Mokykla vadovės neišgąsdino
– Iki šiol dirbote H.Zudermano mokyklos direktorės pavaduotoja, su pradinukais mažai ką turėjote bendra. Ar ėmus vadovauti "Gilijos" pradinei mokyklai neišsigandote, juk čia darbo specifika kitokia?
– Tikrai ne, mokinių daug, tėvai aktyvūs, bendruomenė solidari, bendraujanti, bendradarbiaujanti. Manau, tokiu sparčiu žingsniu reikia ir toliau eiti į priekį ir viskas bus gerai.
– Jūs jau daugiau nei du mėnesius mokinius kas rytą pasitinkate mokyklos kieme, laukiate visų, sveikinatės kaip į tai reaguoja mokiniai, jų tėvai, ar sustoja, ar bendrauja?
– Mano to rytinio pasisveikinimo siekis yra, kad mes matytume, pažintume vieni kitus. Atsirastų artumo jausmas ir suvokimas, kad bet kada galima sulaukti pagalbos. Kol kas stoviu tik kelis mėnesius, bet, manau, stovėsiu visus metus ir tiek, kiek čia dirbsiu. Supratau, kad šis veiksmas nėra beprasmis. Matau, kaip pasikeitė vaikų ir tėvų santykis su mokyklos vadovais. Matau, kad jie jaučiasi laukiami šioje mokykloje. Be to, patys mokiniai pradėjo sveikintis jau ne tik su savo mokytoja, kaip anksčiau, bet ir kitomis mokyklos pedagogėmis.
– Šioje mokykloje buvo tokia nuostata, kad tėvai privalo savo vaiką atvesti į mokyklą ir jį pasiimti, ar daug vaikų ateina ir išeina be palydos?
– Vaikų vienų ateina daug, tačiau mūsų tikslas, kad vaikas, patekęs į mokyklos teritoriją, jaustų, jog yra laukiamas, kad bet kokiu atveju jis turi į ką kreiptis pagalbos.
Didelės mažų vaikų problemos
– Jums anksčiau yra tekę dirbti su vyresniais vaikais, čia – pradinė mokykla, su kokiomis problemomis susiduria jos mokiniai?
– Mažųjų problemos dažniausiai – emocinės, jie dar kovoja vienas su kitu, bando apsibrėžti savo teritorijas, įvesti savo taisykles. Mes siekiame juos mokyti tikro bendruomeniškumo, pagarbos vienas kitam, tolerancijos.
– Bet vaikai ateina iš labai įvairių šeimų, kai kurie galbūt ne visai pavalgę, ne visai gerai nusiteikę ir neišlydėti. Kaip tie vaikai integruojasi į mokyklos bendruomenę?
– Manau, kad čia jie jaučiasi gerai, nes visų specialistų pagalba jiems ir visiems mokiniams yra didelė. Įvykus bet kokiam nesusipratimui, kalbamės su abiem pusėmis, kviečiame tėvus. Nepaliekame nė vieno atvejo neišsikalbėję. O pokalbyje gimsta tiesa. Nes dažniausiai vyrauja nuostata, kad mano vaikas yra puikus, o dėl incidento kaltas kažkas kitas. Tokioje situacijoje kalbamės visi – mokytojai, vaikai ir tėvai. Siekiame šiltesnio, kitokio požiūrio į kitą vaiką, ne tik į savo.
– Teko girdėti, kad šiemet į miesto mokyklas atėjo nemažai nuskurdusių, sunkių šeimų vaikų, kokia situacija jūsų mokykloje?
– Tikrai nepastebėjau, kad pas mus mokykloje būtų padaugėję jūsų minimų šeimų vaikų. Vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą, niekaip neišsiskiria ir klasėse. Nėra jokių ženklų, kad jie yra kažkuo kitokie. Manau, kad jie gerai integruojasi, tačiau su jų tėvais mums tenka daug dirbti, nes tėvų švietimas mums taip pat yra labai aktuali tema. Akivaizdu, koks vaikas ateina iš šeimos, toks vaikas yra ir čia. Mūsų tikslas padėti tam vaikui pamatyti kitokio gyvenimo galimybes, kartu suteikiant tam tikrą pagalbą jo tėvams. Yra visokių tėvų – jaunų ar išsiskyrusių, kurie sako, mes tikrai nežinome, kaip su tuo susitvarkyti. Mes siūlome pagalbą – tiek psichologo, tiek socialinio pedagogo. Sutariame, ką turėtų tėvai daryti, ką darome mes.
– Mokykloje yra kitataučių, kuriems, akivaizdu, lietuvių kalba tikrai nėra gimtoji, kaip jiems čia sekasi?
– Jie gražiai pas mus pritapo, jau kalba lietuviškai, tėveliai bendrauja su mokytoja, vaikams skiriamas papildomas mokymas, manau, jie čia puikiai integruosis.
– Logopedai prasitarė, kad labai padaugėjo vaikų, turinčių kalbos problemų, ką jūs pastebėjote?
– Mūsų mokykla yra didelė, čia mokosi daugiau nei 600 mokinių, tačiau tarp jų yra nemažai tokių, kuriems reikalinga logopedų pagalba. Negaliu pasakyti, kodėl taip yra, iš kur liko šios spragos.
– Vis kalbama, kad į bendrojo lavinimo mokyklas būtų integruoti vaikai, turintys fizinę negalią. Pas jus mokykloje įrengta speciali įvaža sėdintiesiems neįgaliųjų vežimėliuose. Kiek realu, kad jūsų mokykloje pradės mokytis tokie vaikai?
