Jei kada sugalvosite pasidaryti tokią tatuiruotę, apie kurią kalbėtų visi ir dar fotografuotų žurnalams, kreipkitės į Remigijų Čižauską, kurį šiame versle vadina tiesiog Remiu Tatoo.
Mūsų tautietis patenka tarp pačių geriausių, brangiausių ir kūrybiškiausių tatuiruočių meistrų pasaulyje. Įtakingos sporto ir pramogų pasaulio žvaigždės pas jį skrenda iš tolimiausių kampelių, žmonės laukia pusę metų, o kartais ir visus metus, kol Remigijus turės laisvą minutę ir prisės tatuiruoti jų kūnų.
Savo rankomis jis kuria stebuklus – jis daro tai, ko niekas nesugeba. Taip apie šį trisdešimt septynerių metų vyrą, kilusį iš Kudirkos Naumiesčio, kalba jo klientai.
Tiesa, tai, kad Remigijus yra lietuvis, žino ne visi. Jau vienuolika metų jis gyvena ir dirba Airijos sostinėje Dubline, tad daug kam atrodo, kad talentingas menininkas yra airis. Bet jeigu apie tai pasisuka kalba, Remigijus taip manančius pataiso ir būtinai papasakoja, kas toji Lietuva, kokia ji graži ir ypatinga.
„Airijoje gyvenu 11 metų. Jeigu rašys, kad aš iš Lietuvos, tai pradės žmonės ieškot manęs Lietuvoje ir manęs ten neras. Tai būtų labai painu. Tai tegul rašo, kad iš Airijos, jeigu ką. Aišku, parašo žurnalas, kad lietuvis, bet vis tiek iš Airijos. Vardas Lietuvos man tikrai netrukdė. Tikrai nėra blogas vardas, todėl aš juo tikrai didžiuojuosi”, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai” sako Remigijus.
Jo kalendorius užpildytas toli į priekį, jau dabar jis tiksliai žino, ką veiks pavasarį ar vasarą. Visos jo dienos suskirstytos pagal griežtą grafiką, nuo kurio neleidžia sau nukrypti. Jis nuolat keliauja po valstybes ir miestus, todėl ir mūsų susitikimą jo namuose Dubline teko griežtai planuoti. Vienintelis laisvas laikas jo darbotvarkėje buvo vėlus vakaras, po visų darbų, prieš ilgą skrydį į Braziliją.
Ištaigingame name Dublino pakraštyje Remigijus gyvena su žmona Inga, dirbančia finansų eksperte. Čižauskų namas stovi kalno papėdėje, nuo kurios dieną atsiveria įspūdingas vaizdas. Kieme įrengti teniso kortai, krepšinio aikštelė. O aplink gyvena patys turtingiausi Dublino verslininkai.
Nuo šio privačių namų rajono iki centro – tik 30 minučių kelilo. „Kaip ir gyveni mieste, bet kartu ir ne mieste. Tai man labiausiai kas patinka. Patinka, nes noriu gamtoje gyventi, bet nenoriu gyventi toli nuo miesto, kad nenutrūkčiau nuo viso pasaulio. Mums labai pasisekė, kad gavom šitą vietą”, – džiaugiasi lietuvis.
Buvo vienas darbas, kuris įsiminė, nes jis man davė pirmą žingsnį į tarptautinį gal pripažinimą. Padariau portretą Lui Armstrongo. Aš portretus darau, mano tokia sritis stipresnė – portretų.
Gyvenimas be rūpesčių – tai, ką Remigijus su žmona turi dabar, yra jų sunkaus ir kruopštaus darbo vaisius. Juk tada, kai prieš daugiau nei dešimt metų išvyko iš Lietuvos, ši pora neturėjo nieko, tik svajonę gerai gyventi. Toji svajonė atrodė tolima ir sunkiai pasiekiama, bet jie vienas kitam pažadėjo, kad kasdien stengsis bent po truputį prie viso šito priartėti.
„Žmogus privalo turėti ambicijų ir svajonių – kitaip nieko nebus”, – sako Remigijus prisimindamas savo paties istoriją. Ir aiškina, kad kiekvienas iš mūsų savęs turi paklausti, kokio gyvenimo norime, ar mums užtenka to, ką turime, ar reikia daugiau? Kai turėsite atsakymus į šiuos klausimus – bus aišku, ką toliau reikia daryti.
