Klaipėda ruošiasi gyventi patogiau, todėl šią vasarą ir toliau teks vengti kai kurių gatvių ar sankryžų.

Aktuali žinia – Šilutės plento pradžia ir naikinama žiedinė sankryža su Tilžės gatve yra viena tų vietų, kur be didelio reikalo geriau nesukti ne tik šią vasarą, bet ir iki kitų metų.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas sakė, kad šiuo metu su darbus šioje vietoje atliekančios bendrovės vadovais svarstantys, kur persikels darbai, kai bus sutvarkyta gatvės dalis nuo transporto žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos Šilutės plente, už Kauno gatvės.

Kai viena šio ruožo dalis bus visiškai sutvarkyta, visas abiejų pusių eismas bus perkeltas į suremontuotą juostą, tuo metu darbininkai persikels į dar nepaliestą pusę.

Darbai, o sykiu ir eismo trikdžiai vairuotojų kantrybę bandys visą vasarą ir tikrai tęsis iki šių metų rugsėjo.

Nuo rudens galima tikėtis, kad nuo geležinkelio pervažos iki rekonstruojamos žiedinės sankryžos galėsime važiuoti dviem eismo juostomis abiem kryptimis.

Taigi nuo Mokyklos gatvės ties Malūno parku iki pat geležinkelio pervažos Šilutės plente eismas visą vasarą bus sudėtingas, šią vietą geriau aplenkti.

V.Švedas tikino, kad Liepų gatvė ties įvaža į Joniškės gatvę piko valandomis nėra tvarkoma, esą abiem eismo kryptimis visi eismą ribojantys ženklai nuimami, abiem kryptimis leidžiama važiuoti dviem juostomis. Darbo metu čia eismas apribojamas iki vienos juostos abiejose pusėse.

Visi darbai minimoje vietoje vyks iki rugsėjo.

Tris šios savaitės dienas buvo paralyžiuota ir Minijos gatvės pradžia, čia buvo atliekamas dujotiekio remontas.

Pietinėje miesto pusėje Smiltelės gatvėje nuo sankryžos su Taikos prospektu iki Minijos gatvės remontuojama gatvės dalis iki birželio pabaigos turėtų būti išasfaltuota.

Iki tol šioje vietoje greitis ribojamas, eismas gali būti nukreipiamas į vieną eismo juostą.

Be to, bus remontuojama dalis Joniškės gatvės, atvažiuojant nuo Bangų gatvės iki baldų gamybos įmonės.

Dėl šių darbų eismas šioje gatvės vietoje taip pat susiaurės iki vienos eismo juostos. Čia nepatogumai gali užtrukti iki rudens.

Netrukus gali prasidėti kelio remonto darbai S.Šimkaus gatvėje, tačiau ja bus galima važiuoti, tik eismas gali susiaurėti iki vienos eismo juostos.

Jeigu darbininkai imsis tvarkyti gatvių duobes, eismas jose bus apribotas iki vienos eismo juostos.

Sudėtingi pirkimai

Kai pernai rugsėjo 3-iąją moksleiviai į mokyklas rinkosi švęsti Mokslo ir žinių dieną, Vilniaus savivaldybės atstovai džiaugėsi, kad šią vasarą daugelyje sostinės mokyklų vyko remonto darbai. Buvo skelbiama, kad Vilniuje atnaujintos Emilijos Pliaterytės, "Genio", Baltupių, Jeruzalės, Simono Stanevičiaus, Antano Vienuolio, "Ąžuolyno", "Spindulio" progimnazijos, "Žemynos" gimnazija ir Jono Basanavičiaus gimnazija bei progimnazija. Taip pat tvarkymo darbai vyko Lazdynų mokykloje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje, Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje ir Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje.

Tačiau paaiškėjo, kad remonto darbai iki mokslo metų pradžios nebuvo baigti, nors savivaldybės tinklalapyje ir buvo teigiama priešingai. Tuo galima buvo įsitikinti tiesiog internete, Centriniame viešųjų pirkimų portale susiradus informaciją apie savivaldybės pasirašytas sutartis dėl remonto darbų konkrečiose švietimo įstaigose. Pagal daugumą jų darbų pabaiga buvo numatyta 2019 m. pradžioje, kai kur – net balandį ar gegužę.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

"Vilniaus dienai" pasidomėjus, kodėl ugdymo įstaigose remonto darbai pradėti tik vasaros pabaigoje, šiuos darbus koordinuojančios UAB "Vilniaus vystymo kompanijos" tuometis direktorius Arūnas Remigijus Zabulėnas teigė, kad rangovams trūksta darbo jėgos, todėl jie nelabai aktyviai dalyvavo konkursuose. Tačiau tai laikina ir tik keliems projektams, kuriems dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nebuvo atrinkti pirkimų laimėtojai. Anot A.R.Zabulėno, susivėlinta tik Sofijos Kovalevskajos gimnazijoje ir progimnazijoje bei Salomėjos Nėries gimnazijoje.

Švietimo sritį kuruojanti sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė "Vilniaus dienai" tuomet teigė, kad vis dar vykstančių mokyklų remontų pagrindinė priežastis – sudėtinga viešųjų pirkimų tvarka.

"Tai nėra savivaldybės kaltė – Viešųjų pirkimų įstatymo privalu paisyti. Tuo labiau kad net 18 mokyklų vyksta nemaži darbai, jų vertė didesnė nei 300 tūkst. eurų. Iš viso vykdomi 42 dideli investiciniai projektai, – sakė vicemerė. – Gal yra tam tikrų nesklandumų, bet tikrai tiek mokyklų vadovams, tiek mūsų departamentui padedant tvarkome ir darbai tikrai vyksta sparčiai. Tai dideli investiciniai projektai ir natūralu, kad per mėnesį ar per vasaros atostogas visko padaryti neįmanoma."

Mokys vis tiek

Artėjant rugsėjui "Vilniaus diena" pasidomėjo, kaip šiemet vyko pernai pradėti mokyklų remonto darbai. Vilniaus savivaldybė informavo, kad dauguma praeitais metais pradėtų švietimo įstaigų statybų darbų šiemet užbaigti. Šiuo metu darbai dėl vėliau įvykusių viešųjų pirkimų tęsiasi "Žemynos" progimnazijoje, J.Vienožinskio dailės mokykloje, S.Daukanto gimnazijoje, Salininkų gimnazijoje ir Vilniaus licėjuje. Vilniaus "Žemynos" progimnazijos rangos darbai nepradėti vykdyti dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų ir rangovui atsisakius vykdyti rangos darbus, tad darbai bus atlikti iki kitų metų pradžios.

