Idėja virto kūnu

Viskas prasidėjo 2010-aisiais, kai tuometis Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) pasirašė universitetų sujungimo sutartį ir paskelbė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto eros pradžią. Šis dviejų aukštųjų mokyklų susivienijimas vadinamas vienu sėkmingiausių Lietuvoje. 

„Kaip aš sakau, visoms institucijoms ir žmonėms galioja vienas principas – jei nori būti matomas tarp stipriausių, pats būdamas stiprus, tu turi turėti kažką tokio, ko neturi kiti“, – taip, anot Lietuvos gydytojo kardiologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos vadovo, LSMU rektoriaus emerito prof. Remigijaus Žaliūno, tuo metu ėjusio KMU rektoriaus pareigas, kilo mintis įkurti mokyklą.

Kelias nuo sumanymo iki jo išpildymo buvo ganėtinai trumpas. Vardan tikslo pečius surėmė patys didžiausi entuziastai – LSMU bendruomenė ir tėvai, patikėję idėja. 2013-ųjų rugsėjį pirmuosius mokinius pasveikino naujoji mokslo šventovė su vienais geriausių mokytojų priešakyje.

Dabar svajoju, kad geriausias veiklos įvertinimas bus, kai alumnai į mokyklą atves savo vaikus.

„Prieš dešimt metų turėjau svajonę, kad po dešimt metų į mokyklą norės patekti daugybė ketvirtokų ir jų tėvų. Ir tikrai neapsirikau. Šiandien matome, kad konkursai į gimnaziją yra vieni didžiausių mieste. Dar svajojau, kad būtume vieni geriausių mieste. Šiandien LSMU gimnazija yra viena iš akademiškai stipriausių, neabejotinai, viena iš visapusiškiausiai mokinius ugdančių mokymo įstaigų, frankofoniškiausia šalies mokykla ir visi išorės tyrimai sako, kad čia – puikiausi mokytojų ir mokinių santykiai. Viso to pagrindas yra LSMU – altruistiškiausias universitetas, įdėjęs milžinišką indėlį, kad ši mokykla gyvuotų ir būtų visų mūsų namai, – gimnazijos vadovas Arūnas Bučnys džiaugėsi, kad šioms jo svajonėms buvo lemta išsipildyti, todėl drąsiai kūrė naujus ateities planus. – Dabar svajoju, kad geriausias veiklos įvertinimas bus, kai alumnai į mokyklą atves savo vaikus.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Linkėjo toliau augti 

LSMU gimnazijai minint savo dešimtmetį, gražių žodžių bendruomenei negailėjo į šventinį renginį susirinkę svečiai. Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, LSMU rektorius Rimantas Benetis gimnazijai prognozavo klestėjimą. LSMU dekanų atstovas, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas dėkojo mokytojams už jų darbą ugdant naują, stiprią kartą, o gimnazijos mokiniams priminė, kad jie labai laukiami LSMU. Respublikinės Kauno ligoninės direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė linkėjo nesustoti, kilti, plėstis, tobulėti, išugdyti daug specialistų, o svarbiausia – gerų žmonių. Dovanodamas savo knygą „Širdys ir rankos“, kurioje aprašyta ir LSMU gimnazija, LSMU profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis mokyklos bendruomenei dėkojo, kad ši puoselėja frankofoniškas tradicijas ir yra didžiausias frankofonijos centras visoje šalyje. 

„Galvojome, ką dovanoti ir labai pataikėme su šiuo simboliniu stiklo obuoliuku. Prieš dešimtį metų jūs mums patikėjote sodinti obelį, duodančią vaisius. Vieni jų nuriedėjo į mediciną, kiti į inžineriją. Linkime toliau augti, plėstis ir ne vieną dešimtmetį skinti vaisius“, – kalbėjo bendrovės „Statybų vizija“, kuri prieš dešimtį metų mokyklą pavertė modernia ugdymo įstaiga, atstovas. 

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atidengta atminimo lenta

Dieną leidę kiek neįprastai – be pamokų, bet su estafete, lobių paieškomis ir gimtadieninio atviruko piešimu gimnazijai, moksleiviai džiaugėsi galimybe semtis žinių iš didžiausių savo srities profesionalų. Pastarieji neslėpė, kad darbas mokykloje nėra lengvas, tačiau tik taip galima pasiekti aukštų rezultatų.

„Niekas niekada lengvo darbo nežadėjo. Jūs, mieli kolegos, esate tie, kurie myli vaikus, gerbia, supranta, bendrauja ir bendradarbiauja, skiepija norą gauti žinių, skiepija norą būti gerais, sėkmingais žmonėmis. Jūs esate tie, kurių rankose šalies ateitis. Tie, kurie moko meilės mūsų Tėvynei. Jūs atliekate šventą darbą ir aš neabejoju, kad gimnazijos mokiniai jus visada prisimins“, – A. Bučnys, mokyklos vairą laikantis nuo pat jos įkūrimo, džiaugėsi, kad pavyko suburti pačių geriausių specialistų komandą. Vieni čia nuo pat pirmųjų dienų, kitiems jauniems, tačiau ambicingiems pedagogams tai – pirmoji darbovietė.

