškai svarbių prekių supirkimas, brangenybių užgrobimas, galiausiai – susinaikinimus protesto vardan, įskaitant viešą susideginimą.

Dauguma rekomendacijų šiandien skamba absurdiškai, nes, kaip rodo Ukrainos atvejis, vietos gyventojai labai greitai susidūrė su siaubingomis okupantų represijomis ir teroru, tad tokie pilietinio pasipriešinimo patarimai būtų tiesiog beprasmiai ar pavojingi protestuotojų gyvybei.

Teorija neatspindi realybės

Savo akimis nuo pirmųjų dienų Rusijos plataus masto invaziją Ukrainoje matęs ir karo siaubą išgyvenęs politologas Alvydas Medalinskas teigė, kad, kalbant apie pilietinį pasipriešinimą, vieno recepto nėra.

Praktika: politologas A. Medalinskas, asmeniškai išgyvenęs rusų okupantų įsiveržimą į Ukrainą, teigia, kad taikūs piliečių pasipriešinimo būdai buvo veiksmingi tik pirmosiomis okupacijos dienomis, kol okupantai nepradėjo represijų prieš protestuotojus. T. Urbelionio / BNS nuotr.

Būtent Ukrainos atveju šie patarimai veiksmingi buvo tik pačioje pradžioje, kol okupantai neįsisiautėjo.

„Kiekvienoje šalyje situacija gali būti visiškai kitokia. Bet grėsmės akivaizdoje valstybės gana rimtai rengiasi tokiam iššūkiui. Ir čia labai svarbų vaidmenį įgauna procesas, kuris vadinamas karinių-civilių bendradarbiavimu. Ir Lietuva, ir kitos NATO šalys šitą procesą vienaip ar kitaip vysto ar bent jau privalo įgyvendinti“, – kalbėjo A. Medalinskas.

Anot politologo, buvo manoma, kad nemažą vaidmenį, prasidėjus Rusijos invazijai, suvaidins Ukrainoje veikusios tarptautinės organizacijos, kai kurios jų veikė net ir Donbase po 2014 m., tačiau labai greitai paaiškėjo, kad jomis buvo galima pasiremti tik iš dalies.

„Viena tų organizacijų – Raudonasis Kryžius, bet jiems teko daug kritikos dėl to, kad, gelbėjant civilius, jie tik formaliai atliko savo pareigą. Todėl faktiškai visą darbą turėjo padaryti Ukrainos valstybinės institucijos“, – kalbėjo A. Medalinskas.

Kalbant apie pilietinį pasipriešinimą, anot politologo, Ukraina dar prieš invaziją labai daug investavo į teritorinę gynybą, jie rėmėsi Estijos teritorinės gynybos principais.

„Civilių evakuacija ir galiausiai teritorinė gynyba yra patys svarbiausi dalykai. Todėl organizacijos, kuruojančios šiuos dalykus, pilietinio pasipriešinimo atveju turi labai aiškiai pasakyti, kur kiekvienas žmogus turės būti, ką daryti, kur yra ginklai, atėjus dienai X. Taip pat ir valstybės institucijos turi žinoti, ką kiekviena jų privalės daryti, kalbant apie civilių žmonių evakuaciją, apsaugojimą, gynybą“, – dėstė A. Medalinskas.

Trumpas „švelnusis“ etapas

Pasiteiravus, ar visi civiliai turi būti evakuoti iš okupuotų teritorijų, politologas pabrėžė, kad prievartos negali būti, o žmonių neturi likti tuo atveju, kai tose teritorijose prasideda mūšiai, nes pavyzdžiai Bachmute, Marijinkoje ir kitur parodė, kad neįmanoma išgyventi fronto linijoje.

„Tačiau buvo vietų, kur net tokiais atvejais žmonės išgyveno, kalbu apie Mariupolį, nors ten buvo košmaras. O, sakykime, Donecko ar Zaporožės srityse, kol atėjo rusų kariuomenė, funkcionavo Ukrainos policija, karinė-civilinė struktūra, kuri padėjo žmonėms evakuotis. Žinoma, tiems, kurie norėjo išvykti. Tam tikras prievartos elementas atsiranda, kai matoma, kad iš gyvenvietės ar miesto gali nieko nelikti, tada bent jau vaikai išvežami į saugią vietą“, – teigė A. Medalinskas.

Karas A. Medalinską užklupo Berdianske, Zaporožės srityje, ir jis savo akimis matė, kaip veikė okupantai ir kaip tam bandė priešintis paprasti Ukrainos piliečiai.

„Išskirčiau du okupacijos etapus, kuriuos teko patirti. Pradžioje, kai atėjo ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir čečėnų daliniai. Prasidėjo vaikščiojimas po butus, plėšikavimai. Pirmosiomis dienomis vienas žmogus buvo nušautas – jis neatidavė mobiliojo telefono. Okupacinė valdžia šio incidento tarsi išsigando, nes pradžioje jiems dar buvo svarbu parodyti, kad nesielgia blogai su gyventojais. Tą metą vadinu švelnios okupacijos laikotarpiu“, – pasakojo A. Medalinskas.

Tuo metu mieste netgi buvo leista dirbti Ukrainos valdžios institucijoms, kurios buvo atsakingos už gydymo įstaigas, už tvarką gatvėse. Bet pamažu okupantai viską perėmė į savo rankas.

