Pasak ministerijos, R. Augustinavičius laimėjo balandžio mėnesį nuotoliniu būdu surengtą konkursą eiti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus pareigas.

Naująjį direktorių įstaigos darbuotojams pristatė viceministrė Ingrida Veliutė.

Archeologo išsilavinimą turintis R. Augustinavičius kultūros viceministro pareigas ėjo 2016–2018 metais, kai ministerijai vadovavo Liana Ruokytė-Jonsson, jis buvo atsakingas už kultūros paveldo sritį, taip pat už Gedimino kalno tvarkymo klausimus.

Prieš tapdamas viceministru, 2006–2016 metais R. Augustinavičius dirbo Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, iki tol ketverius metus buvo Kultūros paveldo centro archeologas.

Pastaruoju metu R. Augustinavičius dirbo Lietuvos žydų bendruomenėje nacionaliniu koordinatoriumi paveldotvarkai, dėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Jis buvo atsakingas už kultūros paveldą, archyvus, muziejus ir bibliotekas.

Kultūros ministerija pranešė, kad viceministras pareigas palieka dėl asmeninių priežasčių.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį BNS sakė, kad viceministro pasitraukimo priežastis nesusijusi su darbine veikla.

Ji teigė turinti keletą kandidatų į atsilaisvinusią vietą, bet vieno dar nėra pasirinkusi. Ministrė tvirtino, kad naujas viceministras kuruos tas pačias sritis kaip ir R. Augustinavičius.

R. Augustinavičius Kultūros ministerijoje nebedirba nuo antradienio, teigiama pranešime spaudai. 

„Kol kas visos drenažo sistemos dirba šimtu procentų, aišku, tie ruožai pavojingi yra, bet jie yra nuolat stebimi, tos priemonės jau yra pritaikytos ir jos veikia. Katastrofiškos situacijos visiškai nėra“, – BNS sakė R. Augustinavičius.

Anot jo, pavojingiausi ruožai išlieka rytiniame ir pietrytiniame kalno šlaite, įskaitant pietrytinės gynybinės sienos dalį, tačiau šis pavojus, lyginant su praėjusiais metais, viceministro teigimu, yra labai nedidelis.

R. Augustinavičius sako, kad pavojingiausiose atkarpose avarinė būklė turėtų būti visiškai likviduota rudenį.

„Iš esmės, norėtumėme suspėti iki rudens, iki spalio mėnesio lietaus, nes didžiausias „peilis“ yra šalčio–šilumos ciklas“, – pabrėžė jis.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės pernai gruodį valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją, jos kol kas neketinama atšaukti. Iš viso Gedimino kalno tvarkymui, įskaitant avarinės būklės likvidavimą, per daugiau nei dvejus metus išleista 3,7 mln. eurų.

Vykdant darbus, kartu atlikti ir archeologiniai tyrimai ieškant 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikų – rasta 17 sukilėlių, iš viso, archeologų ir istorikų duomenimis, kalne galėjo būti palaidotas 21 sukilėlis, įskaitant jau, kaip manoma, rastus sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus.

Archeologai, vykdydami tyrimus, taip pat aptiko pastato liekanas – preliminariai nustatyta, jog jis statytas XVI amžiuje.

Baigti kalną tvarkyti svarstoma iki 2022 metų.

Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu ketinama užbaigti tvarkyti šiaurės vakarų šlaitą ir pereiti prie kitų šlaitų bei pastatų kompleksinio tvarkymo.

„Galime šiandien konstatuoti, kad ekstremali situacija suvaldyta, aišku, situacija pakankamai sudėtinga. Esame realistai, bet tai realiai mums leidžia pereiti prie antrojo etapo (...) – kompleksinio kalno sutvarkymo“, – žurnalistams sakė R. Augustinavičius.

Anot viceministro, įrengus drenažo sistemas sumažintas kritulių skverbimasis į kalno paviršių ir stabilizuotos jau nuslinkusios nuošliaužos, tam supiltas ir skaldos sluoksnis. Pasak jo, pirmuoju darbų etapu pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė, tuo metu kompleksinius darbus šiaurės vakarų šlaite ketinama baigti iki rudens.

Čia šiuo metu baigti įrengti laiptuoti skalda užpildyti gabionai, suremontuoti rostverkai, atraminė sienelė, įrenginėjama laistymo sistema, auginama speciali žolinė danga – moderni, savarankiškai veikianti laistymo sistema neleis žolei išdžiūti per vasarą. Vakariniame šlaite baigiamas įrenginėti ir drenažas, tuo metu pietrytiniame šlaite, Vilnios pusėje atlikti tyrimai, parodę, kur ir kaip keliauja požeminis vanduo, atliekami šlaitų stabilumo skaičiavimai, bus įrengiami konstruktyviniai tinklai.