Net jei remonto darbai užtruktų ilgiau, nei planuota, savivaldybės atstovų teigimu, ugdymo veikla nebus stabdoma. Rangovas turės suderinti su švietimo įstaiga darbų grafiką ir darbus atlikti sutartu laiku. Taip pat galimi kiti sprendimai, pavyzdžiui, ugdymo veiklą dėl atliekamų remonto darbų laikinai vykdyti kitose patalpose. Darželiuose, pavyzdžiui, mažųjų vilniečių veikla vykdoma ištisus metus ir ji nebuvo stabdoma remonto darbų laikotarpiu.

Kas gi mokys?

Kur kas didesnė Vilniaus problema, apie kurią praėjusią savaitę pranešta, – mokyklose grėsmingai trūksta mokytojų, o mokiniai netelpa į mokyklas. Sostinėje į mokyklas netilpo 36 vaikai – 5 pirmokai, 30 penktokų ir 1 devintokas, kurie rinksis iš galimų alternatyvų iki rugpjūčio vidurio.

160 – maždaug tiek mokytojų Vilniuje trūko liepos 1-ąją.

Anot vicemero Vytauto Mitalo, didžiausias iššūkis užtikrinti galimybę vaikams lankyti mokyklą arti namų yra Pilaitėje. Tačiau niekas neliks be mokslo. Dviem pirmokų klasėms bus organizuojamas papildomas transportas, vaikai bus pervežami į "Ryto" progimnaziją.

Problema ir Tolminkiemyje, tačiau čia esą sparčiai į priekį juda gimnazijos projektas. Priestatas statomas ir prie "Gabijos" gimnazijos, esančios Pašilaičiuose. Panašų priestatą norima sukomplektuoti ir prie "Vilnies" pagrindinės mokyklos Pavilnyje. Dar vienas probleminis taškas – Balsiai. Čia juntamas poreikis formuoti daugiau nei šešias pirmas klases, tačiau tėvai su tokiu sprendimu nesutinka.

Vilniui vis labiau ima trūkti ir mokytojų. V.Mitalo teigimu, liepos 1 d. duomenimis Vilniui trūksta daugiau nei 160 mokytojų. Pradinio ugdymo mokytojų poreikis – 44, lietuvių kalbos mokytojų – 27, anglų kalbos – 20, priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 19, matematikos – 18, muzikos – 11, informacinių technologijų – 9, istorijos – 9.

Neatlaikė vandens

Šiemet sostinės savivaldybė skyrė rekordinius 27 mln. eurų (4 mln. daugiau nei pernai) gatvių ir kiemų remontams, žvyrkelių asfaltavimui, mero Remigijaus Šimašiaus išliaupsintiems dviračių takams ir t. t. Vasaros pradžioje meras jau turėjo kuo pasigirti: Pilaitės gyventojus sveikino sulaukus Taurupės gatvėje tviskančios asfalto dangos, negalėjo atsigėrėti 1,5 km ilgio nauju dviračių ir pėsčiųjų taku prie Neries P.Vileišio gatvėje Antakalnyje, iškilmingai buvo įjungtas garsusis verslininkų dovanotas fontanas Lukiškių aikštėje. Negana to, R.Šimašius nuolat akcentavo, kad geri darbai nuveikti nelengvai, jaučiant nuolatinį politinių priešininkų trukdymą.

Tačiau, regis, Vilniaus valdantiesiems pagalius į ratus kaišioja ne tik opozicija, bet ir pati gamta, lyg tyčia niokojanti pagyrų objektus. Liepos 13-ąją išaušo juodasis penktadienis – smarki liūtis nušlavė Taurupės gatvės kelkraščius, naujasis asfaltas pakibo ore.

Nepagailėjo lietus ir naujojo dviračių tako Antakalnyje, bene pirmojo šalyje, nutiesto pagal olandišką technologiją. Beje, čia naudoto raudonos spalvos asfalto kvadratinis metras kainuoja dvigubai daugiau nei paprasto. Nepaisant to, po liūties 5 vietose atsirado nuošliaužos, susiformavo įdubos, o ties P.Vileišio g. 31-uoju namu dalis raudonojo asfalto kartu su kelkraščiu ir pėsčiųjų taku nugarmėjo į Nerį – prasmego apie 400 kub. m grunto, nutraukti elektros kabeliai.

Kas atlygins žalą?

Avarinę situaciją likvidavo savivaldybės kontroliuojama UAB "Grinda", plušo ir "Vilniaus vandenų" , "Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų", ir net valstybės įmonės ESO specialistai. Nors pėsčiųjų ir dviračių takas su visa inžinerine struktūra, lietaus nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklais ką tik įrengtas, nuspręsta, kad reikalingas papildomas nuotekų surinkimo gaudytuvas ir išleistuvas, o ties P.Vileišio g. 31-uoju namu teks įrengti 2 papildomus lietaus latakus, kurie "sugaudytų" į pakalnę nuo Antakalnio ir P.Širvio gatvių atitekantį vandens srautą.

Akivaizdu, kad pirmoji liūtis atskleidė broką: buvo netinkamai parengtas projektas arba nekokybiškai atlikti darbai. Vadinasi, brokdarys ir turėtų mokėti už papildomus darbus, atlyginti žalą. Informacijos apie skelbiamą dviračių tako įrengimo viešąjį konkursą ir jo laimėtoją rasti nepavyko. Pasirodo, darbai buvo atliekami ne konkurso būdu, o pagal savivaldybės pavedimą. Juos atliko UAB "Lemminkainen Lietuva", kuri pernai pavasarį laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą gatvių ir kiemų remonto bei eksploatavimo darbams šiaurinėje miesto dalyje (Antakalnio, Žirmūnų, Verkių seniūnijose) ir pasirašė sutartį 36 mėn. terminui. Tačiau nauji darbai į minėtą sutartį neįtraukti, o dviračių takas kaip tik ir yra nauja statyba, jam dar 2013 m. buvo išduotas statybos leidimas.

Pažeidimai – ne žaidimai

Kokius žaidimus bando žaisti Vilniaus savivaldybė, naują statybą pridengdama remonto sąvoka, "Vilniaus diena" teiravosi miesto tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Vido Urbonavičiaus.

Čia ne žaidimai, o, sakyčiau, kriminalas, kadangi miesto pinigai naudojami pseudoremontams.

