– Renata, kiek metų tu jau vienaip ar kitaip „draugauji“ su „Išsipildymo akcija“?

– Net sunku tiksliai suskaičiuoti. Pradėjau TV3 televizijoje dirbti nuo 2007-ųjų. Tai praktiškai nuo tada vienaip ar kitaip vis prisidėdavau prie akcijos kasmet. Vesdama aukojimo koncertus, garsindama ir filmuodama siužetus. Man „Išsipildymo akcija“ tokia sava ir artima, lyg dar vienas vaikas.

– Ką tau pačiai reiškia šis paramos projektas?

– Ne kartą esu sakiusi, kad neįsivaizduoju gražiausių metų švenčių – Kūčių ir Kalėdų be šios akcijos. Kilni televizijos iniciatyva virto labai gražia tradicija ir akivaizdu, kad taip manau ne tik aš, bet daugybė Lietuvos žmonių. Kiekvienais metais jie aukoja akcijos globojamiems herojams – vaikams, kuriems reikia visų mūsų pagalbos ir paramos. Taip pat akcijos lėšomis padedama ir ligoninėms įsigyti būtinos įrangos. Taip turime galimybę suteikti pagalbą ne vienam, o tūkstančiams vaikų iš visos šalies.

– Kas tave labiausiai jaudina, sukrečia?

– Man asmeniškai labai svarbu, kad „Išsipildymo akcija“ rūpinasi šeimomis, kurios neišgali padėti savo sunkiai sergantiems vaikams. Valstybės paramos ir kompensuojamų paslaugų labai dažnai nepakanka. Kai turi sunkų ligoniuką, visą dėmesį skiri tik jam. O kažkam juk dar reikia dirbti ir išlaikyti šeimą. Gerai, jei vienas iš tėvų turi galimybę rūpintis vaiku, o kitas dirbti, bet neretai sunkiais ligoniukais tenka rūpintis vienišoms mamoms ar tėčiams. Tokioje situacijoje būtina pagalba iš šalies ir gera žinoti, kad „Išsipildymo akcija“ padeda suteikdama paramą papildomoms reabilitacijoms, gydymui užsienyje. Tie žmonės vieni niekaip neišgalėtų suteikti tokių dalykų savo vaikams.

– Ar yra akcijos istorija, kurios negali pamiršti iki šiol?

– Per šitiek metų daug istorijų būta ir daug vaikų sutikta. Negaliu nei vienos išskirti. Bet visada gera išgirsti, kaip vienaip ar kitaip pasikeitė vaikučių gyvenimas. Kaip jie sveiksta, gerėja jų būklė.

– „Pyragų diena“ – „Išsipildymo akcijos“ dalis. Šią dieną mini daug įmonių, mokyklų, vaikų darželių. Ar kepi pyragą šiai dienai?

– Stengiuosi iškepti, bet ne visada randu laiko. Visgi ne vienus metus esu kepusi savo firminį ananasų pyragą ir nešusi į TV3 ofisą per „Pyragų dieną“. Jis kažkodėl labai patikdavo kolegoms vyrams. Ne per saldus, bet turintis cinkelį – glaistą. Jo pagrindas – lydytas sūrelis. Daugiau ne išduosiu.

– „Išsipildymo akcijos“ koncertas tradiciškai organizuojamas gruodžio pradžioje, kuomet jau tvyro pasiruošimas didžiausioms metų šventėms. Papasakok, kaip tu šventi Šv. Kalėdas? Kokias tradicijas turite?

– Kalėdas jau daug metų švenčiame pas uošvius Žemaitijoje. Ten susirenkame visa gausi šeima. Buvimas kartu, žaidimai, Kalėdų senelio laukimas, tradicinių patiekalų ruošimas, tai – laikas, kai džiaugiamės vieni kitais. Svarbiausia dėmesys. Gera, kai yra su kuo dalintis džiaugsmu.

„Išsipildymo akcija“ sėkmingai gyvuoja nuo 2003 metų. Per visus šiuos metus geros valios žmonės paaukojo beveik 10 mln. rurų. Už suaukotas lėšas ligoninėms ir vaikams buvo nupirkta medicininė įranga, vaistai, atliktos operacijos, suteiktos reabilitacijos, pagerinta buitis. Iš viso akcijos metu buvo padėta daugiau nei 180-iai itin sunkių ligonių, kai kurie iš jų, tiesiogine to žodžio prasme, buvo prikelti gyvenimui. Akcijos organizatoriai TV3 televizija ir SEB bankas.

