Kai vietos nedaug

R.Ničajienė pasakoja ilgą laiką apskritai neturėjusi daržo, bet, laikui bėgant, supratusi, kad jai patiktų ne tik gaminti, bet ir pačiai užsiauginti maisto.

Tuo metu šeima kūrė savo vasarnamį Druskininkuose, tad buvo gera proga pasirūpinti ir daržu. Tik vietos tam daržui nebuvo daug, nes mieste, kitaip nei kaime, žemė gana brangi ir ją reikia protingai išnaudoti. Negana to, daržas – pačiame kurorte, tad norėjosi, kad jis būtų tvarkingas ir gražus.

"Nesu profesionali ar labai patyrusi daržininkė. Paprasčiausiai norėjau lengvai ir maloniai užsiauginti šiek tiek šviežių daržovių ir prieskonių savo šeimai, todėl galvojau, kaip padaryti, kad prižiūrint daržą reikėtų kuo mažiau dirbti ir dar liktų laiko pasidžiaugti Druskininkų malonumais. Tada ir kilo mintis įrengti pakeltas lysves", – prisimena moteris.

Dar viena priežastis, kodėl pakeltos lysvės pasirodė tinkamas sprendimas – Druskininkuose žemė labai smėlinga, joje sunkiai kas nors augtų. Bet kuriuo atveju, įrengiant daržą, būtų reikėję atsivežti jam tinkamos žemės. Pakeltoms lysvėms jos reikėjo gerokai mažiau.

Geriau – mažesnės

Nuo namo statybų buvo likę medžiagų, tad Renatos vyras Martynas daržui pats sukonstravo ir pagamino devynias pakeltas lysves.

Iš medžio skiedrų plokščių jis sukalė lysvių karkasus. Jų apačią išklojo geotekstile, kad nelįstų piktžolės ir į žemę lengvai susigertų drėgmės perteklius, o šonus – garo izoliacijos plėvele, kad pačios plokštės nepūtų. Pakeltų lysvių išorę apkalė tomis pačiomis maumedžio lentutėmis, kurių liko nuo namo apdailos, taigi pakeltos lysvės labai tinka ir dera prie namo.

Pirmųjų lysvių matmenys buvo 1,30 ir 1,30 m, o aukštis – 40 cm. Jas pagaminus beliko užpildyti kokybiška žeme ir kibti į sėjos darbus. Po kelerių metų devynių lysvių pasidarė mažai, nes norėjosi auginti  daugiau skirtingų daržovių ir prieskoninių augalų rūšių, todėl Renata vyro paprašė, kad pagamintų dar tris naujas lysves. Viena naujausių lysvių – netradicinė, apjuosianti pakeltų lysvių daržą: žemesnė, vos sprindžio aukščio, ir ilgesnė. Bet jos plotis – apie 50 cm, tad lengva prieiti iš abiejų pusių.

"Mano patarimas – nesistenkite padaryti lysvių kuo didesnio ploto, nes  bus sunku pasiekti tai, kas lysvės centre, – tiek išravėti, tiek ir kažką pasodinti", – sako pašnekovė.

Jos patirtis rodo, kad geriau turėti daugiau, bet mažesnių pakeltų lysvių. Optimalus dydis – 1,20 ir 1,20 m, aukštis – 40–50 cm. Ir svarbu neįrengti lysvių labai arti viena kitos – reikia palikti tarp jų pakankamus tarpus, kad galėtų įvažiuoti karutis.

Savo pakeltų lysvių daržą galėčiau pavadinti eksperimentiniu tinginio daržu. Visų pirma, jų priežiūra minimali, tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau.

Taupus miestiečio daržas

"Savo pakeltų lysvių daržą galėčiau pavadinti eksperimentiniu tinginio daržu, – sako Renata. – Visų pirma, jų priežiūra minimali, tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau, nes piktžolės ne taip greitai želia. O aš stengiuosi gyventi taip, kad ne aš tarnaučiau daržui, o daržas – man. Ant lysvės krašto patogu pavargus prisėsti ir net ravėti ar sėti patogiai ant jo atsisėdus. Tad pakeltos lysvės daug patogesnės už tradicinį daržą, ypač žmonėms, turintiems nugaros problemų, nes nereikia taip žemai lenktis ravint ar sėjant."