Vedami puikių mokytojų, gimnazijos moksleiviai skina laurus ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Garsina Kauno vardą šalyje ir visame pasaulyje. 

„Dėkoju 8 laidų 509 alumnams, iškėlusiems pasiekimų kartelę. Dėkoju ir dabartiniams moksleiviams, pažiūrėkite, kokie laimingi jie eina į mokyklą“, – į jauniausius bendruomenės narius kreipėsi įstaigos vadovas.

Minint dešimtmetį, LSMU Veterinarijos akademijos iškilmių salėje buvo surengtas šventinis renginys, o mokyklos asmenybių ir alumnų alėjoje atidengta lenta, žyminti dieną, kai LSMU gimnazija pradėjo rašyti savo istoriją.

Ambasadorę lydėjo patarėjas bendradarbiavimo ir kultūros klausimais, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Thomas Aubert Xavier Buffin‘as.

Svečius priėmė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis bei Prancūzijos garbės konsulas Kaune, LSMU rektorius emeritas, akademikas Remigijus Žaliūnas. Pasak pranešimo, garbiems svečiams buvo pristatyta LSMU veikla.

2015-aisiais tuometis LSMU rektorius prof. R. Žaliūnas tapo Prancūzijos garbės konsulu Kaune, Pažymėtina, kad nemažai Universiteto studentų mokosi prancūzų kalbos, jaunoji frankofonų karta ugdoma ir LSMU gimnazijoje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo seno atviras prancūzų kultūrai ir jos skleidėjams.

Nuotaikų buvo įvairių

Susijungimo sutartį 2010 m. pasirašė tuomečiai rektoriai profesoriai Remigijus Žaliūnas (kaip KMU rektorius) ir Henrikas Žilinskas (kaip LVA rektorius). Pradėjus funkcionuoti naujajam universitetui, išrinkti Senatas, Taryba, surengti rektoriaus rinkimai. R.Žaliūnas išrinktas LSMU rektoriumi, H.Žilinskas – Tarybos pirmininko pavaduotoju. Pasak jų, ruošiantis susijungimui nuotaikų būta įvairių.

„Viena vertus, dominavo ryžtas, entuziazmas ir argumentai, grįsti siekiu ne kažką kopijuoti, o kurti naują sveikatos mokslų universitetą. Kita vertus, dalis bendruomenės priešinosi jungimosi procesui, ypač – neakademinių padalinių vadovai ir kai kurie tuometiniai Kauno klinikų vadovai. Jiems buvo daugiausia nerimo dėl ateities. O daugelis tų, kurie vykdė mokslinę veiklą, studijas, užsiėmė klinikine ir praktine veikla, susijungimui pritarė“, – prisiminė R.Žaliūnas.

H.Žilinsko žodžiais, LVA nuo pat įkūrimo buvo konkrečių žemiškų specialybių – veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų – ruošimo vieta. Viena mažesnių šalies aukštųjų mokyklų neturėjo daug žmogiškųjų resursų, jautėsi tarptautinės patirties stygius. „Pradėjome vertinti galimo susijungimo variantus, kurie padėtų ne gelbėtis, o stiprėti abiem tame procese dalyvaujančioms aukštosioms mokykloms. Veterinarinės medicinos studijų programa buvo stipri ir patraukli, netrūko studentų, tačiau studijuojančių užsieniečių neturėjome, – pasakojo buvęs LVA rektorius. – Reikėjo dar labiau sustiprinti studentų paruošimo lygį, parengti tarptautinių studijų programas. Žemės ūkio nuosavybės ir gamybos struktūros pokyčiai vertė galvoti apie gyvulininkystės specialistų ruošimo pertvarką. Taigi reikėjo sprendimo.“

H.Žilinskas neslėpė, kad dėl galimo jungimosi buvo kalbėta ir su Vytauto Didžiojo universitetu, ir su tuometine Lietuvos žemės ūkio akademija, ir su KMU. Vis dėlto diskutuojant KMU ir LVA vadovams buvo rasta daugiausia bendrumų. Prieita prie bendros išvados, kad šias aukštąsias mokyklas sieja gyvas organizmas, rūpinimasis tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikata, bendras biologinių tyrimų arealas.

Jungimąsi skatino ir Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybės skiriamos ES lėšos integracijai, kurias buvo galima panaudoti gerinant abiejų aukštųjų mokyklų studijų bazes.

Vis dėlto H.Žilinskas prisipažino, kad ryžtis jungimuisi nebuvo lengva: „Vyresnieji kolegos, buvę mano dėstytojai su nerimu žvelgė į mano kaip rektoriaus žingsnius. Kalbėjomės su visa bendruomene atvirai. Buvo ir abejonių, ir baimių, ir nesutinkančiųjų, tačiau sprendimą priėmėme bendru sutarimu.“

Abiejų aukštųjų mokyklų bendruomenės vertino savo istoriją, akademinį paveldą, nenorėjo prarasti savasties. Dėl šio paveldo išsaugojimo ir tęstinumo bendruomenėse kilo daugiausia diskusijų. Siekiant visa tai išsaugoti, nuspręsta, kad įsteigus LSMU bus išsaugotas dviejų lygiaverčių akademijų modelis – Medicinos akademija (MA) ir Veterinarijos akademija (VA) kaip atskiri to paties universiteto struktūriniai padaliniai. Mokslo, studijų ir klinikinės veiklos ašimi tapo žmogaus ir gyvūno sveikata.