"Čia ne žaidimai, o, sakyčiau, kriminalas, kadangi miesto pinigai naudojami pseudoremontams, – įsitikinęs V.Urbonavičius. – Sakykim, kažkoks dviračių takas buvo. Brėžiniuose. Bet visi, kas ten vaikščiojo ir važinėjo, žino, kad buvo tik išmindytas gruntas, be jokio pagrindo, jokių bortelių. Tako tiesimas buvo įvardytas kaip remonto darbai, nes naujiems darbams reikėjo skelbti naują rangos konkursą, ir vargu ar takas būtų atsiradęs iki būsimų rinkimų. Tai mums neoficialiai patvirtino ir administracija, tik raštu jokio atsakymo nesame gavę."

Anot pašnekovo, visi supranta, kad suremontuoti gatvę ir nutiesti naują kainuoja skirtingai: "Kiek kartų skiriasi, galėjo atsakyti tik viešas konkursas, kurio nebuvo. Dabar klausimą, kokia tiksliai suma buvo pagrobta iš vilniečių, turėtų aiškintis kompetentingos institucijos."

V.Urbonavičiaus manymu, ta pati istorija kartojasi ir Totorių gatvėje – deklaruotas remontas, o realiai atliekamas naujas gatvės perklojimas. Tai senamiesčio teritorija, todėl Kultūros vertybių apsaugos departamentas nurodė stabdyti darbus, kurie nebuvo suderinti su paveldosaugininkais, negautos sąlygos projektavimui, neatlikti privalomi tyrimai.

Pradėję aiškintis situaciją Totorių gatvėje, Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistai pasigedo statybos leidimo, todėl kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Bet praėjusią savaitę Totorių g. buvo pilna UAB "Grinda" darbininkų ir technikos.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Kai nemokšos valdo

"Visa tai vyksta, nes dabartinei miesto valdžiai akvaizdžiai trūksta kompetencijos. Ir jos tikrai nepadaugėja su kiekvienu politiniu paskyrimu į pareigas. Ateina žmonės be patirties, jie čia, matyt, mokosi, o dirba mero rinkimų kampanijoje. R.Šimašiui svarbu pasirodyti, kad kažkokie darbai buvo padaryti iki rinkimų, todėl teisės aktai tiesiog apeinami", – teigė V.Urbonavičius ir pateikė Pilaitės pavyzdį, kur prisidengiant dulkėtumo mažinimu, Taurupės gatvėje asfaltas buvo užlietas be jokių pagrindų, tiesiog ant smėlio.

"Ir ne statybininkai čia kalti – sakyčiau, koks buvo užsakymas, tokį darbą ir padarė. Jei lieps, gal kitąsyk ir ant vandens asfaltą gali užlieti, – ironizavo politikas. – Bet paskui visi nepatenkinti, net ir tie, kurie gavo pinigus už tokius darbus. Manau, kad ir meras nėra patenkintas, kai visi bado pirštais į trūkumus."

Su pavydo gaidele V.Urbonavičius kalbėjo apie Kauno miesto savivaldybę, kuri visiems rodo pavyzdį, kaip galima greitai tvarkytis, jeigu labai nori.

"Kauniečiai įrodė, kad ir Viešųjų pirkimų įstatymas nėra jau toks baisus monolitas, – akcentavo politikas. – Nebūtina iš karto pirkti konkrečios gatvės projektavimo, asfaltavimo, o skelbti konkursą apskritai projektavimo darbams ar asfaltavimui pagal tam tikrą kvadratūrą, ir paskui pritaikyti konkrečioje vietoje. Ir įstatymas nepažeistas, ir turi geriausią kainą. Bet čia svarbiausia – kompetencija. Jeigu administracija neturi kompetencijos ar noro, o vadovas nepriverčia dirbti, rezultatai tokie, kokius matome sostinėje. Manau, dar ne kartą pokštelės kokia nuošliauža, įgriuva ar statybos brokas."

"Geri" darbai vilniečiams

Vajus prasidėjo nuo Lukiškių aikštės. Apie 3,7 mln. eurų kainavusi rekonstrukcija vyko pažeidžiant Viešųjų pirkimų ir kitus įstatymus, mat savivaldybė iš to paties rangovo papildomai pirko sutartyje nenumatytų darbų už daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Nors administracija aršiai gynėsi, Viešųjų pirkimų tarnyba teisme įrodė, jog savivaldybei priklausanti "Vilniaus vystymo kompanija" pati užprogramavo situaciją, kad reikėtų pirkti papildomus darbus iš rangovo. Už tai miestui skirta 5 tūkst. eurų bauda. Beje, jeigu Lukiškių aikštė būtų rekonstruota už europinius pinigus, būtų tekę grąžinti netinkamai panaudotus daugiau kaip 600 tūkst. eurų.

Darbų beveik už milijoną eurų Lukiškių aikštės prieigose atlikta be jokių viešųjų konkursų. Jie pirkti iš savivaldybės įmonių, taikant vidinius sandorius. Kadangi Seimui neužteko drąsos uždrausti tokių sandorių savivaldybėse, sostinės valdžia drąsiai teikė padėkas ir premijas "Vilniaus vandenų", "Grindos", ir kitų savo įmonių darbuotojams, pasiaukojamu darbu užtikrinusiems, kad Lukiškių aikštė būtų užbaigta iki valstybės šimtmečio minėjimo.

Be jokių viešų konkursų, projektų ir statybos leidimų buvo pradėtas ir vienas svarbiausių šios kadencijos Vilniaus politikų darbų – Neries krantinės rekonstrukcija. Pirmieji 500 m dešiniajame krante buvo tvarkomi, įvardijus avariniais darbais. Gardus kąsnelis atiteko tokius darbus vykdančiai UAB "Grinda", o projektinę dokumentaciją Statybos inspekcijai pavyko išsireikalauti tik tada, kai darbai jau senokai buvo užbaigti.

Neries krantinėje dar pernai po pavasario polaidžio vietomis trupėjo betonas, ties tiltu prie Edukologijos universiteto ir dar keliose vietose telkšojo balos, vešėjo dumbliai. Padaryta išvada, kad buvo netinkamai pasirinktas betonas, ir UAB "Grinda" privalėjo pakeisti ištrupėjusias trinkeles.

Neseniai įsigaliojusi nauja tvarka nurodo, kad apie daugiabučiuose gyventojų suplanuotus remonto darbus, kai numatomi triukšmo šaltiniai, būtina pranešti savivaldybei.

Taip pat kiek sutrumpėjo laikas, kai, vykdant darbus, leidžiama triukšmauti.

Dabar atliekant remontą nuo pirmadienio iki penktadienio triukšmauti galima nuo 9 iki 19 val., o šeštadienį – nuo10 iki 16 val. Šventinėmis ir nedarbo dienomis remontuoti draudžiama.