„Šio švelnaus okupacinio laikotarpio periode jie net nebuvo nuėmę Ukrainos vėliavos nuo miesto administracijos pastato, žmonės protestavo gatvėse. Man pačiam teko ten dalyvauti, pagelbėti jiems, nes turėjau Sąjūdžio meto patirties tuose dalykuose. Teko eiti kartu su protestuojančių žmonių minia pro automatais ginkluotus Rusijos karius, ir ta okupacinė valdžia pradžioje nežinojo, ką daryti, buvo kiek sutrikusi. Bet tuo pat metu mieste prasidėjo dokumentų tikrinimas ir jei jiems kas nors nepatikdavo, žmogų suimdavo ir jo tolesnio likimo mes jau nežinome“, – kalbėjo A. Medalinskas.

Ėmė atiminėti butus

Anot politologo, šis agresyvusis periodas jau buvo nerimastingas, nes išėjus iš namų nebuvai tikras, kad sugrįši.

Per kelias savaites tų dokumentų patikrinimų lietuviui pavyko išvengti, nors nuolatos matydavo, kaip okupantai sustabdo vieną ar kitą žmogų gatvėje.

„Pradžioje tik stebėjusi procesus, okupantų kariuomenė vėliau buvo aktyvuota. Miesto administracija išvaikyta, užimtas administracijos pastatas, perimta miesto kontrolė. Pradžioje jie iškėlė Rusijos vėliavą, paskui – vadinamosios Donecko liaudies respublikos, vėliau – vėl Rusijos. Iš pradžių buvo juntamas okupantų veiksmų neužtikrintumas. Bet vėliau pradėjo veikti užtikrintai, jie pradėjo suiminėti mitingo organizatorius, prasidėjo represijos, ir tada mano bičiuliai informavo, kad aš esu tame sąraše ir turiu pusę dienos išvykti iš Berdiansko, nes galiu būti suimtas“, – įtemptą laikotarpį okupuotame Ukrainos mieste prisiminė A. Medalinskas.

Lietuviui pavyko išvykti. Apie tolesnį okupantų terorą žinios A. Medalinską pasiekė paskui.

Šiame etape pilietinio pasipriešinimo patarimai jau tapo pavojingi, žmonės, kurie turėjo verslą, bet okupantams nenorėjo mokėti mokesčių, buvo suiminėjami, jų verslai atimami, atiminėjami gyventojų butai, užimami pasitraukusių žmonių namai.

„Okupantai traktavo, kad tie butai ir namai neturi šeimininkų. Buvo atiminėjami ir automobiliai. Prasidėjo represijos tiek aktyvistų atžvilgiu, tiek spaudimas visiems gyventojams, kurie nenorėjo bendradarbiauti su okupacine valdžia“, – pabrėžė A. Medalinskas.

Dalį žmonių likviduotų

Dienraščio žiniomis, Ukrainos pajėgoms neseniai į nelaisvę pateko vienas Rusijos kariuomenės karininkas, kuris, kaip paaiškėjo tardymo metu, dalyvavo mokymuose Kaliningrade, kur buvo mokoma, kaip elgtis okupavus Baltijos šalis.

Esą yra parengti aiškūs planai, kaip pirmiausia palaužti karinį pasipriešinimą ir per kelias savaites klasifikuoti okupuotos teritorijos gyventojus.

Jie jau turi sudarę sąrašus asmenų ir eitų iš namo į namą po butus, kad sulaikytų jiems nepalankius asmenis, kurie galėtų potencialiai organizuoti pilietinį pasipriešinimą.

Vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas, švedų žurnalistas ir ukrainiečių kariams pagalbą teikiančios organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas įsitikinęs, kad Baltijos šalių okupacijos atveju būtų panašiai kaip Ukrainoje.

Anot J. Ohmano, teroras yra Rusijos metodas, jų kovos standartinė priemonė, pradedant oro atakomis ir baigiant gyventojų represijomis.

„Yra išsiaiškinta, kad pusantrų metų iki plataus masto įsiveržimo Charkovo srityje apsigyveno tam tikras skaičius niekuo neišsiskiriančių žmonių, atvykusių iš Rusijos. Jie niekur per daug nesireiškė, tačiau, užėmus teritorijas, tapo okupacinės valdžios atstovais. Tam buvo ruošiamasi iš anksto. Esu įsitikinęs, kad tam tikri principai galioja ir mums. Okupantai puikiai supranta, kad geriausiai būtų, jei valdžią perimtų „vietiniai“ žmonės“, – teigė J. Ohmanas.

Kolaboruoti okupuotos šalies gyventojai paprastai priverčiami juos įbauginant, terorizuojant jų šeimas, artimuosius ar pažadant kokias nors išlygas.

„Ir, deja, žinant žmonių prigimtį, dalis jų sutinka bendradarbiauti su priešu. Tačiau yra kategorija asmenų, kurie okupantams yra nepatikimi, tokie paprastai likviduojami. Tai yra sena rusų praktika. Neabejotinai, mums galios tas pats. Yra kelios grupės žmonių, tarp jų ir žurnalistai, kuriems likti okupuotoje teritorijoje būtų be galo sudėtinga, ir nereikėtų turėti jokių iliuzijų, nebent tektų priimti labai sunkų kompromisą su savo sąžine“, – teigė J. Ohmanas.