H.Žilinsko (kairėje) ir R.Žaliūno (dešinėje) 2010 m. rugpjūčio 13 d. pasirašyta KMU ir LVA susijungimo bei LSMU steigimo sutartis tapo naujos sėkmės istorijos pradžia. (LSMU archyvo nuotr.)

Abiem išėjo į naudą

Žvelgiant iš dešimtmečio perspektyvos, aiškėja, kad susijungimas išėjo į naudą abiem aukštosioms mokykloms. Jis Lietuvoje minimas kaip vienintelis tvarus, stiprus ir sėkmingas atvejis. Kas tai lėmė? R.Žaliūnas įvardijo keletą priežasčių: „Jungėsi dvi stiprios ir lygiavertės aukštosios mokyklos, kurių bendruomenės buvo subrendusios drauge eiti pažangos keliu. Dar prieš jungimąsi buvo įgyta tam tikra patirtis, integruoti šeši mokslo institutai, o KMU buvo didžiausios Lietuvos universitetinės ligoninės Kauno klinikų dalininkas. Labai svarbi prielaida jungimuisi buvo abiejų aukštųjų mokyklų Senato, Tarybos ir abiejų rektorių sutarimas dėl naujojo universiteto steigimo, jo pavadinimo, struktūros ir statuto.“ Pasak R.Žaliūno, ne mažiau svarbus veiksnys buvo tuometinės valdžios institucijų dėmesys šiam jungimuisi. Tam sukurta teisinė bazė, naujiems projektams skirtas finansavimas.

LSMU rektoriaus teigimu, kuriant naują universitetą labiausiai pasiteisino mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovės principo įgyvendinimas. Tiek telkiant žmogiškuosius išteklius, tiek plėtojant universiteto infrastruktūrą ir diegiant pačias moderniausias studijų, mokslo ir ligų diagnostikos ir gydymo technologijas.

Jungėsi dvi stiprios ir lygiavertės aukštosios mokyklos, kurių bendruomenės buvo subrendusios drauge eiti pažangos keliu.

H.Žilinsko žodžiais, susijungimas išplėtė universiteto profesinių studijų gamą. „VA pasinaudojo dar KMU sukaupta tarptautinių studijų organizavimo patirtimi. Tai leido per gana trumpą laiką Veterinarinės medicinos studijų programą padaryti patrauklią daugelio ES (ir tokių, kaip Vokietija, Austrija, Švedija) bei kitų pasaulio valstybių absolventams. Šiandien LSMU studijų programos reitinguojamos tarp stipriausių šalyje, Veterinarinė medicina patenka į populiariausių studijų programų dešimtuką šalyje, atsigauna ir gyvūnų mokslo poreikis, stiprėja naujos maisto mokslo studijų programos“, – teigiamus pokyčius vardijo profesorius.

Pasak R.Žaliūno, jei ne susijungimas, nepavyktų pritraukti tiek jaunuolių iš užsienio. Šiuo metu apie 20 proc. visų studijuojančiųjų LSMU yra užsienio šalių atstovai. Didžioji dalis – iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos. „Nebūtų pavykę ir tokiu lygiu išplėtoti mokslo, studijų ir klinikinės bazės, pastatyti Farmacijos, Visuomenės sveikatos, Slaugos fakultetų, Biologinių tyrimų centro, Beglobių gyvūnų centro, nebūtų taip išplėtota infrastruktūra – įsigytas gama peilis, įgyvendinti tokie socialiniai projektai kaip LSMU gimnazija, pradinė mokykla ir darželis, Emanuelio Levino centras ir kiti“, – teigė R.Žaliūnas. Anot LSMU rektoriaus, šiems projektams pavyko gauti finansavimą po dviejų aukštųjų mokyklų susijungimo. Iš tam skirtų lėšų sutvarkyta universiteto studijų aplinka tapo šiuolaikiškesnė.

Taps dar labiau matomi

Kalbėdamas apie netolimą universiteto ateitį, H.Žilinskas vylėsi, kad tai bus tolesnio kokybinio tvirtėjimo metas, o LSMU VA taps pripažintu veterinarijos, gyvūnų ir maisto studijų ir mokslo centru su išplėtotomis tarptautinėmis studijų programomis.