Paprašyta paminėti daugiau pakeltų lysvių pranašumų, R.Ničajienė akcentuoja patogumą, grožį, paprastumą, vietos taupymą. "Na, toks gražus, taupus miestiečio daržas", – sako pašnekovė.

Tiesa, šias lysves reikia dažniau laistyti nei įprastą daržą. Renatos šeimos šių metų projektas turėtų pradėti išspręsti ir šią problemą – įrengiama automatinė laistymo sistema, kurią galima bus valdyti nuotoliniu būdu.

Pakeltose lysvėse ji augina daug prieskoninių augalų ir įvairių daržovių, bet visokių po truputį – tiek, kad pakaktų keturių asmenų šeimai ir kad jos būtų kuo įvairesnės. Pačios užaugintas daržoves naudoja savo virtuvėje šeimos maistui.

"Kartais jas valgant net saldu pasidaro, kai žinau, kaip natūraliai ir su meile jos užaugo, – sako Renata. – Galiu tvirtinti, kad pačios užaugintos daržovės savo skoniu ne tik pranoksta parduotuvines, bet ir turguje pirktas. Vienoje mūsų pakeltoje lysvėje, kuri ne tokia aukšta, pernai pasodinome smidrų ir šiemet jau ragaujame pirmuosius savo užsiaugintus – nereikia pirkti, o tai – brangokos daržovės. Gausesnį smidrų derlių galėsime imti tik praėjus trejiems ketveriems metams po pasodinimo, nes šiems daugiamečiams augalams reikia laiko įsitvirtinti."

Svarbu gerai susiplanuoti

Kadangi ribota sodinimo vieta, o norisi daugiau įvairių augalų pasisodinti, anot R.Ničajienės, labai svarbi sėjomaina, susiplanuoti, ką po ko sėsite ar sodinsite.

Verta susidaryti planą, kurioje lysvėje, ką po kurių daržovių ir kurį mėnesį sodinsite. Pavyzdžiui, dviejose pakeltose lysvėse pasėjus ridikėlių ir nuėmus derlių, ten gali būti sodinami pomidorai – juk nepaliksi žemės dirvonuoti. Kai jų derlius baigiasi – sėjami špinatai, kad iki šalnų dar būtų galima nuimti ir šį derlių. Tad per sezoną kai kuriose pakeltose lysvėse nuimami net po keli – skirtingų daržovių – derliai.

"Nežinau, ar tą planavimą galima įvardyti kaip trūkumą – mano manymu, kiekvienas daržininkas turi planuoti, kad ir kur ką jis sodintų", – sako moteris.

Anot jos, nėra prasmės sodinti į aukštas lysves daugiamečių augalų, pavyzdžiui, smidrų, rabarbarų, nes jie duoda derlių vos šešias savaites per metus, o po to tiesiog užima vietą. Renata smidrus, rabarbarus augina savo netradicinėje žemesnėje lysvėje, o daugiamečiams augalams kompaniją palaiko visą vasarą žydinčios gėlės, kurių žiedus galima valgyti, jais puošti pyragus, tortus, – medetkos, nasturtos, agurklės, rugiagėlės.

Neverta į pakeltas lysves sodinti ir moliūgų, cukinijų, arbūzų, melionų – šie augalai iš lysvės iškeliauja, apraizgo praėjimo takus tarp lysvių.

R.Ničajienė sako, kad reikia nepamiršti ir kiekvieną pavasarį lysves papildyti žeme, kurios sumažėja raunant daržoves. Geriausia papildyti kompostu – tai nuostabus dalykas, gaunamas nemokamai iš sodo ir namų ūkio atliekų.