Įsigaliojus šiai tvarkai, anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, gyventojai gana aktyviai kreipiasi į savivaldybę ir skundžia savo kaimynus.

"Pranešimų tikrai sulaukiame, užsukame patikrinti ir vakarais, nes dienomis gyventojus ne visada randame", – teigė pašnekovas.

Pasak poskyrio vedėjo, jeigu remontuojant nustatytos taisyklės yra pažeidžiamos, pažeidėjams skiriamos baudos.

Tikrinimų metu aiškėja ir tai, kad apie pasikeitusią tvarką žino ne visi klaipėdiečiai – nemažai gyventojų apie numatomus darbus, naudojant triukšmo šaltinius, savivaldybei nepraneša. Tai taip pat laikoma pažeidimu.

Informaciją, kaip savivaldybei reikėtų pranešti apie planuojamus remonto darbus daugiabučiuose, galima rasti uostamiesčio savivaldybės internetinėje svetainėje.

Teko lįsti gilyn

Vasaros antroje pusėje džiaugtasi, kad kelininkai jau ardo senus prospekto bortelius, vėliau imsis lietaus nuotekų sistemos tvarkymo bei frezuos gatvės dangą. Tuomet į Vytauto pr. bus atvaryta "Remix" asfaltavimo mašina.

Buvo planuota, kad važiuojamoji kelio dalis bus atnaujinta iki lapkričio mėnesio. Šaligatvį nuo Parodos kalno apačios iki Miško gatvės ketinama sutvarkyti iki metų pabaigos, o likusią dalį iki Geležinkelio stoties – per pirmus kitų metų mėnesius.

"Pradėjus darbus prisijungė "Kauno vandenys". Bendrovė norėjo iškelti vandens surinkimo šulinėlius iš važiuojamosios dalies. Darbas atrodė nedidelės apimties, bet kai "Kauno vandenys" ėmė judinti nuotekų tinklus, paaiškėjo, kad tinklų tvarkymo darbai ženkliai didesni nei bendrovė galėjo tikėtis", - situaciją aiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak vedėjo, visą laiką Vytauto pr. dirbo "Kauno vandenų" brigados. Perkelti šulinėliai, rekonstruota dalis šulinių, nes kai kurių būklė buvo apgailėtina - suskilinėję, aplūžinėję. Taip pat vykdyti ir vandentiekio darbai – naikinamos požeminės perspektyvinės sklendės, kurios buvo pačioje važiuojamojoje dalyje.

"Gal ir galima buvo tų darbų atsisakyti, tačiau po važiuojamąja dalimi būtume palikę tiksinčią bombą. Buvo nutarta, kad geriau daugiau energijos įdėti ir turėti sutvarkytus vandens tinklus, jog nebūtų vandens komunikacijų gedimų", - užsitęsusį gatvės remontą aiškino A.Pakalniškis.

Atsivėrė tuštuma

Kai jau rodėsi viskas parengta naujos dangos tiesimui ir "Remix" gigantui užsidegė žalia šviesa padengti prospektą lygia asfalto danga, kelininkų laukė dar viena staigmena. 48 tonas sverianti "Remix" karšto regeneravimo mašina įlūžo.

Paaiškėjo, kad toje vietoje po betonu žiojėjo tuštuma. A.Pakalniškis aiškino, kad tam tikroje kelio dalyje buvo įrengta betono danga. Paviršius buvo užklotas asfaltu. Mašinos važiavo ir didelių bėdų nebuvo, nedidelės deformacijos rūpesčių nekėlė daugiau ne kiti Vytauto pr. dangos susidėvėjimai. Tačiau karšto regeneravimo mašina važiuodama įlūžo.

""Remix" mašina ko gero buvo sunkiausias transportas, važiavęs ta gatve, ir parodė visus defektus. Džiaugiamės, kad tai įvyko dabar, o ne po to, kai gatvė sutvarkyta", - dar vieną gatvės remonto stabdį atskleidė A.Pakalniškis.

Spėjama, kad per kažkokį šulinį per dešimtmečius smėlis filtravosi, bėgo ir išbėgo. Prevenciškai imta gręžioti visą prospektą. Rasta dar viena tokia vieta. Bus sutvarkyta ir ji. Dabar neabejojama, kad gabalais tvarkyta gatvė laikėsi ant betono.

"Neplanuotų darbų išlindo ne vienas. Vytauto pr. nėra taip rekonstruojama gatvė kaip A.Juozapavičiaus pr. kuomet iš pagrindų viskas atnaujinama. Norėta atnaujinti tik viršutinį gatvės sluoksnį, o galiausiai teko įlįsti ir giliau tam, kad padaryti darbai ateityje kuo ilgiau būtų tvarkingi", - A.Pakalniškis neabejoja, kad sprendimas buvo teisingas, tik reikalaujantis dar daugiau miestiečių kantrybės.

Šią savaitę planuoja pakloti didžiumą naujos dangos išskyrus tas vietas, kuriose dar šalinami defektai. Pašalinus juos per tris dienas viskas pilnai turėtų būti padengta.

Nusivylė laimėtojais

Kiek kitokia situacija stebint Baltų pr. turbožiedinės sankryžos įrengimo darbuose. Kauno savivaldybė turėjo progos įsitikinti, kad darbų rangovo konkursą laimėjusios kompanijos "Žilinskis ir Co" stiprioji pusė tikrai ne kelių ir viadukų ar turbožiedinių sankryžų tiesimas. Pasak A.Pakalniškio, bendrovė specializavosi elektros tiesimo darbų srityje.

Vedėjas mini buvus dvi ženklias pertraukas. "Viena iš jų technologinė. Buvo pasirinktas šaltas pagrindo regeneravimas. Siekiant taupyti lėšas buvo naudotas nufrezuotas asfaltas įterpiant specialių medžiagų", - aiškino A,Pakalniškis.

Pasirinkus tokį kelią nereikia nuskusti viso asfalto. Naudojami specialūs cementai stabilizuoti esamą pagrindą, kad nereikėtų specialių medžiagų. Pasak A.Pakalniškio, šis etapas pareikalavo septynių dienų pertraukos, nes ten nebuvo galima važiuoti.

Antrą kartą darbai sustojo, kai paaiškėjo, kad neatitinka projekte suskaičiuoti ir faktiniai aukščiai.