„LSMU VA ypač svarbu stiprinti klinikines bazes, jas aprūpinti modernia šiuolaikine aparatūra. Pasiruošta naujos Smulkių gyvūnų klinikos statybai, tam Kauno miesto savivaldybė skyrė atskirą sklypą. Reikia sprendimo Stambių gyvūnų klinikinės bazės išplėtimui, kadangi esame vieninteliai, kurie ruošiame šios srities specialistus, vykdome mokslinius darbus, – anot H.Žilinsko, atsakingos valstybės institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti sprendžiant tokias strategines atskirų šakų problemas. – Kartu čia išryškėja mūsų konsolidacijos pranašumai: universitetas pajėgus savo lėšomis stabilizuoti, kompensuoti atskirų studijų programų ar materialinės bazės sprendinių finansavimą visoje universiteto veiklos plotmėje.“

Abu pašnekovai neabejojo, kad po dešimtmečio LSMU bus dar labiau matomas Europoje ir pasaulyje, taps dar didesniu rytdienos talentų traukos centru. „Teks įgyvendinti šio šimtmečio projektus, kuriems jau skirtas finansavimas. Keletas jų – tai Branduolių tyrimo centro, Odontologijos fakulteto, modulinės studijų ir klinikinės praktikos infrastruktūros kūrimas ir kiti. Žinoma, teks rengti ir naujus projektus, atliepiančius ateities mokslo, studijų ir klinikinės praktikos pažangą“, – pasak R.Žaliūno, idėjas šiems projektams generuos jauni žmonės.

„Kodėl tokio atvirumo Universiteto bendruomenei būtent dabar prireikė“? – šį klausimą naujienų agentūra ELTA uždavė pradėdama pokalbį su gydytoju neurologu LSMU studijų prorektoriumi prof. Kęstučiu Petrikoniu.

– Iš tikrųjų apie tai pradėta kalbėti ne pernai rudenį, bet gerokai anksčiau. Tačiau kai kurie, sakyčiau, skaudūs įvykiai praėjusiais metais nulėmė tam tikrą sujudimą ir dėl įtampos šalies sveikatos priežiūros sistemoje, ir dėl ligoninėse dirbančio personalo darbo santykių. Universitete taip pat jautėme tą atgarsį. Pervargimas, emocinė įtampa – dažni tarp studijuojančių mediciną jaunuolių. Esame tikri, kad skaudulių, bendravimo ir kitų problemų iškėlimas visiems labai svarbus. Taip, visame sveikatos sektoriuje įtampos yra daug, tai – sunkus darbas, todėl ir Universitete reikia ieškoti galimybių gerinti emocinę aplinką, palengvinti kasdienybę tiek studijuojantiesiems, tiek studentus mokantiesiems.

Ypač pravarti žmogiška pagalba įstojusiems studentams. Pravarti ji ir dėstytojams, siekiantiems daugiau sužinoti, atpažinti žmogų.

– Vis dar gajus požiūris, kad gydymo įstaigose tebeegzistuoja savotiškas susiskirstymas „kastomis“. Nors medikams tarpusavyje bendraujant dažnas žodis „kolegos“, bet kartais pagarba vyresniajam virsta pastarojo reikalavimu jaunimui būti nuolankiam, kad ir neužtarnautai, bet garbinti „aukščiau stovintį“. Ta proga prisiminsiu neseną vienoje iš klinikų matytą pavyzdį, kai ligonė paprašė prie kabineto durų stoviniuojančią jaunutę darbuotoją nunešti tame kabinete dirbančiai gydytojai iš registratūros paimtą siuntimą (tikėdamasi, kad taip bus greičiau priimta). Tačiau jaunutė medikė patikslino, kad ji – ne seselė, o rezidentė. Jai reikia pakalbėti su gydytoja, bet į kabinetą bijo eiti, nes ten yra profesorė, ir paskui „gali būti blogai“. Gal iš panašių baimių kaip tik susideda tai, kas vadinama stresine situacija?

– Nenorėčiau komentuoti gydymo įstaigų atvejų, nors ir pats esu gydytojas. Kiekviename darbe yra tam tikri autoritetų ir asmenybių. Aišku, negerai, jei bendraujama griežtai paisant tik hierarchijos, nes tokie santykiai bet kuriuo atveju – tam tikra pozicija, kurią reikėtų keisti. Nors yra gydymo įstaigose padalinių, kur personalo bendravime vyrauja abipusė pagarba, susiklausymas, o tai padeda sėkmingiau siekti bendro tikslo. Be abejonės, yra struktūra, yra darbo santykiai. Niekas nenuginčys, kad medicinoje yra labai daug įtampos. Ateini, tarkim, į darbą, ir viskas lyg gerai, bet staiga gali kokiam ligoniui po operacijos pablogėti sveikatos būklė, ir puoli su kolegomis gelbėti žmogų. Tokiu, galima sakyti, krizės atveju smarkiai padaugėja įtampos, – kas tą paneigs? Juk visi mes žmonės.

LSMU studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis. LSMU nuotr.

– Suprantama, kad studijuojant mediciną, privalomų įgyti žinių krūviai – milžiniški, ir ne visi juos pakelia. O jei dar prisideda finansinės, emocinės problemos, tai tokiais atvejais kai kas netgi atsisako savo svajonės tapti gydytoju, o kažkas gal renkasi visai kraštutinį kelią – atsisako gyvenimo. Ar universitetas disponuoja šia prasme kokiomis nors amortizacinėmis priemonėmis situacijai keisti, ir kas daroma konkrečiai?