R.Ničajienės dvylikos pakeltų lysvių planas

* Pirmoje lysvėje auga rudenį pasodinti žieminiai česnakai, tarp jų balandį pasėjo salotų. Česnakus raus liepą ir po jų rugpjūtį sės ridikėlius bei špinatus ankstyvojo rudens derliui.

* Antroje lysvėje dabar auga rudenį pasodinti žieminiai svogūnai laiškams, tarp jų balandį pasodino špinatų, jiems pasibaigus sės salotų ir naujų svogūnų laiškams antrosios pusės vasaros derliui.

* Trečioje lysvėje nuo praėjusio sezono dar žaliuoja dvimetės petražolės, ten pat pasėjo ir naujų, kad per visą sezoną petražolių nepritrūktų, o neseniai pasodino ir lapinių kopūstų.

* Ketvirtoje lysvėje auga daugiamečiai prieskoniniai augalai: šalavijai, čiobreliai, raudonėliai, ten pat balandį dar pasėjo kalendrų.

* Penktoje lysvėje auga taip pat daugiamečiai prieskoniniai augalai: gelsvės, peletrūnai, čiobreliai, laiškiniai česnakai, ten pat balandį  pasėjo krapų.

* Šešta lysvė skirta braškėms.

* Septintoje lysvėje pasėta šparaginių pupelių vasaros derliui, po jų rugpjūtį sės ridikėlius ankstyvam rudens derliui.

* Aštuntoje lysvėje pasėta morkų, burokėlių, mangoldų vasaros derliui, po jų rugpjūčio pradžioje sės šparaginių pupelių ankstyvam rudens derliui.

* Devintoje lysvėje pasėta ridikėlių, o juos nurovusi sodins pomidorus ir bazilikus.

* Dešimtoje – didžiojoje – lysvėje neseniai pasėjo agurkus.

* Vienuoliktoje – žemesnėje ilgojoje – lysvėje auga pernai sodinti smidrai ir trys rabarbarų krūmai, tarp jų pasėta augalų valgomiems žiedams: nasturtų, rugiagėlių, agurklių, našlaičių, ramunėlių, medetkų.

* Dvyliktoje – naujoje žemesnėje – lysvėje pasėta cukinijų, melionų, arbūzų.

* Vazonuose prie lysvių visada sėjama žemaūgių žirnelių, o šalia komposto krūvos dažniausiai sodinami moliūgai.

Madingos kavinės, restoranai ir socialiniai tinklai – tai tik keletas priežasčių, tarsi prikėlusių blynus naujam gyvenimui. Tad kokios blynų mados dominuos šiemet?

Netikėtais receptais dalinasi desertų kūrėja Liucina Rimgailė bei kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė. 

Visi madingų blynų dirbtuvių dalyviai vieningai sutarė, kad blynų mados ir skoniai keičiasi – tiek savo forma, tiek sudėtimi. Todėl Užgavėnės tampa puikia proga mėgautis ne tik tradiciniais mieliniais blyneliais, bet ir atrasti naujų skonių, užkariavusių pasaulio blynų mylėtojų širdis.

„Blynai visais laikais buvo šeimos pamėgtas receptas, be kurio neįsivaizduojami ilgi rytai ir savaitgalio pusryčiai. Tačiau dabar yra tas metas, kai jie tarsi atrandami iš naujo – įdomesnė forma, neragauti skoniai ar patraukli išvaizda. Nors vėlyvų pusryčių kultūra auga, blynus ragaujame ne tik kavinėse ar restoranuose, bet vis dažniau eksperimentuojame su jų skoniais ir namuose“, – blynų dirbtuvių renginyje mintimis dalinosi „Malsenos“ rinkodaros vadovė Kristina Migonė.

K. Migonė pastebi, kad nors sveikos gyvensenos tendencijos populiarėja, blynai – tai viena iš nedidelių saldžių nuodėmių, kurią bent savaitgaliais sau leidžia daugelis. O norintys pasukti sveikesnės mitybos keliu renkasi tradicinių miltų alternatyvas – grikių, speltos ar avižų, kurie Lietuvoje taip pat populiarėja.