„Dirbau apsaugoje, vairuotoju. Tokie paprasti pradiniai jaunuolio darbai. Paskui pradėjau mokytis barmeno darbo, ir tuo metu kaip tik labai „užsikabinau” ir pradėjau paišyti. Ir kažkaip tai draugas tatuiravo, „užkabino”, parodė, kaip ten vyksta. Ir aš galvoju, gal man kažkaip reikėtų perteikti savo piešimo pamokas, įpročius ant kūno, nes kažkaip pasirodė pakankamai paprasta. Ir netyčia užvažiavau į studiją paklausti, kaip tai daryti, nuo ko pradėti. Ar į medicinos mokyklą, ar į meno mokyklą. Sako, nėra tokio dalyko, kaip tatuiravimo mokykla. Bet, sako, galima privačiai mokytis”, – prisimena lietuvis.
Tatuiruočių meistro karjerą Remigijus pradėjo Kaune, viename iš miesto salonų. Kaip dabar pats sako, iš pradžių nebuvo nei labai geras, nei profesionalus, todėl uždirbo nedaug, ir klientai dėl jo dar nėjo iš proto.
Čižauskai sako, kad niekada nekeikė Lietuvos ir nesiskundė gyvenimu. Gal ir nebuvo turtuoliai, neturėjo tokio namo, kokį turi dabar, tačiau buvo laimingi. „Mes emigravome ne dėl pinigų, o todėl, kad norėjome pamatyti daugiau pasaulio, pasiimti visas jo siūlomas galimybes”, – sako Remigijaus žmona Inga.
Remigijui iš pradžių pasiūlė darbą Ispanijoje – tatuiruočių studijoje. „Skambėjo gerai, kaip galimybė daugiau kažko išmokti, plėstis, ir tada su žmona išvažiavom į Ispaniją, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai” pasakoja Remigijus. – Tapti vienu geriausių pasaulyje Lietuvoje nebūčiau sugebėjęs.” Mūsų šalies rinką jis vadina per maža tobulėti.
„Keliavom ir kraustėmės iš vienos šalies į kitą, kol nesijautėm taip, tarsi būtume namuose”, – sako Remigijus ir aiškina, kad patikti turi ne tik klimatas ar atlyginimo dydis, bet ir bendra miesto nuotaika.
Po to buvo Anglija. „Sakau – noriu. Klausia – angliškai kalbi? Sakau – kalbu. Nelabai dar kalbėjau. Nuvažiavom ten, ten po Ispanijos buvo labai šalta. Į Velsą papuolėm, žinai. Ir ten du mėnesius pabuvom, galvojam… Atvažiavom į Dubliną aplankyti draugų, čia pasiūlė didelėje studijoje darbą pirmą savaitę, kol lankėme draugus. Nes ėjau, klausinėjau”, – prisimena emigrantas.
Kol tapo pasaulyje pripažintu menininku, Remigijus ne vienus metus dirbo kitiems ir gaudavo daug mažesnius pinigus. Visa tai jis vadina privalomąją dalimi, kurią turi pereiti kiekvienas naujokas. „Jauni žmonės turi visiems laikams atminti, kad, vos tik pradėjęs bet kokį darbą, didelių pinigų niekas negauna”, - aiškina jis.
Kaip aplenkti tuos, kurie tokį darbą dirba jau daugybę metų? Tuos, kurie turi nuolatinių klientų ir gerbėjų? Remigijus sako, kad jokios taisyklės ar paslapties nėra. Toks stebuklas tiesiog įvyksta arba neįvyksta. Pasisekti gali bet kuriam.
Sekasi tik tiems, kurie daug dirba, visada sako Remiu Tatoo vadinamas vyras. Jau daug metų jam nebuvo tokios dienos, kad nieko nedarytų dėl savo karjeros. Kasdien dirba su klientais arba tiesiog pasiima pieštuką ir piešia naujas tatuiruotes į savo sąsiuvinį.
Kad būtų pavadintas vienu talentingiausių tatuiravimo meistrų pasaulyje, Remigijui užteko vos vieno tobulo darbo, po kurio jo vardas ėmė sklisti visame pasaulyje. „Bet kai tai nutinka, negalima užmigti ant laurų, reikia žmonėms parodyti dar daugiau tokių darbų”, – apie savo iškilimą aiškina jis.
„Buvo vienas darbas, kuris įsiminė, nes jis man davė pirmą žingsnį į tarptautinį gal pripažinimą. Padariau portretą Lui Armstrongo. Aš portretus darau, mano tokia sritis stipresnė – portretų. Aišku, ne tik portretus, bet stipresnė sritis, ypač iš pradžių, kai pradėjau tarptautiniu lygiu dirbti, buvo portretai.
Nustebau, kai nuvažiavau į pirmą šou, ir man buvusios legendos, kurių kiekvieną darbą stebėjom, priėjusios sako: „O, tu Remis, čia kur darei tą Lui Armstrongą. Smagu buvo girdėt, kad jie pastebėjo tokį darbą. Tai vienas gal įsimintiniausių darbų, nes buvo pirmas tas toks tarptautinis”, – dalijasi profesiniais patyrimais lietuvis.
Remigijus jau seniai nepriima klientų tiesiog iš gatvės – visi norintys jo tatuiruotės puikiai žino, kas jis toks ir kokio lygio jo piešiniai. Šio lietuvio darbas ant kūno žmonėms – lyg svajonės išsipildymas.
Piešdamas ant žmogaus kūno šis menininkas niekada nesikartoja, visi jo piešiniai unikalūs. Dar vienas Remigijaus išskirtinumas yra tai, kad jis nebesiima mažų darbų, dažniausiai tai būna tatuiruotės per visą ranką, vadinamos rankovėmis, arba visą nugarą.
„Mano darbui reikia pasiryžti, tai tikrai ne kiekvienam žmogui”, – įspėja Remigijus, dažniausiai sulaukiantis tokių klientų, kurie ant kūno jau turi bent vieną tatuiruotę. Šio reikalo naujokai į jį kreiptis bijo.
Specialiai darbui namų kieme Remigijus įsirengė tatuiravimo saloną, būtent čia atvyksta jo gerbėjai iš viso pasaulio. Kartais menininkas juos net priima nakvoti.
Remigijaus honorarai už vieną darbą jau seniai siekia tūkstančius eurų. Jokios įkainių lentelės jis neturi, sako, tai būtų nesąmonė. Nes kiekvienas darbas unikalus, ir jo kaina gali labai skirtis nuo ankstesnių. Vienos tatuiruotės kaina, pasak Remigijaus, gali „prasidėti nuo 80” bei siekti ir 20 tūkst., ir 80 tūkst. eurų.
Užsidirba lietuvis ne tik iš piešimo ant kūno. Kiekvienas jo darbas – kaip meno kūrinys. Žmonės jį nori turėti kaip paveikslą arba ant marškinėlių. Už tai irgi moka pinigus.
Bet ne dideiu uždarbiu ir prabangiu namu Remigijus džiaugiasi labiausiai. Didžiausias jo laimėjimas yra laisvė neribotai judėti po pasaulį. Nuolat pamatyti kitas žemės vietas, susipažinti su naujais žmonėmis.
Nesenai jiedu su žmona leidosi į didžiausią gyvenimo kelionę – aplink pasaulį. Abu nusprendė pasidaryti pertrauką nuo įprasto gyvenimo Dubline ir pamatyti kur kas daugiau. Šios kelionės ypač reikėjo didelės kompanijos finansų skyriuje dirbančiai Remigijaus žmonai.
Didžiosios kelionės aplink pasaulį tikslas Remigijui buvo ne tik pasisemti įspūdžių, bet ir padaryti kuo daugiau tatuiruočių skirtingose vietose.
Per aštuonis kelionės mėnesius Remigijus ir Inga aplankė visus pasaulio žemynus. „Nors tai buvo kažkas nepakartojamo, pavargome”, – prisipažįsta Remigijus.
Inga yra ne tik Remigijaus žmona, bet ir asmeninė jo vadybininkė bei buhalterė. Tatuiruotes jie vadina bendru šeimos verslu, kurio visiškai užtektų visoms išlaidoms padengti. Tačiau Inga vis tiek nenori mesti savo darbo.
Ji yra didžiausias Remigijaus ramstis ir įkvepėja. Ji visą laiką, kol jis siekė savo karjeros, buvo šalia ir kiek galėjo padėjo. „Kartais būna sunku patikėti, kad gyvenu su visame pasaulyje žinomu žmogumi”, – dabar pajuokauja ji.
Kur Remigijus ir Inga gyvens ateityje, jie net ir patys nedrįsta spėlioti. Lietuva traukia, Dublinas, kuriame dabar gyvena, irgi atrodo savas ir mylimas. Tačiau norisi prisijaukinti ir kitas vietas. Ingą ypač traukia šilti kraštai: Ispanija, Italija.
