Antradienį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale ir laive-saugykloje „Independence“ lankėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai. Garbūs svečiai turėjo progos apžiūrėti ir saugumo aspektu įvertinti visam regionui svarbų strateginį objektą.

Balandžio 27-28 dienomis Palangoje vyko Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas, kurio metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Riho Terras ir Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimonds Graube diskutavo aktualiais Baltijos regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimais.

Antrąją susitikimo dieną kariuomenių vadai apsilankė AB „Klaipėdos nafta“ SGD departamente, kur jiems buvo pristatyta bendrovės valdomų naftos terminalo bei SGD terminalo veiklos ir perspektyvos, suteikta informacija kaip užtikrinamas strateginių objektų saugumas.

Po pristatymo kariuomenių vadai vyko į SGD terminalą bei laivą-saugyklą „Independence“. Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Jono Vytauto Žuko, šis vizitas buvo itin informatyvus ir naudingas Baltijos šalių kariuomenių vadams.

„SGD terminalas – tai strateginis Lietuvos sprendimas, todėl ten ir krante yra nuolat budintys žmonės, pasiruošę išsyk reaguoti į įvairias situacijas. Reikia pasitikėti profesionalais, kurie tas situacijas įvertina ir daro savo darbą. Baltijos šalių kariuomenių vardu noriu padėkoti už šio vizito suorganizavimą, svečiams pristatymas ir apsilankymas paliko labai gerą įspūdį“, - po apsilankymo SGD terminale kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai sutarė 2016-aisiais į NATO greitojo reagavimo pajėgas budėti paskirti bendrą trišalį batalioną, kurį sudarys apie tūkstantis karių.

Šiuos planus Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenės vadai Riho Terras (Riho Teras), Raimondas Graubė bei Jonas Vytautas Žukas aptarė lapkričio 5–7 dienomis Latvijos Adažių poligone vykusiame susitikime, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Dėl bendro Baltijos bataliono (BALTBAT) projekto, kuriam vadovauja Estija, šalys buvo sutarusios jau anksčiau, susitikime galutinai patvirtinti planai jį panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgose.

Susitikime kariuomenių vadai taip pat sutarė koordinuoti šalių gynybos planus - Lietuvos kariuomenės vadas pakvietė Latvijos ir Estijos kariuomenių atstovus jau šį gruodį sudalyvauti Lietuvos kariuomenės rengiamose valstybės ginkluotos gynybos pratybose „Gintarinė drąsa 2014“. Būtent jų metu įvairių valstybės institucijų atstovai treniruosis vykdyti šalies ginkluotos gynybos planavimą.

Taip pat kariuomenių vadai tarpusavyje suderino NATO pratybų organizavimo Baltijos regione, trišalio bendradarbiavimo ir bendrų karinių pajėgumų vystymo klausimus, susipažino su Baltijos gynybos koledžo pasiekimais ir ateities planais vykdant karininkų rengimą Baltijos, NATO ir ES šalims bei šalims partnerėms.

Kariuomenių vadai aptarė ir šiuo metu vykdomus trišalius bendradarbiavimo projektus: Baltijos karinės jūrų eskadros projektą BALTRON ir Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos projektą BALTNET, stebėjo bendras Latvijos ir JAV karių pratybas „Atlantic Resolve“.

Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rengiami du kartus per metus, kitais metais susitikimai planuojami Lietuvoje.