Avokadų blynai su kiaušiniu „marškinėliuose“

Maisto tinklaraštininkė R. Ničajienė teigia, kad Užgavėnės – tai viena laukiamiausių tradicinių švenčių jos šeimoje, todėl išsaugoti blynų valgymo tradiciją – tiesiog būtina. Tačiau į šį patiekalą kulinarinių knygų autorė kviečia pažvelgti kitaip ir šiemet pasigaminti blynus su avokadais, lašiša bei garstyčių padažu.

„Pradėjusi maitintis sveikiau, įprastus rafinuotus kvietinius miltus iškeičiau į speltų miltus, nes jie nepakeičia įprasto blynų skonio. Taip pat stengiuosi kepdama blynus sunaudoti kuo mažiau riebalų. Todėl siūlau išbandyti avokadų blynus, kur būtent avokadas šių blynų tešloje atlieka riebalų vaidmenį. Beje, avokadai jau ne pirmus metus nesitraukia nuo maisto mados pjedestalo, pasaulyje populiarėja vis nauji ir dar nematyti receptai su šiuo vaisiumi“, – teigia R. Ničajienė.

Kulinarinių knygų autorė sako, kad šiuo metu būtent be lukšto virti kiaušiniai yra pats madingiausias kiaušinių pateikimo būdas, todėl šiuos ji siūlo pateikti kartu su avokadų blyneliais. Skystas trynys suteikia papildomo skonio, o gaminimo procese nenaudojami riebalai neprideda nereikalingų kalorijų.

„Apskritai, šiandieniniame maisto pasaulyje, regis, viskas nuo mėsainių ir picos iki avižinės košės yra papildoma kiaušiniais. Todėl šie blynai drąsiai pretenduoja į madingųjų gretas“, – teigia R. Ničajienė.

Avokadų blynų receptas:

Blynų tešlai reikės:

1 prinokusio avokado,

20 g šviežių kalendrų,

1 šaukšto žaliosios citrinų sulčių,

125 ml raugintų pasukų,

1 kiaušinio,

250 ml šviesių speltų miltų,

1 a. š. kepimo miltelių,

1 a. š. nerafinuoto cukranendrių cukraus,

1 a. š. druskos,

maltų juodųjų pipirų pagal skonį,

purškiamo alyvuogių aliejaus.

Pateikimui reikės:

3 kiaušinių,

3 plonai pjaustytų sūdytos lašišos riekelių,

Padažui:

1 a. š. grūdėtųjų garstyčių,

1 v. š. citrinų sulčių,

3 v. š. tyro alyvuogių aliejaus,

½ a. š. medaus,

druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

Papuošimui pasiruošiame daigintų žalumynų, šviežių kalendrų šakelių.

Gaminimas. Avokado minkštimą užpilkite žaliosios citrinos sultimis, raugintomis pasukomis, įmuškite kiaušinį ir sutrinkite elektriniu trintuvu į vientisą masę. Suberkite kalendrų lapelius, druską su pipirais ir cukrų, sutrinkite iki vientisumo. Speltų miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir įmaišykite į paruoštą žaliąją masę.

Keptuvę įkaitinkite, lengvai papurškiame alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės kaitros kepkite nedidelius blynelius. Kol kepa blynai išvirkite kiaušinius be lukšto. Nedidelius puodelius išklokite maistine plėvele, ją lengvai ištepkite aliejumi. Į juos įmuškite po kiaušinį ir plėvelę užsukite. Užvirkite puodą vandens, į jį suleiskite paruoštus kiaušinius. Virkite apie 3-4 minutes. Tada išgriebkite iš vandens ir nuimkite plėvelę.

Paruoškite padažą. Garstyčias sumaišykite su citrinų sultimis ir medumi, supilkite alyvuogių aliejų, suplakite ir skaninkite druska bei pipirais.