Dėl kolaboravimo – klausimai

Vis dėlto be vietos gyventojų palaikymo ir bendradarbiavimo su okupantais jų veikla okupuotoje teritorijoje būtų buvusi labai sudėtinga.

Kalbant apie kolaboravimo mastus, politologas A. Medalinskas tikino, jog plataus masto kolaboravimo bent jau pradžioje tikrai nebuvo.

„Kai okupantų administracijai reikėjo surasti žmogų, kuris su jais bendradarbiautų, nepaisant to, kad Berdiansko miesto valdžia buvo Viktoro Medvedčiuko, tai yra prorusiškos partijos rankose, nė vienas miesto deputatas nesutiko bendradarbiauti. Bet kolaboruojančiųjų su okupantais buvo iš įvairių struktūrų, net ir iš policijos ar savivaldybės įstaigų. Dalis mokytojų, pagrasinus atleidimais, pasirašė, kad vaikus mokys pagal okupacinės valdžios programą, kai kurie verslininkai, bijodami netekti verslo, bendradarbiavo su okupantais“, – vardijo A. Medalinskas.

Kolaboravimo klausimas Ukrainoje svarbus nuo pat 2022-ųjų vasario.

A. Medalinskas teigė, kad per tą laiką, kai jam pavyko pasitraukti iš Berdiansko, jis ne kartą dalyvavo Ukrainoje rengtose konferencijose, kur apie kolaboravimą diskutavo visuomenės atstovai, teisininkai, ekspertai.

„Kas tas kolaboravimas? Ar tai tik bendradarbiavimas su politine okupantų valdžia? Ar mokytojas, neatsisakęs mokyti vaikus pagal okupacinės administracijos nurodymus, ar mokyklos direktorius, ar verslininkas, sutikęs mokėti mokesčius okupantams, yra kolaborantai? Šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, yra švelnaus požiūrio šalininkai, yra griežto požiūrio šalininkai. Tas klausimas teisinėje plotmėje Ukrainoje dar svarstomas“, – teigė A. Medalinskas.

„Negalima nieko nedaryti“

Lietuvos žmonėms parengtos pilietinio pasipriešinimo rekomendacijos, kuriomis jie turėtų vadovautis okupacijos atveju, paruoštos dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, šiandien, regis, kertasi su realybe, su tuo, ką išgyvena okupuoti ukrainiečiai.

Nes vadinamojoje pilietinio pasipriešinimo abėcėlėje neįvertintas vienas esminis momentas – nuožmus okupantų teroras okupuotų teritorijų gyventojų atžvilgiu.

Tad ko tuomet vertos pilietinio pasipriešinimo abėcėlės, skirtos visuomenės parengimui?

Anot J. Ohmano, nepaisant nieko, pasipriešinimui ruoštis yra būtina.

„Negalime nieko nedaryti. Yra 1940 m. Lietuvos okupacijos pavyzdys. Negalima nesipriešinti, bet šalies valstybingumas bus kvestionuojamas. O tai yra vienas Rusijos standartinių argumentų, kad neva niekas nesipriešino ir „laukė išvaduotojų“. Todėl pokario lietuvių kova yra labai svarbi, nors valstybės jau nebebuvo, bet žmonės vis tiek priešinosi. Tai yra unikalus, ne tik simbolinis, bet – politinis veiksmas“, – pabrėžė J. Ohmanas.

Yra kelios grupės žmonių, tarp jų ir žurnalistai, kuriems likti okupuotoje teritorijoje būtų be galo sudėtinga.

Priešintis esą galima įvairiai, tai rodo Ukrainos pavyzdys, kur pasipriešinimas okupuotose teritorijose yra gana efektyvus, nors ir brutalus.

Šįkart yra viltis

„Niekada nežinai, kas bus. Ypač kai prasideda rimti reikalai, įvykių dinamika tokia, kad jos negali numatyti, tačiau yra svarbus niuansas, jei žmogus ruošiasi tokiems išbandymams, pasipriešinti su ginklu ar be jo, tada yra gerokai paprasčiau, prasidėjus tiems įvykiams, nuveikti kažką prasmingo. Kad Ukraina atsilaikys, supratau 2022 m. vasario 27 d., kai į Charkovą įsiveržė Rusijos specialiosios pajėgos ir jos buvo visiškai sunaikintos. Tai padarė vietinių ukrainiečių savanorių dalinys, kuris buvo tam pasiruošęs, ir, noriu pažymėti, su nemenka parama iš „Blue/Yellow“, – kalbėjo J. Ohmanas.

Anot J. Ohmano, dažniausiai teorija, neišskiriant ir pilietinio pasipriešinimo, kertasi su realybe, tačiau blogiausiam atvejui yra būtina ruoštis.

Ir Lietuvoje bendras šaukimas visiems, taip pat ir merginoms, esą būtų vienas tų esminių dalykų.

„Nebūtinai visi turėtų griebtis ginklų, galima būtų pasirinkti kitą tarnybą. Tai būtų tam tikras visuomenės užgrūdinimas, kad žmonės žinotų, kaip elgtis krizės metu. Bet politikai tuo klausimu tik kažką šneka, bet realiai nieko nedaro. Ar kas nors mūsų klausė, kai buvo rengiamos pilietinio pasipriešinimo instrukcijos? Atsakymas – ne. Didžiulė problema Lietuvoje, kad visi mano, jog viską supranta. Realiai pasipriešinimas turi ateiti iš ten, kur jo nesimato, tai yra neviešas bendradarbiavimas, kiti dalykai. Galiausiai turi būti priimti politiniai sprendimai – rengti bado akcijas ar sprogdinti kolaborantus“, – teigė J. Ohmanas.