– Pirmiausia, mes esame tas problemas identifikavę jau seniai. Jau apie dešimtį metų Lietuvos sveikatos mokslų universitete stengiamasi rengti mokymus dėstytojams, kaip adaptuoti ypač sudėtingas studijų programas. Gal dvylika metų turėjome universitete vieną psichologą, dabar, laimėję projektinį finansavimą, jų turime net keturis. Vienas iš šių psichologų konsultuoja pas mus studijuojančius užsienio studentus.

Tikėtina, kad ir Lietuvoje ateis toks laikas, kai jaunimas galvos, ar rinktis studijuoti mediciną, ar kitą, lengvesnį, dalyką.

Visi mūsų studentai, jei tik jiems prireikia, gali sulaukti pagalbos per dekanatus ar LSMU studentų atstovybę. Ypač pravarti žmogiška pagalba įstojusiems studentams. Pravarti ji ir dėstytojams, siekiantiems daugiau sužinoti, atpažinti žmogų. Na, taip, yra dėstytojų, kurie darbe taiko gal griežtesnius, nei reikėtų metodus, bet ir šia prasme emocinė situacija keičiama gera linkme. Kartu ir klimatas Universitete gerėja. Kad ir kaip būtų, stengiamasi skatinti ir studentus, ir kitus bendruomenės narius pirmiausia pačius ieškoti jiems kylančių problemų sprendimo. O jei tai jiems ne pagal jėgas, padėti gali specialistai, pati bendruomenė.

– Nepaisant studentams tenkančio didžiulio krūvio, medicinos studijos vis dar išlieka bene populiariausios Lietuvoje?

– Lietuvoje – taip, bet daugelyje užsienio šalių prieš jas rinkdamiesi jaunuoliai labai rimtai įvertina, ar sugebės ilgai ir sunkiai studijuoti, nemažai laiko praleisti tyrimams, daug ir sunkiai dirbti. O paskui, galbūt gaudami nebūtinai atliekamą darbą atitinkantį atlygį, siekti šioje profesijoje pripažinimo ir būti patenkinti. Tikėtina, kad ir Lietuvoje ateis toks laikas, kai jaunimas galvos, ar rinktis studijuoti mediciną, ar kitą, lengvesnį, dalyką. Juk esame žaidėjai, ypač kai renkamės, kuriuo keliu eiti, kokius sprendimus priimti.

O žinote, po rektoriaus viešo laiško mūsų bendruomenei santykiai joje gal netgi pašiltėjo, – daugiau ir atviriau apie bendravimą kalbama, daugiau dėmesio skiriama šalia esančiam, – studijuojančiam, dirbančiam, jo rūpesčiams, pomėgiams. Pastarieji ypač svarbu, kaip ir kita veikla, kuri gali padėti pailsėti, atsipalaiduoti po įtemptų studijų ar gydytojo darbo. Gal tai buvo susiję ir su didžiųjų švenčių laukimu, bet, tikiu, kad klimatas Universitete dar labiau pašiltės, jei tik mes visi to norėsime.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius tarptautinės organizacijos vairą laikys nuo 2021-ųjų. Mat artimiausiai dviejų metų kadencijai jau gerokai anksčiau buvo patvirtinta Bonnie Sidoff. Ši medikė iš Jungtinių Valstijų Vilniuje oficialiai pakeitė savo kadenciją baigusį Indonezijos atstovą Ericą Gultomą.

R.Žaliūnui atsakingos pareigos buvo patikėtos per kasmetį WMTS susirinkimą. Jame šalių delegacijų vadovai išklausė jau buvusio prezidento ir naujosios vadovės pranešimus. Buvo aptartos organizacijos, vienijančios tūkstančius medikų visuose žemynuose, veiklos gairės. Tarp jų ir pasirengimas jubiliejiniam 50-ajam planetos čempionatui, kuris kitąmet įvyks Antalijoje (Turkija), o iš jo 2021-aisiais estafetę perims Orlando miestas (JAV).

"Mes galime tik pasidžiaugti ir padėkoti mūsų kolegoms iš Lietuvos. Jie surengė geriausią čempionatą iš visų iki šiol buvusių. Bent iš tų 20-ies, kuriuose aš pats dalyvauju, – šypsojosi WMTS vykdomasis sekretorius latvis Egilas Valeinis. – Dėl šios priežasties bei atsižvelgdamas į bendrą indėlį į organizacijos veiklą nematau geresnio kandidato už R.Žaliūną."

"Tokios organizacijos (kalbu ne vien apie sportinę dalį, bet ir apie aikštynus, viešbučius, žmones) man dar neteko matyti. Lietuviai pranoko mano lūkesčius", – kolegai iš Latvijos pritarė naujoji WMTS prezidentė B.Sidoff.

E.Gultomui pasiteiravus ar dėl lietuvio kandidatūros nėra prieštaraujančių, visi dalyviai pasisakė vienbalsiai pasisakė už jo išrinkimą.