Tris-keturis žaliuosius blynus dėkite vieną ant kito, ant viršaus suraitykite lašišą, ant jos dėkite ką tik išvirtą be lukšto kiaušinį. Apšlakstykite paruoštu padažu, apibarstykite maltais pipirais ir puoškite daigintais žalumynais.

Japoniškieji purūs blyneliai

Saldumynų kūrėja L. Rimgailė teigia, kad saldiems blyneliams ilgais savaitgalio rytais, ko gero, negali atsispirti daugelis, todėl siūlo išbandyti kiek kitokį ir įdomesnį blynų receptą – japoniškuosius blynus, primenančius suflė.

„Socialinių tinklų karta ieško maisto, tinkančio fotoobjektyvams. Būtent tokie yra japoniško stiliaus blynai, kurie, atrodo, šiek tiek siūbuoja tavo lėkštėje. Skirtingai negu tradiciniai lietiniai, kurie yra ploni ir elastingi, kad juos būtų galima apversti, japoniškos versijos blynai yra pagaminti naudojant išplaktą kiaušinio baltymą ir kepami metalinėje formelėje, kad pasiektų reikiamą aukštį. Maždaug dvigubai storesni negu visiems žinomi amerikietiško stiliaus blynai, jie taip pat yra labai švelnios tekstūros ir panašūs į populiarųjį prancūzų virtuvės patiekalą suflė“, –  teigia L. Rimgailė.

Japoniškų blynų receptas:

8 blyneliams reikės:

2 kiaušinių trynių,

60 g cukraus,

120 ml pieno,

180 g širdinių blynų mišinio,

4 kiaušinių baltymų,

žiupsnio druskos.

Padažui reikės:

500 g Maskarponės sūrio,

500 g 36 proc. riebumo grietinėlės,

200 g cukraus,

400 g šaldytų uogų.

Papuošimui:

šviežių uogų,

mėtų lapelių.

Kepimui reikės metalinių žiedų (maždaug aštuonių centimetrų skersmens).

Gaminimas. Trynius, 30 g cukraus, pieną ir mišinį blyneliams išplakite. Kitame dubenyje išplakite baltymus su žiupsniu druskos. Pabaigoje į šią masę įberkite 30 g cukraus ir išplakite iki labai standžių putų. Baltymus per tris kartus, labai švelniais judesiais įmaišykite į tešlos masę. Keptuvę ir metalinius žiedus apipurkškite aliejumi ir nustatykite neaukštą temperatūrą. Tešlą pilkite iki pusės metalinio 2/3 žiedo aukščio. Uždenkite keptuvę dangčiu ir kepkite apie 7-8 min. Paskui greitai žiedus su blynų tešla apverskite, kepkite dar kelias minutes.

Paruoškite padažą: braškes pavirkite iki 10 min, po to perkoškite, kad liktų tik tyrė. Įmaišykite 80 g cukraus ir pilnai atvėsinkite. Maskarponės sūrį, grietinėlę ir 120 g cukraus išplakite iki standumo, įmaišykite norimą kiekį tyrės ir švelniai išmaišykite. Patiekite su blyneliais, šviežiomis uogomis ir mėtų lapeliais.

– Nustebote, kai jūsų paskutinioji knyga Pasaulio kulinarinių knygų apdovanojimuose užėmė trečią vietą?

– Pirmoji nuostaba aplankė dar tada, kai buvo nominuota. Juk knygų iš įvairių pasaulio šalių konkursui daug pasiūlyta. Žinoma, kai sužinojau užėmusi garbingą trečią vietą, buvo malonu, nes ir konkurentai pakankamai stiprūs pasitaikė. Konkurse daugiau vertinamas ne turinys, bet daugiau tai, kaip knyga vizualiai apipavidalinta, kiek atitinka šiuolaikines tendencijas. Beje, toks kulinarinių knygų konkursas yra vienintelis pasaulyje.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado aistra kulinarijai?