– Yra Klaipėdoje mokyklų, pavyzdžiui, M.Mažvydo, kuriose mokosi vaikai, turintys judesio sutrikimų. Pas mus atsirado galimybė privažiuoti iki mokyklos paradinių durų. O ką reikėtų tokiam vaikui daryti, jei jam reikėtų pakilti į trečią aukštą, kur nėra lifto, neįsivaizduoju.
Kitokio ugdymo praktika
– "Gilijos" mokykla yra vienintelė Klaipėdoje tik pradinė, kokie tokios įstaigos privalumai?
– Didelis privalumas tas, kad vaikas ugdomas tarp tokio paties amžiaus vaikų. Be to, mūsų mokykloje yra labai daug neformalaus ugdymo veiklų. Didelis dėmesys vaikams skiriamas ir po pamokų, prailgintoje grupėje.
– Jūsų mokykloje bemaž vienintelėje Klaipėdoje tebepraktikuojama "Geros pradžios" ugdymo sistema, kas tai?
– Ši sistema mūsų mokykloje taikoma jau 20 metų, nuo 1996-ųjų. Šio projekto idėja – stiprus šeimos ryšys su mokykla. Čia skiriamas išskirtinis dėmesys toms vaiko savybėms, kurios padėtų jį geriau ugdyti. Vaikai yra laisvesni, atviresni veikloms. Jie yra drąsūs, gebantys geriau reikšti savo nuomonę, gebantys savarankiškai dirbti, kritiškiau mąstyti. Visa tai taikoma ir kitose klasėse, bet "Geros pradžios" mokytojos yra labai kūrybiškos. Šių klasių vaikai aprašo dienos įspūdžius, juos aptaria, analizuoja. "Geros pradžios" sistemą propaguojanti mūsų mokyklos mokytoja Vida Songailienė, vienintelė iš Klaipėdos miesto pedagogų, spalio mėnesį dalyvavo tarptautinėje konferencijoje "Ankstyvoji vaikystė sparčių pokyčių laikais", į kurią atvyko 47 pasaulio šalių atstovai. Jie, dalydamiesi savo patirtimi, pabrėžė nepaprastai svarbų ikimokyklinio ir pradžios mokyklos pedagogo ryšį su šeima. Ypač akcentuoti keturi svarbūs dalykai – prasmingas vaikų mokymasis, prasmingas darbo jėgos parengimas, prasminga parama šeimoms, prasmingas technologijų naudojimas. Diskutuojant Europos ir Azijos šalių atstovams, atkreiptas dėmesys, kad Europoje trūksta pozityvios socializacijos.
Nenutrūkstanti kūrybinė veikla
– Mokykloje labai daug įvairių renginių ir kūrybinių projektų, kas iš jų jums labiausiai įstrigo per tuos kelis mėnesius?
– Labai džiugina, kad vaikų kūrybiškumas pasireiškia ne tik pamokose. Štai vaikai išpaišė gėlėmis mokyklos kiemo plyteles. Tai jau rodo jų gebėjimą keisti ir gražinti esamą aplinką. Daug veiklų mokytojai su vaikais vykdo pagal jų poreikį. Tai yra kitoks priėjimas prie mokymosi. Mokykloje dirba didelis būrys kompetentingų, savo profesiją mylinčių pedagogų, kurie, siekdami mokinių sudominimo, ryšio su gyvenimu tikslo, ugdomąją veiklą organizuoja ne tik klasėse, bet ir didelėje mokyklos teritorijos aplinkoje bei kitose miesto erdvėse. Mokyklos literatų būrelio mokiniai savo veiklas organizavo Pempininkų bibliotekoje, kurioje susipažino su naujausiomis knygomis. Matematikų būrelio ketvirtokai prekių kainas analizavo ir uždavinius sprendė prekybos centre. Dar kitų klasių mokiniai lankėsi radijo stotyje, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre, aplankė P.Domšaičio galeriją, etnografinę pajūrio žvejo sodybą.
– Pastebėjome, kad didelis dėmesys mokykloje skiriamas sveikatinimui, kaip vaikai į tai reaguoja?
– Minint Pasaulinę psichinės sveikatos dieną (spalio 10 d.), socialinė pedagogė Gražina Domarkienė ir psichologė Odeta Čiapienė kvietė visus į spalvingą erdvę ir ragino įvertinti savo emocinę būseną. Iš tyrime dalyvavusių 683 bendruomenės narių, daugiausia buvo laimingų žmonių (tikslesni rezultatai – mokyklos internetinėje svetainėje). Mokykla aktyviai dalyvauja respublikiniame "Sveikatiados" projekte, įvairiose miesto ir šalies organizuojamose akcijose "Judrioji pertrauka", "Tapk krepšinio žvaigžde", "Junkis, bėk, padėk", "Košės diena", "Ar žinai, kiek sveria tavo kuprinė?" Už sportinius mokinių pasiekimus mokykla jau kelinti metai yra apdovanojama Mero taure. Šį rudenį mokiniai jau dalyvavo mieste organizuotuose šaškių, boulingo, "Pažink senuosius klaipėdiškių darbus" konkursuose.
"Gilijos" pradinė mokykla 2016–2017 m.:
Šiais mokslo metais į mokyklą atvyko 603 mokiniai, suformuotos 27 pradinės klasės.
Savo gebėjimams plėtoti mokiniams po pamokų siūloma lankyti 28 įvairaus profilio švietimo veiklas (muzikos, dailės, loginių žaidimų, dramos, šaškių, šokių, šachmatų, matematikos, futbolo, krepšinio būreliai).
Mokinių socialiniai įgūdžiai įtvirtinami "Zipio draugų", "Antro žingsnio", "Obuolio draugų" programose. Jau keliolika metų mokiniai supažindinami su "Vizualinio mąstymo strategijų" projektu.
Aštuonių klasių mokiniai ugdomi, remiantis "Geros pradžios" ("Step by step") metodika.