"Sumoje gavosi, kad praradome 2,5 savaitės. Technologinėje pertraukoje negalėjome nieko pakeisti. Kaip paaiškėjo, situacija susiklostė dėl klaidingų paskaičiavimų. Per daug neieškojome kaltų, nes reikėjo skubiai taisyti netikslumus, kitaip jie būtų išlindę pačio asfaltavimo metu", - atsiradusias kliūtis vertino A.Pakalniškis.

Dabar jau pradėta asfaltuoti, baigiami bortų tiesimo darbai. Tikimasi, kad šiais metais pavyks visus darbus pabaigti.

Siūlė ieškoti auklės

Dalies vaikų nuo rugsėjo 1-osios nelauks lopšeliai-darželiai „Klevelis“, „Vėrinėlis“, „Papartėlis“, „Žuvėdra“. Kai kurie tėvai tvirtino, kad išgirdus tokią žinią juos ištiko šokas.

„Visai neseniai sužinojau, kad mano vaikas įstaigoje nelaukiamas iki spalio 15-osios. Tai labai ilgas laiko tarpas. Kur turime dėti vaikus? Ką daryti?“, – klausė klaipėdietė, kurios sūnus lanko lopšelį-darželį „Vėrinėlis“.

Moteris klausė įstaigos vadovės, ar vaikai laikinai negali būti perkelti į kitą grupę, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo, nes esą jose būtų per daug vaikų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, kad dėl minėtos situacijos susitiko su įstaigų vadovais, rangovais. Pastarųjų prašyta, kad darbai būtų atlikti kuo greičiau.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė aiškino, kad įstaigose, kur įmanoma, jei užtenka vietos, vaikai perkeliami į kitas grupes. Ji atkreipė dėmesį, kad daugiausia rūpesčių kyla su lopšelių grupėmis. Perkelti visą grupę į kitą įstaigą nėra galimybių, tad beliko pavėlinti mokslo metų pradžios datą.

„Manau, kad darbai tikrai netruks iki spalio 15-osios. Ilgiausiai – iki spalio 1 d. Gal kai kurie bus baigti ir iki rugsėjo 15 d.“, – tvirtino S.Budinas.

Vedėja tėvams siūlė pasisamdyti auklę ar mėnesį vaikus leisti į privatų darželį.

„Kur rasti auklę, kai iki rugsėjo 1-osios liko tik tiek laiko? Kas norės dirbti mėnesį? Mes primokėtume, kad darželis kuo greičiau būtų baigtas remontuoti“, –  teigė mama.

Problema – viešieji pirkimai

S.Budinas aiškino, kad tokia situacija susidarė, įgyvendinant sanitarinių mazgų atnaujinimo programą. Šios patalpos bus remontuojamos 14-oje įstaigų – 10-je darželių ir keturiose mokyklose.

Problemų kilo, nes užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros. Konkursą tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba, o tai užtruko 60 dienų.

„Tokie terminai stebina. Patikrinimo metu tarnyba nustatė, kad viskas yra gerai. Tačiau procesas užsitęsė, negalėjome laiku pasirašyti sutarčių“, – pasakojo direktorius.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė tvirtino, kad patys ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai dėl darbų nematė didelių problemų. Planuota vaikučius perkelti iš vienos grupės į kitą. Niekada viskas nevyksta sklandžiai. Sulaukiama nepasitenkinimo iš vieno kito tėvelio“, – tvirtino vedėja.

Remontas nėra baigtas ir Saulėtekio pagrindinės mokyklos pirmame aukšte, kurį planuojama perduoti Klaipėdos licėjui. Atnaujinimas čia taip pat užsitęs dėl užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų.

Planuojama, kad čia darbai vyks iki lapkričio 1-osios. Pasak V.Gembutienės, aptarta, ką daryti, kad remontas kuo mažiau trikdytų mokinius. Bus pastatytos pertvaros, kad vaikai būtų apsaugoti nuo šiukšlių ir dulkių. Dėl darbų mokslo metų pradžia įstaigoje nebus nukelta.

Startuos elektroninis pažymėjimas

Pasak S.Budino, šiemet švietimo įstaigų remontui buvo skirta beveik 200 tūkst. eurų daugiau. Darbų bus atlikta už 1,54 mln. eurų. Didžioji jų dalis baigti arba artėja finišo link.

Šiemet uostamiesčio mokyklos laukia ir naujovių. Viena jų – elektroninis mokinio pažymėjimas. Pirmasis pastarojo įdiegimo etapas baigsis rugsėjo 5-ąją – tada elektroninio mokinio pažymėjimus turėtų 10 uostamiesčio švietimo įstaigų.

S.Budinas teigė, kad pažymėjimas ne tik padės kontroliuoti, kada vaikai ateina į mokyklą ir kada iš jos išeina, bet juo bus galima naudotis ir bibliotekoje, viešajame transporte, atsiskaityti už maistą įstaigos valgykloje. Ateityje jis turėtų padėti kontroliuoti ir būrelių lankomumą.

Nuo rugsėjo 1-osios taip pat startuos plaukimo pamokos antrokams. Dalis jų mokysis „Gintaro“ baseine, kiti – privačiose organizacijose ir klubuose. Šios pamokos bus finansuojamos iš miesto biudžeto. Prisidėti galimybę svarsto Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Bandys nusausinti balas

Įgyvendintos ir Darnaus judumo programos priemonės. Visose mokyklose laiptai pažymėti šviečiančiomis juostelėmis. 10-yje mokyklų ir keliuose lopšeliuose-darželiuose įrengtos nuovažos neįgaliesiems. M.Gorkio pagrindinėje mokykloje sumontuotas keltuvas.

Prie visų mokyklų pastatyti ir dviračių stovai. Prie pėsčiųjų perėjų, kurios yra netoli mokyklų, įrengtas kryptinis apšvietimas, nupiešti geltoni „Apsaugok mane“ ženklai.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad yra ir neoficiali programa: pasiek mokyklą, nesušlapus kojų. Bus stengiamasi, kad ši problema būtų išspręsta.

„Dabar pereini gatvę ir patenki į balą prie mokyklos durų. Svarstome, kaip organizuoti darbus. Šiemet gal tik palopysime duobes, o kitais metais imsimės didesnių darbų“, – komentavo vicemeras.

Keliasdešimt milijonų eurų viešiesiems pastatams remontuoti šiems metams numatę politikai juos paskirstė ne vien muziejų, bibliotekų ar teismų rūmams gražinti. Ministerijos naujina savo fasadus bei tęsia anksčiau pradėtas rekonstrukcijas, rašo "Lietuvos žinios"

Dvi iš 14 ministerijų šiemet yra suplanavusios remontuoti ne pavaldžių įstaigų, o savo administracinius pastatus. Vien Žemės ūkio ministerijoje tam skirta 680 tūkst. eurų.

