„Praeitą savaitę ketvirtadienį buvo atlikti galutiniai tyrimai ir aš džiaugiuosi, kad yra pasiekta pilna remisija“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

S. Skvernelis pernai rugpjūtį paskelbė, kad serga limfoma, jam buvo taikomas gydymas chemoterapija.

Noriu pasakyti visiems žmonėms, kurie išgirsta diagnozę, kad tai nėra mirties nuosprendis.

Premjeras sakė tikintis, kad jo atvejis padrąsins ir kitus vėžiu sergančius žmones, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad tai dar nereiškia galutinio pasveikimo.

„Dabar noriu kuo daugiau laiko skirti artimiesiems, šeimai ir sau. Noriu padėkoti Santaros (klinikų) gydytojams, slaugytojams už jų profesionalų darbą, man atrodo, kad stebuklą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

„Noriu pasakyti visiems žmonėms, kurie išgirsta diagnozę, kad tai nėra mirties nuosprendis, tai įveikiama, kad galiu būti vienas iš gerų pavyzdžių. Tikėkime medicina ir patys savimi“, – pridūrė S. Skvernelis.

Nustatydami remisijos riziką gydytojai tradiciškai atsižvelgia į tokius veiksnius kaip auglio dydis ir diferenciacijos laipsnis diagnozės metu, limfinių mazgų pažeidimas, paciento amžius.

Tačiau dar nelabai suprantami krūties vėžio remisijos dažnis ir priežastys, sakoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje žurnale „Nature“.

Bandydami sužinoti daugiau, mokslininkai analizavo daugiau kaip 3 tūkst. pacientų, kuriems krūties vėžys 1977–2005 metais buvo diagnozuotas Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje, duomenis.

Šioms pacientėms gresia po pradinės diagnozės patirti remisiją.

Beveik 2 tūkst. šių atvejų yra molekulinių duomenų, suteikusių mokslininkams detalios informacijos apie auglius.

Naudojantis šiais duomenimis buvo sukurtas kompiuterinis modelis, kuriuo buvo išskirti keturi pogrupiai su „labai didele vėlyvo pasikartojimo kitoje vietoje rizika“, sakė viena tyrimo autorių Christina Curtis (Kristina Kertis), Stanfordo universiteto medicinos ir genetikos dėstytoja.

„Šioms pacientėms gresia po pradinės diagnozės patirti remisiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 25 proc. moterų, kurioms diagnozuota dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma, gresia 42–55 proc. rizika, kad per du dešimtmečius vėžys sugrįš.

„Tai moterys, kurios atrodo pagydytos, bet tada, po daugelio metų, išsivysto sisteminė liga“, – sakoma Ch. Curtis pranešime spaudai, kurį paskelbė Stanfordo universitetas.

„Iki šiol nebuvo gero būdo, kaip identifikuoti moterų, kurioms gali būti naudingos tęsiamos patikros ar gydymas, poaibį“, – sakoma pranešime.

Tyrimas taip pat atveria potencialius naujus kelius papildomam krūties vėžio pacientų gydymui identifikuojant geno pakitimus keturiuose didelės rizikos pogrupiuose.

Šios mutacijos sukelia signalų perdavimo problemas, galinčias nulemti nepageidaujamą ląstelių augimą. Tai savo ruožtu gali paskatinti auglių susidarymą ar progresavimą.

„Daugelį šių... pakitimų potencialiai galima spręsti, o tai rodytų naujas gydymo galimybes, nors tai reikės vertinti per klinikinius bandymus“, – sakė Ch. Curtis.

Tyrimas taip pat parodo, kada ir kur organizme galėtų atsirasti krūties vėžio metastazių. Buvo nustatyta pacientų su vadinamuoju trigubai neigiamu vėžiu grupė, kurioje mažai tikėtinas vėžio atsinaujinimas po penkerių metų.

„Šią informaciją galima panaudoti rizikos vertinimui tobulinti ir krūties vėžio pacientų paskesniam tyrimui bei grupavimui gerinti, pavyzdžiui, nustatant, kuriems pacientams gali būti naudingas ilgesnis ar kitokių tipų gydymas“, – sakė Ch. Curtis.

Geresnis gydymas

Tyrėjai perspėjo, kad jų duomenyne yra dešimtmečių senumo atvejų. Tai reiškia, kad tuomet pacientai negalėjo būti gydomi naujesniais metodais.

Kai kurie iš šių gydymo metodų reikšmingai padidino tam tikrų tipų krūties vėžiu sirgusių pacientų pasveikimo dažnį.

Tačiau tyrimo išvados vis tiek turėtų reikšmingai padėti gydytojams tiksliau prognozuoti, kuriems jų pacientams gresia didžiausias remisijos pavojus.

Tyrėjų komanda pagal savo modelį net sukūrė internetinį „krūties vėžio pasikartojimo prognozuotoją“ gydytojams.

Pasak Ch. Curtis, mokslininkai dabar siekia klinikinių bandymų gydymo metodams, nukreiptiems į pacientų, kuriems gresia didžiausias remisijos pavojus, genomo defektus.

Praėjus 10 metų po pirmojo patvirtinto atvejo, kai ŽIV užsikrėtęs žmogus pagijo nuo šios mirtinos ligos, „Londono pacientu“ vadinamo vyro organizme beveik metus ir septynis mėnesius neaptinkama viruso pėdsakų, rašoma žurnale „Nature“.

Abiem šiems pacientams dėl kraujo vėžio buvo persodinti kaulų čiulpai – pacientai gavo kamieninių ląstelių iš donorų su reta genetine mutacija, trukdančia ŽIV įsigalėti.

„Pasiekę antro paciento remisiją pasinaudodami panašiu metodu pademonstravome, kad Berlyno pacientas nebuvo anomalija“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kembridžo universiteto profesorius Ravindra Gupta, paminėdamas pirmąjį žinomą „funkcinio išgijimo“ atvejį.