„Žolinė danga yra viena svarbiausių, esminių geologinių priemonių Gedimino kalne, nes tai leis užtikrinti šlaitų stabilumą“, – sakė jis.

Antruoju etapu numatoma tvarkyti visus kalno šlaitus ir statinius, galutinai pašalinti visas priežastis nuošliaužoms susidaryti.

Anot viceministro, ekstremalios situacijos kol kas neplanuojama atšaukti, tačiau ar bus leista į kalną patekti lankytojams, turėtų būti nuspręsta dar šį mėnesį.

„Norime įsitikinti dėl pačios aikštelės tolimesnių veiksmų, pažiūrėti, kai ateis lietaus sezonas liepos pradžioje, ar kalnas visiškai susitvarkys su lietumi. Jei matysime, kad visos inžinerinės priemonės funkcionuoja 99 procentais, galima svarstyti galimybę laikinai atidaryti Gedimino kalną lankymui“, – sakė jis.

Gegužę atnaujinti ir žiemą nevykę archeologiniai tyrimai, juos planuojama baigti iki rudens. Ieškoma likusių keturių sukilėlių palaikų – iš viso, archeologų ir istorikų duomenimis, čia galėjo būti palaidotas 21 sukilėlis, įskaitant jau, kaip manoma, rastus Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus.

Archeologai vykdydami tyrimus aptiko pastatą, preliminariai nustatyta, jog jis statytas XVI amžiuje. Archeologai siekia nustatyti jo perimetrą. Istorikų duomenimis, baigus funkcionuoti piliai, Gedimino kalne veikė ir bajorų kalėjimas.

Anot R. Augustinavičiaus,  iš viso Gedimino kalno tvarkymui, įskaitant avarinės būklės likvidavimą, per daugiau nei dvejus metus išleista 3,7 mln. eurų.

Šiaurinio šlaito darbai kainavo 2,8 mln. eurų. Iš viso tam dar šiemet numatyta skirti 7,5 mln. eurų, tačiau, anot viceministro, manoma, kad suma didės, nes ne visur galima pritaikyti inžinerinių gabionų metodą ir gali būti pasirinktos brangesnės inžinerinės priemonės.

Baigti kalną tvarkyti svarstoma iki 2022 metų.

Kovą R. Augustinavičius yra sakęs, kad sutvarkius nuošliaužas, sustiprinus dalį kalno šlaitų, įrengus drenažo sistemas sudėtingiausia situacija išlieka kalno vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi.

Vykdant archeologinius tyrimus kalne aptikta ir iškelta septyniolika 1863-1864 metų sukilėlių palaikų, tarp jų tikriausiai ir sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Geologijos tarnyba priekaištauja, kad kalnas tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors, pasak tarnybos, tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą.

Anksčiau planuota, kad visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020-ųjų antrojoje pusėje.

„Jei netvarkytumėme plyšių, nuošliaužų kūnų, yra didelė tikimybė, kad nuošliaužos gali susijungti į vieną didelę stambią nuošliaužą ir „palipti“ į viršų. Monitoringo duomenys rodo, kad nuošliaužos šiek tiek, po po truputėlį artėja į viršų. Bet situaciją stabilizavus, jutiklių duomenys rodo, kad situacija yra stabili“, – žurnalistams trečiadienį pristatydamas kalno būklę sakė viceministras.

Nuošliaužos gali susijungti į vieną didelę stambią nuošliaužą ir „palipti“ į viršų.

Anksčiau svarstyta, kad dėl šių įtrūkimų gali tekti nugriauti dalį pietrytiniame šlaite sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais atstatytos gynybinės sienos – ar to prireiks, ekspertai dar diskutuoja. Viceministras pažymi, kad šie ir kiti įtrūkimai stebimi, jie užtaisomi specialiu mišiniu, gruntas sutvirtinamas specialiu mikrotinklu. Tuo metu šiaurės vakariniame šlaite, atsigręžusiame į Nerį, suplanuoti darbai persirito į antrą pusę: įrengti gabionai – laiptuotos akmenimis užpildytos struktūros, remontuojami rostverkai – polinės atramos.

Anot jo, šalčiams yra pasiruošta, o skubūs darbai bus atliekami visą žiemą, jei tai leis oro sąlygos. Viceministras kol kas negali atsakyti ir kada ant kalno vėl bus leidžiami lankytojai.

„Tai būtų spėlionės“, – teigė R. Augustinavičius, paklaustas, ar lankytojai ant kalno galėtų būti leidžiami dar šiemet.

Vyriausybė dėl nuošliaužų  nuniokoto Gedimino kalno būklės mažiau nei prieš mėnesį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Ją žadama atšaukti, kai bus konstatuota, kad kalno gruntas nebetrūkinėja ir nebėra nuošliaužų  pavojaus.

„Norime apeiti su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru. Tai manau, kad dar užtruks iki penkerių metų, kol apeisime su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru, bet šlaitas, kurį mes matome, gražų, žole apaugusį šlaitą, tai 2019 metų antrojoje pusėje tikrai turėtų būti“, – ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos nariams sakė viceministras.

Pristatydamas Gedimino kalne atliekamus darbus, jo būklę, jis tvirtino, kad šiuo metu numatytos lėšos tik kalną paruošti žiemai, taip pat į Neries pusę orientuoto šiaurės vakarinio šlaito rimtesniam tvarkymui. Šiuo metu, anot jo, tam iš viso numatyta skirti 5–7 mln. eurų.

„Tikrai negaliu pasakyti, kokia yra galutinė tvarkybos darbų, nes šiandien mes ir projektuojame ilgalaikius darbus, ir tvarkom tai, kas nučiuožė“, – sakė R. Augustinavičius.

Opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas viceministrui pasiūlė svarstyti galimybę perduoti kalną savivaldybei, ši, jo nuomone, „ko gero, geriau atliktų tuos darbus“, tačiau viceministras patikino, kad šis klausimas nebus keliamas.

„Kultūra yra ne tik žodinė tradicija, ne tik nematerialus dalykas, bet ir materialus, kaip ir pats kultūros paveldas. Manau, mes galime pasirūpinti tiek sienomis, tiek kultūrine veikla. Matome, kad tai yra garbės reikalas tiek Nacionalinio muziejaus, tiek Kultūros ministerijos, kad kalnas būtų sutvarkytas“, – teigė viceministras.

Jo taip pat klausta, ar dabartinėje kalno tvarkymu užsiimančioje komandoje nėra anksčiau kalną tvarkiusių asmenų, kurių sprendimai, galbūt, taip pat prisidėjo prie dabartinės blogos kalno būklės.

R. Augustinavičius tikino, kad kai kurie buvę kalno tvarkytojai pasitelkti „dėl istorinės atminties“, tačiau „pereina kritikos filtrą“. Pavyzdžiui, anot jo, šiaurės vakarinį šlaitą senbuviai siūlė tvirtinti poliais ir kitomis „agresyviomis priemonėmis“, tačiau atsižvelgta į modernesnius pasiūlymus įrengti vadinamuosius gabionus – akmenimis užpildytas laiptuotos konstrukcijas.

Šiaurės vakarinį šlaitą taip pat planuojama užsėti giliai šaknis įleidžiančią žole, ji, anot ministerijos atstovo, yra efektyvesnė priemonė, nei krūmai ar medžiai.

Kai kurie opozicijos atstovai siūlė viceministrui pasvarstyti apie galimybę užsėti kalną giliai šaknis įleidžiančiomis vynuogėmis.

„Jeigu turėtumėme duomenų, kad Gedimino, Vytauto laikais kalno šlaituose buvo vynuogynai, galima būtų svarstyti tokį klausimą. Bet suprantame, kad visos pilys buvo be medžių, buvo pritaikytos gynybai, t. y. turėjo žolinę dangą“, – tvirtino R. Augustinavičius.

Viceministras taip pat patvirtino, kad ateityje visiškas Kunigaikščių rūmų ar jų kontūrų atkūrimas ant kalno nėra numatomas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kitą savaitę spręs, ar dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Ekstremali situacija Vilniaus savivaldybėje dėl kalno paskelbta šių metų birželio pabaigoje.

„Šiandien istoriniams pastatams tikrai nėra grėsmės. Realiausia grėsmė iš statinių kyla pagrindiniam takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui, pietrytiniam sienos kampui. Ji yra pseudoistorinė, 1995-1997 metais atkurta, neišlaikant istorinės geometrijos, ji turėjo būti aukštesnė ir platesnė. Kita grėsmė yra pagrindiniam takui, kuris uždarytas jau nuo sausio mėnesio. Matėme, kad ten yra pavojingiausia zona, automatiškai ribojome patekimą“, – žurnalistams sakė viceministras.

Anot jo, takas taip pat nėra istorinis – serpantinas įrengtas 1890-aisiais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė paversti kalną parku ir pritaikyti lankymui. Anot jo, iki tol buvo naudojamas istorinis takas nuo Vilnios pusės.