Iššūkio iniciatorės – Eglė Bogvilaitė Aronen ir Nida Vildžiūnaitė. „Pagerbiame stiprias Lietuvos moteris, kurios yra išmintingos, išmoningos, savarankiškos ir laisvos!“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė N. Vildžiūnaitė.

R. Šakalytė-Jakovleva portalui kauno.diena.lt pasakojo, jog jos „Facebook“ draugė E. Bogvilaitė Aronen gyvena Suomijoje, ten dirbo vaikų darželyje, bet Lietuvoje yra žinoma kaip suomiško ugdymo idėjų skleidėja ir aktyvistė.

R. Šakalytė-Jakovleva teigė, jog pati šią iniciatyvą vertina itin teigiamai, nes, anot jos, Žemaitė ir kitos Lietuvos moterys aktyvistės dažnai yra pamirštamos. „Žemaitė yra herojė, nes buvo pakankamai ryški ir nepelnytai užmiršta asmenybė. Nors pradėjo rašyti būdama brandaus amžiaus, ji nebijojo. Nors buvo iš provincijos, ji nebuvo „kaimo bobelė“, o keliavo po pasaulį. Nepaisant to, ji vis tiek nenusiėmė savo skarelės. Ji buvo įkvepianti, labai drąsi, nebijojo sakyti to, ką galvojo. Manau, kad ji neturėtų būti prisimenama tik kaip lietuvių literatūros asmenybė – ji turėtų būti vertinama ir dėl moterų teisių aktyvizavimo“, – sakė televizijos laidų vedėja.

Pasak moters, Lietuvos šimtmetis – puikus metas šiai akcijai. „Tai rodo mūsų pagarbą praeičiai ir moterims – vis dėlto, Žemaitė yra vienintelė moteris, kurios atvaizdas puikavosi ant mūsų valiutos, nors šiek tiek gaila, kad tik ant 1 lito“, – teigė R. Šakalytė-Jakovleva.

R. Šakalytės-Jakovlevos manymu, skarelė – ne namų šeimininkės, o moteriškumo simbolis, kuris jungia dailiosios lyties atstovių stiprybę praeityje ir dabar.  

„Savo „Facebook“ paskyroje prie iššūkio prisijungti pakviečiau moteris, kurios man svarbios, reikšmingos, daug pasiekę – savotiškos Žemaitės“, – pasakojo R. Šakalytė-Jakovleva. „Seimo narė Dovilė Šakalienė taip pat buvo „pataginta“, tikėkimės, kad taip pat prisijungs.“

Intriguojantis pasiūlymas

K.Rimienė ir R.Šakalytė-Jakovleva jas užbūrusiame Stambule praleido tris dienas. Žinomos moterys buvo pakviestos filmuotis greitai TV8 eteryje pasirodysiančio turkiško serialo "Meilės miestas" pristatyme Lietuvos žiūrovams.

Moterys neslėpė – toks pasiūlymas jas labai suintrigavo ir paglostė moterišką savimeilę. "Ne kasdien tokius pasiūlymus gaunu. Galima sakyti, kad beveik nedvejojau, tik su šeima viską suderinau. Buvau labai susijaudinusi", – prisipažino K.Rimienė.

R.Šakalytė-Jakovleva prasitarė jau seniai svajojusi aplankyti Stambulą, tačiau kokios nors aplinkybės vis pakišdavo koją: įtempta tenykštė politinė situacija, teroro išpuoliai ar pabėgėlių krizė.

Matėme besileidžiančią saulę, kaip vakarėjančiame fone paskęsta miestas ir sušvinta šimtai tūkstančių žiburių.

Žinomos moterys, Stambule nusifilmavusios serialo "Meilės miestas" pristatyme, tikino, kad dėl aktyvaus gyvenimo būdo žiūrėti turkiškus serialus būtų tikra prabanga, tačiau pripažįsta, kad keletą jų tikrai yra žiūrėjusios. K.Rimienė prisiminė mačiusi serialą "Kurt Sejitas ir Šura" ir žadėjo pasižiūrėti naująjį serialą "Meilės miestas".

R.Šakalytė-Jakovleva yra peržiūrėjusi net tris turkiškus serialus. "Šie serialai mane žavi savo paprastumu ir tikroviškumu, tai tikrai psichologiškai, bent jau man, artimesni serialai negu lotynų amerikiečių", – nuomonę išsakė R.Šakalytė-Jakovleva.

