Plačiau papasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– Kokią įtaką tai turi Lietuvos nacionaliniam saugumui?

– Žinote, mes dabar diskutuojame apie jų statusą Lietuvoje, o aš girdžiu juos prie sienos kritikuojančius Lietuvą ir klausiančius, kokia čia Europa, kad tokios ilgos eilės. Aš tik norėčiau jiems pasakyti, kad iš viso reikia būti dėkingiems Lietuvai, kad dar yra įmanoma įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES). Tiesą sakant, reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra vadinama agresoriaus asistente, kuri leidžia Rusijai naudotis savo karinėmis bazėmis. Baltarusija suteikė visą logistinę pagalbą. Jei Baltarusija nebūtų prisijungusi, Kyjivo apsupimo prieš pusantrų metų net nebūtų buvę. Jiems reikia to nepamiršti. Vertinant visą problemos mastą, reikia matyti du procesus. Viena vertus, tai yra ne tik Lietuvoje gyvenantys baltarusiai. Pusė milijono baltarusių turi vizas, kurias jiems išdavė ES valstybės. Mes tokių vizų jau nebeišduodame. Tos vizos leidžia jiems būti ES teritorijoje bent 90 dienų. Lenkija labai aktyviai išdavinėja vizas. Baltarusiai grįžta į Minską per Lietuvą. Kita pusė yra 62 tūkst. baltarusių, kurie turi teisę Lietuvoje laikinai arba nuolat gyventi. Dalis jų yra visiški ekonominiai migrantai, kurie dirbdami ES, švenčių proga grįžta į tėvynę. Man čia kyla dvejonių. Esu tą jau viešai pasakęs.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tie, kurie laisvai grįžta į Baltarusiją, yra tikrai ne tie, kurie bėgo nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo. Priešingu atveju, tai būtų jų paskutinė kelionė. Ta išvykusių baltarusių masė po kelių savaičių vėl grįš į Lietuvą. Kyla klausimas, ar nematome grėsmių nacionaliniam saugumui?

– Aš matau grėsmių ir rizikų. Valstybės saugumo departamentas (VSD) mato grėsmių. Tie, kurie grįžta pas savo šeimas, yra pažeidžiami. Turėkime galvoje visą režimo represinį aparatą. Mainais už tai, kad juos išleidžia išvažiuoti į Lietuvą ar kitą ES valstybę, jie gali vykdyti tam tikras užduotis. Mes apie tai kalbame jau kelis mėnesius. Su savo kolegomis esu registravęs ribojančias priemones, kurios numatytų tokių laikino gyvenimo leidimų sustabdymą, kad tas srautas bent jau stabilizuotųsi. Deja, galiu pasakyti, kad šiuo metu Seime balsų nėra tokiam sprendimui. Sausį Vidaus reikalų ministerija pateiks pasiūlymų rinkinį, kaip būtų galima riboti tuos srautus, neįvedant ribojančių priemonių. Jei asmuo iš tikrųjų reguliariai lankosi Baltarusijoje, turėdamas laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jis tą leidimą praras. Jei asmuo oficialiai ir viešai deklaruoja paramą radikaliajam litvinizmui, ideologijai, kuri sako, kad Vilnius yra baltarusių istorinis miestas, jis irgi praranda leidimą gyventi Lietuvoje.

Aš tik norėčiau jiems pasakyti, kad iš viso reikia būti dėkingiems Lietuvai, kad dar yra įmanoma įvažiuoti į Europos Sąjungą.

– Yra ir dar vienas pasiūlymas, kurį įvardijo ir pats VSD vadovas. Jis sako, kad reikėtų stiprinti VSD pajėgumus. Ar tai išeitis?

– Tai tam tikra išeitis, bet dalinė. Kadangi dirbu saugumo srityje jau nemažai metų, puikiai suprantu ir žinau, kad saugumas nėra pajėgus patikrinti visus įvažiuojančius į Lietuvą. Mums sudėtinga turėti visą informaciją apie žmogų, kuris yra valstybėje, kurią valdo represinis režimas. Prieš pat Kalėdas priėmėme naują žvalgybos įstatymo versiją, kuri labai stipriai sustiprina mūsų karinę ir civilinę žvalgybą. Be jokios abejonės, tai tėra tik vienas žingsnis. Reikės daugiau resursų.

– Galbūt galėtų būti keliamas ir dar vienas klausimas. Verslas mums nuolatos sako, kad trūksta darbuotojų ir prašo leisti jų atsivežti iš trečiųjų šalių. Ar verslas svarbiau nei saugumas?