Muziejų ir bibliotekų remontui, kitų pastatų statybai ministerijų numatytos lėšos gerokai didesnes. Šiais metais pagaliau tikimasi baigti prie parlamento įsikūrusios Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukciją. Jos vertė - apie 25 mln. eurų.

Valdovų rūmams atstatyti numatyta 7,1 mln. eurų. Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas sakė, kad tam, jog rūmai visiškai būtų atstatyti, reikėtų dar 20 mln. eurų.

Lietuvos nacionalinio muziejaus suplanuotoms rekonstrukcijoms numatytos lėšos, palyginti su Valdovų rūmais ar Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, atrodo gana kuklios iš viso per 1 mln. eurų. Už dalį šių pinigų - 309 tūkst. eurų - bus baigtas Vinco Kudirkos muziejaus Kudirkos Naumiestyje remontas.

Svari vieno Kauno daugiabučio gyventojų dalis teigia nebegalinti kęsti name įkurtos butų savininkų bendrijos pirmininkės savivalės ir reikalauja naujų pirmininko rinkimų. Už dokumentų klastojimą jau teista pirmininkė atšauna, kad įsiplieskusi sumaištis – susimetusių taksistų ir elektros vagių kerštas.

Susirinkimo nepripažįsta

"Padėkite apsiginti nuo savavaliaujančios pirmininkės. Niekas kitas mūsų negina – nei įstatymai, nei savivaldybė", – toks Taikos pr. 117 namo gyventojų pagalbos šauksmas pasiekė "Kauno dieną"

Aktyvių namo gyventojų grupė aiškina nebepasitikinti name įsikūrusios butų savininkų bendrijos pirmininke Irena Vazgiene. Teigiama, kad ji savavaliauja – pati savarankiškai priima visiems namo gyventojams itin svarbius sprendimus ir nesiteikia tinkamai atsiskaityti nei už savo statybos darbus, nei už išleidžiamas lėšas.

Praėjusią savaitę į susirinkimą susirinkę kelios dešimtys gyventojų surašė ir vėliau pirmininkei įteikė reikalavimų sąrašą. I.Vazgienė į jį linkusi numoti ranka.

"Tai nėra sankcionuotas susirinkimas. Į jį buvo susirinkę ne gyventojai, o sugyventiniai, taksistai, skolininkai ir melagiai. Bendriją sudaro bendrijos nariai, o tame susirinkime bendrijos narių buvo gal tik du", – teigė pirmininkė. Ji tikina, kad konfliktą kursto name įsikūrusi daug nepatogumų kėlusi neseniai sutramdyta taksi firma ir bendrą elektrą vogę gyventojai.

Prašo dokumentų

"Mes neieškome priešų, mums tereikia informacijos, kur išleisti mūsų litai", – praėjusią savaitę vykusio susirinkimo tikslą atskleidė viena iš jame dalyvavusių gyventojų. Ji labiausiai piktinasi, kad I.Vazgienė nepateikia visų reikalaujamų dokumentų: sutarčių su rangovais, darbų priėmimo aktų, sąskaitų.

"Pradėjo biznį sukti paprastų žmonių sąskaita. Jau kelerius metus prašome atsiskaityti už lėšas, išleistas elektros instaliacijai, šildymo sistemai", – aštriau kalbėjo kita kaimynė.

Gyventojai teigia, kad iš jiems pateikiamų ataskaitų aišku tik tiek, kad didžioji dalis atliktų svarbių darbų dar nėra baigti, nors pinigai jiems surinkti jau seniai.

"Spėjame, kad pastatyti balansinius ventilius atsiėjo 20 tūkst. litų, elektros skydinės remontas – 17 tūkst. litų. Tačiau tai tėra spėjimai, nes pirmininkė mums pateikė tik dalį dokumentų. Aš ne vienus metus esu sudarinėjusi sąmatas, tačiau net ir man iš tų duomenų ne viskas aišku", – teigė susirinkime dalyvavusi Loreta Balčiūnienė.

I.Vazgienė tikina pateikianti visus dokumentus, tačiau tik tiems, kuriems priklauso juos matyti. "Revizoriams pateikiau visus dokumentus, jie patikrino. Dokumentus rodžiau ir visiems pas mane į namus atėjusiems bendrijos nariams. O visiems norintiesiems dokumentų duoti negaliu. Tai bendrijos vidaus reikalas", – dėstė pirmininkė.

Reikalauja naujų rinkimų

I.Vazgienės pirmininkavimo neapsikentusi žmonių grupė reikalauja, kad būtų paskelbti nauji pirmininko rinkimai.

"Jei dauguma balsuos už ją, tegu ir toliau vadovauja, tačiau ji privalės pasirašyti po dokumentais, kuriuose bus surašyti griežti reikalavimai atsiskaityti už kiekvieną sprendimą", – dėstė vienas namo gyventojų. Jo surašytų reikalavimų pirmininkui sąraše pažymima, kad naujai išrinktas bendrijos vadovas privalės tartis su gyventojais planuojant visus statybos darbus, atsiskaityti techninei tarybai.

"Visi šaukėme, kad nereikia sienų tinkuoti, bet visi tinkavimo darbai buvo strimgalviais padaryti nuo vieno susirinkimo iki kito", – kaip vieną iš pirmininkės atliktų įtartinų sprendimų pateikė kitas vyras.

"Jie sako, kad aš susigalvojau darbų. O ką man daryti, jei plytos krenta ant žemės? Tokiu atveju darbus galima pradėti ir be gyventojų sutikimo", – teisinosi pirmininkė.

Susirinkti nepavyksta

I.Vazgienė teigia neketinanti išgirsti susirinkime išdėstytų reikalavimų, nes susirinkimą laiko negaliojančiu. Sukilę gyventojai pasakojo, kad apie planuojamą susirinkimą net negalėję tinkamai informuoti kaimynų – iškabintus pranešimus apie susirinkimą kažkas nuplėšė.

"Aš net gavau grasinančią žinutę, kad neičiau į šį susirinkimą. Man tie grasinimai – nė motais, bet yra gyventojų, kurie su pirmininke nenori konfliktuoti arba jos net bijo", – teigė viena moteris.

"Tokie susirinkimai pirmininkei nereikalingi, o į jos šaukiamus susirinkimus ji kviečia tik tuos, ką nori. Per paskutinį susirinkimą su chebryte užsidarė savo aukšte ir kitų neįsileido", – tikino kitas gyventojas.