Kaip seserys

Pasak lietuvaičių, jų duetui keliauti ir filmuotis Stambule išvien sekėsi puikiai. Moterys ir iki šios kelionės pažinojo viena kitą, tačiau nebuvo artimos draugės.

"Tik susitikusios identifikavome, kad esame labai panašios išvaizda. Kelionė prasidėjo nusipirkus raudonų lūpdažių, tik šiek tiek skirtingų atspalvių. Mes ėjome mieste, ir turkai mūsų klausinėjo, ar mes seserys. Kad nebūtų visiškas melas, atsakydavome, kad esame pusseserės", – juokdamasi atskleidė Renata.

"Manau, mes panašios ne tik išoriškai – abi esame paprastos, panašiai vertiname žmones ir su jais bendraujame", – apie pažintį iš naujo su R.Šakalyte-Jakovleva pasakojo K.Rimienė.

Didžiausi atradimai

Televizijos moterų duetas kelionės metu aplankė pagrindines kultūrinio paveldo vietas Stambule ir filmavosi ryškiausiose šio miesto traukos taškuose.

"Aplankėme Šv. Sofijos soborą, Sultono Ahmedo mečetę, dar žinomą kaip Mėlynąją mečetę, didįjį Stambulo turgų, Sultono rūmų muziejų "Topkapi Palace", plaukiojome laivu Bosforo sąsiauriu, kuris skiria Europos ir Azijos žemynus, gyvenome 5 žvaigždučių viešbutyje pačiame Taksimo skvere", – įspūdžius pasakojo K.Rimienė, o R.Šakalytė-Jakovleva pridūrė, kad moterys aplankė europietiškąją Stambulo pusę.

K.Rimienė atviravo, kad labiausiai ją pakerėjo kultūrinės ir istorinės Stambulo dalies didybė. "Mūsų Lietuva švenčia tūkstantį metų nuo pirmo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, o ten istorija skaičiuojama ne vienu tūkstantmečiu. Stambulas yra miestas, kuriame, galima sakyti, Eurazijos istorija, Bizantijos imperija prasidėjo", – neslėpė susižavėjimo Kristina.

"Mes dažnai įsivaizduojame Turkiją su jos kurortais, į kuriuos važiuojame ilsėtis su šeimomis ir kur apsistojame viešbučiuose, kuriuose "viskas įskaičiuota". Stambule yra griuvėsių, menančių tūkstantmečių istoriją, daugybė religinių bendruomenių. Man tai buvo atradimas, nes sostinė Ankara neturi tokios turtingos istorijos", – pasakojo ji.

Renatą labiausiai sužavėjo plaukimas laivu Bosforo sąsiauriu. "Buvo labai gražus metas, matėme besileidžiančią saulę, kaip vakarėjančiame fone paskęsta miestas ir sušvinta šimtai tūkstančių žiburių. Plaukimas buvo įspūdingas, nes didžiuliame laive buvome vieni ir galėjome gėrėtis Stambulu nuo vandens", – dar neišblėsusiais įspūdžiais dalijosi R.Šakalytė-Jakovleva.

Stambule žmonės tikrai gali kaktomuša susitikti ir galbūt pažvelgę vienas kitam į akis atrasti tą meilę.

Ji prisipažino, kad neišdildomą įspūdį paliko ir Šv. Sofijos katedra. "Tikras architektūros šedevras, juolab kad mano dukrelės vardas yra Sofija. Buvo gražus sutapimas ten nueiti ir pasimelsti šv. Sofijai, kad ji globotų mano vaiką. Šis nuostabus miestas sužadino manyje labai daug gražių jausmų, ir esu tikra, jog čia dar grįšiu su vyru ar bičiulėmis, nes per porą dienų visko pamatyti tiesiog neįmanoma", – neslėpė emocijų žinoma moteris.

Romantikos miestas

Ar Stambulas, su kuriuo susipažino lietuvaitės, gali vadintis meilės miestu? K.Rimienė svarstė, ar šis megapolis galėtų nukonkuruoti Paryžių, tituluojamą meilės miestu. "Manau, kad vietose, kuriose yra tiek daug žmonių ir tokia didelė kultūrų samplaika kaip Stambule, meilės tikrai netrūksta. Stambule žmonės tikrai gali kaktomuša susitikti ir galbūt pažvelgę vienas kitam į akis atrasti tą meilę", – svarstė K.Rimienė.

