„Manau, kad tam yra nemažai pagrindo dabar“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos vyriausybės vadovė.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.

Pasak premjerės, „situacija per tą laiką pasikeitė“.

„Labiausiai pasikeitė po šito vadinamojo „Wagnerio“ maišto ir po to, kai (Aliaksandras) Lukašenka nusprendė savo šalyje priglausti teroristinę organizaciją“, – sakė I. Šimonytė.

Manau, kad tam yra nemažai pagrindo dabar.

„Aišku, kad tai keičia ir bendrą situacijos matymą ir rizikų supratimą“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad humanitarinės išimtys režimo priešininkams ir opozicionieriams turėtų išlikti.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Lietuva taip pat nuo rugpjūčio vidurio planuoja uždaryti du pasienio postus su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Vis dėlto svarstant dėl daugiau punktų uždarymo, anot I. Šimonytės, nutarta konsultuotis su regioniniais partneriais.

„Tokie sprendimai turi pasekmes kitoms valstybės“, – kalbėjo premjerė.

Kaip pavyzdį ji pateikė Lenkiją, kuriai uždarius pasienio punktus, Lietuvoje išaugo sunkvežimių eilės.

„Jei mes tokį sprendimą priimtume, neabejotinai Latvija tą patirtų. Todėl buvo sutarta, kad bet kokie tolesni sprendimai, jei būtų reikalas juos priimti, jie būtų koordinuojami tarp trijų valstybių“, – sakė Vyriausybės vadovė.

R. Šimašius feisbuke ketvirtadienį pranešė, kad šiuos siūlymus Vyriausybei pateikė matydamas, jog Latvija ir Estija imasi griežtesnių priemonių kylant dar vienai COVID-19 susirgimų bangai.

„Mano pasiūlymai, kuriuos pateikiau ir Vyriausybei: artėjančiam ilgajam Vėlinių savaitgaliui jau tikriausiai nebespėsime, bet apie Kalėdas turime kalbėti jau dabar – nesiskiepijusiems turime taikyti judėjimo ribojimus. Jei žmonės nėra pakankamai sąmoningi, nesuprasdami, kad gali parvežti virusą savo vyresniems artimiesiems, pastaruosius turi apsaugoti valstybė. Norite Kalėdų šeimoje – skiepykitės jau dabar“, – savo įraše teigia R. Šimašius.

Norite Kalėdų šeimoje – skiepykitės jau dabar.

Jis taip pat sveikino Vyriausybės sprendimą nuo penktadienio riboti lankytojų be galimybių paso skaičių mažesnėse parduotuvėse, tačiau, jo nuomone, vertėtų apskritai atsisakyti ploto ribojimų, o tiesiog įvesti draudimą lankytis be galimybių paso visose parduotuvėse ir turgavietėse.

„Analogiškas sprendimas galėtų taikomas ir viešajame transporte – dėl kontakto pobūdžio ir atsekamumo neturime duomenų, kad čia labiau plistų virusas, tačiau kontrolieriai galėtų tikrinti ne tik bilietus, bet ir galimybių pasą. Tam reikia Nacionalinio operacijų centro sprendimo, kurį kviečiu ir priimti“, – rašė R. Šimašius.

Anot jo, siekiant užkirsti kelią koronavirusui mokyklose, moksleivių testavimas turėtų tapti privalomas, o ne pasirenkamas.

„Taip apsaugotume ir mokytojus, ir moksleivių tėvus. Didžiausia problema čia – kaip užtikrinti, kad dėl testų tėvai nesugalvos neleisti savo atžalų į mokyklą, tokiu būdu kenkdami jų išsilavinimui. Į šio galvosūkio sprendimą turėtų pasijungti daugiau socialinių tarnybų“, – svarstė meras.

Jis taip pat siūlo reikalauti galimybių paso iš viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių darbuotojų, sakydamas, kad Vilniuje tai jau pradėta taikyti.

Anot jo, Lietuva galėtų pasirinkti šį „estiškąjį“ kelią labiau riboti būtent nepasiskiepijusių galimybes, priešingu atveju tektu sekti kaimyninės Latvijos, griežtesnius apribojimus įvedančios visiems, keliu.

„Kviečiu rimtai apsvarstyti ir Estijos variantą – mes kol kas ryžomės tik nuo gruodžio panaikinti nemokamą testavimą darbuotojams, tačiau testas savaime viruso plitimo nemažina, skiepas tą daro. Todėl turime svarstyti ir tokį variantą, kad Galimybių pasas suteikiamas tik paskiepytiems arba persirgusiems asmenims“, – teigė R. Šimašius.

COVID-19 susirgimų, mirčių bei pacientų ligoninėse skaičius Lietuvoje auga nuo liepos antrosios pusės. Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 3058 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės.