Sunerimo dėl didėjančio pilvo

Į ligoninę 61-erių klaipėdietis kreipėsi, kai dėl neaiškių priežasčių jam pradėjo stipriai didėti pilvas. „Prieš metus pastebėjau, kad auga pilvas ir nesupratau, kodėl: juk visuomet aktyviai gyvenau, sportavau. Norėdamas numesti svorio, pradėjau mažiau valgyti. Kūno masė nemažėjo, tačiau organizmas atrodė kiek išsekęs, nyko raumenys. Jokio skausmo nejaučiau“, – prisiminė pacientas.

Nuvykus pas šeimos gydytoją ir atlikus echoskopiją, vyras buvo informuotas, kad situacija labai rimta: „Skubiai rekomendavo kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologinių ligų specialistus. Aš ir visa mano šeima patyrėme šoką ir skubėjome ieškoti pagalbos. Kiekviena diena buvo brangi. Labai džiaugiuosi, kad, atlikęs COVID-19 tyrimą, jau kitą dieną patekau į profesionalių Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų rankas ir gavau visokeriopą pagalbą.“

Vyras buvo paguldytas į ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyrių.

Sėkmingai pašalinta sarkoma

Atlikus pilvo organų kompiuterinę tomografiją, pacientui nustatytas gigantiškas retroperitoninio tarpo (tarpo tarp pilvo ertmės organų ir stuburo) auglys. Paciento būklė buvo aptarta ligoninės daugiadalykiame gydytojų konsiliume. Nutarta gydymą pradėti nuo operacijos.

Trijų chirurgų komanda, vadovaujama Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjo dr. Algirdo Šlepavičiaus, operacijos metu pašalino 13 kg auglį – sarkomą. Netgi ir daug mačiusių chirurgų komandai tokios didelės sarkomos dar nebuvo tekę operuoti.

Kaip paaiškino dr. A.Šlepavičius, kartu pašalinta blužnis, dalis kasos, kairysis antinkstis ir dalis skrandžio. Šie organai buvo pažeisti sarkomos. Operacija truko 3,5 valandos ir praėjo sklandžiai.

„Bet koks auglys, gumbas, kuris atsirado ar auga, turėtų kelti susirūpinimą ir turi būti ištirtas specialisto. Sarkomų gydymas sudėtingas ir kompleksinis. Dažnai turi būti panaudoti visi įmanomi metodai: operacija, chemoterapija, gydymas spinduliais. Dėl šių priežasčių sarkomos turėtų būti gydomos tokiose gydymo įstaigose kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurioje sukaupta ilgametė tokių navikų sėkminga gydymo praktika, yra reikalinga aparatūra ir visi specialistai (onkologai chemoterapeutai, radioterapeutai ir kt.), išmanantys šių auglių gydymą“, – kalbėjo Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. A.Šlepavičius.

Po sėkmingos operacijos ligonis jau kitą dieną buvo perkeltas iš Reanimacijos skyriaus. Pacientas galėjo atsikelti iš lovos ir žengti pirmuosius žingsnius. Pirmas jo pastebėjimas po narkozės buvo: „Kur dingo mano pilvas?“ – prisiminė Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas. Vyras sparčiai sveiko ir jau tolesniam gydymui išleistas namo.

„Nors iš pradžių artimieji bandė siūlyti vykti į Kauną ar Vilnių, tačiau nedvejodamas savo ligos iššūkius patikėjau Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistams. Esu labai dėkingas mane operavusiam gydytojui dr. A.Šlepavičiui, slaugytojoms ir visam personalui. Šioje ligoninėje – ir išskirtinis dėmesys, ir tikėjimo įkvepiantis profesionalus medikų darbas“, – įspūdžiu dalijosi praėjus vos savaitei po operacijos pacientas. Jis džiaugėsi, kad galėjo gauti visą reikiamą medicinos pagalbą ir tikisi, kad pasveikęs vėl galės grįžti pirmiausia į savo šeimos ratą, o galbūt ir į savo mėgstamą darbą – dirbti laivo kapitonu.

Tikimybė – mažiau nei 1 proc. milijonui

Pasak dr. A.Šlepavičiaus, pacientui nustatyta retroperitoninio tarpo liposarkoma išsivysto iš riebalinio audinio ląstelių: „Riebalinio audinio sarkomų dažnis tik 2,5 atvejo 1 milijonui gyventojų. O retroperitoninio tarpo sarkomos dar retesnės – dažnis tik 0,8 atvejo 1 milijonui gyventojų. O tokio dydžio liposarkomų Lietuvoje buvo išoperuota ir aprašyta vos keletas“.

Anot KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjo, chirurginio sarkomų gydymo tikslas – visiškai pašalinti naviką: kartu su naviku pašalinti mažiausiai 1 cm sveikų audinių aplink naviką. Tai atliekama, kad už buvusio naviko ribų visiškai neliktų sarkomos ląstelių ir būtų kuo mažiau galimybių ligai pasikartoti. Visa operacinė medžiaga ištiriama mikroskopu, būtinai ištiriami pašalintų audinių kraštai. Jei operacinės medžiagos kraštuose neaptinkama sarkomos ląstelių, sakoma, kad „kraštai neigiami, švarūs“, jei aptinkama, sakoma, kad „kraštai teigiami“.

„Tai reiškia, kad sarkomos ląstelių galėjo likti ir už pašalintų audinių ribos. Tokia situacija reikalauja papildomo gydymo – pakartotinės operacijos, chemoterapijos ar radioterapijos. Jei sarkoma nustatyta pilvo organuose ar užpilvio srityje, atlikti radikalią naviko pašalinimo operaciją sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, nes navikinės masės būna šalia stambiųjų kraujagyslių ar kitų gyvybiškai svarbių organų“, – detalizavo Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas.

Sarkoma – ne vėžys

Sarkoma nėra tas pats, kas vėžys. Ji vystosi iš jungiamojo audinio ląstelių, o vėžys – iš epitelinio audinio ląstelių. Tai retas piktybinis susirgimas, iš visų onkologinių ligonių juo serga mažiau kaip 1 proc. Vieno tipo sarkoma dažnai nėra panaši į kitos rūšies. „Mediciniškai tai labai skirtingi augliai. Vieni jų auga ir plinta po organizmą lėtai, kiti sparčiai progresuoja. Sarkoma – tai ne viena liga. Po šiuo pavadinimu slepiasi iki 100 skirtingų sarkomos tipų, diferencijuojamų pagal mikroskopinį naviko vaizdą ir atsiradimo vietą. Sarkoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Didesnė dalis navikų atsiranda galūnėse, kiti – aplink įvairius organus pilve ar krūtinės ertmėje“, – dėstė KUL medikas.

Liga sukelia simptomus, kurie priklauso nuo jos atsiradimo vietos. Susirgus sarkoma, prognozės priklauso nuo daug faktorių. Iš jų pagrindiniai yra ligos išplitimas, jo dydis, ligonio amžius, būklė ir naviko tipas, kuris nulemia ligos piktybiškumą – augimo ir plitimo organizme greitį. „Profilaktikos priemonių, kad neatsirastų ši liga, nėra, nes niekas tiksliai nežino jos atsiradimo priežasčių. Nors sveikas gyvenimo būdas yra gera idėja sumažinti daugelio ligų riziką, neatrodo, kad į konkretų ryšį su sarkoma“, – pridūrė Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. A.Šlepavičius.