R.Šakalytė-Jakovleva pastebėjo, kad Stambulas meilės miestu gali būti pramintas ir dėl to, jog daugumos turkiškų serialų veiksmas vyksta būtent šiame mieste. "Čia išties yra labai daug vietų, kurios simbolizuoja meilę, romantiškas istorijas, miestas turi labai daug legendų dar nuo antikos laikų, juk čia ir Dzeuso mylimoji slapstėsi nuo Heros pykčio", – priminė pašnekovė.

"Kiekvienas miestas, kuriame gimsta kieno nors šilti jausmai, virsta meilės miestu. Bent jau musulmoniškame pasaulyje Stambulas yra ir laisvos meilės, ir laisvės miestas. Visai nesistebiu, kad serialo, kurį pristatinėjame, herojų jausmai užgimė Stambule. Jiems jis tikrai tapo meilės miestu", – neabejojo R.Šakalytė-Jakovleva.

R. Šakalytė-Jakovleva, kuri kasdien bendrauja ir su „TV Pagalbos“ herojais, sako, jog kelionė į Stambulą bus malonus atotrūkis nuo kasdienybės. Iš gerbėjų Renata sulaukė nemažai klausimų, ar tik ji nesifilmuos kokiame naujame turkų seriale, tačiau moteris palieka intrigą. Tik užsimena, kad tokio masto filmavime dar tikrai nėra dalyvavusi.

K. Rimienė laidoje nuolat kalbina stiprias, sėkmingas, tačiau kartu ir be galo švelnias moteris. Ji pati yra floristė, tad romantikos ir grožio pasaulis visuomet supa Kristiną. Koks bus jos vaidmuo Stambule?

Tiek Renata, tiek Marijonas yra ne kartą vedę renginius, vykusius svarbiomis mūsų šaliai progomis, dalyvauja įvairiose iniciatyvose ir abu labai vertina Lietuvos laimėjimus atgavus nepriklausomybę bei kuriamas patriotiškas tradicijas.

„Aš nelinkęs idealizuoti tarpukario Lietuvos, bet taip pat dabar jau žinau, jog 20 metų valstybės gyvenime yra labai nedaug ir dažnai per mažai, kad ji susitvarkytų, ganėtinai subręstų ir sutvirtėtų. Tad ir dabar norisi, kad išorinės jėgos mums duotų kuo daugiau laiko išmokti patiems tvarkytis su savo problemomis ir apsišluoti savame kieme. Po nepriklausomybės atgavimo, stojimas į Europos Sąjungą ir NATO – geriausia, kas galėjo nutikti. Sakau tai su visišku įsitikinimu, nes savo akimis galiu palyginti dabartinę Lietuvą su šalimis, kurios ir liko sovietinės erdvės įtakoje“, – sako Marijonas.

„Man svarbiausias – atgauta laisvė. Iškovota nepriklausomybė. Susigrąžinta savastis, kas mes ir kodėl, galimybė būti savarankiškiems. Buvau ir esu viso to liudininkė. Tikiuosi, laisvės iš mūsų jau niekas nebeatims“, – kalbėjo R. Šakalytė-Jakovleva.

Himno giedojimas M. Mikutavičiui – išskirtinis įvykis, tačiau jam ne taip svarbu kur giedoti, daug svarbiau – emocijos. „Man gražiausia, kai himną gieda žmonės, nelaukiantys jokių nurodymų ir nesidairantys, kaip elgiasi kiti. Įstrigo giedojimas draugo sodyboje. Jis nuleido vėliavą su Vyčiu, kuri paprastai ten plevėsuoja, pakėlė trispalvę ir ten visi – vyrai, moterys ir vaikai – sugiedojome, stovėdami po lietumi. Kita vertus, esame himną plėšę ir žvejyboje, rankose laikydami meškeres. Tai nebuvo labai iškilminga, bet smagu tai tikrai“, – gražiausias akimirkas prisimena M. Mikutavičius.

Renata sako net negalinti išskirti momento, kai himnas skamba gražiausiai: „Kiekvieną sykį jį girdėdama ar pati giedodama jaučiuosi ypatingai: širdį užplūsta jaudulys, oda perbėga malonūs šiurpuliukai ir tą akimirką kaip jokią kitą jaučiuosi be galo artima su savo šalimi bei jos žmonėmis“.

Abu šių metų Himno giedojimo ceremonijos vedėjai įvardija ir dar kelis kūrinius, kurie jiems sukelia panašias emocijas kaip šalies Himnas. Renatai tai – sporto himnu vadinama M. Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“, o pats M. Mikutavičius antru šalies himnu galėtų vadinti J. Gudavičiaus ir Ksavero Vanagėlio dainą „Kur giria žaliuoja“. „Šiurpai eina, kai ją chorai dainuoja. Bėda, kad ji būtų dar labiau melancholiška, nei dabartinis himnas“, – juokiasi Marijonas.

Paprašytas atskleisti, kas muzikos kūrinį paverčia himnu, Marijonas tikina, jog tai nebūtinai turi būti muzikinis šedevras: „Jo jėgą dažnai sukuria istorinės aplinkybės, emocinis kontekstas ir jausminės asociacijos. Kūrinys turi būti tam tikros epochos kūdikiu, išgyventi ją kartu su žmonėmis ir tada jis taps legenda“, – sako muzikantas.

TV3 televizija jau devintus metus iš eilės kviečia kartu švęsti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Visi lietuviai visuose pasaulio kampeliuose liepos 6 d. 21 val. kviečiami susiburti ir kartu sugiedoti Lietuvos „Tautišką giesmę“.

Liepos 6 d. nuo 19.30 val. žiūrovai galės stebėti koncertą Raudondvario dvare su žinomais ir mylimais visų kartų atlikėjais: nuo mažųjų žvaigždučių – Milėjos, Faustos, jaunimo pamėgtų – Iglės, Ievos Zasimauskaitės, Paulinos, „Only Once“ iki patyrusių scenos vilkų – Merūno, Ovidijaus Vyšniausko, Povilo Meškėlos. Visos kartos susivienys ir skirs savo dainas Lietuvai, o 21 valandą drauge su visais pasaulio lietuviais giedos „Tautišką giesmę“. Šiemet Lietuvos himną giedos ir didžiulis, daugiau 60 narių gruzinų choras, kuris kaip tik dabar mokosi lietuviškus giesmės žodžius.

Tautiškos giesmės giedojimas ir specialus koncertas iš Raudondvario – liepos 6 d. 19.30 val. per TV3, visą dieną bus galima stebėti tiesiogines transliacijas apie pasirengimą himno giedojimui.

– Didžiosios pavasario šventės – jau ant nosies. Kaip Velykas sutinka jūsų šeima?

– Velykos, kaip ir didžiosios žiemos šventės, mūsų šeimoje visuomet labai laukiamos. Tai metas, kai prie bendro stalo susirenka patys artimiausi giminaičiai. Taip jau susiklostė, kad daug metų Velykas švenčiame pas vyro tėvus. Visuomet stengiamės išvakarėse arba Kristaus Prisikėlimo dieną nuvykti ir į bažnyčią. Kiaušinių marginimas, ridenimas ir šventiniai pietūs su gausia šeima mums – svarbiausia Velykų tradicija. Jei tik oras geras, būtinai einame pasivaikščioti pamiške ar važiuojame prie Svilės šaltinio, nes sėdėti visą dieną prie skaniausiais valgiais nukrauto stalo – vargas pilvui (juokiasi).

Maloniai pavargusi moteris yra namų ramybė ir laimė, o pervargusi, išvarvėjusiais paakiais – uraganas ir besiveržiantis ugnikalnis viename.

– Kalbama, kad esate puiki kulinarė. Turite firminių receptų, be kurių neapseinama per šią šventę?

– Nežinau, ar esu puiki kulinarė, bet gaminti patinka. Tiesa, anksčiau turėjau daugiau laiko išmėginti įvairius naujus patiekalus, o dabar dažniausiai gaminu įprastus ar vaikų mėgiamus valgius. Taigi spontaniškumui virtuvėje vietos vis mažiau. Specialiai Velykoms skirtų receptų neturiu – tiesiog tai dienai stengiamės gaminti ką nors nekasdieniško, šventiško. Pavyzdžiui, šiemet ketiname nustebinti artimuosius keliuose skirtinguose marinatuose ruoštais šonkauliukais.

– Domėjimasis sveika mityba dabar – „ant bangos“. Pasiduodate šių madų vėjams? Kas sudaro jūsų mitybos pagrindą?

– Kai kuriuos dalykus natūraliai atrandu dar iki visokių „bangų“. O kitus – tada, kai visi jau būna seniai pamiršę. Savaime įvyko taip, jog pajutau poreikį keisti mitybą – organizmas ėmė siųsti signalus, kad susimąstyčiau, ką, kaip ir kada dedu į burną. Streikavo visa virškinimo sistema, bėrė odą, imunitetas buvo silpnas, trūko jėgų ir energijos, kamavo antsvoris. Tad pradėjau sportuoti ir vis daugiau dėmesio ėmiau skirti mitybai.

Pirmiausia į racioną įtraukiau daugiau daržovių, žalumynų, vaisių. Toliau sėkmingai mažinu cukraus ir druskos kiekius, bulvinius patiekalus, beveik atsisakiau riebių produktų, rūkytų mėsos gaminių, bandelių ir baltos duonos. Stengiuosi nevalgyti mėsos su bulvėmis, makaronais, derinu ją su salotomis, daržovėmis. Apskritai potraukis mėsai sumažėjo – ypač per abu nėštumus. Jei jos labai užsinoriu, dažniausiai renkuosi paukštieną, jautieną arba žuvį. Taip pat sumažinau maisto kiekius – porcijos dydis be galo svarbu, kaip ir valgymo laikas bei saikas. Prieš dešimt metų persivalgyti man buvo labai lengva. Dabar tai retenybė ir nemaloni išimtis.

– Susilaukus antrosios dukrelės rūpesčių padvigubėjo ar viskas jau kaip tik pažįstama? Esate atviravusi, kad vienu metu jau ėmė „važiuoti stogas“, prireikė net psichologo pagalbos...

– Nėra lengva būti mama ir auginti vaikus, ypač tokioms perfekcionistėms kaip aš. Ačiū Dievui, dabar motinystė kur kas dažniau teikia džiaugsmą nei erzelį. Nebejaudina tos krūvos trupinių po stalu, išmėtyti žaislai kambariuose ar smėlio pilni mano išeiginiai batai (šypsosi). Kaip pavyko pasiekti vidinę ramybę? Šiaip ne taip išmokau nepervargti ir planuoti laisvalaikį. Taip taip, ne tik darbus, reikalus, rūpesčius, bet ir laiką džiuginančius dalykus.

Maloniai pavargusi moteris yra namų ramybė ir laimė, o pervargusi, išvarvėjusiais paakiais – uraganas ir besiveržiantis ugnikalnis viename. Blogai bus ir vaikams, ir vyrui, ir pačiai moteriai. Todėl svarbu rasti laiko sau. Gimus vaikams viso to nesugebėdavau. Galiausiai dėl nuovargio „išlindo“ dar ir praeities demonai, susiję su skaudžiais vaikystės išgyvenimais, kuriuos, tikėjau, saugiai buvau paslėpusi pasąmonės užkaboriuose. Savipagalbos knygų, filmų ir pokalbių su artimiausiais žmonėmis nebepakako, todėl teko prašyti psichologo pagalbos.

Tai buvo geriausias sprendimas, kokį tuo metu galėjau priimti. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas turėtume labiau rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine sveikata bei kartais apsilankyti pas psichoterapeutą. Psichohigiena ne ką mažiau svarbi už dantų priežiūrą ar onkologinių ligų prevencines patikras, tik dažnai per vėlai tą suprantame.

– Kas jums padeda „neperdegti“?

– Poilsis. Nors kelios laisvos minutės tik sau. Nesvarbu, kas tai būtų – kavos puodelis, kol mažylė snaudžia, o vyresnioji darželyje, telefoninis pokalbis su drauge, patinkančios dainos klausymasis visu garsu ar trumpas pokaičio miegas. Taip pat – malda, nes tai meditacija su savimi ir aukštesne jėga, galinčia suteikti mums naujos energijos. Per šią maldą svarbu nepamiršti padėkoti, o tada galima ir ko nors prašyti.

– Pagimdžiusi Sofiją daug ką nustebinote taip greitai grįžusi į darbą. Abu su vyru esate įtemptos profesijos – žurnalistikos – atstovai. Ar spėjate dalinti dėmesį abiem dukroms?

– Labai stengiamės, kad abi jos jaustų mūsų dėmesį, meilę ir rūpestį. Gal ne visada pavyksta tai padaryti kokybiškai, tačiau „kaltę“ išperkame su kaupu. Mums be galo patinka būti visiems drauge – ypač dūkti lauke. Pasakų skaitymas prieš miegą, bendri žaidimai ir darbai, pavyzdžiui, kiemo šlavimas, gėlių laistymas, obuolių rinkimas ar sausainių kepimas yra pats brangiausias šeimos laikas.

Filmavimo aikštelėje užvirė tikras linksmas šventinis chaosas: Vaida Skaisgirė rideno margučius, Aušra Štukytė ir Ineta Stasiulytė dažė kiaušinius, milžinišką kiaušinį iš garuojančio puodo traukė Šarūnas Banevičius, Gerda Stiklickienė ir Vitalijus Cololo žaidė su kiek išsigandusiais triušiukais, Saulius Urbonavičius-Samas meistravo lovelį margučiams ridenti, Džiugas Siaurusaitis, Povilas Laurinkus, Dalia Morozovaitė, Naglis Šulija, Renata Šakalytė-Jakovleva ir Rokas Petrauskas – bandė margučių stiprumą.

Tiesa, labiausiai nepasisekė Renatai, kurios partneris turėjo žalią kiaušinį, todėl kaskart kartojant dublį tekdavo teptis rankas kiaušiniu. „Nepykit, bet aš kiekvieną kartą klyksiu“, – iš anksto visus įspėjo Renata.

Kompaniją TV3 žvaigždėms palaikė du „Lietuvos talentų“ dalyviai – margučiais žongliravo Kasparas, o įtampą margučių ridenimo varžyboms būgnais kėlė Fausta.

TV3 Velykų klipą eteryje galite matyti jau nuo praėjusio savaitgalio. O dabar kviečiame pamatyti ir tai, kas liko už kadro:

Vaikystėje ir paauglystėje iškentusi žiaurų patėvio smurtą garsi moteris neslėps, kad galėjo būti viena tų vaikų, kurie neiškentę fizinio ir psichologinio smurto, nusižudo.

„Būdavo ir labai stiprių smūgių. Ir į galvą, ir kažkur kitur... Buvo visokių minčių. Tu užsidarai į vidinį kiautą, nes būdamas vaikas tu įvertini, kad tos jėgos yra nelygios, kad tau nėra prasmės priešgyniauti“, – skaudžius išgyvenimus, kai kentėdavo nuo patėvio smurto TV3 gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“ prisimins R. Šakalytė-Jakovleva.

Žinoma moteris pasakos, kad jos gyvenimas aukštyn kojomis apvirto tada, kai jos mama ištekėjo antrą kartą. Patėvis keldavo ranką ne tik prieš žmoną, ją, bet ir prieš tikrąją savo dukrą. Po žiaurių išgyvenimų atsitiesusi ir pati dvi dukras auginanti Renata šiandien visus skatina nelikti abejingais, apsidairyti aplinkui, galbūt kažkam yra reikalinga jūsų pagalba.

Būdavo ir labai stiprių smūgių. Ir į galvą, ir kažkur kitur... Buvo visokių minčių. Tu užsidarai į vidinį kiautą, nes būdamas vaikas tu įvertini, kad tos jėgos yra nelygios.

„Jei mums atrodo, kad mes nieko negalime pakeisti, kad mes nieko nepadarysime, po velnių, tikrai padarysime! Ir aš visą laiką, kai išgirstu tokias žinias, kad kažkur kažkas išėjo, galvoju: na, kodėl manęs nenusiuntė ten pabūti kažkur šalia...“, – nesulaikydama ašarų atvirame interviu kalbės žinoma moteris.

R. Šakalytė-Jakovleva savo istoriją atvirai pasakoja todėl, kad tai galėtų tapti kažkam pavyzdžiu, jog galima iš viso to išbristi: „Man nereikia jokio gailesčio, užuojautos. Aš visą tą etapą praėjau, su tuo jau yra susitaikyta. Aš kalbu apie tai, kad galėčiau parodyti, kokia yra beprasmybė moterims gyventi smurte, kentėti, kad yra nesąmonė bandyti išsaugoti vaikams tėtį, kuris daužo tiek mamas, tiek pačius vaikus“.

Antrosios laidos istorijos herojė – praeityje garsi dainininkė Edilija Nikartaitė-Geltona. Prieš dešimt metų iš viešumos pasitraukusi dainininkė tik gyvenimo būdo laidai „Raudonas kilimas“ atvėrė savo namų duris ir papasakojo apie užgriuvusią šlovę, su kuria jai nepavyko susidoroti. Tačiau moteris prisipažins šiandien tyliai pasvajojanti apie grįžimą į eterį, tačiau niekaip nesulaukianti kvietimų dirbti televizijoje.