Pats LSMU rektorius, ne vienus metus einantis ir Lietuvos gydytojų teniso sąjungos (LGTS) prezidento pareigas, padėkojo kolegoms už pasitikėjimą ir pateikė savo ataskaitą apie pirmenybes Vilniuje.

– Profesoriau, ką jums reiškia Pasaulio gydytojų teniso sąjungos prezidento pareigos?

– Tai didelė garbė visai šaliai ir mūsų šalies organizacijai. Tokio pripažinimo laukėme daug metų. Tačiau pirmiausia noriu pabrėžti ne asmeninius, o visos mūsų organizatorių ir dalyvių komandos nuopelnus. Pateiksiu pavyzdį – aš asmeniškai nesu pasiekęs kažkokių išskirtinių laimėjimų tarptautiniuose teniso aikštynuose. Tačiau porų rungtyje man su kolegomis teko laimėti ir pasaulio pirmenybių medalius. Tad partneriai reiškia labai daug.

Mes, kaip Lietuvos komanda, jau penkerius metus nuosekliai dalyvaujame pasauliniuose turnyruose ir mūsų medikų delegacija visuomet būdavo tarp lyderių pagal dalyvių skaičių. Dažniausiai mus lenkdavo tik amerikiečiai ar kitos gerokai didesnės nei Lietuva valstybės. Tačiau, žinant populiacijos skaičiaus skirtumus tarp JAV ir Lietuvos, tai turbūt neturėtų stebinti (šypsosi).

– Vadinasi, tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje turėsite tvirtą užnugarį?

– Būtent tas mūsų delegacijų gausumas liudija apie lietuviškos medikų bendruomenės vieningumą. O tai nėra paprasta. Sako, kad čia yra ir mano indėlis, bet aš pirmiausia vertinu visą mūsų bendruomenę. Čia nežiūrime nei pareigų, nei interesų, nei Vilniaus ir Kauno konkurencijos. Visi esame susitelkę bendram tikslui – žaisti tenisą, plėtoti mūsų profesinius ryšius ir populiarinti mūsų šalį tarp užsienio kolegų.

– Mūsų kalbintas Vokietijos medikų teniso organizacijos vadovas Gerhardas Groellis neslėpė nuostabos dėl tokio gausaus tenisą žaidžiančių Lietuvos gydytojų skaičiaus. Esą patys vokiečiai kol kas nesugeba suorganizuoti tokios gausios bendruomenės.

– Pažiūrėkite, pasaulio čempionate išvis nėra tokių pripažintų valstybių kaip Ispanija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, kur tenisas ypač populiarus. Kodėl? Nes jų organizacijų vadovai nesugeba suorganizuoti tvirtos bendruomenės, atsiųsti savo atstovų į pasaulinį renginį. Man Lietuvoje, turint tokį kolegų palaikymą, tai padaryti kur kas lengviau.

– Tad jūsų kadencijai teks nemenkas iššūkis – išplėsti organizacijos geografiją.

– Manau, kad tai bus vienas iš mano tikslų. Štai ir Vilniuje jau kalbamės apie aktyvesnį Australijos, Indijos atstovų įsitraukimą. Mums jau dabar pavyko įtraukti į pasaulinę bendruomenę kolegas iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, kurių anksčiau čia nebūdavo. Tad ateityje tikrai matau galimybių WMTS plėstis dar labiau.

Pranoko ne vieną konkurentą

Įdomu, kad Lietuva, kaip pasaulio čempionato šeimininkė, pasirinkta tik trečiuoju bandymu. Iš pradžių teisė organizuoti prestižines varžybas buvo patikėta Turkijai, tačiau dėl saugumo klausimų daugelis dalyvių atsisakė vykti į turnyrą šioje šalyje. Tuomet surengti pirmenybes leista Belgijai. Vis dėlto po teroristinio akto Briuselio oro uoste rengėjams kilo abejonių dėl saugumo.

Jiems pagelbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas, pats ne kartą dalyvavęs tokiuose čempionatuose. Profesorius pasiūlė varžybas ir kongresą surengti Lietuvoje bei sulaukė organizatorių palaikymo.

"Mums tai didelė garbė ir parodytas pasitikėjimas. Nestokojome drąsos priimti šį iššūkį. Dar prieš 20 metų Lietuva pasaulio gydytojų bendruomenėje nebuvo žinoma kaip šalis, žaidžianti tenisą. Varžybas skirsime Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos teniso šimtmečiui įprasminti bei įamžinti", – sakė varžybų organizacinio komiteto vadovu tapęs R.Žaliūnas.

Pasiekė dalyvių rekordą

Šeimininkai užsibrėžė ambicingą tikslą, kad varžybose jiems atstovautų rekordinis būrys – mažiausiai 100 gydytojų. Šis tikslas pasiektas – šiemet Lietuvai atstovaus pati gausiausia šalies delegacija per visą 49 metų pasaulio medikų teniso čempionatų (WMTS) istoriją.

Neoficialiais duomenimis, mūsų šalyje tenisą aktyviai žaidžia apie 300 gydytojų, o čempionate dalyvaus 106 gydytojai ir gydytojai odontologai. Pagal taisykles, vienetų varžybose gali dalyvauti gydytojai ir gydytojai odontologai, dvejetų varžybose taip pat gali žaisti jų partneriai, sutuoktiniai ir vaikai.