Surengti susirinkimą ir inicijuoti teisėtą pirmininkės nuvertimą nėra lengva, nes, gyventojų skaičiavimais, didžioji dalis butų išnuomoti, o nuomininkams namo reikalai mažai rūpi, be to, jie neturi balso teisės.

"Mūsų negina nei įstatymai, nei savivaldybė. Visur, kur kreipėmės, atsakė: "Kokį pirmininką išsirinkote, tokį ir turite", – atsiduso L.Balčiūnienė.

Klastojo bendrijos dokumentus

I.Vazgienė bendrijos pirmininke išrinkta prieš devynerius metus. Nuo tada nauji pirmininko rinkimai turėjo būti skelbiami bent porą kartų, tačiau gyventojai nepamena, kad kada nors būtų susirinkęs rinkimams pakankamas skaičius žmonių.

Kai kurie butų savininkai įtaria, kad I.Vazgienė naujoms kadencijoms galėjo būti paskirta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Įtarimus sustiprino žinia, kad dokumentų klastojimas pirmininkei – pažįstama veikla.

Prieš metus Kauno apylinkės teismas I.Vazgienei skyrė 520 litų baudą už tai, kad ji suklastojo kitos butų savininkų bendrijos dokumentus. Padedant suklastotam dokumentui, ji prieš porą metų tapo Taikos pr. 76 namo gyventojus vienijančios bendrijos pirmininke.

Teisme ji tikino, kad nusikalto namo gyventojų labui, tačiau žinoma, kad jos vadovavimu nepatenkinti daugybė Taikos pr. 76 namo gyventojų.

Komentaras

Mindaugas Steponavičius

Teisininkas

Pirmininką galima pakeisti dviem trečdaliais susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų. Pirmajame susirinkime privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu pirmas susirinkimas neįvyksta, užtenka, kad antrajame dalyvautų ketvirtadalis, iš kurių tam, kad būtų pakeistas pirmininkas, privalo pritarti du trečdaliai. Reikia pabrėžti, kad namo butų kiekis gali nesutapti su bendrijos narių skaičiumi. Suskaičiavus visus narius gali paaiškėti, kad jų tėra 30. Anksčiau bendrijos nariu buvo tampama kone įsigijus butą, bet teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali būti verčiamas priklausyti kažkokiai organizacijai. Dabar nariais laikomi tie, kurie dalyvavo pasirašant bendrijos steigimo sutartį arba pateikę prašymą. Bendrijos privalo tenkinti visus prašymus. Bendrijai nepriklausantys namo gyventojai bendrijos valdyme nedalyvauja, tačiau privalo vykdyti visas gyventojų prievoles, taip pat dalyvauja priimant sprendimus, kai sprendimas priklauso ne nuo bendrijos narių, o butų savininkų valios.

Bendrijų valdymo organų priežiūrą turi vykdyti savivaldybės, tačiau pastebima, kad Kauno miesto savivaldybės gana pasyviai reaguoja į bendrijų narių prašymus. Gal todėl, kad pareiga prižiūrėti bendrijų valdymo organus savivaldybėms priskirta gana neseniai?

Vienose Kauno mokyklose remonto darbai jau baigti, kitose darbininkai gali užtrukti iki gruodžio, todėl per pamokas moksleiviams teks kęsti nepatogumus. "Kauno diena" pasižvalgė po švietimo įstaigas, kurios šiemet pasikeitė labiausiai.

Laukia kompiuterių

Iš 187 Kaune veikiančių švietimo įstaigų renovuotos vos 20. Šiemet pavyko atnaujinti septynias mokyklas, tarp jų –  ir 1921 m. pastatytos Žaliakalnio progimnazijos pastatas.

"Dalyvavome ES programoje, kuria siekiama sumažinti šilumos ir elektros vartojimą. Už gautas lėšas suremontavome pastato stogą, apšiltinome sienas, pakeitėme duris ir langus, atnaujinome šildymo sistemas ir elektros instaliaciją", – pasakojo progimnazijos direktorius Ričardas Jankauskas.

Dalį lėšų progimnazija dar gaus iš savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) – už šiuos pinigus iki Naujųjų metų bus pakeista šalto vandens vandentiekio sistema ir atlikta pastato vidaus apdaila.

"Pastato fasadas jau sutvarkytas,  Džiaugiamės, kad rangovai viską atliko pagal numatytus terminus. Tad moksleivius pakviesime į visai kitaip atrodantį pastatą. Visose klasėse yra išvedžiotas internetas – dabar tik laukiame tų ministerijos žadėtų planšetinių kompiuterių. Įrengėme dvi klases, kur prie suolų pritvirtinti specialūs, su elektros lizdais, stovai, į kuriuos bus galima padėti gautus kompiuterius", – pasakojo direktorius.

Jaučia konkurenciją

"Kauno dienai" pasidomėjus, kaip pavyko gauti lėšų renovacijai, Žaliakalnio progimnazijos direktorius pastebėjo, kad tai pavyko ne iš pirmo karto.

"Kiekvienos mokyklos atstovai nori, kad būtų renovuotas pastatas. Nesame išskirtiniai. Tiesiog dalyvavome įvairiose Vyriausybės programose, tačiau vis nepasisekdavo – laimėdavo kitos mokyklos. Praėjusiais metais sėkmė nusišypsojo ir mums", – sakė R.Jankauskas.

Nors renovuota Žaliakalnio progimnazija atrodo patraukliau, tačiau šiais metais mokskleivių joje nepadaugės – bus apie 360.

"Gal šiais metais mokinių net bus šiek tiek mažiau. Žinote, vaikai su tėvais emigruoja. Džiaugiuosi, kad pavyko surinkti penktokų klasę. Manau, mums pamaišė mieste atsiradusi nevalstybinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinė mokykla", – svarstė direktorius.

Žaliakalnio progimnazijos vadovas viliasi, kad ateityje pavyks įrengti sporto aikštyną su dirbtine danga, išasfaltuoti kiemą. Tam jau pradėti rengti projektai ir laukia konkursų maratonas.

Sutaupys ketvirtadalį

Šiemet baigta ir Maironio universitetinės gimnazijos vieno pastatų renovacija. Gimnazija dar pernai su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė energijos vartojimo efektyvumo sutartį.

Gimnazijos vadovai skaičiuoja, kad J.Jablonskio g. esančiame pastate pavyks sutaupyti apie 25 proc. elektros energijos. Turėtų sumažėti ir šildymo išlaidos. Čia buvo pakeisti visi langai, atliktas pastato šlaitinio stogo kapitalinis remontas, akmens vata apšiltinta pastogės perdanga, pakeisti stoglangiai. Kapitališkai suremontuota pastato vidaus šildymo sistema, kuri prijungta prie šilumos punkto, bei sutvarkyta pastato elektros instaliacija.