Iš kur R. Šakalytė-Jakovleva semiasi stiprybės? Kas televizijos laidų vedėjai padėjo išgyventi žiaurų patėvio psichologinį ir fizinį smurtą? Visi atsakymai – jau šį sekmadienį 18 val. per TV3!

„Raudonas kilimas“ – kiekvieną sekmadienį 18 val. per TV3.

Prieš dešimt metų iš viešumos pasitraukusi dainininkė tik gyvenimo būdo laidai „Raudonas kilimas“ atvėrė savo namų duris ir papasakojo apie užgriuvusią šlovę, su kuria jai nepavyko susidoroti. Moteris prisipažins šiandien tyliai pasvajojanti apie grįžimą į eterį. Pirmą kartą viešai prabils ir žinomos moters vyras.

Prieš dešimtmetį E. Nikartaitė-Geltona koncertavo pilnoms salėms gerbėjų, tačiau gyvenimo būdo laidoje dainininkė prisipažins, kad užgriuvusi sėkmė ir šlovė turėjo savo kainą. Dar būdama žymi Geltona staiga atsisakė populiarumo, scenos, atlikėjos karjeros ir nutarė atsisveikinti su pramogų pasauliu.

„Aš dar ir dabar atsisuku ir galvoju: „Man primokėtų – aš negrįžčiau!“ Tada aš norėjau pasislėpti. Man buvo noras kažkur į šieno kupetą įlįsti, kad niekas manęs nepažintų, niekas gatvėje nebadytų pirštu, niekam nebūtų įdomu, kur aš dirbu, kada aš vaiką pagimdysiu, kada tuoksiuosi, kur ir ką darysiu. Man tada norėjosi nubraukti visą tai“, – atvirai laidoje apie praeityje užgriuvusią šlovę kalbės Edilija.

Atlikėjai buvo pabodę, kad bet koks jos gyvenimo įvykis buvo aprašomas žiniasklaidoje: „Aš taip nuo to pavargau. Aš visiškai nemąsčiau, kur aš išeisiu, ką veiksiu. Man norėjosi nešti iš ten kuo greičiau kudašių. Ir aš išnešiau.“

Tačiau po dešimt metų tylos praeityje garsi atlikėja atvirame interviu prisipažins, jog po truputį pasiilgsta viešo gyvenimo ir norėtų vėl tapti matoma. Bet ne kaip dainininkė, o kaip televizijos laidų vedėja, projektų dalyvė ar netgi serialų aktorė.

„Gal televizija visai ir faina man būtų ir visai įdomu. Gal visai ir pasifilminčiau kažkur seriale. Ar laidos vedimas, projekto vedimas. Aš gal mielai sudalyvaučiau kažkokiame projekte, kaip kokie šokiai ant parketo“, – šypsodamasi laidoje atviraus atlikėja. Gyvenimo būdo laidoje jai antrins ir iki šiol viešai televizijoje nekalbėjęs jos sutuoktinis – verslininkas Modestas Bložė.

Dabar šeimą puoselėjanti ir su vyru du vaikus auginanti E. Nikartaitė-Geltona gyvenimo būdo laidoje drąsiai klaus, su kuo reikia permiegoti, kad patektum į televiziją? Moteris nuogąstaus, kad eteryje matomos tik garsių vyrų žmonos ar meilužės.

„Visur yra gerai žinomų vyrų žmonos arba meilužės. Visi, kas ateina naujai į ekraną, tai yra ne šiaip kažkas naujai iš gatvės“ , – mano moteris, niekaip neatrandanti kelių į televiziją ir vis dar nesulaukianti pasiūlymų dirbti joje.

Laidos „Raudonas kilimas“ žiūrovai sekmadienį išgirs ir dar vieną, itin jautrią istoriją. Žinoma televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva atvirai papasakos apie vaikystėje patirtą smurtą. Nuo patėvio rankos ji kentėjo ne kartą. Garsi moteris prisipažins, kad jei ne geriausios draugės ir senelių palaikymas, vargu, ar ji šiandien būtų gyva.

Kodėl E. Nikartaitė-Geltona pačioje populiarumo viršūnėje dingo iš viešumos? Kokie moters ateities planai ir kodėl ji vėl nori grįžti į pramogų pasaulį? Visi atsakymai – jau šį sekmadienį 18 val. per TV3.