– Meilė maistui, jo gamybai „įaugusi“ kraujyje nuo mažumės. Ją įskiepijo močiutės ir mama: visada buvo įprasta maistą gaminti namuose, mano močiutė Druskininkuose ruošdavo patiekalus dzūkiškoms vestuvėms. Kol gyvenau su tėvais, tiek daug negamindavau, daugiau namiškius palepindavau savaitgaliais. Kai ištekėjau, maždaug prieš dvidešimt metų, prasidėjo mano kulinarinė karjera (šypsosi).

– Tai, kad neturite specialaus išsilavinimo, netrukdo dalyti patarimus apie sveiką mitybą?

Savęs jokiu būdu netapatinu su mitybos specialistais ar juo labiau dietologais. Paprasčiausiai esu tinklaraštininkė, kuri stengiasi šeimą maitinti sveikiau ir nori patirtimi pasidalinti su kitais.

– Nesu profesionali kulinarė, greičiau – namų virtuvės profesionalė. Savęs jokiu būdu netapatinu su mitybos specialistais ar juo labiau dietologais. Paprasčiausiai esu tinklaraštininkė, kuri stengiasi šeimą maitinti sveikiau ir nori patirtimi pasidalinti su kitais. Todėl knygų serijoje apie sveiką maistą į pagalbą pasikviečiau dietistę – ji aprašė kiekvieną receptą, įvertino naudą sveikatai. Tai, kas susiję su sveikata, turi aiškinti išmanantys žmonės. Mano tikslas – dalintis receptais, kurie būtų ir sveiki, ir skanūs. Bet neturiu jokių pretenzijų ką nors smulkiau aiškinti apie sudedamąsias medžiagas, jų naudą ar kenksmingumą ir pan. Aišku, pati rinkdamasi produktus parduotuvėje atidžiai analizuoju etiketes.

– Negi išties lietuviams prireikė mokytis gaminti maistą iš sezoniškų produktų?

– Tuo metu, kai prieš septynerius metus pradėjau rašyti tinklaraštį, apie maisto sezoniškumą dar nelabai kas kalbėjo. Kai atsirado prekybos centrai, daržovių, vaisių pasiūla „ištrynė ribas“ tarp metų laikų. Tuomet vos ne gero gyvenimo pavyzdžiu tapo tai, kad gali ir žiemą nusipirkti pomidorų, agurkų ir pasidaryti graikines salotas. Tačiau į kokybę kreipta mažiau dėmesio. Vis dėlto pastaraisiais metais situacija yra pasikeitusi. Lietuviams ima daugiau skirti dėmesio maisto sezoniškumui – juk tokie produktai yra daug sveikesni, maistingesni.

– Šiandien dažnas teisinasi, kad suktis virtuvėje paprasčiausiai neturi laiko.

– Išties ne visada tam reikia tiek daug laiko, kiek gali atrodyti. Tereikia imti ir daryti. Pavyzdžiui, dabar populiarus augalinis pienas. Pasižiūrėkite į parduotuvėje parduodamą migdolų pieną, kiek jis galioja, kokia jo sudėtis – ten greičiausiai vos trys procentai migdolų yra. O pačiam pasigaminti migdolų pieno yra vienas juokas. Tereikia vakare užmerkti stiklinę migdolų, o ryte išbrinkusius riešutus sudėti į trintuvą ir įpylus tris stiklines vandens suplakti. Vieną kartą perkošti per sietelį, kiek pasaldinti ir viskas. Tai – paprastas pavyzdys, kad sveikai maitintis nėra sudėtinga. Tereikia noro. Mano knygos ir turėtų pagelbėti norintiesiems pradėti gyventi sveikiau, bet nebūtinai kardinaliai keisti mitybą. Patys skaitytojai pastebi, kad receptai nėra sudėtingi ir nereikia iš pagrindų keisti valgiaraščio.

– Visgi nemažai žmonių peržvelgti mitybą ryžtasi tik jau ligoms prispaudus.