Pozicija: ukrainiečių kariams pagalbą teikiančios organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas J. Ohmanas teigė, kad priešintis galima išradingai, tai rodo Ukrainos pavyzdys. P. Peleckio / BNS nuotr.

Ukrainiečiai pasirinko brutalius metodus, nes kitos išeities neturi.

Tačiau jų padėtis, pasak J. Ohmano, geresnė, nes jie turi erdvės atsitraukimui.

Lietuvos atvejis kitas, atsitraukimams erdvių čia nėra.

„Svarbu suprasti, kad ne viskas, net kalbant apie konfliktą, būna blogai. Žinau, kad Lietuvoje yra daug iniciatyvų, žmonės daug daro, ruošiasi, mokosi, rengiasi krizei. Nėra viskas taip jau beviltiška. Svarbu nepamiršti, kad pasipriešinimas visada turi spontaniškumo elementą. Vis dėlto karas priartėjo, ir mes turime tam rimčiau ruoštis. Kiekviena šalis, kiekviena situacija, kiekvienas metas turi savo specifiką. Šįkart Lietuvos specifika ta, jog tikėtina, kad šį kartą turėsime didelį palaikymą iš Vakarų“, – išreiškė viltį J. Ohmanas.

„Nutraukti iki 2023 metų galiojančias paramos energetikai priemones. Jei atsinaujinęs energijos kainų augimas pareikalautų paramos priemonių, užtikrinti, kad jos būtų nukreiptos apsaugoti pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, būtų finansiškai prieinamos skatintų energijos taupymą“, – nurodoma trečiadienį paskelbtose Lietuvai skirtose EK rekomendacijose 2023 metams.

Komisija skaičiuoja, kad siekiant sušvelninti energijos kainų poveikį įvairioms lengvatoms ir paramai pernai Lietuva skyrė 1,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atkreipiamas dėmesys į vis dar didelę priklausomybę nuo importuojamos energijos: elektros, dujų ir naftos, siūloma ją mažinti.

Stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, išplėsti prevenciją priežiūrą, kartu užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema taptų atsparesnė.

„Toliau mažinkite priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuotos energijos, spartinant atsinaujinančių išteklių diegimą, ypač užtikrinant pakankamus tinklo pajėgumus ir prieigą, taip pat pramonės transformaciją ir dekarbonizaciją, didinant tvaraus ir viešojo transporto naudojimą bei pastatų energetinį efektyvumą“, – teigiama dokumente.

Siekiant laiku sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, Komisija Lietuvai taip pat rekomenduoja užtikrinti pakankamą jungčių pajėgumą bei didinti elektros tiekimo saugumą.

Komisija taip pat siūlo išlaikant patikimą fiskalinę padėtį išsaugoti viešąsias investicijas bei užtikrinti efektyvų RRF lėšų ir kitos Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimą, ypač skatinant žaliąją ir skaitmeninę transformaciją.

Rekomendacijose taip pat nurodoma stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą bei pagerinti socialines paslaugas.

„Stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, išplėsti prevenciją priežiūrą, kartu užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema taptų atsparesnė. Pagerinti socialinių paslaugų planavimą ir teikimą, pagerinti galimybes įgyti socialinį būstą ir jo kokybę“, – nurodoma rekomendacijose.

Sveikatos priežiūros problemų sprendimą, Komisijos manymu, Lietuvoje sunkina darbuotojų trūkumas, netolygus specialistų pasiskirstymas.

EK pastebi, kad valstybės pajamos iš mokesčių, vertinant jas pagal santykį su BVP, yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis, o dėl šios priežasties taip pat mažėja lėšų, skiriamų sveikatos ir socialinei apsaugai bei kitoms viešosioms paslaugoms.

EK vertinimu, Lietuvoje šiuo metu ekonominio disbalanso nėra, tačiau dėl aukštesnės už euro zonos vidurkį infliacijos ir darbo užmokesčio spaudimo šalies konkurencingumas gali mažėti, todėl politika turėtų būti nukreipta į jo didinimą.

„Daugiau dėmesio reikėtų skirti konkurencijos skatinimui vidaus rinkoje ir priemonėms, kuriomis siekiama didinti darbo jėgos pasiūlą, tai galėtų padėti suvaldyti kainų ir darbo sąnaudų spaudimą“, – rašoma dokumente.

Išlaikant patikimą finansų sistemą Komisija, be kita ko, rekomenduoja užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) dotacijų ir kitų ES lėšų įsisavinimą, laikytis numatytų valstybės investicijų plano.

„Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika įeina į tokią pavojaus zoną, todėl būtent dabar labai svarbu sukaupti visas jėgas pokyčiui ir yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusius Lietuvos paradoksus. Priežasčių atidėlioti galima rasti visada, tačiau ekonomikos sulėtėjimas – gera priežastis pasidaryti namų darbus, kuriuos turėjome pasidaryti jau seniai“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Vaščega.

