Taip jis kalbėjo trečiadienį Vašingtone susitikęs su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, pranešė jos biuras.

„Lietuva vėl pasirodo kaip laisvės ir demokratijos gynėja. Šios dienos susitikimas dar kartą patvirtino mūsų partnerystę ir įrodė, kad Putino karo akivaizdoje Rytų Europos žmonių ryžtas yra išskirtinis“, – pareiškė senatorius.

Susitikime daugiausia kalbėta apie tai, kaip išlaikyti regioninį, energetinį ir ekonominį saugumą, kai Ukrainoje beveik aštuonis mėnesius tęsiasi karas.

Šios dienos susitikimas dar kartą patvirtino mūsų partnerystę ir įrodė, kad Putino karo akivaizdoje Rytų Europos žmonių ryžtas yra išskirtinis.

„Padėkojau tiek asmeniškai senatoriui, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurių vaidmuo ypač svarbus užtikrinant pasaulio tvarką ir saugumą, už paramą Lietuvai ir Ukrainai, kasdien kovojančiai už savo, Europos ir pasaulio demokratines vertybes ir ateitį. Lietuva išties labai vertina JAV kaip strateginę partnerę ir pasirengusi šią partnerystę tik stiprinti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat susitiko su kitais JAV Senato nariais, įskaitant Užsienio reikalų komiteto vadovą Robertą Menandezą (Robertą Menandesą), Baltijos draugų grupės kopirmininką Chuką Grassley (Čaką Graslį).

Su senatoriais kalbėdama apie šiuo metu vieną aktualiausių temų – energetinį saugumą – Seimo pirmininkė sakė, kad Europa privalo tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, kaip tai padarė Lietuva.

Tokiu atveju Kremlius nebeturės svertų energetikos naudoti kaip geopolitinio ginklo.

„Labai integruota, gerai sujungta regioninė energijos rinka būtina, kad užtikrintume nenutrūkstamą energijos tiekimą ir prieinamas kainas savo vartotojams. Pokalbio metu sakiau, kad JAV vaidmuo užtikrinant mūsų atsparumą ir energetinę nepriklausomybę yra esminis, juk 82 proc. suskystintų dujų į Klaipėdos terminalą atkeliauja būtent iš Jungtinių Valstijų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Rusijos energetinis šantažas tik parodo, kiek jai skaudžios jau taikomos Vakarų sankcijos.

„Rusija jaučia sankcijų spaudimą, taip ir turi būti. Rusai pasirengę mokėti už Kremliaus karą tol, kol ši kaina taps objektyviai nepakeliama. Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų nuolat žūstančių žmonių akivaizdoje, vieną dieną Rusijoje šaldytuvas nugalės televizorių“, – sakė politikė.

Seimo pirmininkė trečiadienį Niujorke dalyvaus Jungtinių Tautų simpoziume „Moterys, taika ir lyderystė“ ir JT Generalinės Asamblėjos 77-ojoje sesijoje išklausys Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą.

Prezidentas susitikime padėkojo lietuvių kilmės senatoriui už jo asmeninį indėlį stiprinant Baltijos šalių saugumą ir pasveikino tapus aukščiausio Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – laureatu.

Susitikime šalies vadovas ir senatorius aptarė NATO viršūnių susitikimą Madride, saugumo situaciją Baltijos regione, Rusijos auginamą įtampą, susijusią su Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimu. G. Nausėdos teigimu, Aljansui būtini reikšmingai Baltijos šalių gynybą stiprinantys sprendimai: didesnis karinių pajėgų dislokavimas, sustiprinta oro ir jūros gynyba.

„NATO viršūnių susitikime Madride turime aiškiai parodyti Aljanso pasirengimą ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. NATO turi pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos strategijos. Lietuvai tai yra kritinis klausimas“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva itin vertina ilgametę strateginę partnerystę su JAV ir visuomet pasisako už kuo stipresnius transatlantinius saitus ir jų nepakeičiamumą. Šalies vadovo teigimu, sustiprinta NATO pozicija Baltijos regione, kartu su JAV karių nuolatiniu buvimu Lietuvoje, – stipriausias atgrasymo instrumentas.

„Krovinių tranzitui geležinkeliais tarp Baltarusijos ir Kaliningrado turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurias ES nustatė visiems, be jokių išimčių“, – pirmadienį žurnalistams teigė JAV politikas, Seime atsiėmęs Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą.

R. J. Durbinas pabrėžė, jog „Kaliningrado problema, jei tai išvis yra problema – Vladimiro Putino kūrinys“. Jo teigimu, būtent karas Ukrainoje privedė pasaulį prie esamos situacijos.

„Jis galėtų nutraukti tai jau rytoj. Ir turėtų tą padaryti“, – kalbėjo amerikiečių senatorius.

Anot politiko, ES sankcijos atitinka tiek NATO, tiek JAV požiūrį į situaciją regione.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Bendrijos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos išaiškinimu.

Maskva savo ruožtu pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.

Šiuo metu Komisija rengia atnaujintas dėl sankcijų įgyvendinimo.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuva šioje situacijoje elgėsi teisingai.

„Nematau, kad Lietuva ką nors padarė ar išsišoko, mes tik išpildėm pareigą, kuri priklauso mūsų valstybei“, – sakė jis.

V. Adamkaus teigimu, Rusija nuolat grasino ir grasins, tai „yra provokacija, kuriai neturime pasiduoti“.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad savo grasinimais „putininė Rusija siekia nukreipti dėmesį nuo siaubingo karo Ukrainoje“.

Jis kritiškai vertino galimybę sankcijose padaryti išimtį Kaliningrado tranzitui.

„Būtų apgailėtina, jei ES parodytų tokį silpnumą“, – sakė V. Landsbergis.

R. J. Durbinas apdovanojamas už paramą Lietuvai siekiant įtvirtinti valstybės nepriklausomybę ir tarptautinio diplomatinio pripažinimo, pagalbą plėtojant Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius ryšius.

Ceremonijoje kalbės šio apdovanojimo laureatas R. J. Durbinas, A. Stulginskio žvaigždės steigimo iniciatorius Viktoras Pranckietis, apdovanojimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje planuoja dalyvauti kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas šiemet buvo skirtas kadenciją baigusiam prezidentui V. Adamkui ir JAV senatoriui R. J. Durbinui. Jie tapo pirmaisiais šio Seimo apdovanojimo laureatais.

Prezidentui V. Adamkui šis apdovanojimas skirtas už jo indėlį Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą, buvo įteiktas per Seimo posėdį gegužės 17 dieną.

Šiuo Seimo prieš porą metų įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Apdovanojimas teikiamas kasmet gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba kai gali dalyvauti laureatas.