Trijų konservatorių parengtose pataisose siūloma atimti galimybę tiek rusams, tiek baltarusiams prašyti vizų jau Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM).

Be tokių vizų šie užsieniečiai Lietuvoje iš esmės negalėtų teikti prašymo ir dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Anot ministerijos, ES valstybėms narėms nustatyta pareiga užsieniečiams, kurie atitinka visas tose direktyvose nustatytas priėmimo sąlygas, išduoti jiems reikiamas vizas.

Šiose direktyvose taip pat numatyta, kad prašymas išduoti leidimą gyventi atmetamas, jei laikoma, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

Taigi valstybės narės kompetentingos institucijos, atlikusios individualų vertinimą, pagrįstai gali neišduoti atitinkamų leidimų gyventi.

„(...) ta apimtimi, kiek projekte nurodytų valstybių piliečiams užkertama galimybė kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo, neatlikus jų individualių aplinkybių vertinimo, projekto nuostatos neatitinka prieš tai minėtų direktyvų nuostatų“, – rašoma dokumente.

Gruodžio pradžioje konservatoriai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas registravo siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Parlamentarų teigimu, griežtinti baltarusių atvykimą verčia Lietuvos žvalgybos duomenys, kad yra padidėjusi Baltarusijos specialiųjų tarnybų grėsmė verbuojant atvykstančiuosius.

Tačiau tuo pačiu konservatoriai siūlo ir naują ribojimą rusams, tai yra stabdyti jų vizų prašymų priėmimą ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Seimas jau yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros pranešime atkreipiamas dėmesys, kad priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama pranešime.

Prezidento nuomone, ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje Lietuva turi nuosekliai laikyti principinės nuostatos – kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės.

„Lietuvoje puikiai suprantame, kad karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Lietuvoje puikiai suprantame, kad karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys.

Anot jo, abiejose šiose valstybėse yra režimų nepalaikančių ar net jiems besipriešinančių žmonių, tokius asmenis Lietuva pasirengusi priimti.

„Tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu nėra jokio pagrindo skirtingam Baltarusijos ir Rusijos piliečių vertinimui“, – tvirtino valstybės vadovas.

Pagal G. Nausėdos siūlymą, Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūloma papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Papildomi ribojimai rusų ir baltarusių piliečiams sukėlė tikrą emocijų audrą Seime. Kritikos valdančiųjų projektui turėjo tiek opozicija, tiek ir koalicijos partneriai.

„Tėviškai neauklėsiu, kad nereikia susitapatinti. Leninas su partija susitapatindavo. Sakydavo Leninas, o visi galvodavo apie partiją“, – kandžiai ironizavo Algirdas Sysas.

„Gerb. Algirdai, jūs tikrai už mane geriau Leniną pažįstate“, – nesusilaikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Galima priimti kaip rimtą juokelį, jei jis man neprimintų kai kurių citatų iš 1933-iųjų ir 1939-ųjų metų. Laurynai, turėk saiko“, – ragino koalicijos partneris Eugenijus Gentvilas.

Vis dėlto po ilgų ginčų ir diskusijų įstatymų projektui buvo pritarta balsų dauguma. Tiesa, iš jo išbraukta sąlyga, pagal kurią rusai ir baltarusiai negalėtų prašyti pilietybės net ir ilgai pragyvenę Lietuvoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mes turime galvoti ir apie nacionalinį saugumą. Mūsų žvalgybos tarnybos savo viešoje ataskaitoje informuoja labai aiškiai, kad per diasporą bandoma užverbuoti žmones, bandoma daryti įtaką Lietuvos Respublikai. Negalime į tai nereaguoti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Pagal įstatymo pataisas nutarta iki kitų metų gegužės 3-iosios apriboti galimybes rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, taip pat įvežti ukrainietiškas grivinas.

„Neliko perteklinių ribojimų Rusijos piliečiams, kurie jau ilgai Lietuvoje gyvena ir yra visokeriopai patikrinti. Tai ir pasitikėjimo mūsų institucijomis klausimas, ir tais žmonėmis, kurie savo lojalumą valstybei jau turėjo progą ne kartą įrodyti“, – situaciją komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Išskirtinai Rusijos piliečiams papildomai apribota galimybė prašyti laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Taip pat įsigyti ir nekilnojamojo turto. Savo būsto negalėsiantys turėti rusai į tai reaguoja paprastai.

„Kol kas net nekeliu sau tokio klausimo, nes tiesiog neturiu pinigų. Mano daugelis draugų tokioje pačioje situacijoje“, – priimtus sprendimus komentavo politinis pabėgėlis ir Rusijos Danilas Konstantinovas.

Reikia suprasti, kad pagrindinė priežastis, kodėl rusai ir baltarusiai gyvena Lietuvoje, yra ta, kad jie pabėgo nuo jų šalyse esančių režimų. Jie nėra tų režimų, tos šalyje vykdomos politikos dalis. Tokių žmonių bijoti nereikėtų.

Jau aštuonerius metus Vilniuje gyvenantis Danilas – dažnas mitingų prieš Vladimiro Putino valdžią dalyvis. Rusijos opozicionierius nesupranta, kodėl nuo režimo bėgantys žmonės Lietuvoje turėtų būti laikomi priešais.