Pasak jo, Lietuvos ekonomika dažnai rodė geresnius rezultatus nei iš jos buvo tikimasi, tačiau paskutinį 2022 metų ir pirmąjį šių metų ketvirčius fiksuojamas BVP kritimas, o visų šių metų prognozė „yra silpna“.

„Bendrame Europos Sąjungos kontekste Lietuva jau atrodo pakankamai silpnai, nors, žinoma, kad panašūs prasti ekonomikos rezultatai kamuoja didelę dalį Europos“, – teigė EK atstovybės vadovas.

EK Lietuvai rekomenduoja atsisakyti kompensacijų už dujas ir elektrą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei energijos importo, taip pat stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, gerinti socialines paslaugas.

EK atstovybės Vilniuje vadovas sako, kad Lietuvai taip pat rekomenduojama papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą energetinės nepriklausomybės priemonėmis, spartinti energetinių išteklių plėtrą, žaliąją pramonės transformaciją, pastatų renovaciją, gerinti viešojo ir tvaraus transporto prieinamumą, užtikrinti tolimesnę elektros jungčių plėtrą ir sinchronizaciją su Vakarų Europa.

Pasak M. Vaščegos, nors atlyginimai Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį augo greičiau nei Bendrijos vidurkis, tačiau reali šalies gyventojų perkamoji galia 2022 metais krito dėl infliacijos.

„Dėl spartaus atlyginimų augimo pigesne darbo jėga grįstas verslo modelis jau spėjo išsikvėpti ir Lietuva nebėra pigesnės darbo jėgos šalis“, – teigė EK atstovas. 

M. Vaščega pažymėjo, kad Lietuvai neužtenka lėšų iš esmės spręsti ilgalaikes struktūrines problemas.

Pasak EK atstovybės Vilniuje vadovo, Lietuvos pajamos iš mokesčių pagal santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienos mažiausių Bendrijoje, jų nepakanka kokybiškoms viešosioms paslaugoms.

Tuo metu nekilnojamo turto (NT) mokesčių pagal santykį su BVP surenkama daugiau nei septynis kartus mažiau nei ES vidurkis, transporto mokesčių – daugiau nei tris kartus mažiau, įmonių pelno mokesčių – du kartus mažiau.

Tai, be abejo, kelia klausimų dėl adekvataus viešųjų paslaugų, ypač sveikatos sektoriuje, socialinėje apsaugoje, bendrose valstybės paslaugose finansavimo.

„Tai, be abejo, kelia klausimų dėl adekvataus viešųjų paslaugų, ypač sveikatos sektoriuje, socialinėje apsaugoje, bendrose valstybės paslaugose finansavimo“, – teigia M. Vaščega. 

„Kyla tokios problemos, kaip aukštas nepatenkintas medicinos paslaugų poreikis, ilgas patekimo pas gydytojus laikas, didelės pacientų priemokos, aukštas skurdas ir nelygybė, sunkumai pritraukiant talentus į valstybės tarnybą“, – pridūrė jis.

Priklausomybė nuo energijos išteklių importo

Pasak M. Vaščegos, Lietuvos ekonomika vis dar yra labai priklausoma nuo energijos kainų ir daug jos vartojančios gamybos.

„Lietuva išlieka ypač priklausoma nuo elektros ir iškastinio kuro importo iš kitų šalių. Dėl to pastangos skatinti atsinaujinančių elektros energijos išteklių plėtrą išlieka labai svarbios“, – sakė M. Vaščega.

„Didžiausią iššūkį žaliajai transformacijai Lietuvoje kelia transporto sektorius, kuris ir yra pagrindinis anglies dioksido emisijų ir oro taršos šaltinis Lietuvoje“, – pridūrė jis.

EK atstovo teigimu, viešojo susisiekimo sistema Lietuvoje yra fragmentuota, neatitinka keleivių lūkesčių, o naudojimasis ja yra žemiausias Bendrijoje.

„Paskatos rinktis mažiau taršias transporto priemones Lietuvoje yra menkos, o prie didelio energijos poreikio prisideda energetiškai neefektyvūs būstai. Nepaisant ambicingų tikslų, kol kas nėra veiksmingos strategijos, kuri užtikrintų reikšmingą renovacijos apimties padidėjimą“, – teigė M. Vaščega.

Problemos socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse

Pasak M. Vaščegos, dėl riboto išmokų ir mokesčių sistemos poveikio skurdo rizikos lygis Lietuvoje viršija ES vidurkį, o pajamų nelygybė vertinama kaip esanti „kritiniame lygmenyje“.

„Senjorai, asmenys su negalia, vieniši tėvai ir toliau išlieka labiau pažeidžiami, o energetinis skurdas Lietuvoje tris kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį“, – teigė M. Vaščega.

Jis pažymėjo ir išliekančius didelius regioninius skirtumus.

„Gyventojų skaičius atokesnėse vietovėse sparčiai mažėja, viešųjų paslaugų konsolidavimas regionuose (...) išlieka iššūkiu“, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Pasak M. Vaščegos, dėl nepakankamos ligų prevencijos ir pirminės sveikatos priežiūros Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Bendrijoje išvengiamų mirčių skaičius.

„Pacientų priemokos už sveikatos priežiūrą yra beveik du kartus didesnės nei Europos Sąjungoje, o slaugytojų ir gydytojų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas išlieka iššūkis“, – teigė M. Vaščega.