Šiandien istoriniams pastatams tikrai nėra grėsmės. Realiausia grėsmė iš statinių kyla pagrindiniam takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui.

R. Augustinavičiaus teigimu, ruošiant Gedimino kalną žiemai šlaitai tvirtinami skalda, įrengiama drenažo sistema. Grunto įtrūkimai yra matomi visame kalne, nuošliaužos atsiranda kaupiantis vandeniui ties kalno viduriu, nepralaidžiame molingame tarpsluoksnyje.

„Tikrai tų nuošliaužų bus, bet mūsų tikslas, kad jos nesusikabintų į vieną didelę nuošliaužą ir kad jų skaičius mažėtų“, – pabrėžė jis.

Ties vakariniu ir šiauriniu bokštu ir ties rytiniu šlaitu, anot jo, taikomos apsaugos priemonės, šalinamas vandens perteklius, kai kuriose vietose yra nuimta apsauginė plėvelė, tikimasi išgarintį vandenį iš grunto. Taip pat uždengta laikina stoginė kalno aikštelėje, izoliuojami Kunigaikščių rūmai, įrengiama danga ir drenažas, vanduo nukreipiamas į miesto lietaus kanalizacijos sistemą. Laikinai uždengti stogine bus ir Kunigaikščių rūmai.

Anot viceministro, didžiausias nuošliaužų, įtrūkimų pavojus kyla keičiantis temperatūrai ir užšąlant bei atšylant kalne esančiam vandeniui.

R. Augustinavičius pažymėjo, kad kol kas dar vykdomi ir archeologiniai tyrimai tiek kalno viršuje, kur jau aptikti 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai, tiek ir kalno šlaituose.

„Vienas gausesnių archeologinių radinių – arbaletų strėlių antgaliai (...), pietrytiniame šlaite, vykdant stabilizavimo darbus, aptikti mūrai, preliminariai datuojami anksčiau, nei XIX amžius. Jie gali sietis su pačios pilies statiniais“, – sakė viceministras.

Anot jo, galima manyti, kad aptikti mūrai yra gynybinės sienos fragmentai.

Šiuo metu Gedimino kalnas  lankytojams uždarytas, jame pastaruoju metu užfiksuotos kelios nuošliaužos. Kalno tvarkymu rūpinasi Kultūros ministerija bei jai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus. Užbaigti tvarkyti šiaurinį kalno šlaitą planuojama iki kitų metų liepos, antrojoje metų pusėje bus pereita prie pietinio kalno sektoriaus.

Supilti naują kalną lengviau, nei sutvarkyti seną, sako juos pylę statytojai. Žiūrint į statybų aikštele virtusią Gedimino pakalnę, nesunku tuo patikėti, nes šis Vilniaus simbolis jau beveik dvejus metus lopomas ir, panašu, prireiks dar tiek pat laiko. Dabar kultūros viceministras pripažįsta, kad laikas buvo gaištamas: užuot iškart ėmusis darbų, institucijos derėjosi, kam priklauso juos atlikti.

„Man atrodo, kad būtent 2016 m., kai prasidėjo nuošliaužos, labai didelis dėmesys buvo kreipiamas  į kalno administracinę priklausomybę, atsimename, kad vyko ginčai su savivaldybe ir visa kita“, – pasakoja kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Kultūros viceministro, kuruojančio visus darbus, teigimu, kitais metais iš esmės bus tvarkomas šiaurės vakarinis šlaitas, o 2019 metais darbai persikels nuo pietvakarinio iki pat rytinio šlaitų.

Tačiau tai yra planai, o dar yra ir gamta – gausūs krituliai jau ne kartą koregavo tvarkybos darbus, todėl ir prezidentė paragino dirbti sparčiau. Pasak šalies vadovės, pati gamta verčia keisti planus, bet panašu, kad kol kas darbai vyksta įprasta vaga.

Šiuo metu dar tik vykdomi viešieji pirkimai tyrimų, be kurių pietrytinio ar kitų nuslinkusių šlaitų su naujausiomis nuošliaužomis tvarkyti negalima, o tyrimų rezultatų laukiama tik pavasarį. Tuo metu šiaurinis šlaitas, kurį norima užbaigti iki šios žiemos, tvarkomas be tyrimų.

Tyrimai yra reikalingi tik tada, kai nori optimizuoti kaštus ir parinkti optimalią, efektyviausią priemonę, kadangi gabionai yra sustatyti pačiu blogiausiu principu.