„Reikia suprasti, kad pagrindinė priežastis, kodėl rusai ir baltarusiai gyvena Lietuvoje, yra ta, kad jie pabėgo nuo jų šalyse esančių režimų. Jie nėra tų režimų, tos šalyje vykdomos politikos dalis. Tokių žmonių bijoti nereikėtų“, – teigė D. Konstantinovas.

Vis dėlto, pasak dalies valdančiųjų, Seime buvo pasiektas palengvintas įstatymo pataisų variantas. Iki tol koalicijos partneriai teikė per daug radikalių pasiūlymų.

„Komiteto pirmininkas Laurynas buvo pateikęs radikalias formuluotes, kurias pavyko atšaukti. Aš ir juokiuosi, kad komiteto pirmininkas kartais tapatina save su komitetu ir vietoj komiteto nuomonės pradėjo savo nuomonę dėstyti“, – stebėjosi E. Gentvilas.

Opozicijos net ir pataisytas variantas neįtikino.

„Įstatymas buvo neparuoštas, išmestas į viešumą, supriešinęs dalį piliečių, įbauginęs juos. Vietoj draugų mes gavome abejojančius. Paskui pats p. Kasčiūnas, kuris užvirė šią košę, pradėjo eiti atbulas ir taisyti savo pridarytų nesąmonių“, –  komentavo Seimo narys A. Sysas.

Seime priimtas pataisas dar gali vetuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak prezidentūros atstovų, dabar kyla klausimų, ar ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams numato vienodas sąlygas abiem šalims agresoriams, nes šių valstybių atskirti nederėtų.

Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams turi būti vienodi suvaržymai.

„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ pareiškė K. Budrys.

„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – teigė patarėjas.

Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas.

Pasak jo, įstatymo iniciatyva yra sveikintina, nes nacionaliniu, taip pat ir įstatymo lygmenyje reikia  užsitvirtinti tam tikrą poziciją ir taikyti priemones Lietuvai grėsmę keliančioms valstybėms.

K. Budrys sako, kad reikia išlaikyti ir toliau humanitarinį kelią  į Lietuvą patekti opozicijos atstovams iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat jis mano, kad sankcijos neturėtų paliesti dabar jau čia, Lietuvoje esančių ir gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisių „kokia nors forma“, ypač, kai kalbama apie atvykusiuosius humanitariniais pagrindais.

„Tačiau ko mes negalime su leisti daryti, tai diferencijuoti politiniu tokiu va būdu Rusijos ir Baltarusijos sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi negu, kad kita valstybė ar tai kitą kažkokią negera žinią siųsti į pasaulį“, – kalbėjo K. Budrys.

NSGK poziciją dėl anksčiau siūlytų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteikiant Lietuvos pilietybę ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, sušvelnino šią savaitę.

Parlamentarai sutarė atsisakyti anksčiau siūlyto ribojimo Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ši galimybė metus būtų ribojama Rusijos piliečiams ir jų įsteigtoms ar valdomoms bendrovėms.

Siūloma stabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo atitinka pilietybės suteikimo reikalavimus natūralizacijos pagrindu ir kai turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę. Abiem atvejais būtų papildomai tikrinama, ar jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

NSGK buvo informuotas, kad natūralizacijos būdu pernai Lietuvos pilietybė suteikta 16 Baltarusijos ir 29 Rusijos piliečiams, pagal kilmę pilietybė atkurta šešiems Baltarusijos ir 17 Rusijos piliečių.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti rusų turistų srautus Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Komisija (EK) yra „mūsų pusėje“.

Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas. Nes kuomet ji (EK vadovė – BNS) buvo kandidatės statuso Ukrainai pusėje, galiausiai mes tą kalną įveikėme ir problema buvo išspręsta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

ES šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragino paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės, įskaitant ir Lietuvą.

Vis dėlto ministrai sutarė, kad atskiros šalys „gali imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad apribotų patekimą į Europos Sąjungą“, jei tai atitinka Šengeno bendrosios kelionių zonos taisykles.

Visos taisyklės yra sukuriamos, keičiamos. Šengeno taisyklės taip pat gali būti keičiamos.

G. Nausėdos teigimu, sprendžiant klausimus dėl rusų patekimo į ES ribojimų, galėtų būti keičiamas ir Šengeno kodeksas.

„Visos taisyklės yra sukuriamos, keičiamos. Šengeno taisyklės taip pat gali būti keičiamos“, – kalbėjo prezidentas.

Jis sakė suprantantis kai kurių šalių nenorą apriboti galimybes rusams gauti turistines vizas europiniu lygiu, tačiau pabrėžė, kad „tai yra trumparegiškas požiūris uždirbinėti pinigus iš agresorių valstybės, kurioje agresiją palaiko nemaža dalis visuomenės“.

„Turi būti tam tikros pasekmės, kurias turi jausti ne tik penki ar septyni oligarchai, (...) bet ir platesnė visuomenės dalis“, – pridūrė G. Nausėda.

Bendrijai nesutarus dėl turistinių vizų ribojimo rusams, Baltijos šalys su Lenkija žada siekti atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus. Galimus sprendimus ketinama parengti per artimiausias savaites.