„Sodros“ pajamos

Didžiausią „Sodros“ pajamų dalį, 94,4 proc. arba 4,015 mlrd. eurų, pernai sudarė darbdavių ir darbuotojų įmokos, kurios palyginti su 2017 m. padidėjo 10,3 proc. Tai lėmė 0,4 proc. didesnis apdraustųjų skaičius bei 10,8 proc. didesnės vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos (2018 m. – 807,4 eurai, 2017 m. – 728,5 eurai).

Savarankiškai dirbančių asmenų įmokų priskaičiuota 88,6 mln. eurų, tai yra 15,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

„Sodros“ išlaidos

Didžiausią išlaidų dalį, 72,6 proc. arba 2,962 mlrd. eurų, pernai sudarė pensijos. Ligos išmokoms išleista 305,7 mln. eurų (7,5 proc. visų išlaidų). Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms išleista 317,7 mln. eurų (7,8 proc. visų išlaidų). Nedarbo draudimo išmokoms išleista 194,3 mln. eurų (4,8 proc. visų išlaidų). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išlaidos sudarė 26,2 mln. eurus (0,6 proc. visų išlaidų).

Dar 192,4 mln. eurų (4,7 proc. visų išlaidų) pervesti į pensijų fondus. Tai 19,5 mln. eurų (11,3 proc.) daugiau nei 2017 m., nes 2018 m. 0,1 proc. padidėjo pensijų kaupimo dalyvių skaičius ir 11,2 proc. padidėjo vidutinės mėnesio pajamos. Kaip žinoma, nuo 2019 m. socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus buvo atsisakyta.

„Sodros“ veiklos sąnaudos sudarė 74,6 mln. eurų (1,8 proc. visų išlaidų).

Rezervinis fondas

Rezervinis fondas, į kurį „Sodra“ pirmą kartą pervedė 195 mln. eurų lėšų, yra valstybės pinigų fondas, kurio tikslas – kaupti valstybės piniginius išteklius. Jo lėšos negali būti skiriamos einamosioms išlaidoms finansuoti, tačiau jos gali būti naudojamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai dėl išskirtinių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais nepakanka „Sodros“ biudžeto atitinkamos rūšies pajamų.

Kartu su „Sodros“ 2018 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu Vyriausybė pritarė Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms.

„Ankstesnių metų įvykiai rodo, kad finansiniai sunkumai gali užgriūti greitai ir netikėtai. Todėl turime būti pasirengę užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei stabilumą. Rezervo fondo lėšos bus naudojamos tik gerai įvertinus ekonominę padėtį ir nustačius išskirtines aplinkybes, kurioms atsiradus nebūtų galima finansuoti atitinkamas socialinio draudimo rūšis“, – pranešime spaudai sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė „Sodros“ rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatams, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Rezervinio fondo lėšų turėtų pakakti maždaug vienerius metus mokėti pensijas ir kitas socialines išmokas.

Šiuo metu Rezervo fondas nėra kaupiamas, tačiau tokia prievolė buvo nustatyta 2017 metų sausį įsigaliojusiais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais.

Fondą sudarys Pensijų subfondas, kurio lėšos galės būti skirtos pensijoms, ir Išmokų subfondas, skirtas ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms. Rezervas bus sudaromas iš pensijų ir kitų socialinio draudimo metinių pajamų dalies, viršijančios metines išlaidas, pajamų, gautų iš investavimo, taip pat kitų teisėtai gautų pajamų.

Abiejų subfondų lėšos galės būti investuojamos tik į Vyriausybės, Lietuvos banko, Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių, Europos centrinio banko, EEE valstybių narių centrinių bankų ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurioms priklauso bent viena EEE valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius.

Taip pat numatyta galimybė iki 30 proc. lėšų investuoti į užsienio valiuta denominuotus skolos vertybinius popierius.

Pernai „Sodros“ išlaidos pensijoms mokėti siekė 2,45 mlrd. eurų, išlaidos kitoms socialinio draudimo išmokoms - 635 mln. eurų.

„Sodros“ biudžeto pajamos pernai buvo 3,518 mlrd. eurų, išlaidos - 3,516 mlrd. eurų (pajamos viršijo išlaidas 2,5 mln. eurų). Šiemet planuojamos „Sodros“ pajamos yra 3,739 mlrd. eurų, išlaidos - 3,708 mlrd. eurų, biudžeto perteklius - 31,6 mln. eurų.