Tarp dalyvių laukiama nemažai garbaus amžiaus žaidėjų. Vyriausias turnyro dalyvis bus 85 metų japonas, o moterų turnyre – 82 metų amerikietė. Žaidėjai suskirstyti į amžiaus grupes: jauniausia – iki 40 metų, o vyresni žaidėjai skirstomi į amžiaus grupes kas 5 metus.

Taip pat bus kovojama dėl "Valstybių taurės" ("Nations Cup"). Jose vienetų varžybose galės atstovauti po vieną žaidėją neribojant amžiaus, vieną virš 55 metų, o porose dalyviai turės būti ne jaunesni kaip 45 metų.

"Kokio lygio žaidėjai rungtyniauja varžybose? Gydytojai, kurie žaidžia tenisą nuo 6–7 metų. Kai kurie yra pasiekę neįtikėtinų aukštumų", – sakė J.Girskis.

Iššūkis – dėl aikštynų

Organizacinio komiteto atstovas Aidas Valiukevičius teigė, kad pagrindinis iššūkis buvo teniso aikštynai (kortai).

"Gausus užsiregistravusių dalyvių skaičius buvo netikėtas. Gerokai išsiplėtė ir jų geografija. Pirmą kartą turėsime svečių ir iš kai kurių egzotinių valstybių, ir iš Moldovos ar Rumunijos, kurie čia – reti dalyviai. Gerai, kad galime pasiūlyti tris lauko kortus, taip pat rezervavome uždarus kortus, kuriuose vyktų varžybos, jei užkluptų lietus", – sakė A.Valiukevičius.

Jis pažymėjo, kad pernai Maltoje dėl lietaus nepavyko suorganizuoti įprasto turnyro, nes uždarų kortų šioje šalyje nebuvo. Vis dėlto praėjusiame čempionate susirinko per 240 dalyvių iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Lietuvos delegaciją sudarė net 44 Lietuvos medikai ir odontologai bei juos lydintys asmenys. Lietuviai įvairiose amžiaus grupių varžybose iškovojo net 9 medalių komplektus, o auksu pasipuošė daugkartinė įvairių teniso čempionatų nugalėtoja gydytoja dermatologė Birutė Adomavičienė.

Šiemet pirmenybės vyks Vilniuje, net 18-oje grunto aikštelių, trijuose teniso aikštynuose (Bernardinų, Vingio ir "Teniso erdvėje"). Lietaus atveju, turnyras bus perkeliamas į SEB areną. Vilnius yra vienintelis miestas Lietuvoje, kur galima surengti tokio masto teniso varžybas.

Augo pamažu

Lietuvos gydytojų teniso sąjungos įkūrėjas, gydytojas neurologas ir fizinės reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis tarptautiniame turnyre dalyvavo jau devynis kartus. Šio vilniečio dėka Lietuva įsijungė į pasaulio medikų teniso čempionatus.

"Pirmieji lietuviai, išbandę jėgas šiame čempionate, neužmezgė ryšių su šia organizacija. Tad 2007 m. nuvykus žaisti į San Diegą (JAV), manęs organizacijos prezidentas paklausė, kodėl atvykau tik vienas. Jis pamanė, kad Lietuvos gydytojai teniso nežaidžia. Kitą kartą į čempionatą Kroatijoje nuvykome jau penkiese, o Tadas Tarasevičius tapo čempionu iki 45 metų amžiaus kategorijoje", – pasakojo J.Girskis.

Nuo 2012 m. Lietuvos gydytojų teniso sąjungai vadovauja prof. R.Žaliūnas.

"Smagu, kad profesoriaus dėka pagaliau šis turnyras atsirado ir Lietuvoje", – kolegos nuopelnus įvertino J.Girskis.

Netrūks ir žvaigždžių

"Kokio lygio žaidėjai rungtyniauja varžybose? Gydytojai, kurie žaidžia tenisą nuo 6–7 metų. Kai kurie yra pasiekę neįtikėtinų aukštumų. Pavyzdžiui, moterų varžybų dalyvė, 70 metų Victoria "Vicky" Rogers McEwoy 1968 m. pasiekė trečiąjį ratą Vimbldono turnyre ir buvo trečia raketė visose Jungtinėse Valstijose. Čekų komandoje matysime dalyvį, kuris žaidė kartu su legendiniu jų tenisininku Ivanu Lendlu", – vardijo J.Girskis.

Į pirmenybes Vilniuje gausiausios delegacijos atvyks iš Lenkijos, Italijos, JAV ir Japonijos. Čempionate dalyvaus ir atstovai iš Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Indijos, Indonezijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Norvegijos, Rusijos, Rumunijos, Suomijos, Slovakijos, Švedijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Teniso varžybų dienomis Vilniuje vyks ir prevencinės bei sporto medicinos kongresas. Jame bus diskutuojama apie teniso žaidėjų traumas, širdies sustojimą, sportininkų skausmo gydymą, vyresnių pacientų širdies ligas, nėščių moterų alergiją ir jos ryšį su vitamino D trūkumu, vaistų sukeltą jautrumą šviesai, jaunų sportininkų traumų prevenciją, pečių traumas. Tarp pranešėjų – mokslininkai ir gydytojai iš Švedijos, Norvegijos, Japonijos, Nyderlandų, JAV ir Lietuvos.