Jo teigimu, nepaisant reformų švietimo srityje, didelius moksleivių pasiekimų skirtumus vis dar lemia dideli jų socioekonominės aplinkos skirtumai.

„Lietuva kol kas taip pat nėra išnaudojusi viso potencialo susijusio su inovacijomis ir moksliniais tyrimais. Privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kaip BVP dalis, sudaro tik trečdalį Europos Sąjungos vidurkio“, – teigė M. Vaščega.

Vis dėlto, pasak jo, makroekonominiai disbalansai Lietuvoje nefiksuojami, o valstybės finansai mažėjant biudžeto deficitui ir skolai atrodo „gana neblogai“.

„Šios NATO paramos komandos aktyvavimas atliko ne tik ekspertinį-patariamąjį, bet ir simbolinį vaidmenį – tai rodo NATO įsitraukimą ir solidarumą bei pripažinimą, kad Aljansas veiksmus prieš Lietuvą vertina kaip hibridinę ataką“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak ministerijos, Lietuvoje dirbusi NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda susitiko su valstybės institucijų, kariuomenės, akademinio pasaulio ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, lankėsi Rukloje, vyko į pasienį ir atlikę situacijos analizę pateikė rekomendacijas Lietuvai.

„NATO ekspertai glaudžiai dirbo su Lietuvos institucijomis, dalijosi informacija ir patirtimi, kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. NATO ir toliau solidarizuosis su Lietuva, o mes palaikysime artimus ryšius dėl saugumo klausimų regione. NATO tęs situacijos pasienyje su Baltarusija stebėjimą, kuri per migrantų krizę, daro spaudimą mūsų sąjungininkams Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje“, – sako NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komandos vadovas Michaelis Ruhle (Michaelis Riulė).

Rugsėjo 7 dieną į šalį atvykusi NATO ekspertų grupė, kurią sudarė kibernetinio saugumo, Baltijos jūros regiono, politikos planavimo, strateginės komunikacijos ir kiti ekspertai iš NATO šalių, siekė visapusiškai išanalizuoti saugumo situaciją, prieš Lietuvą vykdomus veiksmus ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl atsako, o taip pat – prieš Lietuvą vykdomą kampaniją analizuoti kaip praktinį „hibridinių grėsmių“ atvejį, kurio pagrindu galima daryti išvadas Aljansui, siekiant geriau pasirengti panašiems iššūkiams ateityje.

NATO paramos grupę atsiųsti į Lietuvą nusprendė gavusi oficialų Lietuvos prašymą. Tam Šiaurės Atlanto Taryboje rugpjūtį vienbalsiai pritarė visos NATO sąjungininkės. Pasak ministro A. Anušausko, NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandos aktyvavimas Lietuvoje rodo tai, kad sąjungininkai atsakingai vertina Lietuvos geopolitinį kontekstą ir rengiasi bet kokiam galimam incidentui.

2019 metais NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda buvo aktyvuota Juodkalnijoje, to tuomet paprašius šios šalies Vyriausybei.

Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Anot EK, šių problemų sprendimas Lietuvai yra būtinas norint užtikrinti ilgalaikę socialinę gerovę ir didele dalimi buvo atspindėtas 2019 metais Lietuvai skirtose ES Tarybos rekomendacijose.

EK rekomenduoja Lietuvai imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas.

Lietuva raginama didinti sveikatos sistemos atsparumą, sutelkiant adekvatų finansavimą ir sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų ir svarbių medicinos reikmenų trūkumo problemą. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

EK pabrėžia krizės poveikio užimtumui švelninimą: didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą bei aprėptį ir skatinti gerinti įgūdžius, užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą ir padidinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumą apsaugant nuo skurdo.

EK rekomenduoja palaikyti įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir į eksportą orientuotų sektorių, likvidumą. Siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas. Investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio aprėptį, švarią ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą ir darnųjį transportą. Skatinti technologines inovacijas mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams.

„Europos Komisija rekomenduoja (...) gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“, – rašoma pranešime.

Komisija teigia, kad nelygybę Lietuvoje skatina mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas.

Siekiant padidinti biudžeto pajamas, Lietuva raginama gerinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, siūloma svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius.

Panašias nuostatas Lietuvai Europos Komisija išsakydavo ir anksčiau, bet socialinės nelygybės klausimams šiemet skirtas dar didesnis prioritetas nei ankstesniuose dokumentuose, teigia Komisijos pareigūnai.

Europos Komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Briuselis neturi įgaliojimų mokesčių politikos srityje, už jų nevykdymą negali būti jokių sankcijų.

Europos Komisija taip pat rekomendavo Lietuvai pagerinti švietimo kokybę, ypač skiriant dėmesį suaugusiųjų mokymui. Sveikatos sektoriuje Lietuva raginama skirti daugiau dėmesio pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai.

Briuselio teigimu, Lietuvai taip pat reikia veiksmingesnės inovacijų politikos.

Anot Christopho (Kristofo) Klingeno, būtinos struktūrinės reformos, o švietimo sistemoje reikia sujungti institucijas, sukurti lankstesnes programas.