– Aš suprantu verslo logiką. Yra tokių verslo šakų, kurios labai priklauso nuo trečiųjų šalių darbo jėgos. Jei reikės sverti nacionalinį saugumą ar verslo interesus, mes visą laiką turime būti nacionalinio saugumo pusėje. Jei nebus nacionalinio saugumo, jei nebus nepriklausomybės, tai nebus ir verslo. Aš sutinku ieškoti kompromisų.

Trijų konservatorių parengtose pataisose siūloma atimti galimybę tiek rusams, tiek baltarusiams prašyti vizų jau Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM).

Be tokių vizų šie užsieniečiai Lietuvoje iš esmės negalėtų teikti prašymo ir dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Anot ministerijos, ES valstybėms narėms nustatyta pareiga užsieniečiams, kurie atitinka visas tose direktyvose nustatytas priėmimo sąlygas, išduoti jiems reikiamas vizas.

Šiose direktyvose taip pat numatyta, kad prašymas išduoti leidimą gyventi atmetamas, jei laikoma, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

Taigi valstybės narės kompetentingos institucijos, atlikusios individualų vertinimą, pagrįstai gali neišduoti atitinkamų leidimų gyventi.

„(...) ta apimtimi, kiek projekte nurodytų valstybių piliečiams užkertama galimybė kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo, neatlikus jų individualių aplinkybių vertinimo, projekto nuostatos neatitinka prieš tai minėtų direktyvų nuostatų“, – rašoma dokumente.

Gruodžio pradžioje konservatoriai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas registravo siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Parlamentarų teigimu, griežtinti baltarusių atvykimą verčia Lietuvos žvalgybos duomenys, kad yra padidėjusi Baltarusijos specialiųjų tarnybų grėsmė verbuojant atvykstančiuosius.

Tačiau tuo pačiu konservatoriai siūlo ir naują ribojimą rusams, tai yra stabdyti jų vizų prašymų priėmimą ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Seimas jau yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros pranešime atkreipiamas dėmesys, kad priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama pranešime.

Prezidento nuomone, ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje Lietuva turi nuosekliai laikyti principinės nuostatos – kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės.

„Lietuvoje puikiai suprantame, kad karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Lietuvoje puikiai suprantame, kad karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys.

Anot jo, abiejose šiose valstybėse yra režimų nepalaikančių ar net jiems besipriešinančių žmonių, tokius asmenis Lietuva pasirengusi priimti.

„Tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu nėra jokio pagrindo skirtingam Baltarusijos ir Rusijos piliečių vertinimui“, – tvirtino valstybės vadovas.

Pagal G. Nausėdos siūlymą, Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūloma papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams turi būti vienodi suvaržymai.

„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ pareiškė K. Budrys.

„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – teigė patarėjas.

Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas.

Pasak jo, įstatymo iniciatyva yra sveikintina, nes nacionaliniu, taip pat ir įstatymo lygmenyje reikia  užsitvirtinti tam tikrą poziciją ir taikyti priemones Lietuvai grėsmę keliančioms valstybėms.

K. Budrys sako, kad reikia išlaikyti ir toliau humanitarinį kelią  į Lietuvą patekti opozicijos atstovams iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat jis mano, kad sankcijos neturėtų paliesti dabar jau čia, Lietuvoje esančių ir gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisių „kokia nors forma“, ypač, kai kalbama apie atvykusiuosius humanitariniais pagrindais.

„Tačiau ko mes negalime su leisti daryti, tai diferencijuoti politiniu tokiu va būdu Rusijos ir Baltarusijos sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi negu, kad kita valstybė ar tai kitą kažkokią negera žinią siųsti į pasaulį“, – kalbėjo K. Budrys.

NSGK poziciją dėl anksčiau siūlytų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteikiant Lietuvos pilietybę ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, sušvelnino šią savaitę.

Parlamentarai sutarė atsisakyti anksčiau siūlyto ribojimo Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ši galimybė metus būtų ribojama Rusijos piliečiams ir jų įsteigtoms ar valdomoms bendrovėms.

Siūloma stabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo atitinka pilietybės suteikimo reikalavimus natūralizacijos pagrindu ir kai turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę. Abiem atvejais būtų papildomai tikrinama, ar jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

NSGK buvo informuotas, kad natūralizacijos būdu pernai Lietuvos pilietybė suteikta 16 Baltarusijos ir 29 Rusijos piliečiams, pagal kilmę pilietybė atkurta šešiems Baltarusijos ir 17 Rusijos piliečių.