Padėjo universitetas

Šiemet Kaune duris atvers ir nauja nevalstybinė švietimo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinė mokykla. Šios įstaigos vadovai neslepia ambicijų, lygiuotis į Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją.
Savivaldybė panaudos sutartimi LSMU vidurinei mokyklai perdavė Vilijampolėje esantį pastatą, kuriame anksčiau buvo Veršvų mokykla.

Naujosios mokyklos direktorius Arūnas Bučnys nedetalizavo, kiek išleista įstaigos remontui.

"Daug lėšų pastatui atnaujinti skyrė universitetas", – užsiminė direktorius.

Per porą mėnesių buvo suremontuotas pirmasis mokyklos pastato aukštas: įrengti papildomi sanitariniai mazgai, valgykloje sumontuota nauja įranga. Už įsigytą maistą moksleiviai galės atsiskaityti elektroniniu moksleivio pažymėjimu.
Sporto salėje pakeistos grindys, pakabinti nauji krepšinio lankai.

"Aptvėrėme mokyklos teritoriją, įrengėme vaizdo kameras ir pasamdėme privačią apsaugos bendrovę, kuri nuolat saugos mokyklą. Kauno klinikų darbuotojų vaikai bus nemokamai autobusu vežami į mokyklą", – pasakojo direktorius.

Mokestis neišgąsdino

LSMU vidurinės mokyklos auklėtinių tėvams teks atverti pinigines. Penktų–dešimtų klasių mokinių tėvai už vaikų mokslą per metus mokės 1 tūkst. litų, vienuoliktokų tėvai – 1,5 tūkst. litų.

Nors anksčiau kalbėta, kad šios mokyklos perspektyvos miglotos, nes Kaune nuolat mažėja moksleivių, jos direktorius A.Bučnys neslėpė geros nuotaikos, nes skeptikų prognozės nepasitvirtino.

"Šiandien turime 496 vaikus. Nuo paprastos mokyklos mūsiškė skiriasi tuo, kad turi geras galimybes naudotis universiteto potencialu ir mokomąja baze", – sakė jis.

A.Bučnio teigimu, didesnis dėmesys bus skiriamas vyresniųjų klasių moksleivių biomedicinos žinioms gilinti – kai kurie užsiėmimai vyks LSMU laboratorijose.

"Ne, kol kas nėra planų suteikti lengvatines sąlygas mūsų moksleiviams stoti į LSMU, tačiau džiaugtumėmės, jei toks būtų jų pasirinkimas", – vylėsi vadovas.

Remontai tebevyksta

Šiemet ES parama skirta septynioms miesto mokykloms. Ji siekia daugiau nei 12 mln. litų. Pernai europinėmis lėšomis buvo renovuojamos vos keturios mokyklos. Deja, tik nedaugelis moksleivių grįš į suremontuotas mokyklas – kitose juos dar pasitiks statybininkai.

Šiuo metu visiškai baigta Žaliakalnio progimnazijos, Kauno vaikų lopšelio-darželio "Vėrinėlis" ir Maironio universitetinės gimnazijos renovacija.

Kol kas darbai dar vyksta Šančių vidurinėje mokykloje, V.Kudirkos, VDU "Rasos" ir A. Smetonos gimnazijose. Vienose jie bus baigti spalio pabaigoje, o kitose projekto pabaigos data – gruodžio pradžia.

Dar septyniose švietimo įstaigose keičiami langai, tvarkomas vamzdynas, perdažomas fasadas, remontuojami šilumos punktai. Tam pinigų skyrė miesto savivaldybė, biudžete numačiusi 735 tūkst. litų.

Jie jau paskirstyti "Šilo" pradinei, Rokų vidurinei, Vaidoto ir Vaišvydavos pagrindinėms mokykloms, Senamiesčio progimnazijai, "Aušros" gimnazijai ir lopšeliui-darželiui "Želmenėlis". Kai kuriose jų vis dar pluša statybininkai
Šiek tiek daugiau nei 2 mln. litų skirta kitoms Kauno ugdymo įstaigoms, kuriose bus atliekami smulkūs remonto darbai: lopomos lauko sienos, stogas, tvarkomi tualetai, remontuojamos virtuvės, atliekami elektros instaliacijos darbai. Savivaldybės duomenimis, šiose mokyklose darbai vyksta ir privalės būti baigti iki gruodžio 1 d.

Komentaras

Virginijus Mažeika, savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo valdybos direktorius:

- Iki šiol į ES paramą pretenduojančių mokyklų sėkmė priklausydavo nuo kelių dalykų: mokyklos tipo, mokinių skaičius, įstaigos pasirengimo panaudoti paramos pinigus, pavyzdžiui, gebėjimo parengti techninę renovacijos projekto dokumentaciją.

Mokyklos iniciatyva svarbi, bet yra ir kitų dalykų – miesto strateginis planas, mokyklos dydis ar paties pastato būklė.

Kol kas sunku prognozuoti, kokie kriterijai bus taikomi 2014–2020 m. programos laikotarpiu, nes jie dar nepatvirtinti. Vis dėlto manau, kad finansavimo kryptis išliks ta pati – energijos ir vandens sąnaudų taupymas.

Savivaldybės finansavimo renovacijai politiką apibrėžia nustatyti respublikiniai reikalavimai – įprastai vienam projektui mes skiriame apie 25 proc. sumos.

Negalėčiau sakyti, kad Kaune po švietimo mokslo reformos yra tuščių pastatų – pavyzdžiui, LSMU vidurinė mokykla įsikėlė į nepakankamai gerai sukomplektuotą Veršvų vidurinės mokyklos pastatą. Vydūno pagrindinės mokyklos pastatas taip pat perduotas LSMU. A.Stulginskio mokykla, kurioje klasių komplektavimas strigo, paverstas daugiafunkciu centru – čia atidarytos darželių grupės. Manau, toks modelis galėtų būtų taikomas ir ateityje kitoms mokinių stokojančioms mokykloms.

Kalbėdami, pavyzdžiui, apie "Aušros" gimnazijoje besimokančius Senamiesčio mokyklos moksleivius, turime planą perkelti į vieną pastatą. Dėl to vyksta diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerija. Jei miesto centre sujungus dvi švietimo įstaigas atsilaisvins pastatas, tai gali tapti realybe.