„Iš specialiųjų tarnybų negavome tokios informacijos, kuri verstų keisti sprendimą. Priešingai, ponas Žaliūnas yra vertinamas už savo kompetencijas, reputaciją, yra Lietuvos mokslų akademijos narys“, – BNS pirmadienį sakė išrinktojo prezidento atstovas spaudai Aistis Zabarauskas.

„Vertindami šiuos faktus, o ne vyraujančias simpatijas ir antipatijas, vadovaudamiesi išrinktojo prezidento pageidavimu, kad vienas gydytojas būtų iš Kauno kaip svarbaus Lietuvos medicinos centro, priėmėme sprendimą poną Žaliūną įtraukti tarp asmeninių gydytojų“, – pridūrė jis.

A. Zabarauskas pabrėžė, kad nuo 1987 metų kardiologu dirbančio R. Žaliūno pareigos nėra politinės, jis bus atsakingas tik už būsimojo šalies vadovo sveikatą.

STT vadovas Žydrūnas Bartkus išrinktajam prezidentui informaciją apie R. Žaliūną pateikė praėjusią savaitę.

LSMU rektoriaus pavardė minima koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, joje keli politikai ir dvi partijos kaltinamos ėmusios kyšius iš buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Šioje byloje R. Žaliūnas apklaustas kaip liudytojas, teisme jis davė parodymus apie savo bendravimą su R. Kurlianskiu.

Pats medikas sako, kad jo reputacija yra nepriekaištinga, o su R. Kurlianskiu jis bendravo kaip su bet kuriuo kitu verslininku.

G. Nausėda kitu asmeniniu gydytoju pasirinko Santaros klinikose dirbantį anesteziologą reanimatologą Andrių Klimašauską. Jo šeimos gydytoja toliau bus Aušra Apanavičienė iš Centro poliklinikos.

Prezidento pasirinktus asmeninius gydytojus įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti po inauguracijos liepos 12 dieną.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Teismo posėdyje buvo apklausiamas devintasis liudytojas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius R. Žaliūnas.

LSMU rektorius sako, kad R. Kurlianskį pažįsta nuo 2007 m., kai buvo įkurta asociacija ,,Santakos slėnis“, vienijanti tris universitetus bei verslo atstovus. R. Kurlianskis buvo vienas iš tarybos narių.

„R. Kurlianskį pažįstu nuo tų metų, kai buvo įsteigtas Santakos slėnis“, - teisme sakė R. Žaliūnas.

Pasak rektoriaus, jis dažnai susitikdavo su verslo atstovais, ir tokie susitikimai nėra niekuo ypatingi. Susitikimuose jie aptardavo politiką, universiteto problemas, bet tai buvo „dviejų žmonių pasvarstymai“.

„Kaip matote, šie mūsų pasvarstymai ir nepasiteisino“, - sakė R. Žaliūnas.

Nedetalizavau, kokią paramą, jei žmogus nori padėti, neatsisakau nei paramos, nei pagalbos.

Prokuroras Justas Laucius klausė liudytojo, ar R. Kurlianskis siūlė „MG Baltic“ paramą už kokius nors sprendimus. R. Žaliūnas aiškaus atsakymo nepateikė ir ėmė svarstyti, kas yra parama.

„Neatmetu, kad jis galėjo siūlyti tą paramą. „...“ Nedetalizavau, kokią paramą, jei žmogus nori padėti, neatsisakau nei paramos, nei pagalbos“, - teigė R. Žaliūnas.

Delfi portalo paviešintuose pareigūnų užfiksuotuose pokalbiuose R. Žaliūnas teiravosi, kurią partiją koncernas planuoja remti per rinkimus.

„Mes taip su Darium (Mockumi.- DELFI) esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir „darbiečiais“, - atsakė R. Kurlianskis. - Ir labai tikėtina, kad visus ir, tikėtina, visus vienaip ar kitaip remsim.“

LSMU rektorius, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, teigė savo balso negirdįs. Pasak jo, prokuratūroje vykusioje pirminėje apklausoje jis skaitė stenogramą.

„Aš vaizdo įraše savęs negirdžiu, bet su prokuroro pateikta stenograma sutinku“, - teisme sakė R. Žaliūnas.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė sako, kad turime šią problemą spręsti, nes niekam nesigirdi iš teismo posėdžio dalyvių, todėl kyla klausimas, kaip stenogramos buvo apskritai surašytos.

Pasak prokuroro, reikia teismo posėdžiuose pradėti naudoti ausines, tuomet, pasak jo, viskas gerai girdisi.

Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti aštuoni liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas, žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovas Dalius Dulevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, buvęs latviško kapitalo įmonės „4finance“ direktorius Gediminas Velička.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius - 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.