– Šiandien dažnai sveika mityba prilyginama svorio metimui. Tačiau į tai kurdama receptus tikrai nesiorientuoju. Sveikas maistas duoda ilgalaikę naudą, o ne greitą rezultatą. Daugelis žmonių paprieštarauja, kad štai esam jauni, valgom traškučius, šokoladus ir gerai jaučiamės. Tačiau toks nesveikas maistas veikia kaip uždelsto veikimo bomba. Kol jaunas, juo gali pakankamai ilgai maitintis. O po to organizmas staiga duoda suprasti, kad teršei savo kūną. Sveikas maistas – tai ilgalaikė investicija į save.

– O su vaikų užgaidomis virtuvėje kovoti netenka?

– Be abejo, jiems visada kyla ir ne tokio sveiko maisto pagundų. Tačiau stengiuosi ieškoti alternatyvų, jų mėgstamus patiekalus padaryti sveikesnius. Pavyzdžiui, penktadieniais kartu su šeima kepame picas. Tai nėra taip nesveika, bet, kai jas gamini namuose, pasirenki kokybiškus produktus. Vaikų mėgstamus mėsos kukuliukus vietoj džiūvėsėlių pagardinu įvairiausiomis daržovėmis ir kepu orkaitėje. Garnyrui galima patiekti kietagrūdžių miltų makaronų – gausime puikų maistingą patiekalą.

Į jaukų vakarą naujame sostinės restorane pakviestiems svečiams Renata dėkojo už palaikymą visus metus, per kuriuos buvo išleistos keturios serijos „Gero maisto dienoraštis“ knygos bei vaišino savo pačios keptais saldžiais daržovių pyragais.

„Kai vos daugiau nei prieš metus pradėjau rašyti „Gero maisto dienoraštį“, labai aiškiai žinojau, ko siekiu, – supažindinti namuose gaminti mėgstančius žmones su galimybe maitintis natūraliai sveikiau. Man ir jiems pasisekė, jog prie knygos kūrimo sutiko prisidėti dietologė Toma Dvelytė ir dailininkė Inga Dagilė, kurios ne tik padėjo įgyvendinti sumanymą, bet ir leido sukurti bei rinkai pasiūlyti naujo – dienoraščio formato kulinarinę knygą, kuri kiekvienam jos savininkui gali tapti labai asmeniška“, – sakė tinklaraščio ir kulinarinių knygų autorė R. Ničajienė.

Pasak jos, dienoraščio pojūtį sustiprina įgyvendinti sprendimai: namų aplinkoje pačios Renatos fotografuoti receptai, nuotraukos pateikiamos lengva forma, lyg pažertos iš asmeninio albumo, kiekvienam puslapiui sukurtos unikalios linijinės nespalvotos ir spalvotos iliustracijos, po kiekvienu receptu yra palikta vietos skaitytojo užrašams, knygos popierius leidžia lengvai rašyti net paprastu pieštuku: galima drąsiai išbraukti nemėgiamą prieskonį, užrašyti komentarą, kuris lengvai derės su pieštomis iliustracijomis.

Knygos pristatymo vakarą vainikavo pačios R. Ničaijienės kepti saldūs daržovių pyragai. Penkis iš jų autorė pagamino pagal receptus iš naujausios savo knygos. Joje, kaip ir ankstesnėse serijos knygose, publikuojama tiek receptų, kiek šis metų laikas turi dienų. Atitinkamai visose keturiose „Gero maisto dienoraštis“ knygose surašyti 365 receptai.

„Gero maisto dienoraštis. Ruduo“ – šeštoji Renatos Ničajienės kulinarinė knyga. Be šios serijos knygų, skirtų kiekvienam metų laikui, autorė taip pat yra išleidusi „Nostalgiškų skanumynų“ knygą, į kurią sugulė anksčiau Lietuvoje labai populiarių ir daugelio su nostalgija prisimenamų desertų receptai. Pirmoji autorės knyga – „Sezoninė virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus“ papildė ir pratęsė R. Ničajienės jau šešerius metus rašomą maisto tinklaraštį sezoninevirtuve.lt.