„Klaustuką kelia vidutinio ir ilgo laikotarpio ekonominės perspektyvos. Ar gali Lietuva pragyvenimo lygiu toliau vytis Vakarų Europą? Perspėjimo ženklas yra tai, kad pastaruosius trejus metus Lietuvos produktyvumo lygis nesugebėjo vytis (Vakarų - BNS). Imtis šio iššūkio būtinos struktūrinės reformos, dėl to pasiektas konsensusas, dabar tik reikia išsirinkti pačias perspektyviausias sritis ir jas atkakliai įgyvendinti“, - spaudos konferencijoje,s skirtoje dvi savaites trukusios misijos rezultatams, pirmadienį Vilniuje sakė Ch.Klingenas.

„Švietimo reforma būtų mūsų prioritetų sąrašo viršuje“, - pridūrė jis.

Pasak Ch.Klingeno, Lietuvos švietimo sistemoje turėtų būti nustatyti vienodi standartai, turėtų būti mažiau, tačiau geriau apmokamų mokytojų, o sektoriaus vadovybė turėtų įgauti daugiau galių ir atsakomybių.

TVF misijos vadovas taip pat tikino, kad svarbu pertvarkyti inovacijų skatinimą: Lietuva šioje srityje pasiekia per mažai, palyginti su tuo, kiek išleidžia.

„Reikia sujungti institucijas, yra per daug siaurų programų - mūsų nuomone, reikalingos platesnės ir lankstesnės programos“, - aiškino TVF vadovas.

Be to, pasak jo, būtina fiskalinė reforma, kuri padėtų šaliai augti bei didintų pajamų lygybę.

„Fiskalinės struktūros reforma gali skatinti augimą ir padėti pasiekti Vyriausybės pajamų lygybės tikslus. Mūsų populiariausios priemonės šioje srityje apima ir mažesnį žemas pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą, mokant socialinės apsaugos mokesčius, daugiau ir geresnių aktyvių darbo programų ir dosneses bedarbystės pašalpas“, - teigė jis.

Atkreipus dėmesį, kad TVF misijos šių metų rekomendacijos yra panašios į praėjusių metų, sutampa su dalimi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos rekomendacijų, Ch.Klingenas teigė, kad reformos yra sudėtingos ir negalima tikėtis staigaus proveržio.

„Tai sudėtingos reformos, tad negalima tikėtis, kad grįši po metų ir viskas bus sutvarkyta“, - teigė TVF atstovas.

Tačiau jis tikino pastebintis progresą - pavyzdžiui, reformuojant darbo santykius, be to, jaučiamas idėjų antplūdis dėl to, kas turėtų būti padaryta.

Finansų ministras Vilius Šapoka spaudos konferencijoje tikino, kad minėtos reformos yra prioritetinės ir svarbios Lietuvos ateičiai.

Tai numatoma EBPO rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo plane, kuriam Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė. 

„Politiškai mums labai svarbus klausimas - kuo greičiau įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją ir Lietuvos tikslas, kurį suformulavo Vyriausybė, kad mes taptume pilnaverčiais nariais 2018 metais. Šiandien buvo galutinai patvirtintas priemonių planas stojimui į organizaciją. Tas planas konkrečiai numato, kokias priemones įgyvendins atskiros ministerijos ir tikimės, kad jis bus įgyvendintas laiku“, - žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Ministerijoms ir kitoms institucijoms Vyriausybė pavedė laikytis plane nustatytų terminų, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

EBPO parengta Lietuvos ekonominė apžvalga apima daugelį sričių: fiskalinę ir finansų politiką, našumo didinimą, integracinį augimą, socialinę apsauga ir kitas.

Anksčiau premjeras yra sakęs, kad Lietuva, siekdama 2018 metais prisijungti prie EBPO, privalo paspartinti urėdijų pertvarką.

2015 metais Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės EBPO. Stojimo procese Lietuva atsiliko ir nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių - Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija - 2010 metais, o Latvija - šiemet.

EBPO - tarptautinė organizacija, besivadovaujanti atstovaujamosios demokratijos ir laisvosios rinkos ekonominiais principais. Organizacijos ištakos siekia 1948 metus, kai buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, vadovaujama Roberto Maržolino Maršalo plano vykdymui Europoje po antrojo pasaulinio karo.

Trečiadienį EK paskelbtose Europos Sąjungos (ES) šalims skirtose rekomendacijose, kurias valstybės turėtų įgyvendinti per artimiausius 12-18 mėnesių, nurodoma, kad siekiant padidinti našumą, EK pirmą kartą Lietuvai rekomendavo gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

„Kita vertus, reikia daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnes darbo rinkos politikos priemones ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Taip pat reikia didinti socialinio dialogo mechanizmų vaidmenį ir gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus: ambulatorinę priežiūrą, ligų prevenciją ir sveikatos ugdymą. Būtina pagerinti nedarbo ir šalpos išmokų aprėptį ir adekvatumą“, - rašoma EK atstovybės Lietuvoje pranešime spaudai.

EK pažymi, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai, kurie gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ateityje, yra darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris neigiamai veiks tinkamos darbo jėgos pasiūlą, ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistemos tvarumą.

Komisija taip pat pažymėjo, kad svarbu ir toliau užtikrinti fiskalinį tvarumą ir 2016–2017 metais nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo daugiau, negu tai leistina dėl sisteminės pensijų reformos, sumažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma PVM srityje.