„Tyrimai yra reikalingi tik tada, kai nori optimizuoti kaštus ir parinkti optimalią, efektyviausią priemonę, kadangi gabionai yra sustatyti pačiu blogiausiu principu – kompiuteriais skaičiuota, modeliuota, kad nuslenka visa šiaurinė gynybinė siena, tai visi šie inžineriniai sprendimai yra atlaikę stress testus“, – aiškina R. Augustinavičius.

Kad kalnas peržiemotų, naujausios nuošliaužos konservuojamos, tačiau, pasak geologų, kalno būklė bloga, todėl, greičiausiai, sulauksime ir naujų deformacijų. Žiūrint į kalną iš viršaus, nebėra nė vieno saugesnio šlaito.

„Visame kalno perimetre paviršiuje yra akivaizdžiai matomi įtrūkimai. Juos mes matuojame, fiksuojame, matosi, kad jie tikrai gali progresuoti. Dabar gana aktuali situacija yra ties pačiu vakariniu šlaitu, vakariniu bokštu, mūsų vadinamu Gedimino bokštu. Netoli viršutinės šlaito dalies yra besivystąs progresuojantis įtrūkimas grunte – aiškiai matomas. čia yra automatiniai davikliai įrengti, kurie rodo, kad čia gruntas pasislinkęs apie pusę metro, tai tikėtina, kad šioje vietoje gali įvykti nuošliauža. Tokios blogos situacijos dar nebuvo“, – pabrėžia Lietuvos geologijos tarnybos direktorius dr. Jonas Satkūnas.

Ir nors tokios blogos būklės kalnas esą dar nebuvo, apie jo problemas žinota ir anksčiau, tik tada tiek dėmesio nebuvo kreipiama, o ir tiek pinigų prieš maždaug 7 metus jam tikrai niekas nebūtų žadėjęs, kaip tai daroma dabar: kiek reikės, tiek ir skirs, žada premjeras.

„Tos ankstesnės slinktys tiek 1995 metais, tiek man būnant vyriausybėje, sutapdavo su tokiais „badmečiais“, labai bepinigiais laikmečiais. Kaip tik tuo metu ir vyko įtrūkiai – taip pat dėl drėgmės, dėl kalno viduje esančio šaltinio, kuris sąlygojo griūtis. Tuo metu išsamiems tyrimams ir didelio mąsto kalno rekonstravimui paprasčiausiai, nebuvo lėšų“, – prisimena Seimo narys, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Ekspertų vertinimu, panašu, kad ne tik pinigų šiam kalnui reikia, o geresnės vadybos ir orientavimosi situacijoje, nes pastebimas tik pasekmių tvarkymas, o ne mėginimas užbėgti problemoms už akių.

Nesiimsiu vertinti, kodėl nebuvo priimti racionaliausi sprendimai – ar geriausi specialistai nebuvo pasitelkti, ar tiesiog tie žmonės, kurie priiminėjo sprendimus, iš baimės darė viena ar kita.

„Tuo laikotarpiu buvo be galo daug visokių sprendinių ir hipotezių – ar medžiai trukdo, ar vibracijos, ar eskalatorius ir visokių kitokių, kurios buvo tikrinamos, žiūrima, gaištamas laikas, o tų sprendinių kaip ir nebuvo surasta. [...] Tai, manyčiau, daugiau dėmesio reikėtų skirti procesų valdymui. Nesiimsiu vertinti, kodėl nebuvo priimti racionaliausi sprendimai – ar geriausi specialistai nebuvo pasitelkti, ar tiesiog tie žmonės, kurie priiminėjo sprendimus, iš baimės darė viena ar kita“, – sako VGTU Geotechnikos laboratorijos vadovas prof. Dr. Arnoldas Norkus.

„Dirbama nuotrupomis, nėra bendros idėjos, kaip sutvarkyti, nėra projekto bendram tvarkymui. Gerai, nuslinko tas sovietmečiu piltas gruntas, t. y. ne gruntas, o statybinės atliekos. Gerai, kalnas atsikratė tuo, jis išsivalė pats, bet atsivėrė autentiška kalno dalis, kuri jau dabar yra plaunama. Laukimas yra tas pats, kas žiūrėjimas toliau, kaip irsta kalnas“, – aiškina dizaineris, projektuotojas Vytautas Puzeras.

Ar irsta kalnas, ar gražėja, dabar kas mėnesį atvyks pažiūrėti Seimo Kultūros komitetas, kuriam taip pat kilo klausimų, ar pakankamai sparčiai ir tinkamai vykdomi kalno tvarkymo darbai. Tuo metu lankytojams apžiūrėti šį objektą bus draudžiama dar ilgai, nes ir per atkurtos Lietuvos šimtmetį Gedimino kalnas tebebus statybų aikštelė.