Šalims skirtas rekomendacijas ketina aptarti ES valstybių narių ministrai, o birželio pabaigoje jas turėtų tvirtinti Europos Vadovų Taryba. Valstybės narės rekomendacijas turės įtraukti į 2016-2017 metų nacionalinės politikos ir biudžeto planus.

Briuselis Lietuvai rekomenduoja didinti mokesčius

Europos Komisija siūlo Lietuvai stiprinti biudžeto išlaidų priežiūrą ir peržiūrėti mokesčių sistemą, nurodoma 2014 metų rekomendacijose.

Komisija nurodo, kad Lietuva turi imtis priemonių užtikrinti vidutinio laikotarpio tikslą - 2017 metais pasiekti 0,9 proc. BVP struktūrinį biudžeto perteklių. Pasak komisijos, šiemet dėl didėjančių išlaidų 0,3 proc. BVP nukrypo nuo komisijos pavasario prognozių, o kitąmet reikia atlikti 0,5 proc. BVP korekciją.

„Biudžetą formuoti ir įgyvendinti turime taip, kad pasiektume numatytus vidutinio laikotarpio deficito tikslus, o stiprinama fiskalinė sistema padėtų laikytis Stabilumo ir Augimo pakto nuostatų“, − pranešime teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak Lietuvos nuolatinio atstovo ES ambasadoriaus Raimundo Karoblio, daugeliu atveju EK atkreipia dėmesį į ilgalaikes ir jau gerai žinomas problemas.

„Rekomendacijos Lietuvai EK įvardytose srityse buvo tikėtinos, problemos yra gerai žinomos ir jas būtina nuosekliai spręsti. Ypatingą dėmesį Komisija atkreipia į darbo rinkos problemas, kur būtini neatidėliotini veiksmai. Žinoma, yra daug detalių, kurias turi išanalizuoti ekspertai“, –  pranešime sakė ambasadorius.

Lietuvai taip pat siūloma peržvelgti mokesčių sistemą ir padidinti mažiausiai ekonomikos augimui poveikį darančius mokesčius - nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos.

Komisija ir vėl siūlo peržiūrėti šalies pensijų sistemą: ilginti pensijinį amžių, atsižvelgiant į prognozuojamą gyvenimo trukmę, apriboti ankstyvą išėjimą į pensiją, skatinti privatų pensijų kaupimą.

„Visų pirma suderinti teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, apriboti galimybes anksčiau išeiti į pensiją, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir skatinti naudoti papildomo kaupimo schemas. Pensijų reformą pagrįsti priemonėmis, kuriomis didinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti“, - teigiama rekomendacijose.

Lietuva taip pat raginama pasirūpinti struktūriniais bedarbiais, įlieti juos į darbo rinką, baigti valstybės valdomų įmonių reformas bei padidinti pastatų energetinį efektyvumą, taip mažinant energijos išlaidas.

A.Butkevičius: naujų mokesčių ir ilginti pensinio amžiaus neplanuojame

Nei įvesti naujų mokesčių, nei ilginti pensinio amžiaus Lietuva kol kas neketina, tvirtina premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, komentuodamas Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų.

„Šiandien nesiūlysime jokių naujų mokesčių įvesti, nes ekonomika auga, didėja apyvarta, tiek ir mažmeninė (prekyba - BNS) didėja, statybos sektorius atsigauna. Bet norėtume, kad realios žmonių pajamos išaugtų, kad tai vartojimui turėtų teigiamą įtaką“, - pirmadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, nenumatyta ir ilginti pensinio amžiaus. Premjeras pabrėžė, kad Lietuva turėtų eiti kitu keliu - didinti mokesčių mokėtų skaičių.

„Mes nesame numatę įstatymo pataisų dėl (pensinio - BNS) amžiaus prailginimo. Manau, kad mes šiuo metu turime kalbėti apie darbų vietų sukūrimą, apmokestinamosios bazės plėtrą, kad atsirastų daugiau mokesčių mokėtojų ir galėtume generuoti papildomas pajamas į „Sodros“ biudžetą“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Jo teigimu, dar vienas būdas skatinti ekonomiką - spartesnis ir didesnis naujų technologijų įsisavinimas.

„Žinios, mokslas, inovacijos - tai leistų sukurti naują pridedamąją vertę, žinant, kad dirbančiųjų skaičius vis tiek mažėja, o išlaikomųjų skaičius didėja. Inovacijų programa, kurią numatyta pradėti įsisavinti iš ES struktūrinės paramos, - tai, manau, teisingiausias kelias ne tik Lietuvai, bet ir Europai“, - sakė premjeras.

Pirmadienį Europos Komisija paskelbė rekomendacijas Lietuvai dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų, kurias kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turėtų įgyvendinti per artimiausius 1–1,5 metų. 

Lietuvai siūloma stiprinti biudžeto išlaidų priežiūrą ir peržiūrėti mokesčių sistemą, didinti mažiausiai ekonomikos augimui poveikį darančius mokesčius - nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos. Pensinį amžių raginama ilginti, atsižvelgiant į prognozuojamą gyvenimo trukmę, apriboti ankstyvą išėjimą į pensiją, skatinti privatų pensijų kaupimą.

Lietuva taip pat raginama pasirūpinti struktūriniais bedarbiais, įlieti juos į darbo rinką, baigti valstybės valdomų įmonių reformas bei padidinti pastatų energetinį efektyvumą, taip mažinant energijos išlaidas.